- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-2280-527/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja ir pirmininkė), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-644/2012 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. D. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-3), prašydama pripažinti, kad atsakovas (gimęs 1958-05-15) yra J. M. (gimusio 2007-06-11) tėvas, o jis jo sūnus; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-07-14 iki 2011-07-14, skaičiuojant už vieną mėnesį po 400 Lt, viso 9 600 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko būti pripažintas vaiko tėvu, neprieštaravo dėl ekspertizės paskyrimo, tačiau teismui 2011-10-26 ir 2012-02-29 nutartimis paskyrus genominę ekspertizę, į ekspertizės atlikimo vietą nenuvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2012-07-20 sprendimu (b. l. 88-90) ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas yra J. M. tėvas pagal kilmę; priteisė iš atsakovo jo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą priteisė nuo 2011-08-02; priteisė iš atsakovo 4 800 Lt įsiskolinimą ieškovei nepilnamečiam vaikui išlaikyti už dvejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos; paskyrė ieškovę J. M. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas, tenkindamas ieškinį dėl tėvystės nustatymo, vadovavosi tuo, kad dvi teismo paskirtos genominės ekspertizės nebuvo atliktos, nes atsakovas be pateisinamų priežasčių nenuvyko į DNR laboratoriją tėvystės nustatymui, ką teismas prilygino atsakovo atsisakymui paskirtų ekspertizių ir vertintino kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.). Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, laikė įrodyta, jog prieš gimstant J. M. ieškovė ir atsakovas gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį (tą pripažino ir atsakovas). Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai A. Š. ir G. K.. Taip pat atsakovas pripažino, kad po J. M. gimimo jis kartu su ieškove jį augino, juo rūpinosi ir prižiūrėjo beveik du metus laiko. Atsižvelgiant į bendrą šalių gyvenimą iki gimstant J. M., bendrą vaiko rūpinimąsi, auklėjimą ir išlaikymą iki 2009 metų liepos mėnesio bei atsakovo atsisakymą genominės ekspertizės, teismas laikė įrodyta, jog atsakovas yra J. M. tėvas, todėl tėvystę nustatė teismine tvarka (CK 3.146 str. 1 d.), o atsakovą pripažintino J. M. tėvu pagal kilmę. Atsakovo bei liudytojų paaiškinimai, kad ieškovė vedė palaidą gyvenimo būdą, teismo nuomone, mažai informatyvūs, nekonkretūs (neaiškūs laikotarpiai, kada ieškovė negyveno kartu su atsakovu), todėl juos atmetė. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo, padarė išvadą, kad jis gali bei privalo prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovės prašomas priteisti 400 Lt išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį, dabartinį pragyvenimo lygį Lietuvoje yra pagrįstas bei neviršija šiuo metu esančios minimalios vieno mėnesio algos, kuri yra lygi 800 Lt, ir ši orientacinė suma vaiko išlaikymui galėtų būti skiriama abiejų tėvų, proporcingai jų turtinei padėčiai. Teismas vertino, kad 400 Lt išlaikymo dydis tenkins būtinus vaiko poreikius (vystymosi sąlygas) – maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o jo dydis bus proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 92-94) prašo panaikinti 2012-07-20 teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti šiais motyvais:
1. Apeliantas teigia, kad jis niekuomet neatsisakė ir neatsisako atlikti genominę ekspertizę, o į DNR laboratoriją nenuvyko dėl svarbių, objektyvių priežasčių: pirmą kartą - todėl, kad negavo teismo nutarties, kuria buvo paskirta DNR ekspertizė (nors CPK 117 str. imperatyviai nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta ir šio imperatyvo nesilaikymas traktuotinas kaip esminis procesinis pažeidimas), o antrą kartą - dėl lėšų trūkumo ir dėl to, kad ieškovės sesuo (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad pati ieškovė neketina vykti į DNR laboratoriją. Apeliantas mano, jog jis į DNR laboratoriją nenuvyko dėl objektyvių priežasčių (dėl teismo nutarties negavimo ir lėšų trūkumo), todėl tai negali būti vertinama kaip ekspertizės atsisakymas, juo labiau, kad jis teisme nurodė neatsisakąs atlikti DNR ekspertizės. Negalima tapatinti objektyvių nenuvykimo į laboratoriją priežasčių su atsisakymu atlikti ekspertizę, nes tai prieštarautų pagrindiniam teismo veiklos principui - teisingumo vykdymui (Teismų įstatymo 1 str.) ir sukeltų jam nepagrįstas ir neteisėtas pareigas - teikti išlaikymą vaikui, kurio tėvu jis nėra.
2. Teismas taip pat visiškai nevertino ir neanalizavo, kad, atsakovui gyvenant kartu su ieškove, ji dažnai išeidavo iš jo namų ir negrįždavo po kelis mėnesius, ką patvirtino ir pati ieškovė. Per 12 metų, kol šalys gyveno kartu, ieškovė nuo kitų vyrų susilaukė dar 5 vaikų. Logiškai nepaaiškinama, kokių dar įrodymų trūksta teismui pripažinti palaidą ieškovės gyvenimo būdą - ar penki vaikai, kurių tėvu atsakovas nėra, nepatvirtina šių aplinkybių. Akivaizdu, jog teismas nepašalino šių prieštaravimų ir jų neanalizavo. Visi ieškovės vaikai, išskyrus J. M., auga vaikų namuose, ji jais nesirūpina. Aplinkybes, kad ieškovė gyvena palaidą gyvenimo būdą, patvirtina ir tai, kad ieškovė į teismo posėdį taip pat atvyko nėščia. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir nurodė, kad atsakovo bei liudytojų paaiškinimai, kad ieškovė vedė palaidą gyvenimo būdą, yra mažai informatyvūs, nekonkretūs, todėl teismo atmetami kaip nepagrįsti, nors pati ieškovė tai iš dalies patvirtino, o jos nėštumas yra šiuo metu lengvai pastebimas.
3. Visiškai nepagrįstos ir prieštaraujančios bylos aplinkybėms yra teismo išvados dėl apelianto nesugebėjimo įrodyti faktą apie lėšų trūkumą. Pats teismas konstatavo, kad atsakovas niekur nedirbo, jokio turto (kilnojamojo ar nekilnojamojo) neturi, todėl liko nepašalinti prieštaravimai, kokių įrodymų pagrindu galima dar pagrįsti atsakovo blogos finansinės padėties faktą. Atsakovas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, jo gaunama socialinė pašalpa siekia vos 350 Lt per mėnesį. Atsakovas mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį ir lėšų trūkumą, todėl teismo išvadų negalima laikyti teisingomis ir logiškomis.
Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje. Tai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės (CK 3.148 str. 1 d.). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos, kad jei šalys atsisako ekspertizės, tai pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šiose nuostatose akcentuota, jog įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantas nepripažįsta savęs vaiko tėvu, tačiau neneigia, jog su pertraukomis šalys kartu gyveno apie 12 metų. Bylos duomenys patvirtina, jog be sūnaus J. M. ieškovė yra pagimdžiusi dar 5 vaikus, kurių ji neaugina, nes Vaikų teisių apsaugos tarnybos sprendimu jie buvo atiduoti kūdikių namams, 4 iš jų įvaikinti užsienio piliečių (b. l. 47). Apelianto teigimu, ieškovė vedė palaidą gyvenimo būdą, pas jį sugrįždavo tik pasijutusi nėščia, o iki gimstant J. M. ieškovė su juo negyveno net pusę metų iki nėštumo, dar keletą kartų gydėsi ligoninėje ir nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio iš jo ji išsikėlė, po ko apeliantas daugiau jos nematė (b. l. 25-26). Nors apeliantas pageidavo atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti (b. l. 33), tačiau teismo paskirtu laiku 2011-11-24 ir 2012-04-12 (b. l. 34, 51) į ekspertizės įstaigą jis neatvyko (b. l. 37, 55). Nors byloje ir nėra duomenų apie 2011-10-26 nutarties, kuria buvo paskirta pirmoji ekspertizė, atsakovui įteikimą, tačiau pats atsakovas neginčija, jog 2012-02-29 nutartis, kuria buvo paskirta nuvykti į ekspertizę 2012-04-12, atsakovui buvo įteikta pasirašytinai (b. l. 54). Pažymėtina, jog atsakovas, teismui 2012-01-25 nutartimi po neatliktos ekspertizės atnaujinus bylos nagrinėjimą (b. l. 38), gavęs šaukimą į 2012-02-29 teismo posėdį (b. l. 39), 2012-02-21 pateikė teismui raštą (b. l. 40-41), kuriame, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis (palaidu ieškovės gyvenimo būdu), kategoriškai neigė esąs vaiko tėvas ir nurodė sutinkąs, kad būtų atliktas tyrimas, nustatyta tiesa, tačiau teigė lėšų dalyvauti teismo posėdžiuose neturįs, o, teismui pritrūkus įrodymų tėvystės faktui konstatuoti, prašė bylą nutraukti. Apeliantui, savanoriškai nesutikus dalyvauti teismo posėdžiuose, jį buvo mėginta atvesdinti (b. l. 43, 69), tačiau policijos pareigūnams jo surasti nepavyko (b. l.46, 62-63, 64-65, 71-72). Vis tik paskutiniajame 2012-07-19 teismo posėdyje (b. l. 84-87) apeliantas dalyvavo, nurodė, jog į ekspertizę nevyko, nes neturėjo lėšų, minėtame teismo posėdyje taip pat neigė tėvystę, nurodydamas, jog kai gimė vaikas, šalys gyveno kartu apie du metus, savo pavardės vaikui nedavė, nes vaikas ne jo, vaiku rūpinosi, nes gyveno su ieškove, laikė, kad jiedu šeima, su vaiku pabūdavo, kai reikėdavo. Šiame teismo posėdyje apeliantas vėl prašė skirti ekspertizę, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Teismas vertino, jog atsakovas, be pateisinamų priežasčių du kartus nenuvykdamas į ekspertizės įstaigą, elgėsi sąmoningai, žinojo, kad neatlikus DNR ekspertizės, neginčijamų įrodymų ieškovei tėvystei nustatyti surinkti nepavyks, todėl šiuos atsakovo veiksmus teismas laikė kaip atsakovo atsisakymą paskirti ekspertizę ir vertintino kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.). Kolegijos nuomone, apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė svarbių priežasčių, pateisinančių savo neatvykimą į ekspertizės įstaigą 2012-04-12, apie kurios datą neabejotinai žinojo. Teismo posėdyje teigęs tik tai, jog tam neturėjo lėšų (b. l. 85), o apeliaciniame skunde jau iškeldamas naują, jokiais įrodymais nepagrįstą versiją, t. y., jog antrąjį kartą nenuvyko ir dėl to, kad ieškovės sesuo (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad pati ieškovė neketina vykti į DNR laboratoriją, duoda pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu. Atsakovo nurodyta aplinkybė (lėšų neturėjimas) nevertintina kaip svarbia, kadangi, kaip matyti iš 2012-02-29 nutarties (b. l. 51), joje buvo aiškiai nurodyta, jog ekspertizės atlikimą apmoka Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Tuo tarpu šiuo atveju, netgi jeigu ir būtų pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl ekspertizės paskyrimo apeliacinės instancijos teisme, mokėti už ekspertizę turėtų pats apeliantas, pirmiausia sumokėdamas užstatą, nors duomenų apie tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, ir kad jis turi net tik lėšų nuvykti su vaiku ir jo motina į Vilnių, bet ir iš anksto sumokėti už ekspertizės atlikimą (kurios kaina gali siekti iki 1 000 Lt), su apeliaciniu skundu nepateikta.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo sutinkantis vykti į DNR laboratoriją ir duoti kraują, kad būtų atlikta DNR ekspertizė, bei prašo ją paskirti, tačiau, įvertinus apelianto elgesį pirmosios instancijos teisme, jo vengimą bendradarbiauti su teismu (pažymėtina, kad jis ne tik nevyko į Vilnių atlikti DNR ekspertizei, kurios išlaidos būtų apmokėtos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos lėšų, bet neatvykdavo ir į teismo posėdžius, jo nepavyko atvesdinti net policijos pareigūnams, nes vis nepavykdavo jo rasti, jis neatidarydavo durų), apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina, konstatuodamas, jog šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme.
CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Įstatyme neaptarta, į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikšmingiems faktams nustatyti ir kt. (LAT 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).
Įvertinus šalių bei liudytojų paaiškinimus, neabejotina, jog prieš gimstant vaikui J. M., šalys gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, tą pripažino ir pats apeliantas (b. l. 86), jog šalys iki 2009 metų gyveno kartu, tai nustatyta ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos (b. l. 19). Šias aplinkybes taip pat patvirtino apklausti liudytojai A. Š. ir G. K. (b. l. 86). Taip pat apeliantas pripažino, kad po vaiko gimimo jis kartu su ieškove jį augino, juo rūpinosi ir prižiūrėjo beveik du metus laiko. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, į tai, jog nenustatytos jokios pateisinamos atsakovo nenuvykimo atlikti ekspertizę priežastys (kas prilygintina atsisakymui), į tai, jog atsakovas pripažino turėjęs intymių santykių su ieškove, gyvenęs su ja kaip šeima, o priešingų įrodymų, patikimai paneigiančių apelianto tėvystę (apart prielaidų, jog vaikas ne apelianto, pagrįstų tik ieškovės gyventu palaidu gyvenimu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo elgesį vertino kaip mėginimą išvengti pagrindinio įrodymo byloje gavimo ir, vadovaudamasis CK 3.148 straipsnio 2 dalimi, nustatė atsakovo tėvystę (LAT 2011-04-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2011). Pažymėtina, jog apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė turi dar 5 vaikus (kurių neaugina) nuo kitų vyrų, šiuo atveju nepaneigia fakto, kad atsakovas yra sūnaus R. M. tėvas, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtent atsakovą būtų įvardinusi tų vaikų (ar bent keleto iš jų) tėvu ir būtų siekusi teismine tvarka atsakovą pripažinti jų tėvu, tačiau jos ieškiniai nebūtų buvę patenkinti. Dabar gi situacija visiškai kita, kadangi ji pati nurodo, kad vaiko tėvas yra būtent atsakovas.
Šioje byloje ginčas taip pat kilo ir dėl išlaikymo dydžio. Apeliantas mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį ir lėšų trūkumą, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis sutiko vaiko išlaikymui skirti tik 100 Lt (b. l. 86).
Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (LAT 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (LAT 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010); nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės prašomas priteisti 400 Lt išlaikymo vaikui dydis yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas yra 54 metų amžiaus, gyvena kaimo vietovėje, kas apsunkina jo įsidarbinimą), nuolatinio darbo neturi (b. l. 75-76) ir pragyvena tik iš atsitiktinių darbų (b. l. 41), o, šalims gyvenant kartu, pačios ieškovės teigimu, gyveno tik iš ieškovės gaunamos invalidumo pensijos (b. l. 11-12, 28, 29, 78, 85), jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 73-74), visiškai nepaneigiant pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), įvertinus tai, jog ieškovė nepagrindė, kokia konkreti suma per mėnesį reikalinga vaikui išlaikyti ir kiek ji pati skiria sūnui išlaikyti iš savo gaunamų 700 Lt pajamų, taip pat įvertinus aplinkybę, jog apeliantas surado lėšų sumokėti advokatui 500 Lt už apeliacinio skundo surašymą (b. l. 95) (kas patvirtina aplinkybę, jog apeliantas tam tikromis pajamomis disponuoja), apeliacinės instancijos teismo nuomone, išlaikymo dydį tikslinga sumažinti pusiau, t. y. iki 200 Lt. Be to, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (ieškovė, žinodama, kad atsakovas yra vaiko tėvas, ilgą laiką nesikreipė dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo) bei, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė, kiek konkrečiai lėšų per šį laikotarpį ji skyrė lėšų vaiko išlaikymui, atitinkamai per pusę mažintinas ir teismo priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2009-07-14 iki 2011-07-14 2 400 Lt, skaičiuojant po 100 Lt per mėnesį (24 x 100 Lt).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistina tik sprendimo dalis dėl išlaikymo (priteistas išlaikymas mažintinas nuo 400 Lt iki 200 Lt) ir įsiskolinimo dydžio priteistas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas nuo 4 800 Lt iki 2 400 Lt), atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas, o likusi 2012-07-20 sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijose teisme iš atsakovo valstybei priteista 144 Lt (400 Lt x 12 mėn. = 4 800 x 3% = 144 Lt, CPK 85 str. 1 d. 3 p.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 139 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 96 str.), 63,90 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) bei 414 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 48).
Kadangi ieškinys tenkintas tik iš dalies, perskirstytinos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis CPK 85 str. 1 d. 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistina 72 Lt (200 Lt x 12 mėn. = 2 400; 2 400 x 3% = 72 Lt) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 139 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (CPK 96 str.), t. y. viso 211 Lt. Kadangi ieškovė turtinį ginčą (ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo) laimėjo tik iš dalies, t. y. tik 50 proc. (200 Lt x 100 (proc.) / 400 Lt), o neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo laimėjo visiškai, laikant, jog ieškovė visų reikalavimų laimėjo 75 procentus ((50 + 100) / 2)), atitinkamai iš atsakovo priteistina 75 procentai bylinėjimosi išlaidų valstybei, t. y. 311 Lt (414 Lt x 0,75) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme (b. l. 48) bei 48 Lt (63,9 Lt x 0,75) pašto išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas priteisė iš atsakovo valstybei 346,9 Lt bylinėjimosi išlaidų (144 Lt žyminio mokesčio + 139 Lt žyminio mokesčio + 63,9 Lt pašto išlaidų), atitinkamai šios išlaidos mažintinos iki 259 Lt (211 Lt + 48 Lt).
Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 143,4 Lt žyminio mokesčio (b. l. 96) bei 500 Lt už advokato pagalbą (b. l. 95). Kadangi atsakovas turtinį ginčą (ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo) laimėjo tik iš dalies, t. y. tik 50 proc. (200 Lt x 100 proc. / 400 Lt), o neturtinį reikalavimą dėl tėvystės nustatymo pralaimėjo visiškai, laikant, jog atsakovas visų apeliacijos reikalavimų laimėjo 25 procentus ((50 + 0) / 2)), atitinkamai iš ieškovės atsakovui priteistina tik 25 procentai bylinėjimosi išlaidų, t. y. 125 Lt už advokato pagalbą bei 36 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti:
sumažinti priteistą iš atsakovo V. D. jo nepilnamečio vaiko J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumą iki 200 Lt per mėnesį, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
sumažinti priteisto ieškovei R. M. iš atsakovo V. D. įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti už dvejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos sumą iki 2 400 Lt;
sumažinti priteistą iš atsakovo V. D. valstybei bylinėjimosi išlaidų sumą iki 259 Lt bei išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (kurios mokamos į VMI surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) iki 311 Lt.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. D. 125 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme bei 36 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.