Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1605-191/2015 pagal pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens D. R. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Nustatytu terminu buvo parengtas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuris pateiktas kreditorių susirinkimui svarstymui. 2014 m. lapkričio 4 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas šiam planui nepritarė. Patikslintas mokumo atkūrimo planas pateiktas bankroto administratoriui, kuris parengė išvadą, jog planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus. Šiam patikslintam mokumo atkūrimo planui 2015 m. vasario 13 d. vykusiame kreditorių susirinkime pritarta nebuvo, todėl bankroto administratorius, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kreipėsi į teismą dėl šio patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2014 m. lapkričio 4 d. buvo rengiamas D. R. kreditorių susirinkimas, 2 darbotvarkės klausimas - Dėl pritarimo mokumo atkūrimo planui. Kreditorius 2014 m. spalio 24 d. balsavo „PRIEŠ“ plano patvirtinimą bei pateikė bankroto administratoriui 2014 m. spalio 24 d. raštą Nr. SB-5653, kuriame nurodė, kodėl kreditorius nepritaria plano patvirtinimui: esminiai prieštaravimai planui buvo dėl to, jog plane esanti bankroto administravimo išlaidų sąmata yra nepagrįstai didelė, bei, kad skolininkas jokių pajamų negauna, todėl nėra galimybės, jog patvirtinus planą bus užtikrinta FABĮ paskirtis. 2015 m. vasario 13 d. buvo rengiamas dar vienas D. R. kreditorių susirinkimas, kreditoriams buvo pateiktas patikslintas pareiškėjo planas. Kadangi patikslintas planas buvo iš esmės tapatus pirminiam planui, kreditorius 2015 m. vasario 3 d. balsavo „PRIEŠ“ patikslinto plano patvirtinimą bei balsavimo biuletenyje nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad patikslintas planas yra iš esmės tapatus pirminiam planui, bendrovės pastabos dėl plano yra tapačios, kurios buvo nurodytos 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. SB-5653m t. y. bendrovė neperrašinėjo iš naujo tų pačių pastabų dėl plano. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje 2015 m. vasario 27 d. nutartyje nurodė, kad 2015 m. vasario 13 d. įvyko D. R. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė patikslintam ir papildytam planui nenurodydamas konkrečių priežasčių. Buvo minėta, kreditorius nepritarė planui dėl priežasčių, kurios buvo nurodytos 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. SB-5653. tačiau teismas šiame rašte nurodytų argumentų visiškai nenagrinėjo, formaliai nurodydamas, kad kreditorius jokiu priežasčių, kodėl nepritarė planui, nenurodė. Taigi skundžiama nutartis yra priimta visiškai neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, t. y. neanalizuojant, dėl kokių priežasčių kreditorius nepritarė plano patvirtinimui, ar šios priežastys yra pagrįstos. Todėl vien dėl šios priežasties skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir klausimas dėl plano tvirtinimo turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.Skundžiama nutartimi patvirtintame pareiškėjo plane nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidoms per visą plano įgyvendinimo laikotarpį (po plano patvirtinimo) numatoma skirti 19.500,00 Lt (ekvivalentas eurais - 5.647,59). Plane nėra išskirta, kokią dalį šios sumos sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas, kokią – išlaidos bankroto procedūroms atlikti, tačiau pagal plane esančią informaciją (plano 24 dalis) matyti, kad didžiąją dalį šios sumos sudaro atlyginimas bankroto administratoriui. Kadangi bankroto administravimo išlaidų suma ir pagrindimas yra sudėtinė plano dalis, nustačius, kad bankroto administravimo išlaidų suma yra nepagrįsta bei pažeidžianti kreditorių interesus, visas planas turėtų būti laikomas pažeidžiančiu kreditorių interesus. Teismas privalėjo vertinti, ar plane numatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata atitinka administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mąstą, bylos sudėtingumą. Tačiau teismas to nedarė, nurodydamas, kad kreditorius pastabų dėl plano nepateikė, kas iš esmės prieštarauja faktinei bylos situacijai.Teismas turėjo atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas bankrutuojančio D. R. bankroto bylos aplinkybes: bankrutuojantis D. R. jokių pajamų negauna (ir neaišku ar visą plano įgyvendinimo laikotarpį jų gaus); vienintelis bankrutuojančio D. R. turtas - įkeistas butas ir mažavertis automobilis; bankrutuojantis D. R. debitorių neturi; bankroto administratorius neginčija jokių bankrutuojančio D. R. sandorių. Taip pat pažymėtina, jog atlyginimas bankroto administratoriui nustatomas ne pagal tai, kiek laiko vyksta bankroto procedūros, o pagal bankroto administratoriaus atliekamo darbo apimtis administruojant bankroto procedūras. Akivaizdu, jog patvirtintame plane esanti bankroto administravimo išlaidų sąmata yra visiškai neadekvati bankroto administratoriaus atliekamam darbui šioje byloje, todėl nustatyta nepagrįstai.FABĮ nuostatų analizė leidžia manyti, jog iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, gali būti dengiamos tik administravimo išlaidos, susijusios su įkeisto turto pardavimu. Šiuo atveju teismas patvirtino planą, kuriame numatyta, jog pardavus įkeistą turtą administravimo išlaidoms bus skiriama 16.500,00 Lt (ekvivalentas eurais - 4.778,73). Manytina, kad 4.778,73 EUR suma yra nepagrįstai didelė ir tiek išlaidų negali būti patirta parduodant įkeistą turtą. Plano 24 dalyje esančioje lentelėje yra detalizuota, kokie administravimo veiksmai bankroto procese bus atliekami, kokios išlaidos bus patirtos ir surašyti šių veiksmų bei išlaidų įkainiai. Išlaidų lentelėje yra nurodytos ir išlaidos, susijusios būtent su turto pardavimu: turto vertinimo išlaidos (140,18 EUR), asmens turto apžiūra (52,57 EUR), asmens turto pardavimo išlaidos (skelbimai, varžytynių vykdymas ir k.t.) (199,75 EUR). Taip pat neabejotina, kad dėl turto pardavimo bus patirta ryšių, kanceliarinių, transporto išlaidų, kurių šiai dienai tiksliai apskaičiuoti nėra galimybių ir kurios galės būti apskaičiuotos tik faktiškai šias išlaidas patyrus. Šiuo atveju hipoteka įkeistą turtą planuojama parduoti 2015 m. I pusmetį, mokumo atkūrimo planą planuojama įgyvendinti 5 metus nuo jo patvirtinimo, todėl akivaizdu, kad iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, planuojama dengti dar maždaug 4,5 metų po turto pardavimo būsiančias išlaidas, kurios neabejotinai visiškai nėra susijusios su turto pardavimu. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į FABĮ nuostatas, nenustatęs kokios administravimo išlaidos gali būti dengiamos pardavus įkeistą turtą, neįvertinęs, kiek realiai administravimo išlaidų gali būti patirta per maždaug pusės metų terminą, per kurį planuojama parduoti turtą.Atkreiptinas dėmesys, kad plane pateiktas bankroto administravimo išlaidų detalizavimas nėra pakankamai išsamus ir kelia abejonių dėl nurodomų išlaidų atitikties pareiškėjo bankroto bylos faktinėms aplinkybėms. Į bankroto administravimo išlaidų sąmatą yra įtraukta 2.102,64 EUR suma gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitos tvarkymui, banko mokesčiams. Pareiškėjas šiuo metu nedirba ir iš viso neaišku, ar plano įgyvendinimo laikotarpiu dirbs, todėl šiai dienai įtraukti šią sumą į administravimo sąmatą nėra pagrindo. Pareiškėjui įsidarbinus kiltų būtinybė tikslinti planą, todėl tada atitinkamai būtų galima patikslinti ir administravimo išlaidų sąmatą. Į bankroto administravimo išlaidų sumą įtraukti 347,54 EUR transporto išlaidoms taip pat nėra jokio pagrindo. Suinteresuotas asmuo sutinka, jog kažkiek eurų transporto išlaidoms neabejotinai bus patirta, didžioji jų dalis turėtų būti patirta vykdant turto pardavimą, t. y. važiuojant į parduodamą butą. Tačiau, kadangi hipoteka įkeistas butas yra Kaune, o administratoriaus buveinė taip pat Kaune, šios išlaidos tikrai neviršys 300,00 EUR. Į bankroto administravimo išlaidų sumą taip pat yra įtraukiama 231,70 EUR išlaidų, susijusių su mokumo atkūrimo plano tikslinimu. Šiuo metu nėra galimybių žinoti, ar planas bus ateityje tikslinamas, kokio mąsto patikslinimai bus atliekami. Išlaidos, skirtos kreditorių susirinkimo aptarnavimui (1.051,32 EUR) (salė, protokolavimas, protokolo surašymas), taip pat yra visiškai nepagrįstos. Kreditorių susirinkimus administratorius organizuoja UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ patalpose, esančiose adresu Jonavos g. 16a, Kaune, todėl akivaizdu, jog papildomų išlaidų dėl salės nuomos nepatiria. Pareiškėjas turi vienintelį kreditorių UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio atstovas kreditorių susirinkimuose niekada nedalyvauja, o visada kreditorių susirinkime balsuoja raštu, be to, bankroto administratoriui paprašius, visada persiunčia balsavimo raštu biuletenį, pastabas dėl darbotvarkės klausimų, todėl visa informacija gali būti nukopijuota į kreditorių susirinkimo protokolą sugaištant minimaliai laiko.Įstatymo nuostatos patvirtina, kad teismas, prieš tvirtindamas planą, kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime, privalo įvertinti, ar teikiamas tvirtinti planas nepažeidžia kreditorių interesų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė. Pirmosios instancijos teismo patvirtintame plane nurodyta, kad pareiškėjas jokių pajamų negauna, tačiau tikisi įsidarbinti ir gauti minimalų atlyginimą. Būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjui kas mėnesį yra reikalinga 231,70 EUR suma, kas mėnesį pareiškėjas kreditoriui bei bankroto administratoriui numato skirti po 14,48 EUR, kuriuos pareiškėjui iki įsidarbinimo padovanos artimiausi giminaičiai. Bankroto proceso metu bankrutuojantis asmuo turėtų mažinti savo įsiskolinimus, tačiau šiuo atveju pagal plane pateiktą informaciją bankrutuojantis asmuo ir bankroto proceso metu iš esmės gyvena į skolą ir laikotarpiu, kada turėtų mažinti savo įsiskolinimus, juos tik didina (nebent pareiškėjas neatskleidžia savo gaunamų pajamų). Plane nurodoma, kad pareiškėjas dabar jokių pajamų negauna, tačiau neabejotina, kad lėšos pragyvenimui yra reikalingos, kas reiškia, kad kažkas lėšas, reikalingas pragyvenimui, pareiškėjui skolina. Gyvenant visiškai negaunant pajamų yra galimybė, kad vėliau bankroto byloje atsiras kiti kreditoriai, kurie pareikš pretenzijas į pareiškėjui paskolintas sumas pragyvenimui, bankroto administravimo išlaidoms dengti, kreditorių reikalavimams dengti. Aplinkybė, kad šios lėšos pareiškėjui yra dovanojamos, yra nepagrįsta jokiais įrodymais (CPK 178 str.).Patvirtinus planą bei pareiškėjui visiškai negaunant pajamų nėra jokių galimybių, kad pareiškėjo mokumas būtų atkurtas nepažeidžiant FABĮ paskirties - atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (FABĮ 1 str. 1 d.). Todėl apskritai manytina, kad šioje byloje bankroto procesas yra pradėtas netinkamu metu, kadangi nėra žinoma, kiek laiko pareiškėjas negaus pajamų (tai gali būti ir visą plano įgyvendinimo laikotarpį). Pareiškėjui negaunant visiškai pajamų, neabejotina, kad bankroto proceso tikslai nebus pasiekti. Bankroto proceso tikslai yra daug platesni nei tik skolų nurašymas, tačiau pareiškėjui negaunant pajamų vienintelis būdas atkurti pareiškėjo mokumą - tai nurašyti skolas. Tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, tai nėra bankroto proceso tikslas. Kreditorius, balsuodamas prieš plano patvirtinimą, nurodė, kad patvirtinus tokį planą, koks jis yra pateiktas, nebus įgyvendinta FABĮ paskirtis, planas pažeidžia kreditorių interesus. Teismas turėjo vertinti, ar šie kreditoriaus argumentai yra pagrįsti, tačiau tiesiog nurodė, kad kreditorius priežasčių, kodėl nepritaria planui nepateikė.

Fizinio asmens D. R. mokumo atkūrimo plane yra numatyta 5647,59 Eur (19.500,00 Lt) administravimo išlaidų suma, kurią sudaro 4778,73 Eur (16.500,00 Lt) arba suma iš nekilnojamojo turto pardavimo ir 868,86 Eur (3000,00 Lt) iš numatomų gauti pajamų (Fizinio asmens D. R. mokumo atkūrimo plano 27 lentelė). Administravimo išlaidų detalizacija pateikta Mokumo atkūrimo plano 24 lentelėje.FABĮ 22 str. 3 d. numato, kad bankroto administravimui skiriama suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA (t.y. 3.000 Lt). Taigi, bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas tvirtina pagal administratoriaus pateiktą sąmatą lėšų sumą, kurią šis turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, taip patvirtindamas administravimo išlaidų dydį ir ribas, kurių administratorius negali viršyti. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas laikotarpis yra keturi mėnesiai, įstatymo leidėjas, priimdamas teisės aktą numatė, kad administravimo išlaidos vienam kalendoriniam mėnesiui negali viršyti 0,75 MMM arba 750,00 Lt. Kauno apylinkės teismas patvirtino 2972,97 Lt sumą, kurią administratorius turėjo teisę naudoti D. R. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Tokiu būdu teismas įvertino administratoriaus motyvuotai pagrįstas atitinkamas administravimo išlaidas ir konstatavo, kad 2972,97 Lt suma bankroto administravimo išlaidoms yra ekonomiškai pagrįsta ir protinga tinkamai atlikti bankroto procedūras. Pažymėtina tai, kad D. R. mokumo atkūrimo plane nustatyta administravimo išlaidų suma (atsižvelgiant į mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę (60 mėn.)) per mėnesį sudaro tik 325,00 Lt arba 94,13 Eur. Taigi, ši administravimo išlaidų suma yra daugiau nei du kartus mažesnė už įstatymo leidėjo numatytą leistiną administravimo išlaidų dydį skirtą fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti per mėnesį.Vykdant FABĮ reikalavimus administratoriui priskiriamos šios privalomos procedūros: Fizinio asmens apskaitos vedimas (vykdomas kas mėnesį), sudarant jo pajamų ir išlaidų balansą, vertinant ar fizinis asmuo panaudojo pinigines lėšas mokumo atkūrimo plane nustatytiems būtiniesiems poreikiams tenkinti; Turto pardavimo iš varžytinių organizavimas bei turto pardavimo ir akto surašymas; Turto pardavimo sutarties parengimas; Turto perdavimo - priėmimo akto parengimas ir jo tvirtinimas; Plane numatyti mokėjimai iš fizinio asmens einamųjų pajamų kreditoriams; Privalomų ataskaitų bankroto administravimo priežiūros departamentui teikimas (1 metams - 1 ataskaita); Plano vykdymo ir eigos ataskaitos rengimas; Kreditorių susirinkimo aptarnavimas į kurį įeina salės nuoma, susirinkimo protokolavimas, protokolo surašymas (per metus ne mažiau kaip 2 susirinkimai); Mokumo atkūrimo plano tikslinimas; Bankroto proceso pabaigoje numatytas plano įgyvendinimo akto parengimas. Be minėtų procedūrų administratoriui dažnai tenka teikti papildomas ataskaitas bei atsakymus į individualius kreditorių užklausimus bei prašymus pateikti informaciją apie tai kaip yra vykdoma procedūra. Sumažėjus ar padidėjus bankrutuojančio asmens pajamoms, administratorius turi šaukti papildomus kreditorių susirinkimus, tikslinti mokumo atkūrimo planą ir pan. Pažymėtina, kad šiems veiksmams bei procedūroms įgyvendinti yra būtina atitinkama kompetencija bei resursai. Atkreiptinas dėmesys, kad palyginus administratoriaus mokumo atkūrimo plane nurodomų veiksmų kiekį ir kaštus su viešai pateikiamais kredito įstaigų (tame tarpe ir susirinkime dalyvavusių kreditorių) specialiųjų kompetencijų nereikalaujančių paslaugų įkainiais, (pvz. dokumento nuorašo pateikimas- 5 Lt, pažymos apie sąskaitos likutį pateikimas- 20 Lt, kitokių dokumentų patvirtinimas- 40 Lt), jie tikrai nėra akivaizdžiai per dideli arba ekonomiškai nepagrįsti.Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano 24 lentelėje yra pateikta bankroto administravimui skirtų lėšų panaudojimo detalizacija. Bankroto administratoriaus darbų įkainiai yra nustatyti 2013-07-22 UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ direktoriaus įsakymu Nr.7 (Pateikta kartu su Mokumo atkūrimo plano priedais). 24 lentelėje pateiktus įkainius sudaro ne tik faktinės išlaidos konkrečiam darbui atlikti, bet ir įskaičiuotas administratoriaus atlyginimas už darbą. Bankroto administratorius yra juridinis pelno siekiantis asmuo, kuriam už atliktą darbą ir suteiktas paslaugas turi būti atitinkamai atlyginta. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog administravimo išlaidų sąmata ekonomiškai nepagrįsta, neatsižvelgia į bankroto procedūros trukmę (5 metai), nevertina fakto, jog su fizinio asmens bankroto procedūra dirba ne tik administratorius, bet ir buhalteris, teisininkas, kurie dirba administratoriaus patalpose, naudoja kompiuterinę, ryšių, spausdinimo, dauginimo ir kitą biuro įrangą. Būtent iš išlaidų šių darbuotojų atlyginimams ir išlaidų minėtos įrangos eksploatacijai susideda atlyginimas administratoriui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytiems reikalavimams.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumą ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo (kurio tikslas pašalinti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iš visos nemokios įmonės turto masės) nėra tapatūs. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi D. R. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šia nutartimi patvirtinta 2972,97 Lt (861,03 Eur) lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti D. R. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos. Taip pat nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui turi būti pateiktas tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektas.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens D. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas – UAB „Būsto paskolų draudimas“ finansinis reikalavimas patvirtintas 215.393,46 Lt (62.382,26 Eur).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio plano tvirtinimo procesą, 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui.

2014 m. lapkričio 4 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo 100 % balsų turintis kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo asmens mokumo atkūrimo planui, tačiau šiam plano projektui kreditorius nepritarė. Kreditorius savo nepritarimo mokumo atkūrimo planui argumentus išdėstė 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. SB-5653 (2 t., b. l. 82–84). Šiame rašte kreditorius akcentuoja, kad administravimui skirtos lėšos yra per didelės. Kreditorius nurodė, kad plano 24 dalyje bankroto administravimo išlaidų suma per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį sudaro 19.500 Lt. Plano 26 dalyje nurodyta, kad 16.500 Lt (15 % nuo hipoteka įkeisto turto vertės) administravimo išlaidų numatoma padengti pardavus hipoteka įkeistą turtą, 3000 Lt – fizinio asmens lėšomis. Kreditoriaus vertinimu, 24 dalyje yra detalizuotos administravimo išlaidos visam mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiui, tačiau pagal FABĮ nuostatas, iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, gali būti dengiamos tik administravimo išlaidos, susijusios su įkeisto turto pardavimu. Turtą planuojama parduoti iš varžytynių 2015 m. I pusmetyje, mokumo atkūrimo planą planuojama įgyvendinti 5 metus, todėl iš lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą planuojama dengti būsiančias administravimo išlaidas daugiau kaip 4 metus. Pareiškėjas administravimo išlaidoms per 5 metus planuoja skirti tik 3000 Lt. Be to, nurodė, kad administravimui planuojama skirti suma 19.500 Lt yra neadekvati atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, nes pareiškėjas jokių pajamų negauna, ūkinės veiklos nevykdo, administratoriui nereikės ginčyti pareiškėjo sudarytų sandorių ir dėl to partirti išlaidų, tai reiškia, kad nebus reikalinga vesti pareiškėjo gautų lėšų apskaitą. Kreditoriaus nuomone, toks planas bus nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, jog didžiąją dalį administravimo išlaidų numatoma dengti kreditorių sąskaitą, kadangi kreditorių nuostoliai bankroto proceso pabaigoje nurašius skolas ir taip bus dideli, todėl mano, kad šioje bankroto byloje protingos administravimo išlaidos visam laikotarpiui neturėtų viršyti 12.000 Lt.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi į bankrutuojančio fizinio asmens D. R. kreditorių sąrašą įtrauktas dar vienas kreditorius – UAB „Būsto valda“ ir jos finansinis reikalavimas patvirtintas 785,33 Lt (224,45 Eur).

Kaip jau buvo minėta, 2014 m. lapkričio 4 d. įvykęs pirmasis kreditorių susirinkimas mokumo atkūrimo planui nepritarė. Patikslintas mokumo atkūrimo planas pateiktas bankroto administratoriui, kuris 2015 m. sausio 27 d. parengė išvadą, kad asmens planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatė, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos (3 t., b. l. 44). 2015 m. sausio 28 d. kreditoriams buvo išsiųstas patikslintas D. R. mokumo atkūrimo planas, dėl kurio tvirtinimo 2015 m. vasario 13 d. sušauktas kreditorių susirinkimas. 2015 m. vasario 13 d. įvykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo vienas iš kreditorių – UAB „Būsto paskolų draudimas‘, turintis 99,64 % balsų, kuris balsavo raštu „prieš“ pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimą (3 t., b. l. 39–43). Balsavimo raštu 2015 m. vasario 3 d. biuletenyje kreditorius nurodė, kad balsuoja „prieš“ mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, kadangi teikiamas tvirtinti planas yra iš esmės tapatus pirminiam plano variantui, kurio patvirtinimui buvo nepritarta 2014 m. lapkričio 4 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu. Patikslintame plane yra nurodytas vienas naujas kreditorius, bendrovės pastabos dėl plano yra tapačios, kurios buvo nurodytos 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. SB-5653 (3 t., b. l. 42).

FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Bankroto administratorius, vadovaudamasis FABĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pateikė teismui tvirtinti patikslintą ir papildytą D. R. 2015 m. sausio 26 d. mokumo atkūrimo planą. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad 2015 m. vasario 13 d. įvykusio D. R. kreditorių susirinkimo metu, kuriame kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė D. R. patikslintam ir papildytam mokumo atkūrimo planui, nenurodyta konkrečių priežasčių, dėl kurių nebuvo pritarta mokumo atkūrimo planui, todėl teismas, patvirtindamas planą, vadovavosi bankroto administratoriaus parengta išvada.

Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir nurodo, jog ji turi būti panaikinta vien dėl to, kad kreditorius nepritarė planui dėl priežasčių, kurios buvo nurodytos 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. SB-5653, tačiau teismas šiame rašte nurodytų argumentų visiškai nenagrinėjo, formaliai nurodydamas, kad kreditorius jokių priežasčių, kodėl nepritarė planui, nenurodė. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis yra priimta visiškai neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, neanalizuojant, dėl kokių priežasčių kreditorius nepritarė plano patvirtinimui, ar šios priežastys yra pagrįstos, vien dėl to skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta ir klausimas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad kreditorius balsuodamas prieš plano patvirtinimą, nenurodė jokių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2015 m. vasario 3 d. balsavimo raštu biuletenyje aiškiai nurodė, dėl ko nepritaria mokumo atkūrimo plano tvirtinimui, t. y. dėl to, kad patikslintas planas analogiškas pirminiam planui, kuriam kreditorius išreiškė kritiką dėl administravimo išlaidų dydžio, tačiau patikslintame, kaip teisingai nurodo apeliantas, 2015 m. sausio 26 d. plane šiais klausimais jokių pataisymų nėra. Tai reiškia, kad kreditoriaus 2014 m. spalio 24 d. rašte Nr. SB-5653 išsakytos pastabos, tikslinant mokumo atkūrimo planą, nebuvo vertinamos. Šių aplinkybių nesiaiškino ir neanalizavo pirmosios instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus pilna apimtimi, tačiau jis turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo.

Pažymėtina, kad įstatymas numato maksimalią bankroto administratoriaus atlyginimo išlaidų sumą, be to, ji turi būti detalizuota (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog bankroto administratoriaus prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos, administratoriaus atlyginimas turi būti pagrįstas, atitikti jo vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Nagrinėjamu atveju patvirtinęs 19.500 Lt bankroto administravimo išlaidų sąmatą visam penkerių metų bankroto laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas turi vienintelį nekilnojamąjį hipoteka įkeistą turtą, kuris bus pardavinėjamas iš varžytynių 2015 m. I pusmetį, neįvertino tai, kad pareiškėjas negauna visiškai jokių pajamų, neatsižvelgė į tai, iš kur pareiškėjas gaus lėšų pragyvenimui, taip pat nevertino, ar administravimo išlaidų sąmata atitinka FABĮ nuostatas, neanalizavo, kokios administravimo išlaidos gali būti dengiamos pardavus įkeistą turtą, neįvertino, kiek realiai administravimo išlaidų gali būti patirta per maždaug pusės metų terminą, per kurį planuojama parduoti turtą. Teismas šių aplinkybių nevertino, iš esmės savo sprendimo dėl administravimo išlaidų dydžio nemotyvavo. Todėl konstatuotina, kad kreditoriui ginčijant plane nustatytą administravimo išlaidų dydį, teismas, patvirtindamas pateiktą planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, administravimo išlaidų sąmatos dedamųjų dalių, jų pagrįstumo, apskritai neanalizavo ir nevertinto, o tik apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kad planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nutartis neatitinka teismo procesiniam sprendimui keliamo reikalavimo kiekviename teismo procesiniame sprendime pateikti teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 291 straipsnio 1 dalis 5 punktas).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam nepritarė kreditoriai, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, neatskleidė bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir D. R. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.