- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 1T-75/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kaltinamasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, gavęs Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-368-736/2012, kurioje R. M. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 181 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktasis skyrius 2012-12-04 Kėdainių rajono apylinkės teismui pagal teismingumą persiuntė baudžiamąją bylą Nr. 1-368-736/2012, kurioje R. M. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir 181 str. 1 d. Naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) elektroninio bylų skirstymo moduliu, byla paskirta nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjui – Algimantui Brigadieriui. Teisėjas 2012-12-05 nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino motyvuodamas tuo, jog nukentėjusiuoju joje yra pripažintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras – S. K., su kuriuo teisėjui darbo klausimais tenka betarpiškai bendrauti, todėl tai gali kelti abejonių teismo objektyvumu, kaltinamojo teisės į nešališką teismą užtikrinimu.
Kėdainių rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjo nusišalinimo nepatvirtino (byloje nėra atitinkamos teismo pirmininko tvirtinimo žymos), tačiau su 2012-12-05 lydimuoju raštu Nr. SD-12642 persiuntė bylą Kauno apygardos teismo pirmininkui prašydamas spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, esančiam Kauno teisminės apygardos teritorijoje ir papildomai pažymėjo, kad 2012-10-03 Kauno apygardos teismui buvo perduota ir kita baudžiamoji byla, kurioje baudžiamojon atsakomybėn patrauktas tas pats asmuo – R. M., o nukentėjusiaisiais dėl jų atžvilgiu išsakytų grasinimų pripažinti Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai – A. K. ir B. V.. Teismo pirmininko įsitikinimu, šios aplinkybės nulemia, jog bet kuriam iš Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų paskyrus nagrinėti šią baudžiamąją bylą, iškiltų abejonių dėl teismo sudėties nešališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-368-736/2012 perduotina nagrinėti kitam tos pačios pakopos (apylinkės) teismui, priklausančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. numato galimybę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui, kai tokį poreikį nulemia teisingumo interesai.
Tiesioginiu teisingumo interesu laikytinas ir siekimas sudaryti prielaidas, kad asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas užtikrinant, kad tai bus daroma tinkamo teismo proceso (angl. - due process of law) tvarka. Teisė į tinkamą procesą užtikrinama, kai asmens bylą nagrinėja pagal įstatymą sudarytas, nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl teisėjo nešališkumo, jos pašalinamos įvairiomis procesinėmis priemonėmis (pvz., nusišalinimu, nušalinimu).
Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58).
Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. Castillo Algar v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Nagrinėjamu atveju egzistuojančių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindo objektyviąja prasme abejoti Kėdainių rajono apylinkės teismo nešališkumu nagrinėjant kaltinamojo – R. M. baudžiamąją bylą. Pirma, teisėjas – Algimantas Brigadierius nurodė, kad su nukentėjusiuoju šioje byloje jam tenka dažnai bendrauti dalykiniais klausimais, jis nukentėjusįjį pažįsta, todėl šis faktas objektyviam stebėtojui gali sukelti abejonių, ar nagrinėdamas bylą, kurioje jam pažįstamas asmuo yra pripažintas nukentėjusiuoju, teisėjas išliks visiškai neutralus. Antra, kaltinamasis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn keliose baudžiamosiose bylose, kaltinamas grasinimais kelių asmenų, t. y. ne tik Kauno apylinkės prokuroro – S. K., bet taip pat ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų – A. K. ir B. V. atžvilgiu. Byla dėl grasinimo pastarųjų atžvilgiu Kauno apygardos teismo pirmininko nutartimi buvo perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui. Objektyviąja prasme, t. y. neutraliam ir objektyviam stebėtojui visų Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumas sprendžiant kaltinamojo – R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimus keltų abejonių. Kaltinamasis taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas jų kolegų – teisėjų atžvilgiu, todėl spręsdami to paties asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą (nors ir kitoje baudžiamojoje byloje, dėl kitų nusikalstamų veikų), Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai gali būti šališki, tendencingi, aukščiau nurodytos aplinkybės gali nulemti pernelyg griežtų baudžiamosios atsakomybės priemonių taikymą, formuoti išankstines subjektyvias jų nuostatas kaltinamojo atžvilgiu ir turėti įtakos baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimų sprendimui.
Tai, kas aukščiau išdėstyta, sudaro pagrindą siekiant užtikrinti teisingumo interesus, o būtent kaltinamojo teisę į tinkamą teismo procesą, jo baudžiamosios bylos nagrinėjimą nešališkumo ir objektyvumo sąlygomis, perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui.
Parinkdamas konkretų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esantį apylinkės teismą, apygardos teismo pirmininkas atsižvelgia į tai, kad byla nebūtų perduota tokiam apylinkės teismui, kurio teisėjų vidutinis darbo krūvis ir taip yra aukštas bei į tai, kad toks bylos perdavimas nesudarytų sunkumų proceso dalyviams atvykti į teismo posėdžius, dalyvauti teismo procesiniuose veiksmuose (t. y., kad kliūčių tam nesudarytų didelis atstumas, ženklios laiko ir lėšų sąnaudos vykstant į teismą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsniu, 229 str., Kauno apygardos teismo pirmininkas
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamąją bylą Nr. 1-368-736/2012, kurioje R. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 181 str. 1 d., perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Nutartį ir baudžiamąją bylą pasiųsti Jonavos rajono apylinkės teismui.
Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti Kėdainių rajono apylinkės teismo žiniai.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.