- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- eB2-3036-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00466-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALKETA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ įgalioto asmens pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALKETA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo G. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ALKETA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Simpatija“ įgaliotas asmuo prašo pripažinti BUAB „ALKETA“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintus kriterijus, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija:
1.1. UAB „ALKETA“ buvo nemoki jau 2017 metais, kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams (140 467,00 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (137 468,00 Eur). Šie UAB „ALKETA“ finansiniai rodikliai nuo 2018 m. tik prastėjo. 2019 m. vasario 28 d. BUAB „ALKETA“ įsipareigojimai kreditoriams sudarė 208 180,00 Eur, o BUAB „ALKETA“ įrašyto į balansą priklausančio turto vertė – 158 661,00 Eur. Realiai įmonei priklausančio ilgalaikio turto balansinė vertė yra 19 131,00 Eur bei debitoriniai įsiskolinimai: išankstiniai apmokėjimai tiekėjams – 16 145,51 Eur, gautinos sumos – 19 458,67 Eur, pirkėjų įsiskolinimai – 9 017,56 Eur. Balanso duomenys nėra iššifruoti ir kitas trumpalaikis turtas (87 774,00 Eur) nėra nustatytas, taip pat administratorei nėra perduotas atsargų iššifravimas (51 739,00 Eur). Suprastėjus bendrovės finansinei būklei, kilo bendrovės valdymo organų fiduciarinė pareiga atsižvelgti į bendrovės kreditorių interesus, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus / sudarant sandorius. Bendrovė 2018 – 2019 metais buvo ypatingai sudėtingoje finansinėje situacijoje, bendrovė buvo nemoki, o bendrovės valdymo organų veiksmai / neveikimas, sudaromi sandoriai turi tyčinio bankroto požymių;
1.2. bendrovės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai, vykdant atsiskaitymus su kreditoriais buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Bendrovė išskirtinę teisę gauti reikalavimo patenkinimą suteikė MB „Aglangai“, kurios vienas iš steigėjų yra G. L., o taip pat pačiam įmonės vadovui G. L., T. L., UAB „Aliuminio prekybos namai“:
1.2.1. patikrinus UAB „ALKETA“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. į sąskaitą užskaityti 10 000 Eur, pervesti T. Ž. pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Avansas pagal sutartį Nr. ALK-14-18-05-24-001“. Gauti pinigai panaudoti pavedimais iš įmonės sąskaitos pervedant už patalpų nuomą UAB „Avižienių nekilnojamas turtas“, avansus MB „Aglangai“ ir kitiems tiekėjams, darbo užmokesčio mokėjimui įmonės darbuotojams, paskolų dengimui (paskolų sutartys su G. L. ir T. L. nepateiktos). Pagal 2018 m. liepos 31 d. – 2019 m. sausio 29 d. grynųjų pinigų apskaitos dokumentus ir 2018 m. rugsėjo 27 d. – 2019 m. sausio 31 d. kasos knygas nustatyta, kad nėra įformintų 2 000 Eur, gautų iš T. Ž.. T. Ž. paaiškinimu, sudarius sutartis, D. K. jis sumokėjo 2 000 Eur grynais. Pagal Sodros duomenų bazės išrašą, D. K. nebuvo įmonės darbuotoju. Jeigu UAB „ALKETA“ iš T. Ž. gavo 2 000 Eur grynaisiais pinigais pagal sutartį Nr. ALK-18-06-15-001, tai, neįforminusi grynųjų pinigų apskaitos dokumento (kasos pajamų orderio) ir neapskaičiusi kasos knygoje, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto ir 16 punkto reikalavimų. Už minėtą laikotarpį, tai yra nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., kasos knyga nepateikta. Administratorei nėra pateikti dokumentai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad UAB „ALKETA“ pradėjo vykdyti užsakymus pagal sutartis Nr. ALK-14-18-05-24-001 ir Nr. ALK-14-18-06-15-001 (ar už gautas pinigines lėšas buvo užsakytos medžiagos, pradėti darbai);
1.2.2. patikrinus UAB „ALKETA“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nustatyta, kad Beksta Riviera į įmonės sąskaitą pervedė: 2018 m. liepos 13 d. 20 820 Eur, 2018 m. liepos 25 d. 4 620 Eur. Gauti pinigai panaudoti pavedimais pervedant iš įmonės sąskaitos ir nurodant mokėjimo paskirtį už patalpų nuomą UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, avansas tiekėjams, darbo užmokesčio mokėjimui įmonės darbuotojams, pinigų mokėjimas D. K., kuris nebuvo įmonės darbuotojas, paskolų dengimui (paskolų sutartys su MB „Aglangai“, A. R., G. L. ir T. L. nepateiktos), paskolų suteikimui ir įmonės lėšomis buvo apmokamos UAB „Aliuminio prekybos namai“ sąskaitos. Administratorei nėra pateikti dokumentai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad UAB „ALKETA“ pradėjo vykdyti užsakymus pagal sutartis 2018 m. liepos 9 d. Nr. ALK-18-07-09-001 bei 2018 m. liepos 17 d. Nr. ALK-18-07-002 (ar už gautas pinigines lėšas buvo užsakytos medžiagos, pradėti darbai);
1.2.3. patikrinus UAB „ALKETA“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. R. Š. į įmonės sąskaitą per du kartus pervedė 10 000 Eur, 2018 m. rugpjūčio 9 d. L. Š. į įmonės sąskaitą pervedė 2 000 Eur už R. Š., 2018 m. rugpjūčio 9 d. R. Š. į įmonės sąskaitą pervedė 3 000 Eur, ūkinės finansinės operacijos turiniui nurodydami „Avansas pagal išankstinio mok. sąsk. Nr. ŠIA 180807“, iš viso pervesta 15 000 Eur. Gauti pinigai panaudoti pavedimais iš įmonės sąskaitos pervedant ir nurodant mokėjimo paskirtį, už patalpų nuomą UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“, avansas tiekėjams, darbo užmokesčio mokėjimui įmonės darbuotojams, paskolų dengimui (paskolos sutartis su T. L. nepateikta). Administratorei nepateikti dokumentai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad UAB „ALKETA“ pradėjo vykdyti užsakymus pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. sutartį Nr. ALK-18-051 (ar už gautas pinigines lėšas buvo užsakytos medžiagos, pradėti darbai);
1.2.4. patikrinus UAB „ALKETA“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nustatyta, kad 2018 m. spalio 19 d. V. Š. į įmonės sąskaitą pervedė 18 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį „Pagal sutartį Nr. ALK-18-27“. Gauti pinigai panaudoti pavedimais iš įmonės sąskaitos pervedant ir nurodant ūkinės finansinės operacijos paskirtį: paskolų dengimui, darbo užmokesčio įmonės darbuotojams mokėjimui, UAB „Avižienių nekilnojamasis turtas“ už patalpų nuomą ir kitiems tiekėjams, įmonės lėšomis buvo apmokamos UAB „Aliuminio prekybos namai“ sąskaitos ir komandiruotpinigiai už įmonę MB „Aglangai“, mokama už G. L.. Bankroto administratorei nėra pateikti dokumentai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kad UAB „ALKETA“ pradėjo vykdyti užsakymus pagal sutartį Nr. ALK-18-09-27 (ar už gautas pinigines lėšas buvo užsakytos medžiagos, pradėti darbai);
1.2.5. patikrinus UAB „ALKETA“ 2018 m. liepos 31 d. – 2019 m. sausio 29 d. grynųjų pinigų apskaitos dokumentus ir 2018 m. rugsėjo 27 d. – 2019 m. sausio 31 d. kasos knygas, nustatyta, kad tarp pateiktų grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (kasos pajamų orderių) yra įformintas 2018 m. rugsėjo 27 d. kasos pajamų orderis AL Nr. 005, kurio įformintas V. Š. 5 000 Eur „dalinis avansas už langus“ ir apskaitytas 2018 m. rugsėjo 27 d. kasos knygoje. Tą pačia dieną 2018 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderiu AK Nr. 015 G. L. įformintas 5 000 Eur „Avansas darbo reikmėms“. Kaip toliau panaudoti pinigai, nėra galimybės nustatyti, nes avansinių apyskaitų tarp pateiktų dokumentų nėra;
1.3. bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, kadangi galimai buvo paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentai, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, pagrįsti tam tikrų sandorių sudarymo ir/ar atgauti priklausančias lėšų sumas:
1.3.1. administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, kasos knygos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d., nesudarytas ir nepateiktas balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2019 m. birželio 4 d.), nepateiktos visos avanso apyskaitos. Nepateikti apskaitos registrai nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. ir kasos knygos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. Dalies 2018 m. rugsėjo 27 d. – 2019 m. sausio 29 d. grynųjų pinigų apskaitos dokumentų duomenys užfiksuoti kasos knygose, dalies 2018 m. liepos 30 d. – 2018 m. rugpjūčio 27 d. grynųjų pinigų apskaitos dokumentų duomenys neužfiksuoti nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. (trys kasos pajamų orderiai Nr. 2 – 900 Eur, Nr. 3 – 400 Eur ir Nr. 4 – 300 Eur, ir du kasos išlaidų orderiai Nr. AKO13 – 900 Eur, Nr. AKO14 – 700 Eur);
1.3.2. bendrovės lėšomis buvo apmokamos UAB „Aliuminio prekybos namais“ sąskaitos, apmokama paskola už G. L., suteikiama paskola A. R., apmokamos sąskaitos už MB „Aglangai“ bei nemaža dalis pervedama MB „Aglangai“ kaip paskola ar avansas už montavimo darbus, be to, apmokami komandiruotpinigiai darbuotojui, dirbančiam MB „Aglangai“, grąžinama paskola G. L. ir T. L., mokami pinigai D. K., kuris nebuvo įmonės darbuotoju, tačiau nebuvo pateikti jokie UAB „ALKETA“ 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. liepos 1 d. buhalterinės apskaitos turto ir įsipareigojimų registrai. Be apskaitos registrų negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžių ir struktūros;
1.3.3. kadangi nepateikti jokie UAB „ALKETA“ 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. liepos 1 d. buhalterinės apskaitos turto ir įsipareigojimų registrai, išskyrus kasos knygas, kuriose užfiksuoti grynųjų pinigų apskaitos dokumentų duomenys ir grynųjų pinigų likučiai, negalima nustatyti, ar UAB „ALKETA“ sudarytame finansinės atskaitomybės rinkinyje už 2018 metus užfiksuotos visos ūkinės finansinės operacijos ir iš dalies negalima nustatyti UAB „ALKETA“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.;
1.3.4. jeigu UAB „ALKETA“ apskaitos registrai (turto, prekių ir/arba paslaugų, pirkėjų ir tiekėjų, kt.) nebuvo vedami, tuo UAB „ALKETA“ nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 dalies reikalavimo. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „ALKETA“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jeigu UAB „ALKETA“ negauti buhalterinės apskaitos registrai buvo sunaikinti ar kitaip neišsaugoti, buvo nesivadovauta 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalimis, 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įstatymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 punktų nuostatomis – „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai saugomi 10 metų. Toks aplaidus, nerūpestingas ar apgaulingas bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimas ir vedimas yra pripažįstamas vienu iš tyčinio bankroto požymių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. L. prašo nemokumo administratorės pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė, jog:
2.1. administratorės įgaliotas asmuo, nurodydamas, jog bendrovės valdymo organų veiksmai buvo nukreipti į tyčinį bendrovės turtinės padėties bloginimą, nenurodo, nei koks konkretus bendrovės valdymo organas, nei kada, nei kokiais konkrečiais veiksmais galėjo pažeisti fiduciarines pareigas kreditoriams;
2.2. pagal pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „ALKETA“ 2017 m. sugeneravo 15 580,00 Eur nuostolio, o pagal balansą įmonės turtas buvo 137 468,00 Eur, atitinkamai, 2018 m. bendrovė sugeneravo 43 191,00 Eur nuostolių, o įmonės turtas buvo padidėjęs iki 167 087,00 Eur. Įmonė 2017 metais vykdė savo įsipareigojimus, įmonės kreditorių sąraše nėra įsiskolinimų iš 2017 metų. Administratorė nepateikia jokių duomenų apie pradelstų įsipareigojimų kiekį, jų atsiradimo laiką, nenustato momento, kada pradelsti įsipareigojimai pasiekė pusės bendrovės balansinio turto ribą. Administratorė nepateikia jokių duomenų, kad įmonė nevykdė įsipareigojimų, neatsižvelgė, kad įsipareigojimai nebuvo pradelsti, o tai buvo einamieji įsipareigojimai ir jie buvo tinkamai vykdomi, tai yra įmonė nesusidūrė su nemokumu. Tokių duomenų nemokumo administratorė nepateikia ir apie 2018 metus, tai yra nuo kada ir kokios sutartys buvo nevykdomos ir nuo kurio laikotarpio susidarė kreditorinius reikalavimus sudarantys įsipareigojimai;
2.3. ribotos atsakomybės bendrovė SARL BEKSTA RIVIERA sudarė su UAB „ALKETA“ sutartis Nr. ALK-18-07-09-001 ir ALK-18-07-17-002, tačiau neįvykdė sutarčių 1.3 punkto reikalavimų dėl gamybinių gaminių brėžinių suderinimo. Sutarčių 4.4 punktuose numatytas gamintojo įsipareigojimas pagaminti gaminius iki 2018 m. rugsėjo 20 d., tačiau pati SARL BEKSTA RIVIERA gamybos brėžinius suderino ir bendrovei atsiuntė tik 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „ALKETA“ pirko medžiagas, atliko projektavimo darbus, tai yra patyrė nuostolius dėl SARL BEKSTA RIVIERA netinkamo sutarties vykdymo;
2.4. pareiškėja nenurodė, kuris konkrečiai CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies punktas buvo pažeistas, nenurodė konkrečių skolininkų, kurių interesai konkrečiais veiksmais galėjo būti pažeisti, nenurodė datų, kada galėjo būti padaryti pažeidimai. Nesukonkretinamas net pats pažeidimas, tai yra, kurios eilės skolininko interesai buvo pažeisti. Tam, kad įvertinti, ar galėjo būti pažeidimas ar ne, yra būtina nustatyti skolininkų eiliškumą, vienos eilės skolininkų reikalavimų pareiškimo datas bei eilę kitų aplinkybių, kurių pareiškėja nepateikia. Vykdant veiklą, UAB „ALKETA“ vykdė atsiskaitymus nepažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų;
Šalies argumentai
2.5. pareiškėja nepagrįstai teigia, jog iš kitų asmenų gauti mokėjimai buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Pareiškėja pati sau prieštarauja teigdama, kad atlikti mokėjimai tiekėjams ir tuo pačiu neturima duomenų, ar užsakymas pradėtas vykdyti. Visos įmonės sąskaitoje esančios lėšos yra įmonės lėšos (šiuo atveju sąskaita nebuvo depozitinė) ir naudojamos įmonės veiklai, net nesuprantama, kuo remiantis pareiškėja nurodo, kad buvo panaudoti būtent konkretūs pagal sutartys „gauti pinigai“, o ne kiti sąskaitoje buvę pinigai. Įmonėje nuolat buvo vykdomi užsakymai ir nuolat atsiskaitoma su tiekėjais, mokamas darbo užmokestis darbuotojams, apmokamos kitos užsakymų vykdymo sąnaudos – patalpų nuoma, transportavimo išlaidos, subrangovų darbai ir t.t. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina įmonės veiklos vykdymą, o ne atsikaitymų pažeidimus, kaip teigia pati pareiškėja;
2.6. pareiškėja pateikia akivaizdžiai melagingus duomenis, kadangi vykdant sutartis 2018 m. liepos 9 d. Nr. ALK-18-07-09-001 bei 2018 m. liepos 17 d. Nr. ALK-18-07-002 buvo perkami specifiniai profiliai, pareiškėjos atstovui pateikta 2018 m. rugsėjo 20 d. sąskaita-faktūra Nr. SM-003135, kuria įsigyti profiliai būtent šių sutarčių vykdymui ir nurodytas užsakymo Nr. 0699, pareiškėjos atstovui yra pateiktas užsakymo Nr. 0699 patvirtinimas su pilnu dviejų lapų užsakymo medžiagų sąrašu, pačius profilius taip pat priėmė ir išsivežė pareiškėjos atstovas. Jei kitais atvejais medžiagos užsakomos net kelioms sutartims vykdyti vienu užsakymu ir yra net neįmanoma jų išskirti, tai šiuo atveju pagal projektą užsakymas buvo individualus ir visi duomenys yra pilnai atsekami. Pareiškėja analogiškas prielaidas dėl duomenų apie sutarčių vykdymą nebuvimo nurodo ir dėl sutarčių Nr. ALK-18-051 ir Nr. ALK-18-09-27;
2.7. pareiškėja klaidingai nurodo, kad jai nėra pateikti jokie UAB „ALKETA“ 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. liepos 1 d. buhalterinės apskaitos turto ir įsipareigojimų registrai. Administratorei buvo perduotas įmonės kompiuteris, kuriuo buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, tai patvirtina 2020 m. sausio 9 d. surašytas perdavimo aktas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 14 d. buvo perduoti kompiuteriai. Tomis pačiomis datomis surašytais aktais buvo perduotas įmonės turtas ir „buhalterinės programos išrašas“ kaip turto apyrašas. Taip pat pagal perdavimo aktus perduoti popieriniai dokumentai 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. perdavimo aktais. UAB „Simpatija“ 2019 m. rugsėjo 12 d. ataskaitoje nurodoma, kad G. L. negalėjo buhalterinės apskaitos perduoti 2019 m. balandžio 19 d. (30 ataskaitos punktas) ir, kad buhalterė neperdavė buhalterinės apskaitos programų, nes jos atiduotos direktoriui (31, 32 ataskaitos punktai), tačiau toliau nurodoma, kad UAB „ALKETA“ neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų (33 ataskaitos punktas). Kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos (registrai) buvo perduoti 2019 m. birželio 14 d. baigiant perduoti visą turtą ir atspausdinus jo apskaitos išrašus, tą pačią dieną kompiuterius ir printerius paėmė administratorė. Popierinės sąskaitos, darbo sutartys, sutartys, popieriniai darbo laiko žiniaraščiai ir kiti dokumentai buvo perduoti vėliau, bet tai negalėjo trukdyti viską sutikrinti, nes viskas buvo fiksuojama ir programose. Toje pačioje UAB „Simpatija“ 2019 m. rugsėjo 12 d. ataskaitoje nurodoma, kad turtas buvo priimtas, nurodomas turto sudėtingumas, taip pat nurodoma, kad patirtos buhalterinės apskaitos išlaidos, apskaitant atsiskaitymą su darbuotojais. Akivaizdu, kad pateikti garantiniam fondui duomenis apie atsikaitymą su darbuotojais yra būtini tikslūs buhalterinės apskaitos duomenys, tai akivaizdžiai patvirtina, kad administratorė tokius duomenis turėjo;
2.8. pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad kaip toliau panaudoti pinigai nėra galimybės nustatyti, nes avansinių apyskaitų tarp pateiktų dokumentų nėra. 2020 m. sausio 9 d. perdavimo akte yra įrašas, kad perduodamų dokumentų sąraše yra „Avanso apyskaitos“. Reikia nuodugniai ištirti dokumentus ir nustatyti, kur buvo panaudotos lėšos. Tokiu atveju, jei asmuo nebūtų atsiskaitęs dėl dalies lėšų panaudojimo, jo atžvilgiu turėtų būti pareikštas reikalavimas, tačiau tai niekaip negali būti siejama su tyčiniu bankrotu;
2.9. pareiškėja nurodė, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, o taip pat, kad nėra pateikti apskaitos registrai nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. ir kasos knygos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. Šiuo teiginiu pareiškėja nurodė, kad iki 2018 m. gegužės 1 d. buhalterinės apskaitos registrai visgi yra pateikti. Administratorė vykdo bankroto procedūrą, perima ir parduoda įmonės turtą, apskaito įsiskolinimus darbuotojams, sudaro kreditorių ir debitorių sąrašus, išieško lėšas iš debitorių ir t. t., ir daugiau nei po 2 metų pareiškia, kad dalis įmonės buhalterinės apskaitos registrų nebuvo perduota. Registrai buvo perduoti laiku – 2019 m. birelio 14 d., tačiau nebuvo perduoti popieriniai dokumentai, dėl ko administratorė kreipėsi į teismą ir suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo paskirta bauda. Suinteresuotas asmuo nieko negalėjo pateikti teismui, nes faktinio perdavimo, vykusio 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. birželio 14 d., aktus bankroto administratorė pasirašė tik 2020 m. sausio 9 d. Administratorė nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 metų iš UAB „ALKETA“ perėmė visą turtą, dalį dokumentų, buhalterinės apskaitos registrus nesudarant jokių perduodamų daiktų ir dokumentų aktų ir apyrašų, paprasčiausiai juos fiziškai paimant ir nepateikiant jokių tai patvirtinančių dokumentų.
3. BUAB „ALKETA“ nemokumo administratorės įgaliotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog buvęs įmonės vadovas G. L. įmonės dokumentus administratorei perdavinėjo dalimis keliais etapais (2020 m. sausio 9 d., 2020 m. balandžio 22 d.). G. L., neperduodamas laiku įmonės dokumentų, vilkino BUAB „ALKETA“ nemokumo procedūrų vykdymą. Vadovas iki šios dienos nėra perdavęs visų įmonės dokumentų, todėl tikėtina, kad tokiais savo veiksmais bando nuslėpti įmonės lėšų ir (ar) turto perleidimą, galimą jų išvaistymą, įstatymo draudžiamus atsiskaitymus, o tai sudaro pagrindą įmonės bankroto pripažinti tyčiniu. Administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos registrai (didžiosios knygos), visos kasos knygos, nesudarytas ir nepateiktas balansas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nepateiktos visos avanso apyskaitos, visos įmonės sutartys. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, kadangi galimai buvo paslėpti, sunaikinti ar sugadinti apskaitos dokumentai, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti bendrovės pajamų ir sąnaudų, pagrįsti tam tikrų sandorių sudarymo ir/ar atgauti priklausančias lėšų sumas. Administratorei perduotuose kompiuteriuose buhalterinės programos nebuvo, jie buvo mažai naudojami. Kompiuteriuose yra seni duomenys. G. L. bando suklaidinti teismą savo teiginiais, kad jis perdavė nemokumo administratoriui buhalterinius registrus. Akte, kurį atsiliepime nurodė G. L. aiškiai parašyta, kad „prie akto pridedamos turto nuotraukos ir buhalterinės programos išrašas, atsiųstas vadovo, kuris vadinasi – sandėlio likučiai vidutinėmis pajamavimo kainomis, įvertinant gamybų ir užsakymus gamybai“. Tai sandėlio likučių sąrašas 2019 m. birželio 6 d. ir nėra buhalterinės apskaitos registrai. Administratorei iki šios dienos nėra pateikti buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose registruojami įvykę ūkinių operacijų ir ūkiniai įvykiai (didžioji knyga). Administratorei buvo perduotos tik šios avansinės apyskaitos: 2016 m. vasario 29 d. ūkio išlaidos atskaitingas asmuo nurodytas J. L. (suma 20,87 Eur) ir 2016 m. balandžio 30 d. ūkio išlaidos, atskaitingas asmuo nurodytas J. L. (bendra suma 69,98 Eur). Visi BUAB „ALKETA“ dokumentai, kurie buvo perduoti nemokumo administratorei pagal apyrašą buvo perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajam skyriui, kuriame buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21305-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas).
4. BUAB „ALKETA“ kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pareiškimą dėl BUAB „ALKETA“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti. Nurodė, jog dokumentų, galinčių turėti įtakos šios bylos sprendimui neturi.
Atsiliepimas
5. Kiti BUAB „ALKETA“ kreditoriai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Pareiškimas netenkinamas.
6. Remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB „ALKETA“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. birželio 3 d. Bendrovės vadovas nuo 1994 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 12 d. buvo Z. M.. Nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. bendrovei vadovavo J. L.. Nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 7 d. bendrovės vadovo pareigas ėjo suinteresuotas asmuo G. L..
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „ALKETA“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Simpatija“. Bankroto bylos iškėlimą dėl neįvykdytos 25 440 Eur prievolės inicijavo Prancūzijos Respublikos bendrovė „SARL BEKSTA RIVIERA“. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, bendra teismo patvirtintų BUAB „ALKETA“ kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 193 423,85 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria patikslintas BUAB „ALKETA“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), teismas sprendžia, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamu atveju BUAB „ALKETA“ bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant ĮBĮ, pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant ĮBĮ. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prašymas dėl BUAB „ALKETA“ bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal ĮBĮ teisės normas.
9. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.
10. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. Nors ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje apibrėžti penki atskiri tyčinio bankroto požymiai, tam, jog įmonės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, teismui pakanka nustatyti bent vieną jų. Nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisinė galia ir šios nutarties sukeliamos teisinės pasekmės nesiskiria priklausomai nuo to, kiek ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių (vieną ar daugiau) nustatė šį klausimą nagrinėjantis teismas.
11. Nagrinėjamu atveju bankrotą tyčiniu prašoma pripažinti, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintais požymiais, tai yra: kai įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (4 punktas); kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas), o taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija.
12. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija: preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
13. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).
14. Ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, kt.).
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
15. Minėta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pareiškėja, įrodinėdama ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto egzistavimą, teigia, jog BUAB „ALKETA“ jau 2017 metais buvo nemoki, todėl bendrovės valdymo organams kilo fiduciarinė pareiga atsižvelgti į bendrovės kreditorių interesus, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus / sudarant sandorius. Administratorės nuomone, bendrovės valdymo organų veiksmai / neveikimas, sudaromi sandoriai turi tyčinio bankroto požymių. Šiuo aspektu pažymėtina, jog administratorė nenurodė, kokių konkrečiai pareigų nevykdė įmonės valdymo organai. Kadangi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.).
17. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
18. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), savo praktikoje yra išaiškinęs, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktą; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktą).
19. BUAB „ALKETA“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenis paskutinį kartą teikė už 2018 m. Pagal BUAB ,,ALKETA“ 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentus (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno-nuostolių ataskaitą) 2018 m. įmonės turtą sudarė 167 087 Eur, is? jo ilgalaikis turtas – 20 338 Eur, trumpalaikis turtas – 146725 Eur (39 572 Eur atsargos ir 107 153 Eur kitas trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 213 277 Eur, iš kurių visa ši suma buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, bendrovės nuostoliai sudarė 43 191 Eur. 2017 m. įmonės turtą sudarė 137 468 Eur, is? jo ilgalaikis turtas – 27 380 Eur, trumpalaikis turtas – 110 064 Eur (80 000 Eur atsargos ir 30 064 Eur kitas trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 140 467 Eur, iš kurių visa ši suma buvo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, bendrovės nuostoliai sudarė 15 580 Eur.
20. Įvertinus nurodytus duomenis, galima teigti, jog formaliai BUAB „ALKETA“ buvo nemoki jau 2017 metais, nes turėjo turto už 137 468 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 140 467 Eur. Taigi, įmonės įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Net ir konstatavus bendrovės nemokumą 2017 m. gruodžio 31 d. (pagal finansinės atskaitomybės duomenis), vien ši aplinkybė savaime neleidžia daryti išvados BUAB „ALKETA“ bankrotą buvus tyčinį, nes ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių. Nors pareiškimo dėl BUAB „ALKETA“ bankroto bylos iškėlimo suinteresuotas asmuo minėtu laikotarpiu neteikė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „ALKETA“ faktiškai esant nemokiai, jos vadovas būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių įrodymų nepateikė. Pareiškime nurodytos aplinkybės dėl bendrovės valdymo organų veiksmų yra grindžiamas tik subjektyvia pareiškėjos nuomone, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis).
21. Teismo vertinimu byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad įprastinės bendrovės veiklos vykdymo metu išaugusios bendrovės skolos kaip nors sietinos su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne su verslo nesėkme. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymis nagrinėjamu atveju nėra įrodytas.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
22. Pareiškėja teigia, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į UAB „ALKETA“ turtą buvo apribotos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Administratorė, įrodinėdama ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto egzistavimą, teigia, jog išskirtinės teisės gauti savo reikalavimų patenkinimą buvo suteiktos MB „Aglangai“, kurios vienas iš steigėjų yra G. L., pačiam įmonės vadovui G. L., T. L., UAB „Aliuminio prekybos namai“. Šiuos teiginius pareiškėja grindžia BUAB „ALKETA“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito įstaigoje AB SEB bankas, išrašu (2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d.). Administratorė nurodo, jog tam tikri asmenys pervedinėjo sumas bendrovei kaip avansus pagal sudarytas sutartis, tačiau nėra duomenų, jog bendrovė pradėjo vykdyti užsakymus pagal sudarytas sutartis, tai yra, kad už gautas pinigines lėšas buvo užsakytos medžiagos, pradėti darbai. Pažymėtina, jog šios administratorės nurodomos aplinkybės, pirma, nėra susijusios su administratorės teiginiu, jog tam tikriems asmenims buvo suteiktas prioritetas prieš kitus kreditorius, antra, šios aplinkybės pačios savaime nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog šioje dalyje administratorės nurodytos faktinės aplinkybės dėl atitinkamų asmenų bendrovei atliktų mokėjimų, kuriomis grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis, yra paremtos 2021 m. rugpjūčio 27 d. suinteresuotam asmeniui surašytu Kaltinamuoju aktu (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-21305-19) ir bus tiriamos baudžiamojoje byloje, kurioje ir bus sprendžiama, ar suinteresuotas asmuo atliko nusikalstamas veikas administratorės nurodomų nukentėjusių asmenų atžvilgiu.
24. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
25. Teismas įvertinęs pareiškėjos pateiktą sąskaitos išrašą, daro išvadą, jog jame nurodyti mokėjimai patvirtina, jog bendrovė vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su darbuotojais, tiekėjais. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog pareiškėja neįrodinėjo, kokie pateiktame banko sąskaitos išraše nurodyti konkretūs mokėjimai buvo atlikti nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, numatyto CK 6.930¹ straipsnyje, taip pat, kokių konkrečiai kreditorių teises tokie mokėjimai pažeidė. Nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), tai yra, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
26. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad mokėjimai, atsiskaitant su tam tikrais kreditoriais, ženkliai sumažino kitų įmonės kreditorių, kurių bendras įsiskolinimas yra 193 423,85 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis) galimybes atgauti skolas ir nesudaro pagrindo konstatuoti esant sąmoningam, tyčiniam suinteresuoto asmens siekiui sukelti įmonei nemokumą ar pabloginti įmonės bei jos kreditorių būklę. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, buvo sudaromi nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kuriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, nesilaikoma atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Dėl administratorės nurodomos aplinkybės, jog 2018 m. rugsėjo 27 d. kasos išlaidų orderiu AK Nr. 015 G. L. įformintas 5 000 Eur „avansas darbo reikmėms“, pažymėtina, jog nėra draudžiama išmokėti įmonės vadovui lėšų, priklausančių įmonei, jeigu jos reikalingos įmonės veiklai vykdyti. Todėl vien ši pavienė administratorės nurodoma aplinkybė dėl išmokėtų lėšų suinteresuotam asmeniui neleidžia spręsti apie tai, jog buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis. Teismo vertinimu aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo gavo iš bendrovės tam tikras pinigų sumas ir nesant duomenų, jog šios sumos buvo panaudotos bendrovės veikloje, yra pagrindas ginti pažeistas įmonės teises kitomis teisinės gynybos priemonėmis, pavyzdžiui, reikšti ieškinį dėl bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos įmonei atlyginimo.
27. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog šiuo atveju egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio
28. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustatė, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
29. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
30. Pareiškėja, įrodinėdama ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto požymio egzistavimą, teigia, jog suinteresuotas asmuo administratorei perdavė ne visus BUAB „ALKETA“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko administratorė negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, pajamų ir sąnaudų, pagrįsti įmonės sudarytus sandorius, be to, ši aplinkybė sudaro pagrindą teigti, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, siekiant nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį.
31. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui G. L. paskirta 200 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria UAB „ALKETA“ iškelta bankroto byla, jam nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Suinteresuotas asmuo teigia, jog bendrovės buhalterinius dokumentus administratorei perdavė. UAB „ALKETA“ bankroto bylos duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo dokumentus administratorei perdavinėjo per kelis kartus. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Bet kuriuo atveju pats faktas dėl dalies bankrutuojančios bendrovės dokumentų neperdavimo, teismo vertinimu, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį sukelti įmonei bei jos kreditoriams žalą ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, pats savaime nepatvirtina aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat to, kad buvęs įmonės vadovas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų bei turto apsaugos.
32. Teismo vertinimu, administratorės pareiškime nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės pačios savaime nepagrindžia netinkamo BAUB „ALKETA“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių bankroto administratorė nebūtų galėjusi kreiptis į teismą dėl sandorių, kuriais buvo perleistas įmonės turtas teisėtumo įvertinimo, ar negalėjo nustatyti įmonės turtinės padėties. Pavieniai buhalterinės apskaitos trūkumai nereiškia, kad negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Šiuo atveju byloje yra surinkti įrodymai apie įmonės finansines atskaitomybes, įmonės turto (perduoto administratorei) sąrašas, kreditorių finansiniai reikalavimai, su juos pagrindžiančiais įrodymais, duomenys apie bendrovės debitorius, be to, bankroto byloje nebuvo kilę ginčų dėl kreditorių finansinių reikalavimų buvimo fakto, dydžio ir kitų aspektų. Iš byloje esančių BUAB „ALKETA“ turto priėmimo-perdavimo aktų matyti, jog administratorei buvo pateikti ir kiti dokumentai (kasos knygos, sutartys, žiniaraščiai, sąskaitos-faktūros ir kt.), kurių pagrindu galima spręsti apie įmonės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019).
34. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą.
35. Dėl administratorės nurodomos aplinkybės, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. suinteresuotam asmeniui buvo surašytas Kaltinamasis aktas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-21305-19), kuriuo suinteresuotas asmuo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalį (sukčiavimas), o taip pat BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas), pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2559-1033/2021, kurioje ir bus sprendžiama, ar suinteresuotas asmuo padarė nusikalstamas veikas, turinčias BK 182 ir 222 straipsniuose numatytų požymių. Aplinkybė, jog šiuo metu yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris perduotas teismui, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendrovė privesta prie bankroto tyčia.
36. Teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) turi naudotis racionaliai. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir/ar dėl konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą.
37. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos sprendžiant BUAB „ALKETA“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
38. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys požymiai, todėl nemokumo administratorės įgalioto asmens pareiškimas dėl BUAB „ALKETA“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
nemokumo administratorės pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ALKETA“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.