Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui S. C. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Bylinėjimosi išlaidų ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie iškeltą bylą ir bylos nagrinėjimą atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 123 str. 1 d., 130 str. nustatyta tvarka pranešta tinkamai.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovė savo, kaip motinos pareigas, vaiko atžvilgiu atliktų netinkamai, todėl mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitiks geriausius vaiko interesus. Tarnyba sutinka, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę bendrauti su vaiku, bet ir pareigą dalyvauti jo auklėjime, ugdyme, stengtis pasidalinti su motina kasdieninės vaiko priežiūros rūpesčius. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t.y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, o prašoma 280 Eur per mėnesį suma galėtų būti pakankama nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas remtis rašytine į bylą pateikta išvada ir bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes šalys kartu nebegyvena jau nuo (duomenys neskelbtini) metų ir neketina atkurti buvusių santykių.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nei ji, nei atsakovas nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pasitvirtino ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad nei viena iš šalių aktyviais veiksmais nedėjo pastangų santuokai išsaugoti. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, todėl jam išlaikymas iš ieškovės taip pat nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „K.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „C.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus M. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečio M. C. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečio šalių sūnaus M. C. gyvenamąją vietą nustato su jos motina ieškove R. C., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. C. nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės periodinėmis išmokomis po 280 Eur per mėnesį, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskirti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad jai vienai yra sunku pilnai patenkinti visus nepilnamečio sūnaus, kuris turi (duomenys neskelbtini) sutrikimą, poreikius. Būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 560 Eur suma (maitinimas – 210 Eur, priešmokyklinė grupė ir ugdymas – 30 Eur, vitaminai ir vaistai – 30 Eur, laisvalaikis – 50 Eur, transporto išlaidos – 40 Eur, drabužiai ir avalynė – 60 Eur, knygos ir kanceliarija – 30 Eur, higienos priemonės – 40 Eur, komunalinės paslaugos vienam asmeniui – 70 Eur), todėl vaiko tėvas turėtų kas mėnesį vaiko išlaikymui skirti po 280 Eur. Atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikas turi (duomenys neskelbtini) sutrikimų, įvertinęs tai, kad abu tėvai yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra įrodymų, kad tėvai turėtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas neįgalumas, dėl ko būtų ribotos jų galimybės dirbti ir gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką, sutuoktiniai kitų išlaikytinių neturi, taip pat įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo specialius poreikius, sveikatą, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas turi būti teikiamas vienam nepilnamečiam vaikui, kuris turi specialių poreikių dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų, teismas tenkina šį ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisia iš atsakovo S. C. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.). Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė R. C. (CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymą nepilnamečiui vaikui gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 str.).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti, kad nepilnametis sūnus M. C. su atsakovu bendraus abipusiu tėvų susitarimu, nes ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Ieškovė teismo posėdžio metu reikalavimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo palaikė, tuo tarpu atsakovas savo pozicijos šiuo klausimu nepateikė. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tiek ieškovės, tiek atsakovo teisės ir pareigos jų vaikui yra lygios (LR CK 3.156 straipsnio 1 dalis), atsakovo teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku negali būti ribojama, lygiai taip pat atsakovo pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti perkeliama ieškovei. Atsižvelgiant į ieškovės išdėstytus argumentus, ieškovės reikalavimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo tenkintinas ir nustatytina tokia atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią atsakovas S. C. turi teisę matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi M. C. abipusiu tėvų susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, tačiau ieškovė neprašė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus reikalavimą priteisti iš vaiko tėvo S. C. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo S. C. į valstybės biudžetą, t.y. 76 Eur.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 18,50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970)), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti ieškovės R. C. (iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. C., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. C. palikti jos iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „K.“, atsakovui S. C. palikti jo pavardę – „C.“.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo S. C. bendravimo su sūnumi M. C. tvarką, pagal kurią atsakovas S. C. turi teisę matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi M. C. abipusiu tėvų susitarimu

Priteisti iš atsakovo S. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis – po 280 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei R. C..

Priteisti iš atsakovo S. C., gim. (duomenys neskelbtini) d., valstybės naudai 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei mokėtina žyminio mokesčio suma, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 bei teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

Priteisti iš atsakovo S. C., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 18,50 Eur (aštuoniolika eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.