Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dalijai Rinkevičienei, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti ieškovei J. J. terminą palikimui priimti po P. Z. mirties, t. y. atnaujinti ieškovei J. J. terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir priimti palikimą po P. Z. mirties bei panaikinti (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės J. J. tėvas A. A. Z., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo brolį P. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini). Iki ieškovės tėvo A. Z. mirties tėvas bendravo su savo broliu P. Z., palaikė ryšį, tvarkė dokumentus dėl teisių į žemę atkūrimo. Po ieškovės tėvo A.A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) tolimesnį ryšį skambučiais telefonu ir retais susitikimais palaikė ieškovės motina M. Z.. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina M. Z.. Ieškovės motina iki mirties apie metus laiko sirgo, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl ieškovės motina paskutiniais metais iki mirties nebuvo susisiekusi su mirusio sutuoktinio broliu P. Z.. Mirus ieškovės motinai (duomenys neskelbtini), ieškovė nusprendė paskambinti savo dėdei P. Z. ir pranešti apie motinos mirtį bei apie laidotuvių procesijos laiką. Ieškodama P. Z. telefono numerio, ieškovė 2017 m. lapkričio 15 d. iš „Google“ paieškos sistemos sužinojo apie savo dėdės P. Z. mirtį ir jo laidotuves savivaldybės lėšomis, tariamai neradus giminaičių. Ieškovė kreipėsi į teisininkus, patikrinus Gyventojų registrą, buvo nustatyta, kad dėdė mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovei yra žinoma, kad dėdė neturėjo sutuoktinių ir vaikų, vieninteliai giminaičiai buvo ieškovės tėvas A. A. Z. (su sutuoktine) ir ieškovė, todėl tikėtina, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po P. Z. mirties. Patikrinus Nekilnojamo turto registro bazę, buvo nustatyta, kad po P. Z. mirties jo valdytą turtą (palikimą) priėmė Lietuvos Respublika, pagal (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). P. Z. iki savo mirties valdė šį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabar turto patikėjimo teise valdo patikėtinis valstybės įmonė „Turto bankas“); 16/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabar turto patikėjimo teise valdo patikėtinis valstybės įmonė „Turto bankas“); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabar turto patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra vienintelė giminaitė, kuri turi teisę priimti palikimą, be to, apie dėdės mirtį sužinojo praėjus įstatymo nustatytam terminui priimti palikimą, o dėdės valdomą turtą perėmė valstybė, ieškovė kreipiasi į teismą su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti bei pripažinti negaliojančiais palikimo perėjimo valstybei liudijimus.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė teismo dalyje dėl termino palikimo priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo sprendimą priimti savo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis. Jeigu teismas nuspręstų panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir pripažintų, kad ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujintų, prašoma teismo įpareigoti ieškovę atlyginti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su turto realizavimu patirtas, išlaidas – 3,09 Eur. Nurodė, kad įstatymas nenumato konkrečių termino praleidimo priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kuri asmeniui objektyviai sukliudė per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 4 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. pranešimą, kuriame nurodyta, kad P. Z., mirė (duomenys neskelbtini), kad mirusysis artimų giminaičių neturi, paveldėjimo teisė į pranešime nurodytą turtą įgyja Valstybė. Minėtą pranešimą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė valstybės įmonei „Turto bankas”. Turto bankui (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 14 -ojo notaro biuro notarė Dalija Rinkevičienė išdavė (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą. 2017 m. gruodžio 13 d. notarė išdavė papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: piniginės lėšos 53,30 Eur rastos P. Z. bute, bei šie kilnojamieji daiktai: dviratis Scout Gallop; plaukų kirpimo mašinėlė AFK; stacionarus telefonas Audioline; elektrinė drėlė DIY Product; LED televizorius Tunex. Aukščiau minėtą turtą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perėmė 2017 m. gruodžio 13 d. turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 12 d. turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Dviratis Scout Gallop, plaukų kirpimo mašinėlė AFK bei elektrinė drėlė DIY Product buvo realizuoti už 46 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patyrė 3,09 Eur su jų realizavimu susijusių išlaidų. Kiti daiktai nebuvo realizuoti, jų pardavimas šiuo metu sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, kad liudijimo išdavimo momentu P. Z. įpėdiniai palikimo nepriėmė, o valstybės įmonė „Turto bankas” įvykdė visas būtinas procedūras, laikytina, kad liudijimas išduotas teisėtai ir gali būti panaikintas tik teismui pratęsus (atnaujinus) terminą palikimui priimti. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šis reikalavimas nesąžiningas ir neteisėtas. Nurodo, kad Lietuvos valstybę atstovaujančioms institucijoms ieškovė turi atlyginti valstybės patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu P. Z. turtu.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymi, jog palikėjas P. Z. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas priimti palikimą pasibaigė (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ieškovė yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po P. Z. mirties kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Prašymą atnaujinti terminą argumentuoja tuo, jog su palikėju nebendravo ir apie jo mirtį sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius - teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą. Manytina, kad pati ieškovė neturėjo poreikio bendrauti su giminaičiu, nesidomėjo juo ir tik sužinojusi, kad po P. Z. mirties liko tam tikras turtas, kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Šiuo atveju nei vienam iš įpėdinių nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 14-ąjį notarų biurą ir jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodoma, kad tuo atveju, jeigu ieškinys bus tenkinamas, prašoma priteisti iš ieškovės valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusio P. Z. turtu, 2018 m. sausio 29 d. šių išlaidų suma – 83,27 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad P. Z. bendravo su jos tėvais, kuomet šie buvo gyvi. Jos tėvas A. A. Z., būdamas P. Z. broliu, padėjo pastarajam tvarkytis paveldėtos žemės dokumentus. Žemė yra paveldėta iš senelių. Jos tėvas P. Z. naudai perleido žemės nuosavybės teisę. Tėvui mirus, P. Z. vis paskambindavo jos mama, pasiteiraudavo, kokia jo sveikata, pasveikindavo su šventėmis. Žinojo, kad P. Z. buvo jūreivis, buvęs politinis tremtinys, aktyviai reiškėsi politikoje. P. Z. buvo keisto charakterio, uždaro būdo žmogus, kartais atvažiuodavo į svečius, bet dėl paties charakterio bruožų ir didelio atstumo pasimatymai nebuvo dažni. Ji paskutinį kartą matė P. Z. per jos tėvo laidotuves 2008 metais. Pastaruoju metu ji apie P. Z. jokių žinių neturėjo, nes smarkiai pablogėjo mamos sveikata, mama gulėjo lovoje ir teko ja rūpintis, be to, ji augina du nepilnamečius vaikus, tuo pačiu metu teko mokytis ir dirbti. Mirus mamai, ji norėjo apie tai pranešti P. Z., ieškojo jo telefono numerio ir iš internetinėje erdvėje esančios informacijos sužinojo, kad jis yra miręs. Paaiškino, kad sutinka valstybei atlyginti jos įgaliotų institucijų patirtas išlaidas, susijusias su P. Z. turto paveldėjimu.

Teismo posėdžio metu ieškovės J. J. atstovė advokato padėjėja Karina Pribylova prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad byloje esanti medžiaga, teismui pateikti laiškai patvirtina, kad P. Z. ir jo brolis A. A. Z. tarpusavyje bendravo, tvarkyti paveldimos žemės klausimus P. Z. padėjo ir ieškovės mama. Pastaruosius metus ieškovės mamos sveikata buvo labai prasta, J. J. turėjo rūpintis sergančia mama ir savo dviem nepilnamečiais vaikais, todėl dėl rūpesčių, užimtumo ir laiko stokos anksčiau nesusisiekė su P. Z., neturėjo finansinių galimybių vykti jo aplankyti. Apie mamos mirtį ji norėjo pranešti dėdei P. Z. ir būtent tuomet sužinojo, kad pastarasis jau yra miręs. Ieškovė dėl paveldėjimo teisės kreipėsi į notarą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ir ji turėtų kreiptis į teismą. Notaras būtų galėjęs jai išduoti dokumentą, patvirtinantį notaro atsisakymą atlikti notarinius veiksmus, t. y. atsisakymą priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau tai būtų papildomai kainavę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. J. yra P. Z. dukterėčia. P. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po P. Z. mirties jo valdytą nekilnojamąjį turtą priėmė Lietuvos Respublika pagal (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Klaipėdos miesto 14-ojo biuro notarės Dalijos Rinkevičienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini); 16/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 14-ojo biuro notarė Dalija Rinkevičienė išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinta, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas P. Z., paveldimą turtą sudaro kilnojamieji daiktai, 54,30 Eur įvairiomis kupiūromis ir monetomis, piniginės lėšos, esančios akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Iš bylos duomenų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė J. J. apie jos dėdės P. Z. mirtį sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį, kuomet mirus ieškovės motinai (duomenys neskelbtini) ji apie netektį ir laidotuvių procesijos laiką norėjo telefonu pranešti P. Z.. Ieškodama dėdės telefono numerio, internetinėje erdvėje ji aptiko straipsnius apie P. Z. mirtį. Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, J. J. nurodė, kad P. Z. buvo asketiško, uždaro būdo su jos tėvu A. A. Z., šiam dar buvus gyvam, bendravo daugiausia laiškais. Kaip matyti iš byloje pateiktų laiškų turinio, broliai P. Z. ir A. A. Z. ir jo sutuoktinė M. Z. bendravo, sprendžiant brolių tėvo žemės paveldėjimo, nuosavybės teisės atkūrimo klausimus, taip pat P. Z. būnant areštuotam Lukiškių izoliatoriuje – kalėjime. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovės tėvas A. A. Z. savo dalį žemės (būtent dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė broliams Antanui A. Z. ir P. Z. buvo atkurta (paveldėta) po jų tėvo mirties), neatlygintinai perleido P. Z.. Ieškovė teigė, kad po tėvo A. A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) su P. Z. bendravo jos motina M. Z. – jie pasiskambindavo telefonu, pasveikindavo vienas kitą su šventėmis, teiravosi apie vienas kito sveikatą. Byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad paskutinius metus prieš mirtį (duomenys neskelbtini) ieškovės motinos sveikatos būklė buvo itin sunki, M. Z. gulėjo lovoje, tad ieškovei ja teko nuolat rūpintis ir paskambinti P. Z. nebuvo galimybės. Be to, kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu, nepaisant rūpinimosi sergančia mama, jai teko dirbti ir tuo pačiu mokintis bei prižiūrėti du nepilnamečius vaikus, todėl dėl visų rūpesčių ir sunkumų ji pati nebandė susisiekti su P. Z.. Ieškovė neneigė fakto, kad ji pati asmeniškai su P. Z. bendravo ne itin dažnai, tačiau to priežastis įvardinamas ir paties P. Z. uždaras gyvenimo būdas ir charakterio bruožai, be to, finansinės šeimos galimybės neleido iš Vilniaus vykti į Klaipėdą aplankyti dėdės. Aplinkybę, kad J. J. siekė palaikyti giminystės ryšius ir artimus santykius su P. Z., patvirtina tai, kad po savo motinos M. Z. mirties ji norėjo apie savo skaudžią netektį pranešti dėdei P. Z. ir ieškojo jo telefono numerio, ketindama pastarajam paskambinti, tačiau būtent tada ir sužinojo, kad P. Z. jau yra miręs. Įvertintina ir tai, kad ieškovė elgėsi rūpestingai ir kaip ieškinyje teigia pati ieškovė, ji domėjosi ir P. Z. palaikų perlaidojimo galimybe ir kreipėsi į teisininkus pagalbos dėl palikimo priėmimo. Aplinkybių, paneigiančių aukščiau paminėtas, nenustatyta, o tai, kad ieškinys teismui paduotas tik 2018 m. sausio 15 d. negali paneigti aktyvių pačios J. J. veiksmų, siekiant įgyvendinti savo teisę priimti palikimą, sužinojus apie dėdės P. Z. mirtį.

Pažymėtina, kad ieškovė yra palikėjo įstatyminė penktos eilės įpėdinė, kuri savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai tenkantį palikimą nėra įgyvendinusi dėl svarbių anksčiau įvardintų priežasčių ir jeigu ieškovė anksčiau būtų žinojusi apie palikėjo mirtį ir palikimo atsiradimą, ji būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikusi palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, dėl ko atsakovams nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, ieškovė siekia paveldėti savo artimo giminaičio – dėdės palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.

Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Svarbu pažymėti ir tai, po P. Z. mirties, palikimą priėmė ne fiziniai asmenys, bet Lietuvos valstybė, kuri yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Lietuvos valstybei paveldėjus P. Z. turtą, šis nėra perleistas (išskyrus kelis smulkesnius daiktus) jokiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas (kartu su paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimas negaliojančiu) iš esmės valstybei ar jokiems kitiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus ieškovei terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėta ir vienintelė P. Z. paveldėtoja galėtų priimti savo dėdės palikimą. Ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų turtinė padėtis, kuri šiuo metu nėra itin gera (ką patvirtina byloje pateikti ieškovės darbo užmokesčio išrašai) ženkliai pagerės priėmus valdyti turtą.

Teismas atkreipia dėmesį ir į byloje esančią Klaipėdos apygardos prokuratūros pateiktą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bylos medžiagą. Joje esančiame Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šiaurinės policijos nuovados 2016 m. liepos 27 d. pranešime nurodyta, kad dėl P. Z. artimųjų paieškos buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad P. Z. jokių artimųjų giminaičių neturi. Teismas pažymi, kad tokia informacija iš dalies nėra teisinga ir galimai dėl nežinomų priežasčių valstybei atstovaujančios institucijos nesiėmė protingų priemonių, aktyvių veiksmų, kad būtų rasti P. Z. įpėdiniai pagal įstatymą. Kaip matyti iš teismui pateiktos valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, registre yra įrašas apie P. Z. brolio A. A. Z. vaiką J. J.. Ši informacija valstybės institucijoms yra prieinama ir teismas turi pagrindo manyti, kad ėmusis teisėtų priemonių ir aktyvių veiksmų, valstybės įgaliotos institucijos turėjo galimybę surasti P. Z. artimuosius giminaičius, pranešti apie jo mirtį ir tokiu būdu nebūtų reikėję P. Z. laidoti valstybės lėšomis, o ieškovė J. J. butų turėjusi galimybę laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę dėl palikimo priėmimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovė palikimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti negalėjo dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių (pakankamai tolimas atstumas, motinos liga, rūpinimasis ja ir nepilnamečiais vaikais, sunki finansinė padėtis, asketiškas P. Z. gyvenimo būdas). Atsižvelgiant į tai, teismui termino priimti palikimą praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pripažintina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.9 straipsnio 2 dalis).

Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5. 57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5. 57 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, ieškovė yra pirmesnės eilės įpėdinė pagal įstatymą prieš atsakovą (valstybę), todėl teismui atnaujinus terminą ieškovei priimti palikimą kaip ieškovei praleidus terminą dėl ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu nurodytų priežasčių, ieškovės reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimus yra pagrįstas ir tenkinamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimai ((duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintini, kadangi šiuo atveju nebelieka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Tokiu būdu bus apginti pažeisti ieškovės teisėti interesai ir įgyvendinta įstatyme numatyta teisė paveldėti artimojo turtą po jo mirties.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį pateikė prašymą priteisti iš ieškovės J. J. valstybės patirtas 83,27 Eur išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu palikėjos turtu, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 3,09 Eur išlaidas, susijusias su paveldėto turto realizavimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei laiku nesikreipus dėl P. Z. palikimo priėmimo, sudarė tokia situacija, kad atsakovės patyrė išlaidų dėl turto priėmimo, kai to buvo galima išvengti. Esant šiai situacijai, būtent ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovių patirtas išlaidas dėl paveldėjimo dokumentų tvarkymo, paveldėto turto išlaikymo. Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė sutiko Lietuvos valstybei atlyginti patirtas išlaidas, susijusias su palikėjo P. Z. turto paveldėjimu, neginčijo atsakovių atsiliepimuose pateiktų išlaidų sumų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas, gindamas viešą interesą, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, turi pagrindo tenkinti atsakovių reikalavimus, iš ieškovės atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ priteistina 83,27 Eur patirtų išlaidų, atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteistina 3,09 Eur išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė prašė teismo, ieškinį tenkinus, nepriteisti iš atsakovių žyminio mokesčio ir patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byla Nr. M-2-04-00173-17 (4-AT-49) grąžintina Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovei J. J. terminą palikimui priimti po P. Z. mirties.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, priteisti 83,27 Eur patirtų išlaidų iš ieškovės J. J..

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 3,09 Eur patirtų išlaidų iš ieškovės J. J..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūrai „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylą Nr. M-2-04-00173-17 (4-AT-49)“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.