Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-10-11 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) specialistas 2019-06-27 A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2019-05-17 18.45 val. Šilalės r., Kvėdarnos mst., K. Jauniaus g., vairavo sunkųjį keturratį neturėdamas teisės vairuoti tokią transporto priemonę (neturėdamas traktorininko SM kategorijos). Taip A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Institucija 2019-07-16 priėmė nutarimą ir A. B. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalimi paskyrė 350 eurų baudą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Lietuvos kelių policijos tarnybos interneto puslapyje skelbiama neteisinga informacija apie sunkiųjų keturračių motociklų registraciją, taip pat kategorijas, reikalingas vairuoti tokią transporto priemonę. Minėtoje atmintinėje teigiama, jog „galingasis keturratis motociklas - keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus. Ši transporto priemonė gali būti registruota atitinkamos savivaldybės administracijos (nepriklausomai nuo tokio keturračio savininko gyvenamosios vietos) Žemės ūkio skyriuje arba valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Regitra“. Jei šis keturratis registruotas savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje, vairuotojas gali jį vairuoti turėdamas SM (SKM) arba A ir B kategorijas. Jei jis registruotas VĮ „Regitra“, jį gali vairuoti turėdamas tik A ir B kategorijas.“ Tačiau, apelianto teigimu, pateikta informacija akivaizdžiai klaidinga ir aiškiai neatitinka tikrovės, nes savivaldybių žemės ūkio skyriai (kai kuriose savivaldybėse šią funkciją atlieka Miesto tvarkymo skyrius ar kiti subjektai) neregistruoja galingųjų keturračių, o registruoja sunkiuosius keturračius motociklus. Kelių policija, teikdama informaciją, painioja galinguosius keturračius su sunkiaisiais keturračiais motociklais, nors tai yra dvi visiškai atskiros transporto priemonių rūšys, kurios dėl sudėtingo teisinio reglamentavimo nėra suprantamos net ir policijai.

6. Lietuvos Respublikos teismų suformuota praktika, kad ne visais atvejais vairuojant galingąjį keturratį motociklą reikalingi A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimai. Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-634/2017 yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnis buvo pakeistas 2012-03-27 įstatymu Nr. XI-1943 (įsigaliojo nuo 2013-01-19). Jis buvo papildytas nuostatomis, kad galinguosius keturračius galima vairuoti nuo 18 metų amžiaus, o vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius (23 straipsnio 2 dalies 17 punktas, 4 dalies 8 punktas). Nuo 2014-07-01 įsigaliojo šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto pakeitimas, kur numatyta, kad A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimai suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius (2013-06-13 įstatymas Nr. XII-360 (nuo 2014-07-01). Aiškinant šią teisės normą lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad teisę vairuoti galinguosius keturračius suteikia vairuotojo pažymėjimas, kuriuo patvirtinta teisė vairuoti tiek A, tiek B kategorijų transporto priemones. Šios išvados teisingumą patvirtina ir įstatymo leidėjo pozicija, priimant tokį įstatymo pakeitimą. Susisiekimo ministerija 2013-02-20 įstatymo projektą svarstančiam pagrindiniam komitetui (teisės ir teisėtvarkos komitetui) pateikė siūlymą dėl 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto pakeitimo: „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) (toliau - įstatymas) yra įtvirtinta sąvoka „galingasis keturratis“ ir nuostatos, leidžiančios šią transporto priemonę vairuoti sulaukus 18 metų ir turint B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Susisiekimo ministerijos nuomone, minėtą transporto priemonę, kuri dažnai neturi saugos diržų ir saugos lankų, o variklio galingumas gali siekti iki 100 kW, vairuoti reikia papildomų įgūdžių ir atsakomybės. Šie įgūdžiai akivaizdžiai skiriasi nuo tų, kurių įgyjama mokantis vairuoti lengvąjį automobilį, todėl siekiant užtikrinti eismo saugumą siūlome projektą papildyti nuostata, kuri numatytų, kad galinguosius keturračius galima būtų vairuoti tik turint A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Mūsų nuomone, tik turintis motociklo ir automobilio valdymo įgūdžių asmuo būtų pasirengęs saugiai vairuoti galinguosius keturračius, todėl siūlome papildyti projektą 16¹ straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punktas, ir šį punktą išdėstyti taip: 8) A ir B kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.“ Pagrindinio komiteto 2013-05-15 išvadose dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6¹ ir 27¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIP-3408 Susisiekimo ministerijos siūlymui buvo pritarta, vėliau šis įstatymo projektas buvo priimtas Seime. Taigi nuo 2014-07-01 įsigaliojus naujai SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto redakcijai, kuri nustatė papildomą reikalavimą turėti ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimą, P. O. teisė vairuoti galinguosius keturračius, kurią jis buvo įgijęs teisės aktuose nustatyta tvarka, nenustojo galioti. Todėl jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Apelianto atstovo teigimu, minėtas teisės normų aiškinimas yra išlikęs nepakitęs ir pagrindo teisės aktus aiškinti ar taikyti kitaip nėra.

7. Apeliantas turi teisę vairuoti galinguosius keturračius, kurių galia iki 100 kW, taip pat turi teisę vairuoti keturračius, kurių galia iki 15 kW, tačiau, anot nutarimą priėmusios Institucijos, neturi teisės vairuoti sunkiojo keturračio motociklo, kurio galia siekia 18 kW. Todėl būtina išsiaiškinti, kaip asmuo gali įgyti teisę vairuoti SM kategorijos savaeiges mašinas, inter alia, sunkųjį keturratį motociklą, kurio galia siekia 18 kW. Teisės vairuoti traktorius ir savaeiges mašinas suteikimą reglamentuoja Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) mokymo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarkos aprašo bei Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašas, kurio 1 punktas nustato, kad traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) (toliau – traktorininkai) mokymo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja traktorių ir savaeigių mašinų vairavimo teisės įgijimo tvarką. Aprašo 4.3 punktas nustato, kad sunkusis keturratis motociklas – keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 dalis nustato, kad galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Kaip matyti, lyginant apibrėžimus, iš esmės apibrėžiama ta pati transporto priemonė, bet vienu atveju įvardijama kaip motorinė transporto priemonė, kitu atveju – savaeigė mašina.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

15. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, jog bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas pripažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu. Taip pat nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. bei jo atstovas nors ir prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių motyvų, dėl ko, jų manymu, žodinis nagrinėjimas šiuo atveju būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis), į tai, jog nėra paaiškėjusių jokių naujų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka būtų pagrindas, į tai, jog nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas nepateikia jokių motyvų, dėl ko nagrinėjamu atveju yra būtinybė nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, jog jis sunkųjį keturratį motociklą vairavo neturėdamas tam teisės. Savo nesutikimą grindžia Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-634/2017 priimtu procesiniu sprendimu, Europos Parlamento ir Tarybos 2013-01-15 reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros nuostatomis, be to, teigia, jog reikalavimas turėti teisę vairuoti SM kategorijos savaeiges mašinas tam, kad asmuo turėtų teisę vairuoti sunkųjį keturratį, yra neproporcingas bei pažeidžiantis asmens teisėtus lūkesčius. Apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

17. Atkreiptinas apelianto bei jo atstovo dėmesys į tai, jog, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja ne apygardų teismai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamu atveju apygardos teismas nesivadovaus apeliaciniame skunde nurodytu Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-233-634/2017 priimtu procesiniu sprendimu.

18. Galingojo keturračio apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, t. y. galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.

19. Sunkiojo keturračio apibrėžimas įtvirtintas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384, 3.5 punkte bei Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. 3D-498, 4 punkte. Minėtuose teisės aktuose sunkusis keturratis motociklas apibrėžiamas kaip keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW.

20. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog, analizuojant galingojo ir sunkiojo keturračių apibrėžimus, matyti, kad tai yra ta pati transporto priemonė, apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Tam, kad transporto priemonė būtų klasifikuojama kaip galingasis keturratis, ji turi atitikti šią teisės aktuose įtvirtintą sąlygų visumą: 1) jo didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, tačiau neviršija 100 kW ir 2) variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Tuo tarpu sunkiajam keturračiui priskiriama transporto priemonė, atitinkanti šią teisės aktuose įtvirtintą sąlygų visumą: 1) jo konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, 2) eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) 3) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Taigi, kaip matyti, pirmiausia transporto priemonės priskyrimui galingajam keturračiui yra aktuali jo naudingoji galia, kuri negali viršyti 100 kW, o sunkiajam ketrurračiui maksimali naudingoji galia teisės aktuose nėra apibrėžta, t. y. ji gali būti ir didesnė kaip 100 kW. Antra, transporto priemonės priskyrimui yra aktualus variklio darbinis tūris, o sunkiojo keturračio variklio darbinis tūris teisės aktuose neapibrėžiamas, tačiau aktualus tampa transporto priemonės svoris ir (arba) variklio galia, kuri, kaip minėta, gali viršyti 100 kW. Iš išdėstytų motyvų akivaizdu, jog apelianto teiginiai, kad galingasis ir sunkusis keturratis yra ta pati transporto priemonė, yra visiškai nepagrįsti.

21. Be to, byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, jog apelianto vairuotas keturratis yra registruotas Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat yra teisiškai reikšminga, nes pats apeliantas pateiktuose dokumentuose (b. l. 91) nurodo, jog būtent savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai registruoja sunkiuosius keturračius, o galingieji keturračiai motociklai gali būti registruojami ir VĮ „Regitra“ (b. l. 12–13).

22. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija aplinkybės, jog jis turi teisę vairuoti galingąjį, o ne sunkųjį keturratį motociklą, tačiau teigia, jog jam teisė vairuoti galingąjį keturratį taip pat suteikia teisę vairuoti sunkųjį keturratį, o teisės aktai, numatantys reikalavimą, jog sunkiojo keturračio motociklo vairavimui reikia turėti SM kategorijos savaeigių mašinų vairavimo kategoriją, neatitinka pagrįstų asmenų lūkesčių bei yra neproporcingi. Tačiau apygardos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip minėta, galingasis ir sunkusis keturračiai motociklai yra skirtingos transporto priemonės, besiskiriančios savo tiek techniniais pajėgumais, tiek mase ir pan., todėl natūralu, jog minėtų skirtingų transporto priemonių vairavimui reikia skirtingų vairuotojų įgūdžių, tam tikslui teisės aktuose taip pat yra numatyti skirtingi reikalavimai, kuriuos reikia atitikti siekiant įgyti teisę vairuoti minėtas transporto priemones. Jeigu galingasis keturratis motociklas, įregistruotas VĮ „Regitra“, gali būti vairuojamas turint A ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tai sunkusis keturratis motociklas gali būti vairuojamas tik įgijus SM kategorijos savaeigių mašinų vairavimo kategoriją, suteikiančią teisę vairuoti sunkųjį keturratį, arba įgijus būtent teisę vairuoti sunkųjį keturratį.

23. Tiek teisei vairuoti SM kategorijos savaeiges mašinas įgyti, tiek teisei vairuoti sunkųjį keturratį įgyti reikalavimai yra apibrėžti Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklėse. Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tiek apeliaciniame skunde dėsto argumentus, jog neproporcinga iš asmens, siekiančio įgyti teisę vairuoti sunkųjį keturratį, reikalauti turėti SM kategorijos savaeigių mašinų vairavimo kategoriją, tačiau apygardos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklės numato, jog asmenys, turintys teisę vairuoti motorines transporto priemones (išskyrus AM ir A1 kategorijų), gali įgyti teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus pasirinktinai vienu iš šių būdų: 1) baigti profesinio mokymo teikėjo rengiamus sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų teorinio ir praktinio mokymo kursus pagal sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų mokymo programą ir išlaikyti kvalifikacijos egzaminą (Taisyklių 25.1 punktas) arba 2) savarankiškai pasirengti ir eksternu išlaikyti kvalifikacijos egzaminą pagal kvalifikacinių egzaminų programą (Taisyklių 25.2 punktas). Sunkiųjų keturračių motociklų vairuotojų mokymo kursą sudaro ne mažiau kaip 8 teorinių dalykų mokymo valandos ir ne mažiau kaip 4 praktinio mokymo valandos (Taisyklių 26 punktas). Asmenims, įgijusiems teisę vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus pagal šių taisyklių 25 ir 26 punktus, išduodamas traktorininko pažymėjimas, kuriame Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių nustatyta tvarka nurodoma, kad asmuo turi teisę vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus (Taisyklių 27 punktas). Iš išdėstytų Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių nuostatų akivaizdu, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad valstybė nepagrįstai reikalauja iš asmenų, norinčių įgyti teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus, baigti mokymą pagal traktorininkų mokymo programą, yra nepagrįsti. Kaip minėta, Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių III skyriuje įtvirtinta teisės vairuoti tik sunkiuosius keturračius motociklus įgijimo tvarka.

24. Apeliantas taip pat apeliuoja į tai, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2013-01-15 reglamente (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kuris nėra perkeliamas į nacionalinę teisę, o juo vadovaujamasi besąlygiškai, yra įtvirtinta neprivaloma sunkiųjų keturračių motociklų kategorija B1. Tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog Reglamento I skyriaus 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šis reglamentas nedaro poveikio teisės aktų dėl kelių eismo saugos taikymui. Tam tikros transporto priemonės vairavimo teisės suteikimas yra viena iš procedūrų, padedančių užtikrinti kelių eismo saugą. Be to, Reglamento preambulės (4) pastraipa imperatyviai nurodo, jog šis reglamentas neturėtų daryti poveikio nacionalinėms ar Sąjungos lygmens priemonėms dėl L kategorijos transporto priemonių naudojimo keliuose, pvz., specialiems vairuotojo pažymėjimo reikalavimams, didžiausio greičio apribojimams ar priemonėms, kuriomis reguliuojamos galimybės naudotis tam tikrais keliais. Atsižvelgiant į tai, jog šiame reglamente neįtvirtintos taisyklės, susijusios su teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemonę suteikimu, kaip tik, priešingai, įtvirtinta taisyklė, jog Reglamento nuostatos neturi daryti poveikio nacionalinėms ar Sąjungos lygmens priemonėms dėl L kategorijos transporto priemonių naudojimo keliuose, be kita ko ir specialiems vairuotojo pažymėjimo reikalavimams, akivaizdu, jog teisės vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones suteikimas yra paliktas ES valstybių narių nacionalinei teisei, todėl, priešingai, nei teigia apeliantas, reglamento nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

25. Apelianto atstovas taip pat apeliaciniame skunde dėsto reikalavimą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, pagal kurį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas netiria poįstatyminių teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms ir teisinės valstybės principui. Nagrinėjamu atveju Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų galimas prieštaravimas Konstitucijai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau pažymėtina, jog nuo 2019-09-01 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnis yra papildytas 4 dalimi, numatančia, jog kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas. Taigi, apeliantas manydamas, jog jo konstitucinės teisės ar laisvės nagrinėjamu atveju yra pažeistos, jis, kaip minėta, laikydamasis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytos tvarkos, turi galimybę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pateikti individualų konstitucinį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus netenkinamas apelianto reikalavimas stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, į tai, jog apeliantas neginčija, kad jis turi teisę vairuoti galinguosius, o ne sunkiuosius keturračius, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija pagrįstai apeliantui surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-10-11 nutartis, kuria Institucijos teisėtas ir pagrįstas nutarimas paliktas galioti, taip pat pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl A. B. atstovo advokato D. Gintauto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019-10-11 nutarimą nepakeistą ir A. B. atstovo advokato Daliaus Gintauto apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.