Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, ūkininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. V. K. 2019 m. gruodžio 23 d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 46, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

K. V. K., priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant D. K. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašyme nurodyta, jog nesutinka su baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme. Protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu bei šio proceso tvarka ir pasekmės pasirašė suklaidintas savo gynėjo ir tyrėjos, kad tokio pobūdžio bylose teismo posėdžiai nevyksta ir nėra jokios galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors laiduotoja sutiko būti kaltinamojo sutuoktinė D. K.. Visi procesiniai dokumentai buvo pasirašyti iki paleidžiant kaltinamąjį iš laikinojo sulaikymo. Jis buvo pasimetęs ir išsigandęs, dėl savo stresinės būsenos bei teisinių žinių stokos, nesuvokė teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pasekmių. Kaltės neneigia, pripažįsta, kad padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Visiškai sutinka su jam priklausančio automobilio konfiskavimu. Nusikalto pirmą kartą, dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, jam gėda prieš artimuosius dėl tokio neapgalvoto poelgio. Jo vairavimo stažas daugiau nei dvidešimt metų, tačiau nė karto nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Įvykio dieną, piktybiškai bei sąmoningai pažeisti KET taisyklių nesiekė, alkoholio buvo vartojęs iš vakaro, ryte jautėsi išsimiegojęs ir žvalus, net neįtarė, kad kraujyje gali būti likę alkoholio. Santuokoje su D. K. gyvena 24-erius metus, užaugino dvi dukras, juos sieja stiprus emocinis ryšys, abipusė pagarba bei pasitikėjimas. Sutuoktinė sutinka būti laiduotoja už kaltinamąjį. Mano, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba kartu su kaltinamuoju ūkyje. Įvertinus tai, kad padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta, praeityje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja D. K. sutinka laiduoti už jį, yra pagrindas atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį pagal laidavimą sutuoktinės atsakomybei.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

K. V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsikėlė 6.00 val. ir ėjo pasišerti gyvulius. Apie 7.30 val. sėdo į mašiną ir vežė mamą ir žentą į darbą. Ryte nieko negėrė, tik iš vakaro šventė žento gimtadienį, gėrė alkoholio. Vėlai nuėjo miegoti, apie 24.00 val., o 6.00 val. kėlėsi. Iš vakaro gėrė degtinę. Ryte nesijautė girtas, kad negalėtų vairuoti. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę alkotesteriu nustatė neblaivumą. Gailisi, kad sėdo vairuoti. Nesijautė, kad organizme būtų buvę alkoholio, gerai jautėsi. Žinojo, kad yra atsakomybė. Pirmą kartą teisiamas, administracine tvarka nebaustas, laikosi įstatymų. Pageidauja, kad laiduotoja būtų sutuoktinė. Yra ūkininkas, verčiasi gyvulininkyste, augina gyvulius dėl šeimos. Šia veikla verčiasi virš 10 metų. Dirba su technika, o žmona melžia karves. Dviese su žmona ūkininkauja, vaikai suaugę. Visada su žmona ūkyje dirba. Santykiai su žmona labai geri, gerai sutaria, nuomonės sutinka, atitinka interesai. Žmona sužinojo apie įvykį, kai sustabdė policija. Žmona nesitikėjo, kad jis galėjo tiek įpūsti, niekas nepastebėjo, kad negali vairuoti. Klauso žmonos, ja pasitiki, ji veda visą ūkio buhalteriją, ji užregistruota finansininke, dar produkciją turguje pardavinėja. Ji nevartoja alkoholio, o pats irgi tik per šventes išgeria. Jį sustabdė Prienuose, (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį R. M. Scenic. Turi 24 metų vairavimo stažą, niekada nepažeidė taisyklių. Dirba su traktoriumi, apdirba žemę, sėja. Mama turi sveikatos problemų, jai kraujo spaudimas didelis, sąnariai nesveiki. Žmona neturi vairuotojo teisių. Žmona pardavinėja sūrius, per savaitę apie 30 Eur gauna. Žmona jam yra autoritetas, ja pasitiki. Mamai 74 metai. Mama turi sveikatos problemų, dėl to nepasirinko jos laiduotoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras. Vadovaujantis BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimumu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. apie 8.00 val., dirbdamas kartu su patruliu E. D., (duomenys neskelbtini), policinės priemonės metu tikrinant pravažiuojančių automobilių vairuotojų blaivumą, sustabdė automobilį R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. K.. Vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu, kuris parodė, kad yra alkoholio iškvėptame ore. Vairuotojas teigė, kad alkoholį vartojo vakare. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkotesteriu vairuotojui pirmu tikrinimu nustatyta 1,81 promilės neblaivumus, antro patikrinimo metu užfiksuotas 1,87 promilių girtumas (b. l. 21).

Alytaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. 2019 m. gruodžio 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. K. vairavimo esant neblaiviam (b. l. 5-7).

2019 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tiek 46 namu, apžiūrėtas ir užfiksuotas automobilis R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 – 17).

2019 m. gruodžio 23 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad V. K. 08.04 val. nustatytas 1,81 promilių. girtumas, 08.24 val. nustatytas 1,87 promilių girtumas (b. l. 18).

Alytaus apskritis vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyr. patrulio D. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 23 d., dirbdamas su vyr. patruliu E. D., Prienų mieste, J. Basanavičiaus g., policinės priemonės metu tikrino pravažiuojančių automobilių vairuotojų blaivumą. Apie 8.00 val. sustabdė automobilį R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo V. K.. Vairuotojas buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu, kuris parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojas teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Atsižvelgus į bendrą vairuotojo būklę jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu „Drager 7510 AREA-00060“, patikros Nr. 1086514. Prietaisas 8.04 val. užfiksavo 1,81 promilės alkoholio neblaivumą. Vairuotojas 8.24 val. dar kartą buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu ir jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (b. l. 19).

VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad automobilio R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. K. (b. l. 36).

2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu grąžinti daiktus V. K. grąžintas automobilis R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 – 30).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2019 m. gruodžio 23 d. apie 08.00 val. Prienuose, J. Basanavičiaus g., ties pastatu Nr. 46, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį R. M. Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (1,81 promilių) neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių girtumas, pasitvirtino. K. V. K. 2019 m. gruodžio 23 d. ryte, būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir jam priklausančiu automobiliu R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, V. K. nustatė 1,81 promilių girtumą. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais, kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais V. K. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl būtina įvertinti ir galimybes nagrinėjamu atveju taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

K. V. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės D. K. atsakomybei, kadangi juos sieja stiprus emocinis ryšys, abipusė pagarba bei pasitikėjimas, ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Prokuroras prašė prašymą dėl laidavimo atmesti. Paskirti kaltinamajam V. K. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 81 MGL baudą ir ją sumažinti 1/3 ir skirti 54 MGL baudą. Į bausmės laiką įskaityti 1 parą išbūtą suėmime, prilyginant vieną parą 2 G. U. vairuoti transporto priemones iki 2 metų termino, kadangi kaltinamasis ūkininkauja, jam reikalinga teisė vairuoti. Taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti lengvąjį automobilį R. M. Scenic, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Nurodė, kad yra numatyta įstatyme asmenys, kurie gali būti laiduotojai. BK 248 straipsnio sąvokų išaiškinime sutuoktinis neįtrauktas į artimuosius giminaičius. Sutuoktinė iki šiol nedarė poveikio teigiamo, ateityje nedarys įtakos.

Byloje yra pateiktas laiduotojos D. K. prašymas dėl kaltinamojo V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą, prašė neskirti užstato, atsižvelgiant į jų finansinę padėtį (b. l. 90 – 92).

Laiduotoja D. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. K.. Teismo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, kartu gyvena 24 metus. Su vyru ūkininkauja. Jos ūkis mišrus – kiaulės, karvės, vištos. Turi 24 metų ir 20 metų dukras. Viena dukra gyvena kartu su jais, bet dirba, yra savarankiška. Kita dukra gyvena atskirai. Visada dirba ūkyje, su vyru sutaria, nesipyksta. Vyras draugiškas, paslaugus, rūpinasi šeima, yra patenkinta vyro elgesiu. Vyras retkarčiais išgeria. Jai vyras paskambino, kai vyrą sustabdė policija, apie 8.00 val. Išsigando, kad atims teises, kadangi gyvena kaime, sunku susisiekti, dėl pasekmių išsigando. Iš vakaro vyras buvo gėręs alkoholio. Ryte atsikėlė, išėjo šerti gyvulius ir išvažiavo. Jo elgesį jo vertina blogai. Vyras jau buvo išvažiavęs kai atsikėlė. Abu šeimoje tariasi, vyras jos klauso, paklūsta jos valiai. Kaip pasako, taip jis padaro. Kalbėjosi su vyru po šio įvykio, moralizavo, jis gailėjosi. Draus vyrą taip elgtis. Draus ir alkoholį vartoti ir neleis išgėrusiam vairuoti. Neigiamai vyrui atsiliepė šis veiksmas. Nevairuoja pati transporto priemonių. Vyras dirba ūkyje su technika. Veža anytą vyras pas gydytojus per savaitę kartą ar du. Teks samdyti vairuotoją. Pajamos sudaro apie 1 300,00 Eur, taip pat gauna pajamų iš parduotų sūrių. Užstatą sutinka sumokėti, automobilis konfiskuotas. Kitam automobiliui santaupų neturi.

Iš V. K. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis neteistas (b. l. 43), administracine tvarka nebaustas (b. l. 44), narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 46), ūkininkauja (b. l. 99), Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, apie jo ar šeimos narių elgesį seniūnija nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 77). Šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Šis baudžiamojo įstatymo nesilaikymas, nors ir kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažintinas šiurkščiu, tačiau nepadarė žalos nei pačiam kaltininkui, nei kitiems asmenims, jis pripažįstamas kaip atsitiktinio pobūdžio, nesant jokiems pakartotinumo požymiams. Be to, ir iš kaltinamojo parodymų galima spręsti, jog jis pats savo elgesį dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų vertina kritiškai ir dėl įvykio labai pergyvena. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog V. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis V. K. yra darbingo amžiaus, sukūręs šeimą, kuria rūpinasi, užaugino dvi dukras (b. l. 85 – 87, 90 – 92, 94, 95), sutuoktinė kartu su kaltinamuoju dirba jų ūkyje (1 t., b. l. 97, 98). Neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta.

Nors prokuroras nurodo, kad BK 248 straipsnio sąvokų išaiškinime sutuoktinis neįtrauktas į artimuosius giminaičius, šiuo atveju sutuoktinė iki šiol nedarė poveikio teigiamo, ateityje nedarys įtakos, teismas nesutinka su šiais teiginiais.

BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. K. charakterizuojama ypač teigiamai, su sutuoktiniu santuokoje gyvena daugiau nei 20 metų, užaugino dvi dukteris, nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, dirba kartu su vyru ūkyje, kuriame registruota kaip valdos partnerė, teigiamai charakterizuojama Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos. Teismas netikėti šiuo asmeniu neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, laiduotojos asmenybė yra teigiama. Be to, D. K. suvokia savo vyro padarytų nusikalstamų veikų neigiamas pasekmes, ji kritiškai vertina sutuoktinio įvykdytą nusikalstamą veiką, dėl to labai išgyvena, į laiduotojos pareigas žiūri atsakingai ir galės objektyviai daryti V. K. teigiamą įtaką, nes palaiko artimus tarpusavio ryšius, yra autoritetas vyrui, neturi žalingų įpročių (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Taigi darytina išvada, jog laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo, turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo vyrui V. K., todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotojų asmenybe, taip pat egzistuoja.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, žala nepadaryta, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja D. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kas teismui duoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant D. K. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui ir nustatant laiduotojai sumokėti 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio užstatą, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nors laiduotoja D. K. prašė skirti laidavimą be užstato, tačiau atsižvelgiant į asmenines-dalykines savybes bei turtinę padėtį, realias galimybes sumokėti užstatą, įpareigojama į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio užstatą, kuris grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduojama, per teismo nustatyta terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, tai, kad nors kaltininkas padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 20 MGL (1 000,00 Eur) užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir sutuoktinės (laiduotojos) pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotoja, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. K. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, neturint teisės vairuoti transporto priemones. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas 1,81 promilės girtumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti V. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. K., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šiuo atveju tikslinga V. K. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad V. K. nustatomas draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. gruodžio 24 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65 – 66). Nors specialiosios teisės sustabdymas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė (nuo 2019 m. gruodžio 24 d.), t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 24 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas.

Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam priklausantį automobilį R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės V. K. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. V. K. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad V. K. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra minėto automobilio savininkas, automobilis, kuris perduotas saugoti kaltinamajam (b. l. 28, 29), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas. Priešingu atveju, atleidus V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, vertina ir tai, kad V. K. šiuo nuosprendžiu nustatomas pakankamai trumpas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas – 2 metai, t. y. mažiau nei pusė maksimalios baudžiamuoju įstatymu numatytos trukmės, teismo paskirta tik viena minėta baudžiamojo poveikio priemonė nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Vadovaujantis įstatymo suteikta diskrecija, pripažintina, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama, veika konfiskavimas. Juolab kad turi būti atsižvelgiama ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pažymėtina, kad V. K. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytam nusikaltimui, paskirta atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-287-1073/2018).

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. birželio 27 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22 – 23). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

K. V. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos galioti kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63 – 64), specialios teisės sustabdymas (b. l. 65 – 66), dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00846213) paėmimas (b. l. 67 – 68).

Nuosprendžiui įsiteisėjus V. K. vairuotojo pažymėjimas (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 69), perduodamas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams, nustatant 20 MGL (1 000,00 Eur) dydžio užstatą, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-211-1060/2020 nutraukti.

Įpareigoti D. K. į Alytaus apylinkes teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, iki 2020 m. vasario 6 d. sumokėti 20 (dvidešimt) MGL (1 000,00 (vieno tūkstančio) Eur) dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Grąžinti užstatą pasibaigus laidavimo terminui, jeigu V. K., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Skaičiuoti laidavimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. V. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 24 d.

Palikti galioti automobiliui R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. K. nuosavybės teise priklausantį R. M. Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas V. K..

P. V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Perduoti dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. K. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kartu su nuosprendžiu VĮ „Regitra“ nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.