- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 2-4495-981/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40345-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei, dalyvaujant ieškovei L. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teisme nagrinėjamas ieškovės L. R. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui R. N. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašoma: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 EUR iki jos pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 7 200 EUR išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, tačiau gyvendamos kartu susilaukė dukros A. N., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys kartu nebegyvena nuo 2012 metų spalio mėnesio ir nuo to laiko atsakovas R. N. neteikė dukrai išlaikymo. Nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra tokie: 120 EUR maistui, 40 EUR būstui, 30 EUR drabužiams, 30 EUR mokyklai, 20 EUR sveikatos priežiūrai, 30 EUR higienai, 30 EUR laisvalaikiui, 40 EUR užklasinėms veikloms, 30 EUR įvairioms šventėms, 30 EUR nenumatytoms išlaidoms, iš viso 400 EUR. Ieškinyje pažymima, kad dukra mokosi Šv. Kristoforo progimnazijos 3b klasėje, lanko muzikos mokyklą, gitaros būrelį, chorą, gatvės šokius. Ieškovė šiuo metu dirba UAB „Alora“, jos pajamas sudaro minimali mėnesinė alga bei papildomos nepastovios pajamos iš individualios veiklos. Ieškovės turimasi duomenimis, atsakovas dirba užsienyje. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovei pasiūlius atsakovui prisidėti prie dukros išlaikymo nors po 50 EUR per mėnesį, jis kategoriškai atsisakė. Ieškinyje taip pat prašoma, kad atsakovas R. N. padengtų susidariusį įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, kuris šiai dienai yra 7 200 EUR (36 mėn. x 200 EUR) (1-6 b.l.).
Teismo posėdžio metu ieškovė L. R. papildomai paaiškino, kad pradžioje atsakovas su dukra bendravo, ją paimdavo pas save, todėl ieškovė delsė kreiptis į teismą su ieškiniu, kadangi norėjo, kad atsakovas bendrautų su dukra, o ieškinys „jį neišgąsdintų“. Tačiau paskutiniu metu su atsakovas su dukra nebendrauja, nepaskambina, net nepasveikino jos su gimtadieniu, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas per visą laiką dukrai vieną kartą yra pervedęs 50 EUR. Ieškovė pažymėjo, kad dukra yra labai aktyvi, turi daug užklasinės veiklos: po pamokų lanko papildomus užsiėmimus, iš dalies ir todėl, kad kompensuotų tėčio trūkumą, tam yra reikalingos papildomos lėšos. Dėl savo turtinės padėties paaiškino, jog UAB „Alora“ ji gauna minimalų darbo užmokestį, taip pat vykdo individualią veiklą, yra animatorė, organizuoja šventes vaikams, tačiau pajamos nėra stabilios, todėl tėvas turi teikti vaikui pastovų išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. N pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad privalo mokėti išlaikymą dukrai, tačiau ieškovės prašomų priteisti periodinių išmokų dydis yra per didelis. Nesutinka, kad higienai kas mėnesį būtina skirti 30 EUR. Taip pat nepagrįstos išlaidos šventėms – po 30 EUR kas mėnesį (360 eurų per metus). Pabrėžė, kad per metus būna tik kelios šventės, kai dovanojamos dovanos (Gimtadienis, Kalėdos), todėl šioms progoms išleidžiamos sumos, esant tokiai padėčiai, gali būti kuklesnės. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovui kelia abejonių pozicija „nenumatytoms išlaidom – 30 EUR per mėnesį“, kadangi nenurodyta, kokios tai išlaidos, taip pat nepateikti įrodymai dėl būsto išlaidų. Atsakovo vertinimu, dukters poreikiams tenkinti pakaktų 300 EUR.
Atsakovas tvirtina, jog su atsakove atskirai gyventi pradėjo ne 2012, o 2013 metais, reguliariai dukrai duodavo pinigų grynaisiais, pirkdavo dovanas ir būtinus daiktus. Esant galimybei, dukrą pasiimdavo pas save ilgesniam laikui. Vasaros atostogų metu dukra būdavo pas atsakovo tėvus, kur ji buvo viskuo aprūpinta, todėl ieškovė išlaidų dukters išlaikymui neturėjo. Atsižvelgiant į tai, nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. N.. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. N., be to, turi sūnų iš ankstesnės santuokos L. N., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriuos taip pat privalo išlaikyti. Atsakovas nurodo, jog anksčiau dirbdavo atsitiktinius darbus užsienyje, tačiau, atsiradus stuburo išvaržai, fizinis darbas tapo nepakeliamas. Buvo operuotas ir gydosi, nuo 2019 m. sausio 10 d. yra įregistruotas užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Tinkamą darbą susirasti sunku dėl minėtų stuburo ligų ir dėl to, kad turi tik pagrindinį išsilavinimą. Sutuoktinė R. N. dirba laikinai pagal terminuotą darbo sutartį ir, atskaičius mokesčius, gauna apie 600 EUR atlyginimą, tai visos šeimos pajamos. Ji turi dar vieną nepilnametę dukrą A. R., gimusią (duomenys neskelbtini). Būsto ar kito nekilnojamo turto šeima neturi. Atsakovas turi įsiskolinimų, todėl atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Ieškovė gauna minimalų atlyginimą ir pajamas iš individualios veiklos. Bendros jos pajamos – apie 700 EUR per mėnesį. Ji turi butą. Kitų išlaikytinių neturi, todėl jos turtinė padėtis yra žymiai geresne nei atsakovo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog dukters išlaikymui per mėnesį galėtų skirti po 120 EUR.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartį į teismo posėdį atsakovas nebuvo atvesdintas, pagal policijos turimus duomenis, atsakovas yra išvykęs į Norvegiją (135 b.l.). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie bylą teisme žino, atsiliepime į ieškinį yra išdėstęs savo poziciją, teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą Nr. 1SD-578 (8.1.27) ir Buities tyrimo aktą Nr.1TSD-87, kuriuose pripažino, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atitinka nepilnametės A. N. interesus (68-71 b.l.).
Į teismo posėdį institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (129 b.l.), išnagrinėjo bylą atstovui nedalyvaujant (CPK 248 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 EUR kas mėnesį iki jos pilnametystės. Atsakovas nurodo, kad dukters poreikiams tenkinti pakaktų 300 EUR, sutinka vaiko išlaikymui per mėnesį skirti po 120 EUR.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Paprastai teismų praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (Minimalioji mėnesinė alga), tačiau, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga. CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes reguliuoja kitus – išlaikymo iki gyvos galvos – teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi MMA suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas ir atitinka tėvų finansines galimybes, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį. Ieškovė šiuo metu dirba UAB „Alora“, gauna 430 EUR atlyginimą, taip pat verčiasi individualia veikla, gauna apie 4 568,36 EUR papildomų pajamų per metus (19-21 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) (9-10 b. l.), ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (138 b. l.). Ieškovė taip pat turi teisę gauti išmoką vaikui, kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 50 EUR, nepriklausomai nuo savo turtinės padėties (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. dirbo UAB „FICTUM“, šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba (139-140 b. l.). Atsakovas teismui 2019 m. kovo 1 d. pateikė pranešimą, jog nuo 2019 m. kovo 1 d. išvyksta dirbti į Norvegiją, pateikė teismui kelto Riga-Stockholm bilietus dviem asmenims (86-87 b.l.). Šią atsakovo pateiktą informaciją patvirtina Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus raštas, kad (duomenys neskelbtini), I. N. šeimos gyvenamojoje vietoje niekas durų neatidarė, pagal turimus duomenis jis yra išvykęs į Norvegiją (135 b. l.). Duomenų, koks atsakovo darbo pobūdis Norvegijoje, teismui nepateikta, tačiau dėl atsakovo akcentuojamos aplinkybės, jog jam 2008 metais (prieš 11 metų) yra atlikta stuburo išvaržos operacija (63 b.l.) ir dėl to jis negali dirbti, pagrindo pripažinti, kad atsakovo sveikatos būklė turi įtakos jo pajamoms, nėra pagrindo. Nekilnojamojo turto registro bei Teismų informacinę sistemos duomenis, nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (60, 140 b. l.). Pagal Teismų informacinės sistemoje LITEKO teikiamus Antstolių informacinės sistemos registro duomenis, iš atsakovo vykdomas 3 423,54 EUR priverstinis išieškojimas šešiose vykdomosiose bylose (Nr. 0115/13/01274, Nr. 0042/09/01785, Nr. 0115/08/01607, Nr. 0015/08/01295, Nr. 0015/07/07076, Nr. 0015/07/10778) (141-145 b.l.). Atsakovas nurodė ir pateikė įrodymus, jog, be dukters A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), jis turi nepilnametį sūnų L. N., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam išlaikymo neteikia (73-74 b.l.), ir nepilnametį sūnų R. N., gimusį (duomenys neskelbtini) (56, 61 b. l.).
Atsakovas tvirtina, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dukrai (200 EUR per mėnesį) yra per didelis, nesutinka, kad higienai kas mėnesį būtina skirti 30 EUR, šventėms ir nenumatytoms išlaidoms – po 30 EUR kas mėnesį (60 EUR), nėra pateiktos ieškovės išlaidos būstui, tačiau Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams nurodė, jog su dukra matosi itin retai, todėl negali žinoti, kokie šio vaiko poreikiai, be to, kaip pats nurodė, sūnui L. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris gyvena su motina Vokietijoje, išlaikymo neteikia.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vaiko mėnesiniai poreikiai per mėnesį yra tokie: 120 EUR maistui, 40 EUR būstui, 30 EUR drabužiams, 30 EUR mokyklai, 20 EUR sveikatos priežiūrai, 30 EUR higienai, 30 EUR laisvalaikiui, 40 EUR užklasinėms veikloms, 30 EUR įvairioms šventėms, 30 EUR nenumatytoms išlaidoms, iš viso 400 EUR. Šiuo metu šalių dukra mokosi Šv. Kristoforo progimnazijos 3b klasėje (11 b.l.), lanko gatvės šokių būrelį „Šatrija“ (18 b.l.). Taip pat byloje nustatyta, kad vaikui ieškovės iniciatyva yra užtikrintas gyvenamasis plotas, atitinkantis vaiko poreikius, aprūpinti vaiką gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga, kurią atsakovas turi vykdyti mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes ieškovė suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, už kurį mokamos komunaliniai mokesčiai. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė daug dėmesio skiria dukters lavinimui, lanko teatrus ir kitus kultūrinius renginius, tam yra reikalingos papildomos išlaidos. Nesutiktina su atsakovo pozicija dėl ieškovės išlaidų dukters higienai, šventėms ir renginiams bei nenumatytoms išlaidoms, kadangi šalių dukrai yra 10 metų, ji turi draugų, lanko įvairius pramoginius renginius, taigi poreikį turėtų išlaidų higienai, šventėms, nenumatytoms išlaidoms lemia natūralios priežastys, susijusios su vaiko amžiumi. Teismo įsitikinimu, atsakovo siūloma 120 EUR suma negali užtikrinti net būtinų nepilnamečio šalių vaiko poreikių patenkinimo.
Pažymėtina, jog mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad atsakovas pats aiškiai nurodė Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, jog išlaikymo dukrai niekada nemokėjo. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad jis turi sveikatos problemų (stuburo išvaržą), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamų, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovo amžių, atsakovui tai netrukdo rasti darbo (šiuo metu dirba Norvegijoje, anksčiau taip pat dirbo užsienyje). Tai, kad šiuo metu atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, nepaneigia vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą, juolab kad duomenų apie Norvegijoje gaunamas pajamas, kur pragyvenimo lygis yra ženkliai aukštesnis, atsakovas į bylą nepateikė, todėl jis turi pakankamai prisidėti prie dukters Akvilės išlaikymo. Pažymėtina ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikai, visavertei asmenybei. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti, juolab kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams. Įvertinus, tai, kad atsakovas iš trijų turimų išlaiko tik vieną vaiką, šiuo metu (nuo 2019 m. kovo pradžios) dirba Norvegijoje, anksčiau taip pat dirbo užsienyje, iš atsakovo šalių dukrai priteistinas išlaikymas po 200 EUR kas mėnesį išlaikymas.
Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 27 d., iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. spalio 15 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki bylos iškėlimo teisme dienos – nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos –2018 m. gruodžio 27 d. po 200 EUR kas mėnesį, patirtas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, iš viso 7 200 EUR. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad išlaikymą vaikui teikė, tačiau jokių nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).
Bylos duomenimis, nėra pagrindo spręsti, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo (12,13 14, 15, 16, 17 b.l.), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti dukrai 200 EUR dydžio išlaikymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistina 7 200 EUR išlaikymo skola [180 EUR x 36 mėn.] (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 288 EUR žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus [(200 EURx12 mėn.) x 3 proc. + 7 200 EUR x 3 proc.] (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Ieškovė prašė priteisti jos naudai patirtas išlaidas už advokato pagalbą, pateikė sąskaitą - faktūrą, kad ieškovė už ieškinio parengimo sumokėjo 100 EUR (40 b.l.), tačiau jokių duomenų, patvirtinančių minėtos sąskaitos apmokėjimą nepateikė, todėl laikytina, kad įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas už teisinę pagalbą ieškovė nepateikė, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.
Teismas patyrė 14,40 EUR procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki A. N. pilnametystės, išskaičiuojant teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas. Priteistino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200 EUR (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo skolą.
Nepilnamečiam vaikui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama vaiko motina L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,40 EUR (tris šimtus du eurus 40 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodą 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.