- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-47-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03312-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- M. M., A. M.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8277-1070/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams M. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovų M. M. ir A. M. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl kompensacijos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Kauno energija“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir A. M. 857,66 Eur skolą, 30,38 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, bendrasavininkai ir turi pareigą sumokėti už jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos (Šilumos įstatymo 25 straipsnis). Laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. susidarė 857,66 Eur atsakovų skola už pateiktą šilumą namo bendriems poreikiams tenkinti. Atsakovai laiku neatsiskaitė, todėl iš jų taip pat turi būti priteisti 30,38 Eur delspinigiai. Ieškovė prašė atsakovų priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, nes atsakovų reikalavimas pateiktas už laikotarpį nuo 1995 m. iki 2000 m., todėl praleistas šių reikalavimų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės 1283,66 Eur permokėtus mokesčius už šilumos energiją, tiektą laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2000 m., skirti ieškovei 5000 Eur baudą, 1000 Eur iš šios baudos priteisiant atsakovams kaip žalos atlyginimą. Atsakovų prašomą priteisti iš ieškovės sumą sudaro jų apskaičiuota permokėta šilumos mokesčių dalis (655,41 Eur) bei 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo minėtos sumos (628,25 Eur).
4. Atsakovai nurodė, kad 1994 m. gruodžio 22 d. su UAB „Kauno šilumos tinklai“ pasirašė sutartį, kurios sąlygos nebuvo individualiai aptartos. Atsakovams 2000 m. atsisakius UAB „Kauno šilumos tinklai“ paslaugų, laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), name šildymui su UAB „Kauno šilumos tinklai“ buvo pasirašyta 2000 m. gruodžio 13 d. sutartis, kurioje nebuvo nurodytas nei atsakovams priklausančio buto plotas (plotas turėjo būti 24,41 kv. m.), nei tūris. Sutartyje laiptinės šildymui pažymėta skola 2000 m. gruodžio 1 d. buvo 256,20 Lt ir 44,07 Lt sistemų priežiūrai. Ieškovė priskaičiavo atsakovams 300,27 Lt (86,96 Eur) skolą už paslaugas, kuriomis nebuvo naudotasi. Atsakovai tris metus mokėjo už 20 kv. m. nešildomų patalpų, nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2000 m. balandžio 30 d. – už 196,71 kub. m. buto tūrį, nors buto tūris buvo 140,1 kub. m. (62,25 kv. m. × 2,25 kv. m.). Atsakovų preliminariais paskaičiavimais už buto šildymą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2000 m. balandžio 30 d. jie permokėjo 655,40 Eur. Nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 1 d. ieškovė skaičiavo mokesčius už šilumos energiją daugiau nei priklauso. Atsakovų teigimu, skaičiuojant mokesčius už šilumos energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), neturi būti taikomas koeficientas 0,2, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi energetinio audito duomenimis. Konfliktas su ieškove kilo dar 1999 m. lapkričio mėn., kai buvo priskaičiuoti mokesčiai už nesuteiktas paslaugas, paaiškėjo, kad atsakovai nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2000 m. sausio 1 d. permokėjo 655,4 Eur. Atsakovai kreipėsi į ieškovę dėl mokesčių perskaičiavimo ir grąžinimo 2005 m. kovo 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisti solidariai iš atsakovų M. M. ir A. M. ieškovei AB „Kauno energija“ 857,66 Eur skolą, 5 (penkis) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (857,66 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų M. M. ir A. M. po 9,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad butas Kaune, (duomenys neskelbtini), priklauso abiem atsakovams M. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 1992 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad šio buto bendras plotas yra 125,67 kv. m.; gyvenamasis plotas – 75,21 kv. m. (2002 m. sausio 28 d. kadastro duomenų nustatymo data). Atsakovų į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ 2008 m. liepos 14 d. išrašo duomenimis, pastato (duomenys neskelbtini), tūris yra 2547 kub. m. Tarp šalių sudaryta 2000 m. gruodžio 13 d. Atsiskaitymo už bendro naudojimo patalpų šildymą (kai butas (negyvenamosios patalpos) šildosi kita energijos rūšimi) sutartis Nr. 5019564. Teismas atsakovų prašymu prie nagriėnamos bylos prijungė civilinę bylą Nr. e2-27399-435/2018, nes atsakovai savo reikalavimus grindė joje esančiais įrodymais.
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų skolą už šilumos energiją, tiektą bendriems namo poreikiams laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ir apskaičiuotą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) rekomenduojamą Metodą Nr. 5. Atsakovai neginčijo savo pareigos mokėti už šilumos energiją bendriesiems namo poreikiams tenkinti. Tačiau, atsakovų teigimu, ieškovė netinkamai apskaičiavo jiems tenkančius mokesčius, nes: pirma, netinkamai nustatė buto plotą ir tūrį, pagal kuriuos turi būti apskaičiuoti mokesčiai atsakovams, antra, ieškovė taiko netinkamą koeficientą pagal Metodo Nr. 5 taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad atsakovai nepaneigė ieškovės nurodyto šilumos kiekio, kuris bu vo panaudotas ginčo namo šildymui, kurį ieškovė nustatė pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Kadangi ginčo namo gyventojai nėra pasirinkę šilumos, naudojamos bendriems namo poreikiams, paskirstymo metodo, todėl ieškovė, apskaičiuodama atsakovams tenkantį apmokėti šilumos kiekį bendriems namo poreikiams, pagrįstai vadovavosi Metodu Nr. 5.
9. Pagal VĮ „Registrų centro“ išrašą, kurį atsakovė pateikė Komisijai, buto Kaune, (duomenys neskelbtini), plotas yra 65,26 kv. m. Komisojos 2012 m. birželio 29 d. rašte „Dėl šilumos paskirstymo daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kaune (Komisija rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. skundą dėl šilumos paskirstymo daugiabučiame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) (54-60 b. l.) nurodyta, jog buto Kaune, (duomenys neskelbtini), tūris – 159,887 kub. m., visų butų tūris – 1350,7994 kub. m. (59 b. l.). Komisija nenustatė ieškovės pažeidimų šiai apskaičiuojant atsakovams tenkantį apmokėti šilumos kiekį, kai atsakovų patalpų tūris nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. spalio mėn. buvo nurodomas kaip 307,8915 kub. m. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose teigdami, kad jų buto tūris yra mažesnis, nepateikė įrodymų, paneigiančių Komisijos atsakyme nurodytus ginčo buto duomenis (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 197 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas laikė, kad ieškovė, apskaičiuodama atsakovams tenkančius mokėti mokesčius, vadovavosi tinkamais duomenimis apie atsakovų buto tūrį, esančiais VĮ „Registrų centras“ (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
10. Ieškovė pripažino, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio iki 2010 m. sausio taikė netinkamą koeficientą – 0,2, tačiau atlikusi perskaičiavimą, sumažino atsakovų skolą. Ieškovė perskaičiavo atsakovams tenkančius mokesčius, taikydama 0,18 koeficientą laikotarpiu nuo 2007 m. spalio iki 2010 m. sausio 1 d. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. buvo taikomas 0,20 proc. koeficientas, kadangi namas (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo atskirtas nuo namo (duomenys neskelbtini) šilumos apskaitos. Todėl buvo laikoma, kad name (duomenys neskelbtini), yra viena laiptinė ir turi būti taikomas koeficientas 0,2. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio iki 2018 m. gruodžio buvo taikomas koeficientas 0,18, kadangi pasikeitė Metodo Nr. 5 redakcija.
11. Atsakovų vertinimu, kad neturėjo būti taikomas koeficientas 0,2, bet turėjo būti atliktas namo energetinis auditas. Teismas pažymėjo, jog Komisijos atsakyme buvo nurodyta, jog namo energetinis auditas gali būti atliktas tik esant visų namo savininkų susitarimui dėl to pagal CK 4.85 straipsnį. Atsakovė neskundė minėto Komisijos atsakymo administracine tvarka. Tokią Komisijos išvadą pagrindžia ir Metodo Nr. 5 3.2 punktas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad buvo atliktas ginčo namo auditas. Teismas laikė, kad atsakovai neįrodė, jos apskaičiuojant jiems tenkantį apmokėti šilumos kiekį bendriems namo poreikiams, turėjo būti taikomas mažesnis nei 0,18 ar 0,2 koeficientas.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (Komisijos 2012 m. birželio 29 d. atsakymą atsakovams, ieškovės pateiktus mokesčių paskaičiavimus), ieškovės atstovo paaiškinimus, darė išvadą, kad byloje įrodyta, jog atsakovų skolą už šilumos energiją, suteiktą bendriesiems namo poreikiams nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d., sudaro 857,66 Eur suma.
Šalies argumentai
13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 30,38 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. (134 b. l.) Nesant atsakovų ir ieškovės rašytinio susitarimo dėl delspinigių (CK 6.72 straipsnis) bei nustačius, kad šioje byloje priteista suma susidarė ne dėl mokesčių, skaičiuojamų už pastato šildymo, karšto vandens sistemos priežiūrą ar suvartotą karštą vandenį, teismas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.
14. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės jų be pagrindo permokėtus 655,41 Eur laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2000 m. mokesčius ir 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas, paskaičiuotas nuo šios sumos už 18 metų. Atsakovai nurodė, kad ieškovė be pagrindo skaičiavo mokesčius už nešildomą 20 kv. m. pastogę (342,33 Eur) bei padidintą buto tūrį (313,08 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nurodė, kad atsakovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jie kėlė klausimą dėl mokesčių už šilumos energiją paskirstymo dar 2005 m. kovo 7 d., tačiau neįrodė, kad jie buvo suteikę ieškovei kaip šilumos energiją teikiančiai bendrovei tikslius duomenis ir įrodymus apie mažesnį jų patalpų plotą ir tūrį laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2000 m., ir kad ieškovė, turėdama tuos duomenis, neteisingai skaičiavo mokesčius už šilumos energiją, tenkančią bendriems poreikiams. Teismas atsakovų priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.
16. Kadangi atsakovė klausimą dėl mokesčių apskaičiavimo teisingumo kėlė dar 2005 m. kovo 7 d. rašte, o priešieškinį pateikė 2018 m. spalio 3 d., t. y. pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, nesant svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, todėl teismas priešieškinį atmetė.
17. Konstatavęs, kad ieškinio reikalavimai iš dalies tenkintini, o priešieškinio reikalavimai atmestini, teismas atsakovų reikalavimą dėl 5000 Eur baudos priteisimo iš ieškovės CPK 95 straipsnio pagrindu ir 1000 Eur nuostolių priteisimo atsakovams atmetė kaip nepagrįstą.
18. Iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (857,66 Eur×100 proc./888,04 Eur), teismas paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Kadangi šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, todėl teismas privalėjo vadovautis tarp šalių pasirašyta sutartimi, kuri turi didesnę įrodomąją galią. Tarp šalių buvo pasirašyta sutartis, kurios 5 p. įpareigojo šilumos tiekėją pasikeitus aplinkybėms vartotojo naudai, perskaičiuoti mokestį nuo sutarties sudarymo momento, tačiau to ieškovė neatliko, o teismas šiuos neteisėtus veiksmus be pagrindo pateisino. Teismas neįvertino, kad šilumą tiekiantys prietaisai ginčo name sumažinti 2,54 karto (ieškovė pripažino, jog radijatorių skaičius buvo iš esmės sumažintas), todėl turėjo ir paslaugų kaina atitinkamai sumažėti, tačiau tas nebuvo padaryta nuo 2009-03-01 iki 2019-01-01. Taip pat teismas neįvertino ir ieškovės vienašališko sutarties pažeidimo, nes skirtingu laikotarpiu atsakovų buto ploto dydį keitė dėl neaiškių aplinkybių, neaiškiu pagrindu, be to, ieškovės sąskaitose buvo nurodomas tikrovės neatitinkantis ypač didelis buto tūris -159,89 (turėjo būti 146,8).
19.2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė laiptinės šildymui nustatomo kiekio Metodą Nr. 5 bei apie pastato energetinį auditą. Ginčo namo butų savininkai yra pasirašę su šilumos tiekėju kiekvienas po dvišalę sutartį, todėl laiptinės šldymui kiekio suvartojimui, kaip ir paskirstymui yra teisingas, protingas ir sąžiningas vienas metodas – pagal pastato energetinio audito duomenis.
19.3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tariamai laiptinė apšildoma, tačiau teisme pripažino, kad faktiškai nešildoma. Darytina išvada, kad grubiai pažeidžiant vartotojo teises, ieškovė nesąžiningai reikalauja mokėti už visiškai netinkamą paslaugą, kuri neatitinka elementaraus žmogiškumo, protingumo ir kokybės reikalavimų.
19.4. Teismas neteisingai taikė ieškinio senaties institutą. Atsakovai nebuvo neapdairūs ar nerūpestingi savo pažeidžiamoms teisėms, nes daug kartų kreipėsi į ieškovę, į energetikos inspekciją dėl ginčų sprendimų ir tikėjosi ginčo sprendimo ikiteismine tvarka. Teismas neįvertino, kad pasirašyta sutartis įpareigoja paslaugos tiekėją, pasikeitus aplinkybėms, perskaičiuoti paslaugų kiekį, kainą ir ji sureguliuoja teisinį santykį netaikant terminų.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Kadangi atsakovai yra įteisinę buto (duomenys neskelbtini) atjungimą nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, skaičiuojant mokesčius atsakovams yra taikomas 2005-07-22 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-41 patvirtintas, vėliau 2016-06-13 Nr. O3-184 nutarimu patvirtintas Šilumos kiekio pastato naudingam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodas Nr. 5.
20.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas, į daugiabučių gyvenamuosius namus negali būti traktuojamas vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šiluma kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti.
Šalies argumentai
20.3. Ieškovės atstovas bylos žodžiu nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad ieškovė skaičiuodama mokesčius atsakovams vadovaujasi VĮ Registrų centro duomenimis, kurie yra oficialūs, o vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (ŠTVT) 133.4 p. yra numatyta būtent šilumos vartotojo pareiga pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) priklauso abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 1992 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad šio buto bendras plotas yra 125,67 kv. m.; gyvenamasis plotas – 75,21 kv. m.
23. Ieškovė įrodinėjo, kad ji tiekia šilumos energiją namui, o atsakovai turi pareigą sumokėti už jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos (Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo 25 straipsnis). Laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 3 d. iki 2019 m. sausio 1 d. susidarė 857,66 Eur atsakovų skola už pateiktą šilumą namo bendriems poreikiams tenkinti. Taip pat nurodė, kad atsakovai laiku neatsiskaitė, todėl iš jų taip pat turi būti priteisti 30,38 Eur delspinigiai.
24. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1283,66 Eur permokėtų mokesčių už šilumos energiją, patiektą nuo 1995 metų iki 2000 metų, skirti ieškovei 5000 Eur baudą, 1000 Eur iš šios baudos priteisiant atsakovams padarytos žalos atlyginimui.
25. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų solidariai 857,66 Eur skolą ieškovei bei nuo priteistos sumos 5 proc. metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, o atsakovų priešieškinį atmetė.
26. Teismas nurodė, kad pagal CK 4. 76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, o pagal CK 6.383 straipsnio 2 dalį teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo-pardavimo sutartis su abonentu gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp energijos tiekėjo ir abonento.
27. Teismas analizuodamas L R šilumos ūkio įstatymo nuostatas teisingai pažymėjo, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
28. Teismas įvertinęs kitus norminius aktus, reglamentuojančius, apskaičiuojamą šilumos kiekį teisingai nurodė, kad Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu, įsigaliojusių nuo 2010 m. lapkričio 12 d., 29 punkte taip pat numatyta, kad apskaičiuojant šilumos kiekį, sunaudotą namo bendriems poreikiams, kai dalis patalpų atjungta nuo centralizuoto šildymo sistemos, taikomas Metodas Nr. 5 (Taisyklių 29.2.1, 29.2.4, 29.2.7 punktai). Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41, (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 31 d. iki 2015 m. kovo 7 d.) buvo nurodyta, kad Pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta šilumos kiekio dalis (QPŠ bn) nustatoma pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį (QPŠ) padauginus iš šilumos kiekio dalies (XPŠ bn). XPŠ bn – šilumos kiekio dalies vartotojų bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas, nustatomas pagal šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, priklausomai nuo laiptinių skaičiaus: esant vienai laiptinei taikomas koeficientas – 0,2, esant dviems laiptinėms – 0,18. Metodo Nr. 5 redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. kovo 7 d., 3 punkte buvo nurodyta, kad pastato bendrosioms reikmėms priskirta šilumos kiekio dalis (QPŠ br) nustatoma pastatui šildyti sunaudotą šilumos kiekį (QPŠ) padauginus iš šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento (XPŠ br): QPŠ br = QPŠ x XPŠ br, kWh. Šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas (XPŠ br) nustatomas: vadovaujantis šiame metode pateikta rekomendacija: kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai XPŠ br = 18 % (Metodo Nr. 5 3.1 punktas).
29. Teismo sprendime teisingai yra nurodoma, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. galiojančios Metodo Nr. 5 redakcijos 2 punkte numatyta, kad šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms nustatomas padauginus šilumos kiekį pastatui šildyti (kWh) iš šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento. Šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas gali būti nustatomas vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija: 3.1.1. kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, taikant koeficientą – 18 proc. (Metodo Nr. 5 3.1 punktas). Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr. 5 3.1 papunktyje įtvirtintas koeficientas (Metodo Nr. 5 3.4 punktas).
30. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas bylas ir aiškindamas dėl daugiabučio namo patalpų, atjungtų nuo centralizuoto šilumos tiekimo, savininkų pareigos mokėti už namui tiekiamą šilumos energiją tais atvejais, kai bendro naudojimo patalpose nėra radiatorių, yra akcentavęs, kad šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553-421/2016).
31. Minėta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų skolą už šilumos energiją, tiektą bendriems poreikiams laikotarpyje nuo 2009m. kovo 3d. iki 2019m. sausio 1d ir įrodinėjo, kad tokius mokesčius apskaičiavo remdamasi Komisijos rekomenduojamu Metodu Nr. 5. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti teisingai. Apeliantai savo apeliaciniame skunde kaip ir pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimais teisme tvirtina, kad ieškovė apskaičiuoja atsakovams tenkančius mokesčius netinkamai ir įrodinėja, jog neteisingai buvo nustatytas buto plotas ir netinkamai pritaikytas koeficientas pagal Metodo Nr. 5 taisykles. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų tokiais išdėstytais teiginiais ir juos atmesta kaip nepagrįstus.
32. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir sprendime padarytas išvadas bei ieškovės išsakytus argumentus tiek bylos eigoje, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą sprendžia, kad ieškovė paskaičiuodama atsakovams tenkantį apmokėti šilumos kiekį bendriems namo poreikiams, teisingai ir pagrįstai vadovavosi jau paminėtu Metodu Nr. 5.
33. Bylos duomenimis atsakovų nesutikimus su paskaičiuotais mokesčiais ir jų teisingumą tyrė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Komisija atsakydama atsakovams nurodė, kad buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), tūris – 159,887 kub. m., visų butų tūris – 1350,7994 kub. m. Komisija nenustatė ieškovės pažeidimų apskaičiuojant atsakovams tenkantį apmokėti šilumos kiekį, kai atsakovų patalpų tūris nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. spalio mėn. buvo nurodomas kaip 307,8915 kub. m. ir išaiškino, kad dėl patalpų aukščio patikslinimo atsakovai turi kreiptis į namo valdytoją ir atlikus perskaičiavimą, šilumos mokestis bus skaičiuojamas, įvertinus naujus duomenis apie patalpų tūrį, bet į priekį. Atsakovai įrodinėja, kad jų buto tūris yra mažesnis, tačiau patikimų įrodymų, paneigiančių komisijos atsakyme nurodytus faktus nepateikia. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė apskaičiuodama atsakovams tenkančius mokesčius, turėjo pagrindą vadovautis iš V Į „Registrų centras gautais ir nenuginčytais duomenimis, o pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ir priteisdamas iš atsakovų solidariai 857, 66 Eur skolą pagrįstai vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis). Patenkinęs iš dalies ieškovės ieškinį, apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas, apskaičiuotas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( C K 6. 210 straipsnio 1 dalis, 6. 37 straipsnio 2 dalis).
34. Pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinio netenkino nurodydamas, kad atsakovai pareiškė nepagrįstą priešieškinį ir praleido ieškinio senaties terminą, tokiems reikalavimams pateikti. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo argumentacijai ir pažymi, kad pagal CK 1. 131 straipsnį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ( CK 1. 131 straipsnio 2 dalis).
35. Bylos duomenys patvirtina, kad nesutarimai tarp šalių dėl mokesčių už šilumos energiją skaičiavimo vyko daugiau kaip 15 metų. Nustatyta, kad atsakovai priešieškinį ieškovei dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo pareiškė tik 2018m. pabaigoje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai priešieškinio reikalavimui pateikti įstatymo nustatytą ieškinio terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Taigi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priešieškinį atmesti ( CK 1. 131 straipsnis).
36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
37. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovų apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.