Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. K. prašymas dėl termino atnaujino apeliaciniam skundui paduoti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl aukščiau minėto nutarimo M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuris Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2016 m. gegužės 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. K. atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atitinkamai atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios bylų procesą apygardos teisme, išskyrus ATPK 302¹⁵ straipsnyje numatytas išimtis.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą apeliacinio skundo pateikimui, argumentuodamas tuo, kad objektyvių kliūčių, dėl kurių M. K. negalėjo skundo pateikti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nebuvo, byloje taip pat nėra jokių tokį jo delsimą pateisinančių svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei atskirojo skundo motyvais, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Abejoti apylinkės teismo sprendimu ir jį keisti pareiškėjo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise (apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo dienos). Tačiau terminai proporcingai negali būti per ilgi, nes priešingu atveju būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai.

Atnaujinti praleistą terminą galima tik nustačius svarbias pradelsimo priežastis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-60/2014, Nr. N575-4689/2011, Nr. N444-2265/2010 ir kt.). Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis, kadangi ATPK nėra išvardytas net pavyzdinis sąrašas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Pažymėtina, kad šiuo atveju galima remtis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnyje įtvirtintomis svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis, tačiau minėtas straipsnis taip pat nepateikia baigtinio svarbių priežasčių sąrašo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis su skundu į teismą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to pareiškėjo galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis M. K. argumentas, kodėl jis beveik tris savaites (nutarimas priimtas 2016 m. balandžio 15 d., paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2016 m. gegužės 5 d., apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti apylinkės teisme gautas 2016 m. gegužės 23 d.) praleido įstatymo numatytą dvidešimties dienų terminą, yra tai, kad jam nebuvo įteiktas 2016 m. balandžio 15 d. nutarimas. Apie minėto nutarimo priėmimą jis sužinojo iš sesers G. K. 2016 m. gegužės 2 d. ir iš karto kreipėsi teisinės pagalbos dėl apeliacinio skundo surašymo į kompetentingus teisininkus, kadangi pats teisinio išsilavinimo neturi. Su tokiu M. K. faktinių aplinkybių vertinimu aukštesnės instancijos teismas nesutinka.

Kaip matyti iš apylinkės teismo posėdžio protokolo, M. K. dalyvavo 2016 m. balandžio 13 d. posėdyje, kurio metu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti teisėja nurodė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir nutarimas bus skelbiamas 2016 m. balandžio 15 d., 11.00 val. Apie tai, kad nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje paskelbimas numatomas 2016 m. balandžio 15 d., 11.00 val., M. K. buvo pranešta ir pasirašytinai, po 2016 m. balandžio 13 d. posėdžio jis pasirašė pranešime dėl teismo posėdžio tęsimo 2016 m. balandžio 15 d., 11.00 val. (b. l. 16). Taigi, apie baigiamojo procesinio dokumento skelbimo dieną M. K. žinojo, tačiau šią dieną pats nesidomėjo, ar sprendimas yra priimtas, bei neįgaliojo jokio asmens tai padaryti, pats į nutarimo paskelbimą neatvyko (b. l. 17). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimamas procesinis sprendimas byloje, norėdamas tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, privalo pats elgtis protingai bei rūpestingai, domėtis jo atžvilgiu priimamais procesiniais sprendimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. K., nesiimdamas jokių priemonių, siekiant sužinoti apie teismo jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą, nesielgė atsakingai bei protingai.

Remiantis ATPK 288 straipsniu, tuo atveju kai asmuo, kurio atžvilgiu priimamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, nedalyvauja nutarimo paskelbime, nutarimo nuorašas įteikiamas arba išsiunčiamas jam per tris darbo dienas. Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. Ši teisės norma laikytina vienu iš teisės apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą užtikrinimo pagrindų. ATPK 257¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo nuorašas M. K., jo paties posėdžio metu nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas 2016 m. balandžio 15 d. (b. l. 20). Byloje yra pažyma apie procesinio dokumento įteikimą, iš kurios matyti, kad 2016 m. balandžio 30 d. G. K., kuri yra M. K. sesuo, priėmė Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo nuorašą dėl M. K. nubaudimo administracine tvarka. Todėl laikytina, kad ATPK 257¹ straipsnyje nurodyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka nebuvo pažeista ir 2016 m. balandžio 15 d. nutarimas buvo įteiktas tinkamai.

Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog M. K., prašydamas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nepateikė jokios priežasties, kodėl nedalyvavo 2016 m. balandžio 15 d., 11.00 val., vykusiame procesinio sprendimo skelbime, taip pat nenurodė, kodėl nebuvo domėtasi priimtu sprendimu, jei minėtu laiku nebuvo objektyvios galimybės atvykti į teismą. Taigi, jeigu M. K. būtų buvęs pakankamai atsakingas, sąžiningas ir rūpestingas, būtų savalaikiai rūpinęsis, jo nuomone, pažeistų teisių atstatymu, apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą būtų sužinojęs imdamasis atitinkamų priemonių. Tačiau to jis nepadarė, nors visos objektyvios galimybės tam buvo. M. K. skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis laiku nepadavė apeliacinio skundo, nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo jo valios.

Skunde M. K. cituoja kelias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuriose buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti, tačiau aukštesnės instancijos teismas minėtomis nutartimis nesivadovauja, kadangi jose aptariamos situacijos nėra analogiškos nagrinėjamam atvejui. Visose M. K. cituojamose bylose administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys nedalyvavo teismo posėdžiuose, todėl nežinojo apie procesinio sprendimo skelbimo datą. Analizuojamu atveju yra susiklosčiusi priešinga situacija – M. K. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo iš esmės nagrinėjama jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo byla, žinojo apie procesinio sprendimo skelbimo datą, ir tai, vadovaujantis nuoseklia teismų praktika, nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-8819/2009, N575-6856/2010, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-31-354/2015, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-218-172/2015 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Byloje nenustatyta svarbių priežasčių, kurios būtų trukdžiusios pasinaudoti apskundimo teise. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti atnaujinti skundo padavimo terminą administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi jis paduotas praleidus skundo padavimo terminą, todėl naikinti skundžiamą 2016 m. gegužės 26 d. nutartį pareiškėjo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. K. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.