- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- 2-156-1025/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02104-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Atsakovas
- AB Swedbank
- Ieškovas
- R. B.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant atsakovo AB Swedbank atstovui Vincentui Šupiniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui AB Swedbank dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių delspinigių panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimus: pripažinti kredito sutarties Nr. 07-064656-FA/07-064657-FA nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį; panaikinti kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1. punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti kredito sutarties specialios dalies punktą, reglamentuojantį delspinigių dydį bei sumažinti 0,08 procentų dydžio delspinigius iki 0,01 procento dydžio. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta 2007-06-26 vartojimo kredito sutartis Nr. 07-064656-FA/07-064657-FA, kurios pagrindu ieškovui suteikta 73853,10 Eur kreditas - gyvenamojo namo su žemės sklypu įsigijimui ir 128880,90 Eur kreditas gyvenamojo namo apdailai ir aplinkos sutvarkymui. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). įkeitimu. Ieškovas sužinojo iš www.evarzytines.lt, kad antstolis A. S. vykdo išieškojimą pagal atsakovo reikalavimus ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas iš pirmųjų varžytinių. Mano, jog kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes atsakovas prieš nutraukdamas sutartį, nenustatė papildomo termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Iš banko nėra gavęs nei pranešimo dėl pradelstų įsiskolinimų padengimo, nei pranešimo dėl vienašališko sutarties nutraukimo, o apie sutarties nutraukimą sužinojo iš antstolio ir www.evarzytines.lt. Toks vienašališkas kredito sutarties nutraukimas turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas įpareigotas šią sutartį vykdyti. Kredito sutarties 11.2.1 p. numatyti sutarties nutraukimo terminai yra neprotingi ir nesąžiningi, ieškovo kaip vartotojo atžvilgiu, ir dėl to turi būti panaikintas, o sutarties nutraukimui turi būti taikomos CK 6.217, 6218 straipsnių nuostatos dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kuriomis atsakovas nutraukdamas sutartį nesivadovavo. Kredito sutartyje atsakovo nustatyti 0,08 procentų dydžio delspinigiai yra baudiniai, o ne kompensaciniai. Atsakovo reikalavimų užtikrinimui yra įkeistas turtas, todėl atsakovas bet kuriuo atveju atgaus paskolintus pinigus bei su sutarties vykdymu patirtas išlaidas.
Atsakovas AB Swedbank pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o ieškovui paskirti piniginę baudą. Motyvavo tuo, jog ieškinys yra grindžiamas melaginga ir tendencingai iškreipta informacija. 2007-06-26 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kuri ieškovo prašymų pagrindu keista papildomais susitarimais. Ieškovas netinkamai vykdė kreditorinius įsipareigojimus, tai yra nemokėjo laiku kredito įmokų ir palūkanų, todėl 2011-04-07 ieškovui buvo nurodyta, jog didėja įsiskolinimas ir pareikalauta skolą sumokėti, kitu atveju įspėjo, jog kredito sutartis bus nutraukta. 2011-07-18 ieškovas įsipareigojo sumokėti 1000,00 Lt (289,62 Eur) iki 2011-07-21, tačiau ieškovas neįvykdė įsipareigojimo. Kreditorius 2011-07-26 dar kartą kreipėsi į ieškovą ir nurodė, jog įsiskolinimas padidėjo iki 9164,31 Eur bei pareikalavo sumokėti iki 2011-08-16 ir įspėjo, jog iki šios datos nesumokėjus minimos skolos, kredito sutartis bus laikoma nutraukta 2011-08-17. Ieškovui nustojus visiškai vykdyti įsipareigojimus nuo 2011 sausio mėnesio, bankas turėjo pagrindą nutraukti kredito sutartį. 2011-10-27 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ieškovas dalyvavo įkeisto turto pardavimo procese, taip pat 2014-04-29 vertinant turtą, ieškovas pasirašė turto apžiūros aktą. Ieškovas skundė antstolio veiksmus, tačiau teismas ieškovo skundo netenkino. Ieškovas ir dabar prievolių nevykdo, skola bankui negrąžinama jau penkerius metus. Kredito sutartimi buvo sutartas netesybų dydis, kuris atitinka komercinio sandorių šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, todėl nuo kreipimosi į teismą, t. y. nuo 2011-10-27 skolininkui delspinigiai nebeskaičiuojami. Teigia, kad ieškovas pareikšdamas ieškinį siekia vilkinti skolos grąžinimą ir apsunkinti priverstinį įkeisto turto pardavimą, tokie ieškovo veiksmai pripažintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl prašo teismo įvertinti tokius ieškovo veiksmus CK 1.137 str. 3 d. ir CPK 95 str. prasme ir skirti ieškovui pinginę baudą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis A. S. prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai, prieš posėdį buvo gautas ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį, nes atvykti negali dėl ligos. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas į teismo posėdį dėl jam suteikto nedarbingumo neatvyksta trečią kartą, jam buvo išaiškinta teisė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį protokoline nutartimi netenkino ir bylą, esant atsakovo prašymui, išnagrinėjo iš esmės ieškovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, jog ieškovas įsipareigojimų nevykdo nuo 2011 metų sausio mėnesio. Paskutinį kartą kreditas bei palūkanos pagal kredito sutartį Nr. 07-064656-FA buvo mokėtos 2010-12-15, o pagal kredito sutartį Nr. 07-064657-FA kreditas grąžintas 2010-05-19, o palūkanos – 2011-01-18. Iekšovui suteiktos paskolos buvo apjungtos į vieną kredito sutartį, kurios Nr. 07-064656-FA/07-064657-FA. Ieškovui ne kartą buvo pranešta dėl įsiskolinimų ir jis buvo įspėtas dėl sutarties nutraukimo, pranešimai siųsti ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Po kredito sutarties nutraukimo, skola pradėta išieškoti tik po metų, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko pradėti mokėti skolą. Kreditorius pagal kredito sutartį įvykdė visus įsipareigojimus, o ieškovas nevykdo kredito sutarties jau penkerius metus. Nutraukus kredito sutartį delspinigiai nebeskaičiuojami, kreditoriui išduoti vykdomieji raštai, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio sumažinimo yra nepagrįstas ir perteklinis. Ieškovas pareiškė ieškinį melagingais parodymais, nesilaikė sąžinigumo principų, todėl prašo jam skirti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. B. ir atsakovas AB Swedbank 2007-06-26 sudarė kredito sutartį Nr. 07-064656-FA/07-064657-FA (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 73853,10 Eur kreditą gyvenamojo namo su žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir 128880,90 Eur kreditą gyvenamojo namo apdailai ir aplinkos sutvarkymui (10-21, 43-49, 97-104 b.l.). Atsakovas AB Swedbank 2011-04-07 kreipėsi raštu į ieškovą R. B., adresu (duomenys neskelbtini), primenant, jog ieškovas nevykdo įsipareigojimų, nurodant, kad įsiskolinimas sudaro 4457,76 Eur, šios skolos sumokėjimo terminas iki 2011-04-30, bei įspėjant, kad nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo bankas vienašališkai nutrauks sutartį (42 b.l.). 2011-07-18 ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas nenutraukti kredito sutarties ir nepradėti priverstinio skolos išieškojimo iki 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos, nes planuoja sumokėti įsiskolinimą dalimis, tai yra pirmąją 10000,00 Lt įmoką sumokėti iki 2011-07-21, likusias įmokas vykdys kas mėnesį (41 b.l.). 2011-07-26 AB Swedbank kreipėsi raštu į R. B. dėl skolos sumokėjimo, nurodė, jog susidaręs įsiskolinimas yra 9164,31 Eur bei nustatė naują terminą skolą sumokėti iki 2011-08-16, taip pat įspėjo, jog nesumokėjus įsiskolinimo iki 2011-08-16, kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011-08-17 (97 b.l.). Atsakovas 2011-07-26 raginimą sumokėti susidariusią skolą bei įspėjimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė ieškovui adresais (duomenys neskelbtini). Atsakovo siųstas pranešimas įteiktas R. B. sutuoktinei L. B., adresu (duomenys neskelbtini). (51 b.l.). AB Swedbank skolos paskaičiavimo pažyma patvirtina, jog R. B. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-08-17 iki 2016-09-12 sudaro 231699,68 Eur (50 b.l.). AB Swedbank kredito panaudojimo ataskaitos už laikotarpį nuo 2007-06-27 iki 2017-03-08 patvirtina apie kredito išmokėjimą, kredito, palūkanų bei delspinigių mokėjimą bankui (80-96 b.l.).
2011-10-27 kreditorius AB Swedbank kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš R. B. (52-53 b.l.). 2011-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotas R. B. priklausantis bankui įkeistas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (54-55 b.l.). 2012-04-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta iš R. B. išieškoti 201061,91 Eur negrąžinto kredito, 9207,33 Eur palūkanų, 21483,67 Eur delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 1012,31 delspinigių už laikų nesumokėtas palūkanas; už skolą parduoti iš varžytinių įkeistus daiktus. Iš teismo nutarties matyti, jog skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui R. B. įspėjimas ir procesiniai dokumentai įteikti 2012-01-12 (56-57 b.l.).
2012-10-02 AB Swedbank kreipėsi į antstolį A. S. dėl skolos išieškojimo iš R. B., priverstinai parduodant įkeistą turtą (58 b.l.). 2012-12-05 antstolis patvarkymu pavedė atlikti R. B. priklausančio turto vertinimą ir įpareigojo R. B. pateikti visą informaciją turto vertintojui (58-60 b.l.). 2013-02-15 sudaryta pažyma prie nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 13/01-07KL (61-63 b.l.). Nepavykus turto parduoti iš pirmųjų varžytinių, antstolis kreipėsi į AB Swedbank perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą, tačiau AB Swedbank atsisakė, antrosios varžytinės taip pat nepavyko ir šį kartą AB Swedbank atsisakė perimti turtą, todėl 2014-04-20 antstolis, kreditoriaus AB Swedbank prašymu, nutarė tęsti priverstinį skolos išieškojimą (64-67 b.l.). 2014-04-10 antstolis patvarkymu pavedė atlikti turto vertinimą UAB „Lituka ir KO“ (68-69 b.l.). Iš UAB „Lituka ir KO“ 2014-04-29 namų valdos apžiūros akto matyti, jog turto apžiūroje dalyvavo R. B., jis pasirašė apžiūros aktą (70 b.l.). 2014-10-21 ir 2015-04-17 patvarkymais antstolis tęsė priverstinį skolos išieškojimą, parduodant įkeistą turtą (71-74 b.l.). 2015-10-28 antstolis patvarkymu nurodė, jog neįvyko turto pardavimas iš varžytinių (75 b.l.). Ieškovas R. B. 2015-12-02 kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2015-11-11 patvarkymą dėl termino pratęsimo ir pripažinti, kad išieškotojai laiku nepateikė sutikimo paimti R. B. turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti minėtą turtą pareiškėjui, pakartotinai išieškojimą į pareiškėjo turtą nukreipti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo pareiškėjui, o varžytines skelbti tik pieš tai atlikus minėto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis skundą atmetė, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-30 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir grąžino vykdomąją bylą antstoliui, Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, o R. B. atskirąjį skundą atmetė (76-79 b.l.).
Dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo
Ieškovas teigia, jog kredito sutarties vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas ir turi būti laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo pat jo atlikimo momento ir panaikintas, o atsakovas įpareigotas šią sutartį vykdyti, nes atsakovas prieš nutraukdamas sutartį, nenustatė papildomo termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti, apie kredito sutarties nutraukimą ieškovo neinformavo, be to kredito sutarties 11.2.1 punkte numatyti sutarties nutraukimo terminai yra neprotingi ir nesąžiningi, ieškovo kaip vartotojo atžvilgiu, todėl turi būti panaikintas.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, vienas iš jų - vienašališkas sutarties nutraukimas.
Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).
CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą kitai šaliai pranešant per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. CK 6.217 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu ieškovui buvo suteiktas kreditas gyvenamojo namo su žemės sklypu įsigijimui ir gyvenamojo namo apdailai ir aplinkos sutvarkymui, t. y. ieškovo asmeniniams ir jo šeimos poreikiams tenkinti, pripažintina, jog tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieškovas vartotoju. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui, kaip vartotojui, suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012).
Tarp šalių sudarytoje 2007-06-26 kredito sutarties bendrosios dalies 11.2.1. punkte numatyta sąlyga, jog bankas turi teisę ne vėliau kaip prieš 15 dienų įspėjęs kredito gavėją vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjas padaro bent vieną iš šios sutarties esminių pažeidimų. Vienas iš esminių sutarties pažeidimų – kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų (sutarties 11.2.1.1.p.). Taigi šalys laisva valia, sudarydamos sutartį, susitarė, jog įmokų bankui nemokėjimas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas ir atsakovas turi teisę nutraukti sutartį prieš jos terminą, apie tai tinkamai ir laiku pranešęs kredito gavėjui. Pažymėtina, jog kredito įmokų grąžinimas laiku yra esminė kredito sutarties sąlyga, kadangi kredito sutartimi skolininkas įsipareigoja grąžinti kreditą, mokėti palūkanas šalių suderintu grafiku ir tai yra kredito sutarties esmė ir tikslas (CK 6.881 str.).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei atsakovo atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas ilgą laiko tarpą nemokėjo sutartyje numatytų dydžio įmokų atsakovui. Iš kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo ataskaitų matyti, jog ieškovas vėluodavo mokėti įmokas, paskutinį kartą kreditas bei palūkanos pagal kredito sutartį Nr. 07-064656-FA sumokėtos 2010-12-15, o pagal kredito sutartį Nr. 07-064657-FA kreditas grąžintas 2010-05-19, palūkanos 2011-01-18. Atsakovas, šalių 2009-02-19, 2010-05-20 susitarimuose dėl 2007-06-26 kredito sutarties pakeitimo, ieškovo nurodytu adresu kelis kartus siuntė pranešimus, kuriais įspėjo ieškovą apie netinkamą sutarties vykdymą, susidariusį įsiskolinimą ir paaiškino, jog nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma priverstinai. Kredito sutarties bendrosios dalies 10.5.1. p. šalys susitarė, kad ieškovas ne vėliau kaip per 7 dienas privalo raštu informuoti atsakovą, jei pasikeistų ieškovo adresas. Kredito sutarties bendrosios dalies 15.5. p. šalys susitarė, kad jeigu keičiasi šalių adresai, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą. 2009-02-19 Susitarime dėl 2007-06-26 sutarties pakeitimo ieškovas nurodė savo adresą Ramunių g. 26, Jakai, Klaipėdos r. (44 b. l.). 2010-05-20 Susitarime dėl 2007-06-26 sutarties pakeitimo ieškovas nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). (98 -99b. l.). Atsakovas 2011-04-07 kreipėsi raštu į ieškovą R. B., adresu (duomenys neskelbtini), primenant, jog ieškovas nevykdo įsipareigojimų, nurodant, kad įsiskolinimas sudaro 4457,76 Eur, šios skolos sumokėjimui nustatė terminą iki 2011-04-30, bei įspėjo, kad nesumokėjus įsiskolinimo, bankas vienašališkai nutrauks sutartį. Ieškovas 2011-07-18 kreipėsi į atsakovą prašydamas nenutraukti kredito sutarties ir nepradėti priverstinio skolos išieškojimo iki 2011 m. lapkričio mėnesio pabaigos, nes planuoja sumokėti įsiskolinimą dalimis, tai yra pirmąją 10000,00 Lt įmoką sumokėti iki 2011-07-21, likusias įmokas vykdys kas mėnesį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas gavo atsakovo 2011-04-07 pranešimą, kuriame buvo nurodytas skolos dydis, nustatytas papildomas terminas skolai padengti bei įspėjimas apie galimą sutarties nutraukimą. 2011-07-26 atsakovas dar kartą kreipėsi raštu į ieškovą R. B. dėl skolos sumokėjimo, nurodė, jog susidaręs įsiskolinimas yra 9164,31 Eur bei nustatė naują terminą skolą sumokėti iki 2011-08-16, taip pat įspėjo, jog nesumokėjus įsiskolinimo iki 2011-08-16, kredito sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2011-08-17. Atsakovas raginimą sumokėti susidariusią skolą bei įspėjimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė ieškovui adresais (duomenys neskelbtini). Atsakovo siųstas pranešimas įteiktas R. B. sutuoktinei L. B., adresu (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teismo siųsti procesiniai dokumentai taip pat buvo įteikti ieškovo sutuoktiniai L. B.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas ieškovą apie netinkamą sutarties vykdymą, nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, galimą sutarties nutraukimą bei apie sutarties nutraukimą, informavo tinkamai.
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui praleisdamas prievolių įvykdymo terminus, o vėliau nuo 2011 m. sausio mėnesio išvis nebemokėdamas įmokų pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Teismo vertinimu, būtent ieškovas grubiai pažeidė tarp šalių sudarytos kredito sutarties reikalavimus, nevykdė ir nevykdo savo prievolių atsakovui. Taigi sutarties nutraukimą įtakojo ne atsakovo veiksmai, įspėjant ieškovą dėl įsiskolinimo padengimo, bet tai, kad ieškovas pats nustojo vykdyti sutartį ir net ją nutraukus nesiekia grąžinti skolą, o įvairiais būdais siekia toliau vilkinti skolos išieškojimą. Tuo tarpu, atsakovas nevengė ir bendradarbiavo su ieškovu, ieškovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas ne iš karto nutraukė kredito sutartį, sutarties pažeidimams pašalinti du kartus nustatė mėnesio trukmės terminą, kuris nelaikytinas trumpu, tačiau ieškovas net nepradėjo dengti susidariusio įsiskolinimo. Atsakovas taip pat kvietė ieškovą atvykti į banką bei pačiam siūlyti įsiskolinimo panaikinimo būdus. Tokie atsakovo veiksmai rodo, jog būtent atsakovas siekė išsaugoti ir tęsti sutartinius santykius, o ieškovas su atsakovu nebendravo ir pats vienašališkai atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovo, kaip vartotojo, teisės buvo pažeistos. Kadangi ieškovas savo prievolių atsakovui pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl kredito sutarties 11.2.1. punkte nustatytas terminas nagrinėjamu atveju net neturi esminės reikšmės, nes ieškovas ne šiaip pavėlavo įvykdyti prievoles atsakovui, bet prievolių iš esmės nebevykdė visiškai ir ilgą laiką. Be to, nors šalys kredito sutartyje buvo sutarusios, jog atsakovas turi teisę raštu įspėti ne mažiau kaip prieš 15 dienų apie kredito sutarties nutraukimą, tačiau atsakovas ieškovą apie sutarties nutraukimą įspėjo ir pranešė prieš 30 dienų terminą, kaip numatyta CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, o išieškojimą iš įkeisto turto pradėjo ne iš karto, atsakovas į antstolį kreipėsi tik 2012-12-02, praėjus metams po sutarties nutraukimo. Taigi ieškovas per šį laikotarpį galėjo kreiptis į banką, sumokėti bent dalį pradelstų mokėjimų ir prašyti leisti toliau vykti sutartį ir nepradėti išieškojimo, tačiau ieškovas nevykdė šalių bendradarbiamo pareigos ir akivaizdu, jog toliau tęsti sutartinių santykių neketino.
Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad ieškovas netinkamai vykdė prievoles atsakovui, ieškovas nesiekė bendradarbiauti su atsakovu, per atsakovo nustatytus papildomus terminus nepadengė bent dalies įsiskolinimo, nereagavo į atsakovo siūlymus atvykti ir bandyti bendrai išspręsti kilusius sunkumus, esant tokiam ieškovo pasyvumui ir atsakovui, nustačius pakankamus terminus įsipareigojimas vykdyti, įsitikinus, kad ieškovas toliau tinkamai nevykdys sutartyje numatytais terminais savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovas pagrįstai laikė, jog ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytą kredito sutartį iš esmės, todėl atsakovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį ir sutartį nutraukė įstatymo bei sutarties nustatyta tvarka, nepažeisdamas ieškovo teisių, todėl pripažinti, kad sutartis nutraukta neteisėtai bei pripažinti kredito sutarties 11.2.1. punkte nustatytą terminą per trumpu ir jį panaikinti nėra pagrindo. Teismas nenustatė, jog atsakovas pasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovą kaip vartotoją nutraukiant sutartį, nes kaip jau buvo minėta, atsakovas formaliai nesivadovavo sutartyje numatytomis teisėmis vienašališkai nutraukti sutartį, sutartis buvo nutraukta tik po bandymų išsaugoti sutartinius santykius ir nutraukta tinkamai įspėjus ieškovą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas neturi pagrindo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį.
Dėl delspinigių dydžio
Ieškovas teigia, jog sutartyje atsakovo nustatyti 0,08 procentų dydžio delspinigiai yra baudiniai, o ne kompensaciniai, todėl jie turi būti sumažinti iki 0,01 procentų dydžio.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str., 6,258 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.).
CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jei netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies yra įvykdyta, teismas netesybas gali sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tapačią taisyklę numato ir sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės aktų normos (CK 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama dvilypė netesybų teisinė prigimtis, netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto, netesybų tarifo. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą.
Iš šalių sudarytos kredito sutarties specialiosios dalies nuostatų matyti, jog delspinigių dydis nustatytas 0,08 procento. Pažymėtina, jog šalių teisė susitarti dėl sutarties nevykdymo teisinių pasekmių ir kitų sutarties sąlygų yra sutarčių laisvės principo išraiška. Šalys geranoriškai, niekieno neverčiamos, pasirašydamos kredito sutartį sutarė dėl netesybų dydžio. Sutartimi nustatytų netesybų dydis yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti.
Kaip jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį, taigi kredito sutarties vykdymas nėra atnaujintinas. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nutraukęs kredito sutartį, paskaičiavo delspinigius, ši suma priteista ir jau vykdomas priverstinas jos išieškojimas. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti šią sutarties sąlygą tik po sutarties nutraukimo praėjus penkeriems metams, sutarties galiojimo laikotarpiu šalys kelis kartus keitė sutarties sąlygas, tačiau ieškovas dėl delspinigių dydžio klausimo nekėlė, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sutarties galiojimo metu kreipėsi į atsakovą prašydamas sumažinti delspinigius, o bankas tokį prašymą atmetė, taip pat ieškovas sutarties galiojimo laikotarpiu nereikalavo keisti sutarties sąlygas teismine tvarka. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalių specialioje sutarties dalyje nustatytas delspinigių dydis buvo su ieškovu individualiai aptartas ir jam tiko. Kitas svarbus aspektas, jog ieškovas ne tik praleido prievolių įvykdymo atsakovui terminus, bet ir nevykdė ir nevykdo prievolių atsakovui ilgą laiką, tai yra jau penkerius metus ir jų vykdyti neketina. Taigi ieškovas ir toliau nevykdydamas prievolių neabejotinai sukelia nuostolius atsakovui. Teismų praktikoje šalių sutartų netesybų dydis preziumuojamas šalies patirtais nuostoliais. Pažymėtina, kad šalių sutartimi nustatomos netesybos yra tik papildomas paskatinimas skolininkui vykdyti savo prievoles kreditoriui. Nepriklausomai nuo netesybų dydžio, jos neskaičiuojamos, jei viena šalis tinkamai vykdo savo prievoles kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik nevykdė prievolių atsakovui, bet ir nesiekė ir šiuo metu nesiekia jų vykdyti, todėl negali būti laikomas sąžininga sutarties šalimi. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo elgesį sutarties vykdymo metu ir po sutarties nutraukimo, laiko tarpą praėjusi po sutarties nutraukimo, neturi pagrindo pripažinti, jog šalių laisva valia sutartas 0,08 procento delspinigių dydis yra per didelis ir turėtų būti sumažintas.
Visapusiškai išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo atstovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Atsakovo nuomone, ieškovas pateikęs teismui akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį bei vilkindamas išieškojimo procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl, remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo skirti ieškovui baudą.
Kaip žinoma, civilinio proceso principai nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 str. normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, delspinigių dydžio pakeitimo pareiškimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimas pažeistų teisių gynimo būdas bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą ir bylą iš esmės (CPK 265 str., 365 str.).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad jam dėl to skirtina bauda. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, neabejojo savo kreipimosi į teismą pagrįstumu, argumentavo, kodėl jo nuomone jo teisės pažeistos ir buvo pagrindas jas ginti, o tai, kad jis ieškinio neįrodė, nepaneigia šios jo teises, todėl ieškovo veiksmai nepripažintini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismui nėra pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo pareikšti materialiniai reikalavimai atmesti, todėl yra pagrindas atsakovui bei trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje taip pat nepateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo niekams nepriteistinos.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.),
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovo AB Swedbank prašymą skirti ieškovui R. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.