- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 2-116-325/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Ieškovas
- N. U.
- Atsakovas
- M. U.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Domicelė Baltrušaitienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. U. ieškinį atsakovui M. U., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi su ieškiniu ir prašė pakeisti 2007-03-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, nustatant nepilnamečiams vaikams S. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. U., gim. 2001-05-20, mokamo išlaikymo dydį po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šiuo metu jos turtinė padėtis, lyginant su 2007 m., yra pablogėjusi, be to, išaugo vaikų poreikiai.
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti (b.l. 27).
Institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečiams vaikams S. U., gim. (duomenys neskelbtini) 06, ir O. U., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo padidinimas iki 400,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai iš vaikų tėvo M. U. atitinka nepilnamečių vaikų interesus (b.l. 23-25).
Ieškovė ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad jos pačios pajamos yra minimalios, pati augina tris vaikus ir laukiasi ketvirtojo, todėl jai sunku užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu atsakovas vaikams neteikia jokio išlaikymo, su vaikais beveik nebendrauja, nesidomi jų gyvenimu bei auklėjimu.
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovės prašoma 400,00 Lt suma nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui atskirai, nesutiko. Papildomai paaiškino, kad nuo šių metų pradžios įsidarbino pas ūkininką, kokias gaus pajamas nežino, iki to laiko niekur nedirbo ir darbo biržoje nebuvo registruotas, šiuo metu gyvena pas mamą, santaupų ir nekilnojamojo turto neturi, pagal galimybes duoda vaikams pinigų smulkioms išlaidoms, taip pat patvirtino, kad vaikams išlaikymo pagal 2007-03-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą neteikia. Sutinka toliau mokėti vaikų išlaikymui po 150,00 Lt kiekvienam vaikui atskirai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) M. U. ir N. U. gimė sūnus S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4) bei (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. U., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). 2007-03-21 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta N. U. ir M. U. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2007-01-30 sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria M. U. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 150,00 Lt nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui atskirai iki jų pilnametystės (b.l. 7-8). (duomenys neskelbtini) N. U. ir R. M. gimė dukra G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-01-03 išrašo duomenimis nustatyta, kad N. U. vardu pagal 2008-06-19 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3005 įregistruotos nuosavybės teisės į 2600/5400 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0985-6255), 23/50 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. 5696-8008-5012) su 23/50 dalimi priklausinių, esančių V. M. g. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r. (b.l. 10-13). Iš 2013-12-10 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus pažymos nustatyta, kad N. U. gauna socialinę pašalpą, išmoką vaikui ir šildymo išlaidų kompensaciją (b.l. 14). Iš 2013-12-10 Kretingos savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro medicininio pažymėjimo nustatyta, kad N. U. laukiasi, nėštumas 20 savaičių dydžio, gimdymo terminas 2014-04-29 (b.l. 15). Teismo turimais duomenimis iš Sodros nustatyta, kad M. U. nuo 2014-01-06 dirba pas A. K., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą (b.l. 38).
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str., 3.3 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R.B. v. V.M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D.I. v. R.I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I.V. v. A.V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E.D. v. L.D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B.M. v. Z.M., bylos Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A.P. v. S.P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D.K. v. T.K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R.B. v. V.M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D.B. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, P. 13-22), tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai po santuokos nutraukimo liko gyventi su ieškove ir šiuo metu gyvena su ja. Teismo sprendimo priėmimo dienai šalių sūnus yra penkiolikos metų, dukra – dvylikos metų amžiaus, nuo 2007-03-21 teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria M. U. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 150,00 Lt nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam vaikui atskirai iki jų pilnametystės, praėjo daugiau nei šeši metai, per šį laikotarpį pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikų pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Šios aplinkybės patvirtina išaugusius vaikų poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomai lėšų, todėl pripažintina, kad šiai dienai vaikų išlaikymui priteistų 150,00 Lt lėšų kiekvienam vaikui atskirai neužtenka net būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką, į tai, kad atsakovas M. U. jaunas, sveikas ir darbingas, nuo šių metų pradžios įsidarbino pas ūkininką (darbo sutarties teismui nepateikė), priteisto išlaikymo vaikams neteikia, nurodo, kad šiuo metu neišgali, bylos šalių dukra turi regėjimo problemų, kas reikalauja papildomų išlaidų, ieškovė N. U. darbinių pajamų negauna, nors dėl teismo sprendimu priteistų vaikų išlaikymui pinigų mokėjimo į Vaikų išlaikymo fondą nesikreipė, be to, ieškovė išlaiko tris vaikus, be to, laukiasi ketvirtojo, rūpinasi visišką negalią turinčiu tėvu (b.l. 26). Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, nors kitų asmenų, kuriems reikalingas išlaikymas ir kreditorinių įsipareigojimų, neturi. Duomenų, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečiams vaikams kitokiais būdais nei yra nustatyta teismo sprendimu, nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 išaiškinta, kad asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu gauna minimalias pajamas (pajamų dydis teismui nežinomas), neatleidžia jo nuo pareigos teikti savo vaikams tinkamą išlaikymą, kuris užtikrintų visavertį vaikų vystymąsi.
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nors ne iš esmės, bet pasikeitė, taip pat išaugo bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas pripažįsta ieškovės finansinių galimybių sumažėjimą, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis gali būti didinamas. Byloje įrodymų, kurie paneigtų ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, nėra ir atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176-179 str.).
Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 400,00 Lt mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas kiekvienam vaikui atskirai nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Tačiau teismas privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas neseniai įsidarbino ir nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokų, todėl ieškovės prašomas ir vaikų išlaikymui reikalingas dydis mažintinas 100,00 Lt suma. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2007-03-21 teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nustatyti nepilnamečiams vaikams S. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. U., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 str., 3.201 str.). Atsakovo siūloma 150,00 Lt išlaikymo suma per mėnesį kiekvienam vaikui atskirai, atsižvelgiant į augančius šalių vaikų poreikius bei esamą ekonominę situaciją, yra akivaizdžiai per maža ir neužtikrintų net pačių minimaliausių vaikų poreikių.
Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams CK 3.203 str. 1 d.).
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje ieškovei 2013-11-29 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1859-13 (b.l. 18) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jos atstovavimo išlaidos sudarė 400,00 Lt (b.l. 35). Vadovaujantis CPK 88 str., 96 str. ir 99 str., iš atsakovo priteistina 400,00 Lt ieškovės atstovavimo išlaidų.
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Civilinėje byloje valstybė patyrė 10,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 262,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (252,00 Lt žyminis mokestis ir 10,10 Lt už procesinių dokumentų įteikimą) CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2007-03-21 teismo sprendimu nustatytą atsakovo M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nustatyti nepilnamečiams vaikams S. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir O. U., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo dydį po 300,00 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui atskirai, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2013-12-11 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti N. U., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.
Iš atsakovo M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų (už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Iš atsakovo M. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 216Lt (du šimtus šešiolika litųs) bylinėjimosi išlaidų (252,00 Lt žyminis mokestis ir 10,10 Lt už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-116-325/2014.
Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.