Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. D. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu O. D. buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta galutinė 830 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn. už tai, kad jis 2025 m. kovo 18 d. 12 vai. 41 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 22 km/h (įvertinus paklaidą) viršijo leistiną 60 km/h greitį (važiavo 85 km/h greičiu) bei pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisės vairuoti atėmimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau nustatyta tvarka jos nebuvo susigražinęs.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas O. D. skundas dėl Komisariato 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo pakeitimo, kuriame prašoma neskirti nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį arba už šį administracinį nusižengimą paskirti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje, be administracinio poveikio priemonės, o kitą 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną vyko į 13.00 val. suplanuotą (duomenys neskelbtini) komiteto posėdį ir apie 12 val. 41 min., įvažiuodamas į Panevėžio miestą (prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini) i“) viršijo leistiną greitį, todėl jį sustabdė policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, jog tariamai dar neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 2024 m. birželio 18 d. nutarimu 6 mėn. 2024 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į AB „Regitra“ Panevėžio padalinį, norėdamas sužinoti, kada jam bus sugražinta teisė vairuoti transporto priemones. Darbuotoja informavo, kad papildomai kursų išklausyti nebereikia, nes 2024 m. birželio pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išklausyti kursai ir atlikti tęstai galioja metus, bet vairavimo teisės atėmimo terminas nukeltas iki 2025 m. vasario 10 d. Kadangi buvo įvykdytos visos sąlygos, jam teisė vairuoti transporto priemones turėjo būti sugrąžinta 2025 m. vasario 10 d. Valstybinės institucijos darbuotoja paaiškino teisės vairuoti grąžinimo tvarką bei nurodė datą, kada tai bus padaryta, todėl jis 2025 m. vasario antroje pusėje pradėjo vairuoti asmeninę transporto priemonę. Patikėjęs AB „Regitra“ darbuotojos paaiškinimu jis sąžiningai buvo įsitikinęs, kad nuo 2025 m. vasario 10 d. jau turi teisę vairuoti transporto priemones. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, į jo paaiškinimus, jog nuoširdžiai buvo įsitikinęs, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra grąžinta nuo 2025 m. vasario 10 d., neatsižvelgė. Kitu atveju nebūtų vairavęs automobilio. Dėl leistino greičio viršijimo nuoširdžiai gailisi ir gali paaiškinti, kad nepastebėjo, jog viršijo leistiną greitį, todėl pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį paskirtą baudą iš karto sumokėjo ir už tai paskirtos nuobaudos neginčija. Net jeigu ir padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jis yra formalus bei padarytas dėl žmogiškosios klaidos, nes patikėjo AB „Regitra“ darbuotojos paaiškinimais. Mama yra senyvo amžiaus, jai (duomenys neskelbtini) metai, dėl pablogėjusios sveikatos ją prižiūri kartu su seserimi, nes mama nebevaikšto, reikia nuolatinės priežiūros, taigi ir tam reikalingas automobilis. Jo žmona negali padėti jam ūkyje, nes prižiūri savo senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos motiną. Yra (duomenys neskelbtini) tarybos narys, privalo dalyvauti komisijų, komitetų, tarybos posėdžiuose, yra kviečiamas dalyvauti susitikimuose su gyventojais įvairiose (duomenys neskelbtini) vietovėse, yra įvairių žemdirbiškų organizacijų narys. Neturėdamas teisės vairuoti, negalės vykdyti ir šių pareigų. Be to, dėl dar 2024 m. gegužės mėn. patirtos traumos pasekmių turi vykti į gydymo įstaigas, nuo 2025 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. vyksta reabilitacinis gydymas, o neturėdamas teisės vairuoti, negalės pasirūpinti ir savo sveikata. Jis yra ūkininkas, verčiasi mėsine gyvulininkyste. Ūkis turi daugiau kaip 150 ha žemės, kurią reikia ne tik dirbti, bet ir prižiūrėti galvijus. Galvijai ganomi (duomenys neskelbtini) apie 60 km nuo jo gyvenamos vietos, todėl kasdien reikia važinėti ir juos prižiūrėti. Paskyrus specialios teisės atėmimą, šeima liks visiškai be pragyvenimo šaltinio, nes automobilis reikalingas kiekvieną dieną, jokių samdomų asmenų ūkyje dėl sunkios ekonominės situacijos nėra, todėl ūkis patirs didelių nuostolių, negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Teismo posėdyje O. D. parodė, kad greičio viršijimą pripažįsta, nes įvažiuodamas į miestą nespėjo sulėtinti vairuojamos transporto priemonės iki leistino greičio. Vairavo neturėdamas tam teisės, nes sąžiningai klydo ir galvojo, kad šią teisę jau turi, nes dukra, kuri yra advokatė, rekomendavo kreiptis į AB „Regitra“, o ten jis gavo klaidinančią informaciją, kad jam nieko nereikia daryti tam, jog susigrąžintų teisę vairuoti. Specialioji teisė jam labai reikalinga dėl galimybės pasirūpinti nevaikštančia motina ir turimu gyvulių ūkiu. Nėra padaręs tiek administracinių nusižengimų, kiek nurodyta išraše, nes automobiliu ūkio reikalais naudodavosi apie 20 asmenų, tačiau baudas už su tuo automobiliu padarytus administracinius nusižengimus sumokėdavo jis iš mokesčių permokos. O policijos anksčiau siųstų pranešimų į retai naudojamą el. pašto dėžutę tiesiog neskaitė.

Teismo posėdyje O. D. atstovas prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad nėra asmens kaltės (tyčios) dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Be to, net jeigu ir vertinti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tai asmuo už jį nubaustas per griežtai, turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Nėra pakartotinumo, o yra dvigubas nubaudimas, nes asmuo apie anksčiau taikytą atsakomybę nebuvo tinkamai informuotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu O. D. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį ir 416 straipsnio 3 dalį, tačiau kaltės ir jo nubaudimo dėl leistino greičio viršijimo neginčija. Nagrinėjamu atveju O. D. tiek, kiek tai susiję su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, teigia sąžiningai klydęs ir manęs, jog 2025 m. kovo 18 d. jau turėjo teisę vairuoti automobilį. Be to, asmuo teigia buvęs per griežtai nubaustas, todėl prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įvertinęs skundo argumentus, teismas dėl leistino greičio viršijimo plačiau nepasisako, nes tai įrodyta byloje surinktais įrodymais ir pats O. D. to neginčija.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, o pagal to paties straipsnio 4 dalį numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą nuo 800 iki 1000 eurų. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų 6 mėnesių iki 2 metų ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 7, 8 dalys).

Nagrinėjamu atveju O. D. nubaustas dėl to, kad 2025 m. kovo 18 d. pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisės vairuoti atėmimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau nustatyta tvarka jos nebuvo susigražinęs. Ginčo dėl paties fakto, kad skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje ir laiku O. D. vairavo transporto priemonę, byloje nėra. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad O. D. policijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimu 6 mėn. (nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. vasario 10 d.) buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis 2024 m. birželio 1 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, nes teisė vairuoti buvo atimta ir pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų. Nors O. D. teismo posėdyje tvirtino, kad informacijos iš policijos negaudavo, nes el. laiškai būdavo siunčiami į jo retai naudojamą el. pašto dėžutę, tačiau minėtą nutarimą O. D. 2024 m. liepos mėnesį bandė skųsti teismui, tačiau jo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, nes nutarimas apskųstas praleidus nustatytą terminą, taigi apie šį nutarimą O. D. neabejotinai žinojo.

Paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šioje byloje analizuojamo O. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2025 m. kovo 18 d., jau buvo pasibaigęs, tačiau O. D. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka nebuvo susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, t. y. nebuvo priimtas AB „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimas grąžinti teisę vairuoti. To jis teigia nepadaręs, nes buvo suklaidintas AB „Regitra“ darbuotojos, į kurią 2024 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi. Pritartina policijos atsiliepime nurodytam argumentui, kad jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų O. D. teiginį apie jo suklaidinimą, byloje nėra. Kita vertus, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Jau minėta, kad O. D. ir 2024 m. birželio 1 d. vairavo automobilį neįvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, taigi tai, jog jis ir po 2025 m. vasario 10 d. pasibaigusio specialiosios teisės atėmimo termino turi teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti teisę vairuoti, jam neabejotinai buvo žinoma. Taigi teigti, kad O. D. veiksmuose nėra kaltės dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nėra jokio teisinio pagrindo.

O. D. teisės vairuoti nesusigrąžino, 2025 m. kovo 18 d. vairavo automobilį ir dėl to pagrįstai skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį kaip už pakartotinai padarytą analogišką administracinį nusižengimą, nes, kaip minėta, O. D. policijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimu jau buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Tai nelaikytina dvigubu nubaudimu, kaip teismo posėdyje teigė O. D. atstovas, nes už 2025 m. kovo 18 d. padarytą administracinį nusižengimą O. D. skundžiamu nutarimu nubaustas pirmą ir vienintelį kartą. O tai, kad ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta griežtesnė atsakomybė už pakartotinai padarytą analogišką administracinį nusižengimą, jokiu būdu nelaikytina draudimo bausti du kartus už tą patį administracinį nusižengimą pažeidimu.

Ginčijamu nuobaudos individualizavimo aspektu pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-350/2024).

Šiuo atveju O. D. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta nedaug minimalią 800 Eur baudą viršijanti 830 Eur bauda, sankcijoje numatytam minimaliam 18 mėn. laikotarpiui atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones ir netaikytas turto konfiskavimas. Nesutiktina su skundo argumentu, kad policija, individualizuota nuobaudą, neatsižvelgė į O. D. nurodytas aplinkybes ir jo paaiškinimus. Nors skunde teigiama, kad padarytas ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus bei padarytas dėl žmogiškosios klaidos (sąžiningo suklydimo), tačiau teismas su tuo nesutinka. Dėl to, kad administracinis nusižengimas padarytas ne dėl suklaidinimo, o ignoravus teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl specialiosios teisės susigrąžinimo, šioje nutartyje jau pasisakyta. Be to, padarytas administracinis nusižengimas nėra formalus, jis yra pakankamai pavojingas ir šiurkštus, nes asmuo pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, todėl už jo padarymą numatyta gana griežta atsakomybė.

Nėra pagrindo teigti, kad Komisariatas, individualizuodamas nuobaudą, būtų netinkamai įvertinęs tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek ir nubausto asmens asmenybę. Nutarime nurodyta, kad egzistuoja viena O. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors O. D. turi ilgametę vairavimo patirtį, gyvulininkystės ūkį, kuriuo privalo rūpintis, silpnos sveikatos motiną, kuria kartu su seserimi, pas kurią ji gyvena, rūpinasi, savivaldybės tarybos nario pareigas, tačiau šios aplinkybės pašios savaime nėra niekuo išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip to prašoma skunde. O. D. atstovas teismo posėdyje visiškai nepagrįstai nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-22-531/2025 analizuota beveik analogiška situacija. Nors minėtoje nutartyje spręsta dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, tačiau faktinė situacija nuo nagrinėjamos bylos labai skiriasi, net asmenų padaryti administraciniai nusižengimai nėra tie patys, o precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų taikymo turi būti sprendžiama individualiai pagal kiekvienoje konkrečioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl minėta teismo nutartimi šioje byloje negalima vadovautis kaip precedentu.

Nustatyta, kad O. D. per paskutinius 5 metus daugybę kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus. Nors teisme O. D. paaiškino, kad daugelį tų nusižengimų padarė ne jis pats, o kiti asmenys, kurie naudojosi jo vardu registruotu automobiliu, o jis tik už juos sumokėjo baudas, tačiau netikėti oficialiais duomenimis apie asmens baustumus administracine tvarka teismas neturi pagrindo. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nesilaikyti KET reikalavimų. Ir nagrinėjamu atveju O. D. ne tik vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, bet ir viršijo leistiną greitį, t. y. padarė ne vieną administracinį nusižengimą. Dėl to O. D. turi prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes, kurios susijusios su įstatyme numatytos atsakomybės jam taikymu. Neigiamų pasekmių atsiradimas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar kitaip lengvinti pažeidėjo teisinę padėtį, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos šeiminės, darbo aplinkybės negali nusverti visuomenės intereso, kad pažeidėjams būtų taikomos veiksmingos priemonės.

Teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir O. D. charakterizuojančius duomenis, sprendžia, kad policija, individualizuodama nuobaudą, teisingai įvertino aplinkybių visumą ir O. D. pagrįstai kartu su nedaug minimalų dydį viršijančia bauda paskyrė 18 mėn. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes jį skirti privaloma. Skirta nuobauda nelaikytina per griežta. Skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo dar labiau švelninti administracinį nusižengimą padariusio asmens teisinę padėtį, nes nenustatytos išimtinės (išskirtinės) aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti švelnesnę atsakomybę, nei numato įstatymas.

Teismas daro išvadą, kad policija, kartu su skirta bauda nustatydama minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, tinkamai atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog švelninti O. D. teisinę padėtį, kaip to prašoma skunde, nėra teisinio pagrindo, nes šiuo atveju taikytos poveikio priemonės atitinka proporcingumo principą. Skunde tik deklaratyviai teigiama, kad jis nubaustas per griežtai, to niekaip nepagrindžiant. Kadangi nėra pagrindo dėl pažeidėjo skunde nurodytų motyvų panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą ar jo dalį, skundas atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

O. D. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.