- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- AN2-22-531/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. R. 2024 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 450 straipsnio 6 dalį 2400 Eur bauda už tai, kad 2024 m. sausio 31 d., 13.49 val., (duomenys neskelbtini), atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad 2024 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė krovinį už atlygį (siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas „(duomenys neskelbtini)“ UAB) su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje nėra susieta su įmonei išduota licencijos kopija. J. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingas už vykdomą krovinių vežimo veiklą, organizuodamas vairuotojų darbą, neparinko tinkamų techninių, organizacinių priemonių, kad įmonės vykdomas krovinio vežimas už atlygį būtų atliekamas turimą licencijos kopiją susiejus su transporto priemone. Minėtais veiksmais pažeidė 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 5 ir 8 punktų reikalavimus; 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. 1-1628, 8 straipsnio nuostatas. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, J. R. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2024 m. gruodžio 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria J. R. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl J. R. paskirtos nuobaudos ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, vietoje paskirtos 2400 Eur baudos, paskyrė švelnesnę – 2100 Eur baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. J. R. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti – panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) arba paskirti jam mažesnę baudą negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti.
3.1. Nurodo, kad teismas nepilnai išnagrinėjo jo skundą ir jame nurodytas ne tik faktines aplinkybes, bet ir teisinius argumentus. Jis aiškino, kad institucija nutarimą motyvavo tais pačiais motyvais, kaip ir 2024 m. birželio 12 d. nutarimą, tik susiaurino iki to, kad jis nesusiejo licencijos su transporto priemone, bet paskyrė didesnę administracinę nuobaudą. Taip pat teigė, jog institucija netinkamai taikė ANK 618 ir 569 straipsnių nuostatas. Tačiau teismas dėl to nepasisakė, netinkamai taikė ANK 2 straipsnio 3 dalies, 5, 7, 8 straipsnių nuostatas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi Europos bendrijos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota 2023 m. lapkričio 19 d. ir galioja iki 2033 m. lapkričio 19 d. Licenciją išdavė Lietuvos transporto saugos administracija, tačiau dėl žmogiškos klaidos (atsakingo asmens nebuvo atžymėta elektroninėje erdvėje), patikrinimo metu jos tikrintojai nematė.
3.2. Teigia, jog teismas ir institucija turi vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančių in dubio pro reo principu. Esant teismo konstatuotai aplinkybei, kad jo pažeidimas atsitiktinis ir formalus, teismas turėjo jo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą.
3.3. Mano, kad institucija visų bylos aplinkybių pilnai neišnagrinėjo, skiriant baudą bendrovės vairuotojui, jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, institucija neįrodinėjo, bet konstatavo jo kaltę, kad jis padarė ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą. Atkreipia dėmesį, kad už tokį pat nusižengimą nubaustas ir vairuotojas, ir jis, kaip bendrovės vadovas, o tai yra dvigubas baudimas net ir esant pagrįstam nutarimui. Pažymi, kad nagrinėjant bylą buvo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant ištirti ANK 450 straipsnio 6 dalies nuostatą, ar ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau teismas dėl šių jo argumentų nepasisakė.
3.4. Teismas netinkamai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį. Jam paskirtą baudą sumažino tik simboliškai, iki 2 100 Eur, t. y. iki Lietuvos transporto saugos administracijos skyriaus vedėjo 2024 m. birželio 12 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskirtos baudos (jam apskundus nutarimą, institucija, kerštaudama jam, panaikino šį nutarimą, bet vėliau paskyrė dar didesnę nuobaudą (kad neskųstų)). Mano, kad teismas šališkai išnagrinėjo jo skundą. Jis ne tik tinkamai neindividualizavo skiriamos nuobaudos, neištyrė pilnai skundo, bet ir paskyrė nuobaudą, neatitinkančią teisingumo ir protingumo kriterijų, nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų. Teismui konstatavus, jog jo pažeidimas yra atsitiktinis ir formalus, teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose ir visai neskirti administracinės nuobaudos, o jeigu jau taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį, tai turėjo ją taikyti tinkamai, ir paskirti teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus atitinkančią sumažintą nuobaudą, o ne imituoti teisingumą, ką galima padaryti tik šališkai.
Atsiliepimas
4. Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime į J. R. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad teismas ištyręs byloje esančius įrodymus objektyviai bei išsamiai įvertino visus įrodymus ir priėmė pagrįstą, ir motyvuotą sprendimą. Pažymi, kad kaltinimas nėra formuojamas dėl generalinės licencijos neturėjimo, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė krovinį už atlygį su transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje nebuvo susieta su įmonei išduota licencijos kopija. Iš byloje pateiktos medžiagos (IS „Keltra“ išrašo) akivaizdu, kad administracinio nusižengimo nustatymo metu licencijos kopija nebuvo susieta su krovinio vežimui naudojama transporto priemone. Surinkti įrodymai neabejotinai įrodo, kad buvo padarytas ANK 450 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas, nes J. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu už vykdomą krovinių vežimo veiklą, organizuodamas komercinį krovinio vežimą neužtikrino, kad įmonės vykdomas krovinio vežimas už atlygį būtų atliekamas turimą licencijos kopiją susiejus su transporto priemone. Pabrėžia, kad vadovas nėra baudžiamas už tą patį nusižengimą kaip vairuotojas. Atkreipia dėmesį, jog teismas, konstatavęs, kad nusižengimas yra formalus ir labiau atsitiktinio pobūdžio, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo Europos Bendrijos licenciją, o po padaryto pažeidimo buvo padarytos teisingos išvados ir išduotos licencijos kopijos yra susietos su konkrečiomis įmonės transporto priemonėmis, ir siekdamas išlikti humanišku, pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
7. J. R. nubaustas pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį, kuri užtraukia administracinę atsakomybę už krovinių vežimą kelių transporto priemone neturint galiojančios licencijos (licencijos kopijos).
8. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 22 punkte numatyta, kad vežėjui išduotoje licencijos kopijoje konkreti kelių transporto priemonė nenurodoma, tačiau vežėjas, prisijungęs per Administracijos interneto svetainę prie Administracijos administracinių paslaugų svetainės „e. VKTI“, licencijos kopiją susieja su konkrečia kelių transporto priemone – įrašo kelių transporto priemonės valstybinį registracijos numerį. Vežėjas atsako už tai, kad licencijos kopija būtų laiku, prieš pradedant kelionę, ir tinkamai, laikantis Kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, susieta su konkrečia kelių transporto priemone, išskyrus Taisyklių 23¹ punkte numatytą atvejį.
10. Nagrinėjamu atveju 2024 m. sausio 31 d., 13.49 val., atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas vežė krovinį už atlygį su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje nebuvo susieta su įmonei išduota licencija. J. R., kaip minėtos įmonės vadovas, būdamas atsakingas už vykdomą krovinių vežimo veiklą, organizuodamas vairuotojų darbą, turėjo pasirūpinti, kad įmonės vykdomas krovinio vežimas už atlygį būtų atliekamas turimą licencijos kopiją susiejus su transporto priemone. Taigi, J. R., pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį nubaustas būtent už tai, kad transporto priemonė, kuria buvo gabenamas krovinys už atlygį, nebuvo susieta su įmonės turima licencijos kopija, o ne dėl to, jog apskritai neturėjo licencijos, ginčo, jog įmonė turėjo licenciją nėra.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo teiginius, skundžiamą nutartį, bylos medžiagą bei aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad J. R. kaltu pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį buvo pripažintas pagrįstai. Jo kaltę įrodo byloje esančios transporto priemonės registracijos liudijimo, važtaraščio, informacinės sistemos Keltra išrašo ekrano, patikrinimo akto kopijos. Be kita ko, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas šiuo atveju akivaizdu, kad J. R. savo pareigą ir atsakomybę susieti transporto priemonę su licencijos kopija žinojo - gi tuoj pat po atlikto patikrinimo, 2024 m. sausio 31 d., 14 val. 11 min. 22 sek., tą ir padarė.
12. J. R. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl dvigubo baudimo, nes šiuo atveju už aptariamą nusižengimą buvo nubaustas tiek jis, tiek transporto priemonės vairuotojas. Šie jo argumentai nepagrįsti. Nėra ginčo, kad asmenų dvigubas baudimas (non bis in idem) administracinių nusižengimų teisenoje yra negalimas. Tačiau aptariamu atveju toks pažeidimas nepadarytas. Už ANK 450 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą atsakomybė numatyta vairuotojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Vieno iš ANK 450 straipsnio 6 dalyje nurodytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme nurodyto subjekto administracinės atsakomybės. Taigi, vairuotojo pagal ANK 450 straipsnio 6 dalį nubaudimas nepanaikina J. R., kaip įmonės vadovo, atsakomybės pagal šį straipsnį. Nagrinėjamu atveju jokia teisės taikymo klaida nepadaryta. Esant šioms aplinkybėms, atmetami ir J. R. teiginiai, dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti ar ANK 450 straipsnio 6 dalis neprieštarauja Konstitucijai.
13. Taip pat, įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog J. R. jo atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti tinkamai - jis tiek apie Lietuvos transporto saugos administracijoje, tiek teisme vykstantį bylos nagrinėjimo procesą (posėdžius) žinojo, tačiau juose nedalyvavo. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme jo interesus atstovavo advokatas Stanislovas Butkevičius. Be to, savo poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo J. R. išdėstė teiktuose skunduose. Taigi jo teisė gintis pažeista nebuvo. Tai, kad jis nebuvo kviečiamas dalyvauti procese, vykusiame dėl vairuotojo atsakomybės, nėra joks jo teisių pažeidimas.
14. ANK 450 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai – nuo 2000 iki 3000 Eur. Nagrinėjamu atveju 2024 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. R. už minėto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 2400 Eur bauda. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad J. R. padarytas administracinis nusižengimas yra formalus ir labiau atsitiktinio pobūdžio, jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galiojančią Europos Bendrijos licenciją, po pažeidimo buvo padarytos teisingos išvados ir bendrovei išduotos licencijos kopijos susietos su konkrečiomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelių transporto priemonėmis, nutarė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei J. R. taikyti švelnesnę už įstatyme numatytą administracinę nuobaudą. Taigi, pakeitė 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir J. R. skyrė švelnesnę - 2100 Eur dydžio baudą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią skundžiamos nutarties dalį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti J. R. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, tačiau ją taikė netinkamai, skirdamas apeliantui baudą ANK 450 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose. Todėl šioje dalyje skundžiama nutartis keičiama.
16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
17. Visų pirma pažymėtina, jog nors ir J. R. padarytas administracinis nusižengimas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaip formalus ir atsitiktinis, visiškas nuobaudos jam neskyrimas ar kitokios nei sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies paskyrimas, šiuo atveju prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Juk apeliantas yra įmonės vadovas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, ir būtent jis yra atsakingas, jog pervežimai už atlygį vyktų laikantis teisės aktuose reglamentuotos tvarkos.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus nuobaudos tikslus, už padarytą ANK 450 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, įmanoma pasiekti tik J. R. paskyrus baudą, nustatant jos dydį ženkliai mažesnį nei sankcijos minimumas, t. y. 1000 Eur. Manytina, kad tokio dydžio bauda būtų adekvati ir proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui.
19. J. R. pateiktame apeliaciniame skunde abejojama bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo nešališkumu. Tokios apelianto abejonės nepagrįstos ir atmetamos. Pažymėtina, kad teismo šališkumu laikomas išankstinės nuomonės turėjimas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje išvardytų priežasčių (pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka). Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo teisėtumo klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su procese priimamo sprendimo nepalankumu ar jo surašymo trūkumais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, J. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą 2100 Eur (dviejų tūkstančių šimto eurų) baudą, sumažinti iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.