- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2-2900-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00373-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. K. A.
- Advokatai
- Beata Vilienė, Alfreda Pūkienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. (S. L.) ieškinį atsakovui A. K. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalinimo iš bendrosios nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė S. K. (pavardė iki santuokos sudarymo – L.) (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) Pripažinti jos nuosavybės teises į: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį motociklo Harley Davidson FLHTCUI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį retro automobilio BMW 327, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Atidalyti jos dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisiant jai iš atsakovo 84 781 Eur kompensaciją; 3) Priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu A. K. A. (toliau – ir atsakovas) kartu gyveno nuo 1998 m. sausio 17 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovas 2014 metais iniciavo ginčą teisme dėl dalies bendrai įgyto turto, kuris buvo registruotas ieškovės vardu, pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo atidalijimo, t. y. prašė: 1) Pripažinti jo nuosavybės teises į: 203/303 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); po 203/303 dalis garažų, esančių (duomenys neskelbtini); 203/303 dalis kilnojamojo turto: koridoriaus spintos – rūbų kabyklos, virtuvės baldų su baro baldais, indaplovės, gartraukio, elektrinės viryklės, kampinės spintelės, indaujos, miegamojo spintelės, metalinių kėdžių su gobelenu, kompiuterio stalo, laikraščių staliuko, spintelės nuo veidrodžio, spintelių prie lovos, ir spintelės miegamajame; 2) Atidalinti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, priteisiant jam iš atsakovės 70 627,92 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir 69 877,56 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą. Šių daiktų padalinimo klausimą išsprendė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-735-232/2017. Tačiau ieškovė nurodo, jog be paminėtų daiktų, kartu su atsakovu įsigijo ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad šį butą įsigijo 1996 m. gruodžio 20 d., tuo tikslu atsakovas buvo paėmęs paskolą, šį butą kartu įrenginėjo ir paskolą grąžino iš bendrų lėšų. Šis butas buvo įgytas su tikslu jame gyventi kartu, tačiau registruotas vieno iš sugyventinių – atsakovo vardu. Šiame bute kartu gyveno nuo 1998 metų, kai jis buvo įrengtas poros gyvenimui. Nuo 1998 metų iki 2013 metų liepos mėnesio už šį butą ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, ji iš savo asmeninių lėšų prisidėjo prie šio buto priežiūros, gerinimo. Taip pat prie buto įrengimo ir tvarkymo prisidėjo savo darbu. Net ir įgijus bei suremontavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), jie toliau gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė nuomojo, o nuomos mokesčio lėšas naudojo bendriems tikslams. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyveno iki 2013 metų liepos mėnesio kada pašlijo tarpusavio santykiai ir ieškovė išsikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo įgytas žemės sklypas, priklausantis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), garažai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), automobilis Audi A3, motociklas Harley Davidson FLHTCUI, retro automobilis BMW 327. Minėtus automobilius ir garažus faktiškai naudojo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovės ir atsakovo santykiai buvo grindžiami jungtine veikla, kurios pagrindu buvo įgytas tam tikras turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 straipsnio 2 dalis). Įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-735-232/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-379-330/2018 aukščiau nurodytos aplinkybės nustatytos. Tai, kad ieškovė ir atsakovas prie ginčo turto prisidėjo lygiomis dalimis patvirtina ir prie ieškinio pridedami įrodymai (šalių pajamos) ir pati faktinė situacija, t. y. šalių valia bendromis lėšomis įsigyti ar sukurti turtą, kuris bus naudojamas bendriems jų poreikiams tenkinti (bendram gyvenimui kartu). Pažymėjo, kad, šalių faktiniai santuokiniai santykiai tęsėsi nuo 1998 metų iki 2013 metų, todėl ginčui spręsti taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso normos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad nors tarp ieškovės ir atsakovo laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2013 metų buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, tačiau daugiau joks turtas, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu bendros dalinės nuosavybės teise įgytas nebuvo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-379-330/2018 buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 17 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Taigi, jungtinės veiklos rezultato sukūrimo ar įgijimo faktui, nuosavybė pripažintina bendra daline, jeigu ji įgyta laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 17 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise dar iki ieškovės ir atsakovo susitarimo užsiimti bendra veikla, t. y. dar tada, kai atsakovo su ieškove nesiejo jokie santykiai. 1995 metais tarp atsakovo ir UAB „Vitras“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo AB „Vitras“ įsipareigojo už atsakovo nuosavas lėšas, kurios bus pervestos bendrovei, pastatyti trijų kambarių dviejų lygių (duomenys neskelbtini) butą su garažu vienam automobiliui, kurie pastatyti ir priduoti eksploatacijai tampa lėšų savininko asmenine nuosavybe. Tarp Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 356 (toliau – bendrija) ir atsakovo 1996 m. liepos 2 d. buvo sudarytas Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutarties papildymas, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo papildomai apmokėti už trijų kambarių buto statybą minėtame papildyme nurodyta tvarka, o bendrija įsipareigojo iš atsakovo įneštų pinigų iki 1996 m. rugsėjo 1 d. pagal patvirtintą projektą pastatyti trijų kambarių butą su garažu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), visiškai įrengtas ir tinkamas gyventi atsakovui buvo perduotas 1996 m. gruodžio 18 d. Buto perdavimo nuosavybėn akto pagrindu, kuriame numatyta, kad atsakovas sumokėjo į bendrijos kasą 163 851 Lt. Bendrijos 1996 m. spalio 1 d. potvarkiu Nr. 1 piliečiui A. A. suteiktas (duomenys neskelbtini) trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkiu Nr. 828, minėtas butas perduotas A. A. nuosavybėn. Už pastatytą butą A. A. su bendrija galutinai atsiskaitė. Taigi, butą, esanti (duomenys neskelbtini), su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovas įsigyti asmeninės nuosavybės teise išreiškė valia 1995 metais, o nuosavybės teise įgijo 1996 m. gruodžio 18 d., kai, tuo tarpu, jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė tik 1998 m. sausio 17 d. Ieškinyje nurodytas teiginys, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė su atsakovu įsigijo 1996 m. gruodžio 20 d. paimant paskolą, kurią, ieškovės teigimu, grąžino iš bendrų lėšų ir kartu įrenginėjo butą, laikytinas visiškai nepagrįstu ir melagingu teiginiu. Taip pat nurodė, kad tai, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007 m. kovo 13 d., tačiau tai nereiškia, jog tuo metu garažas buvo ir įgytas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2000 m. gruodžio 15 d. Garažų statybos bendrijos pažyma, tačiau pastaroji pažyma buvo patvirtinimas apie galutinį atsiskaitymų, o ne nuosavybės įgijimo pagrindas. Kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklausė jau 1992 metais patvirtina 256-osios garažų eksploatavimo bendrijos „Ramybė“ nario bilietas Nr. 51, iš kurio matyti, kad nario įnašus atsakovas atliko nuo 1992 metų, taip pat 1993 m. rugpjūčio 19 d. ankstesnio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko A. A. patvirtinimas apie pinigų sumos už garažą sumokėjimą. Retro automobilis BMW 327 2010 metais buvo perregistruotas VĮ „Regitra“, pakeičiant registracijos numerį, tačiau transporto priemonės valdytojas nesikeitė. Tai patvirtina ir išrašas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, kuriame nurodytos 2010 m. balandžio 7 d. atliktos operacijos. Nuosavybės teisę į automobilį atsakovas įgijo dar 1981 metais, ką patvirtina ankstesnis registracijos liudijimas bei automobilio pirkimo kvitas. Taigi, atsakovui įgijus nuosavybės teisę į minėtą automobilį tuo metu, kai šalių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, t. y. šalys netgi nebuvo pažįstamos, prašymas pripažinti automobilį bendrąja daline nuosavybe laikytinas nepagrįstu. Taip pat byloje neįrodyta, jog buvo ieškovės ir atsakovo susitarimas, siekiant bendrai įgyti transporto priemones – automobilį Audi A3 ir motociklą Harley Davidson FLHTCUI bei, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis būtų prisidėjusi atsakovui įsigyjant šias transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
Dėl kito teismo sprendimo prejudicijos ir ginčo santykiams taikytinos teisės
3. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-735-232/2017 buvo išspręstas tarp ieškovės ir atsakovo kilęs ginčas dėl A. K. A. bendros dalinės nuosavybės pripažinimo į butą esantį (duomenys neskelbtini) (kuris buvo įgytas S. L. vardu), ir nuosavybės atidalinimo. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad šalys, t.y. A. K. A. ir S. L., laikotarpiu nuo 1998-01-17 iki 2013-08-13 gyveno faktinėje santuokoje, buvo sugyventiniai (sprendimo 15 pastraipa). Teismas šiuo sprendimu nusprendė pripažinti ieškovo A. K. A. nuosavybės teisę į 203/303 dalis nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir po 203/303 dalis garažų, esančių (duomenys neskelbtini) ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo A. K. A. dalį, priteisiant jam iš atsakovės S. L. 69877,56 Eur kompensacijos už jam priklausančią buto dalį, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei S. L.. Teismas konstatavo, kad bendroji dalinė nuosavybė į šiuos objektus atsirado iš šalių vykdytų bendrosios jungtinės veiklos santykių, kuriuos teismas kvalifikavo pagal 1964 m. Civilinio kodekso 472 - 476 str. nuostatas (e. bylos t. 1, b.l. 10 - 17).
4. Taip pat byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs S. L. apeliacinį skundą, 2018 m. liepos 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-379-330/2018) pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą nustatydamas, kad A. K. A. dalis bendra daline nuosavybe pripažintame objekte (bute esančiame (duomenys neskelbtini) ir dviejuose garažuose - boksuose (duomenys neskelbtini)) yra ne 203/303, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 1/2. Apeliacinės instancijos teismas atidalindamas bendrą dalinę nuosavybę, sumažino A. K. A. priteistiną kompensaciją iki 52150 Eur ir papildomai A. K. A. priteisė iš S. L. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo šios sumos (e. bylos t. 1, b.l. 18).
5. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog šalių faktiniai santuokiniai santykiai tęsėsi nuo 1998 metų iki 2013 metų ir taip pat pritarė teismo išvadoms, jog ginčui spręsti taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso normos, reglamentavusios jungtinę veiklą, nes sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad 1964 metų CK 472 straipsnis numatė, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pasiekti tikslui, nurodytam CK 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Pagal 1964 metų CK 474 straipsnio 2 dalį bendrąja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas (nutarties 50-51 pastraipos). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 10 d. nutartyje (nutarties 55 pastraipa) taip pat pažymėjo, jog ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (2001 m. CK 4.73 straipsnio 2 dalis, 1964 metų CK 123 straipsnis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kvalifikuojant šiuos ginčo santykius reikia remtis kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis nuostatomis, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010 ir kt.).
6. Šioje byloje ieškovė S. K. (L.) pateikdama naują ieškinį prašo pripažinti jos dalį bendroje dalinėje nuosavybėje į kitus objektus, dėl kurių nebuvo nuspręsta išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-735-232/2017, tačiau kurie, ieškovės teigimu, taip pat buvo įgyti vykdant jungtinę veiklą su A. K. A. tuo pačiu laikotarpiu, t.y. nuo 1998 m. sausio 17 d. iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. Teismas vertina, kad sprendžiant dėl bendros dalinės nuosavybės pripažinimo į kitus objektus, turėtų vadovautis paminėtoje civilinėje byloje teismų nustatytais faktais ir pateiktu tarp tų pačių šalių susiformavusiu jungtinės veikos santykių vertinimu.
Dėl ieškovės nuosavybės dalies į jos nurodytus nekilnojamuosius daiktus
7. Kaip minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą
8. Ieškovė teigia, kad bendrai veiklai ji buvo susitarusi įgyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Šiuo atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovo A. K. A. buvo įsigytas asmeninės nuosavybės teise dar iki ieškovės ir atsakovo susitarimo užsiimti bendra veikla, t.y. dar tada, kai apskritai atsakovo su ieškove nesiejo jokie santykiai. Atsakovas į bylą yra pateikęs 1995 m. tarp atsakovo ir UAB „Vitras“ sudarytą susitarimą, kuriuo UAB „Vitras“ įsipareigojo už atsakovo nuosavas lėšas, kurios bus pervestos bendrovei, pastatyti 3 kambarių dviejų lygių (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) aukšte su garažu vienam automobiliui, kurie pastatyti ir priduoti eksploatacijai tampa lėšų savininko asmenine nuosavybe. 1996-07-02 tarp Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 356 ir atsakovo buvo sudarytas Gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutarties papildymas, kurio pagrindu atsakovas įsipareigojo papildomai apmokėti už 3-jų kambarių buto statybą šiame papildyme nurodyta tvarka, o bendrija įsipareigojo iš atsakovo įneštų pinigų iki 1996-09-01 pagal patvirtintą projektą pastatyti trijų kambarių butą su garažu. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo perduotas 1996-12-18 Buto perdavimo nuosavybėn akto pagrindu, kuriame numatyta, kad atsakovas sumokėjo į bendrijos kasą 163851 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria atsakovo argumentams, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo 1996-12-18, kai tuo tarpu jungtinės veiklos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė tik 1998-01-17, t.y. nuosavybės teisė įgyta iki susiklosiant jungtinės veiklos teisiniams santykiams tarp ieškovės ir atsakovo. Ieškovė neįrodė, kad ji kaip nors dalyvavo priimant sprendimą dėl šio daikto įsigijimo ir kad jis buvo įgytas bendrai veiklai.
10. Teismas sprendžia, jog byloje taip pat įrodyta, jog garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įgytas atsakovo asmeninėn nuosavybėn kaip buto priklausinys tuo pat metu, kaip ir butas. Tai patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai susitarimai. Iš 1995 m. tarp atsakovo ir UAB „Vitras“ sudaryto susitarimo matyti, kad, UAB „Vitras“ įsipareigojo už atsakovo nuosavas lėšas, kurios bus pervestos bendrovei, pastatyti ne tik 3 kambarių butą, bet ir garažą vienam automobiliui. Taigi garažas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo buvo įsigytas kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2007-03-13, nereiškia, jog tuo metu garažas buvo ir įgytas. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės įgijimo pagrindu nurodoma Bendrijos 2007 m. kovo 7 d. pažyma (e. bylos t. 1, b.l. 93), kurios turinys nesusijęs su nuosavybės perleidimu, o tik patvirtina, kad atsakovas neturi įsiskolinimų bendrijai (e. bylos t. 2, b.l. 57). Teismas atmeta ieškovės reikalavimą pripažinti jos nuosavybės teisę į šį garažą, nes ieškovė neįrodė, jog ji prisidėjo priimant sprendimą dėl šio daikto įsigijimo ir kad šis daiktas buvo įgytas bendrai veiklai.
11. Ieškovė nurodo, kad gyvenant kartu faktiniuose santuokiniuose santykiuose 2000-12-16 bendromis lėšomis buvo įgytas garažas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertindamas šio nekilnojamojo daikto įgijimo aplinkybes teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2000-12-15 Garažų statybos bendrijos pažyma, tačiau pastaroji pažyma yra tik patvirtinimas apie galutinį atsiskaitymą, o ne nuosavybės įgijimo pagrindas. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo 1993-08-19 perimdamas narystę garažų statybos bendrijoje iš A. A.. Atsakovas yra pateikęs 1993-08-19 rašytinį susitarimą, kuriame nurodoma, jog „Aš A. A. patvirtinu, kad už savo garažo (Bendrija 256 “Ramybė”) perleidimą p. A. A. iš pastarojo gavau visa sutartą pinigų sumą 2.500 JAV dolerių“. Kiti rašytiniai įrodymai, įskaitant 256-osios garažų eksploatavimo bendrijos „Ramybė“ nario bilietą Nr. 51, patvirtina, kad atsakovas buvo bendrijos nariu ir mokėdavo nario įnašus nuo 1992 m. Šios aplinkybės pakankamai įrodo, jog garažą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo ir už jį atsiskaitė dar iki susiklostant ieškovės ir atsakovo jungtinės veiklos santykiams.
Dėl ieškovės nuosavybės dalies į retro automobilį BMW 327
12. Byloje nustatyta, kad retro automobilis BMW 327, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamybos metai (duomenys neskelbtini) m., 2010 m. buvo perregistruotas Valstybės įmonėje „Regitra“, pakeičiant registracijos numerį, tačiau transporto priemonės valdytojas nesikeitė. Tai patvirtina ir išrašas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (e. bylos 1 t., b. l. 65-69), kuriame nurodytos 2010-04-07 atliktos operacijos: 1) „Lietuvos įregistruotos TP duomenų įrašymas iš dokumentų“; 2) TP registracijos numerio keitimas (valdytojas nesikeičia). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisę į automobilį atsakovas įgijo dar 1981 m. Tai matyti iš ankstesnio registracijos liudijimo bei automobilio pirkimo kvito. Taigi atsakovui įgijus nuosavybės teisę į minėtą automobilį tuo metu, kai šalių nesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, t.y. šalys netgi nebuvo pažįstamos, prašymas pripažinti automobilį bendrąja daline nuosavybe laikytinas nepagrįstu.
Dėl ieškovės nuosavybės dalies į automobilį Audi A3 ir motociklą Harley Davidson
13. Bylos duomenys rodo, kad šie daiktai, t.y. automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas Harley Davidson FLHTCUI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti šalims esant jungtinės veiklos santykiuose. Nepaisant to, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog įsigyjant šiuos daiktus šalys siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę, t.y. juos įgijo bendromis lėšomis ir bendram naudojimui.
14. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad byloje neįrodytas ieškovės ir atsakovo susitarimas bendrai įgyti transporto priemones - automobilį Audi A3 ir motociklą HARLEY DAVIDSON. Atsakovas nurodo, kad abi šios transporto priemonės buvo naudojamos jo asmeniniams poreikiams, t.y. šiomis transporto priemonėmis naudojosi tik jis. Atsakovas teisme teigė, kad važinėjimas motociklu yra jo hobis, pirko motociklą, nes jam jis labai patiko, o ieškovė tuo metu net abejojo, ar jis gali sau leisti įsigyti tokį motociklą. Ieškovė motociklu nesinaudojo, nes ji neturi motociklo vairavimui reikalingos kategorijos vairuotojo pažymėjimo (ieškovės vairuotojo pažymėjime nurodyta kategorija „AM“ tokios teisės nesuteikia). Atsakovas teigia, kad automobilį Audi A3 naudojo savo reikalais, ieškovė turėjo kitą automobilį. Paminėtos aplinkybės nėra paneigtos jokiais objektyvais įrodymais, nors įrodinėjimo pareiga, kaip teisingai pažymi atsakovas, tenka būtent ieškovei.
15. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, jog ieškovė kokias nors konkrečiais įnašais būtų prisidėjusi prie šių transporto priemonių įsigijimo. Byloje esantys įrodymai apie ieškovės pajamas per visą jungtinės veiklos santykių laikotarpį rodo, kad ieškovės pajamos nebuvo pakankamos, kad ji būtų galėjusi prisidėti prie bendros nuosavybės įsigijimo (šiuo atveju nustatyta, kad motociklas HARLEY DAVIDSON įsigijimo metu kainavo 29000 Lt, o automobilis Audi A3 kainavo 43400 Lt). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017-04-07 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad per 2001 metus ieškovė 3 mėnesius dirbo atsakovo personalinėje įmonėje (A. A. personalinė įmonė), daugiau jokios darbinės veiklos nevykdė. Per 2002 metus ieškovė 7 mėnesius dirbo A. K. individualioje firmoje, jos pajamos per minėtą laikotarpį sudarė 1710,17 Lt. Tais pačiais metais pagal patentą ieškovė dirbo dvi savaites. Per 2003 metus ieškovės pajamos dirbant K. individualioje firmoje sudarė 2270,58 Lt. 2004 metais ieškovė vieną mėnesį dirbo UAB “VERSLO PAGRINDAI”, 4 mėnesius A. K. individualioje firmoje, jos pajamos per 2004 metus minėtose darbovietėse sudarė 1106 Lt. Pagal verslo liudijimą 2004 metais ieškovė dirbo apie du mėnesius. 2005 metais ieškovė 4 mėnesius dirbo UAB „VERSLO PAGRINDAI“ , darbinės pajamos per 2005 metus sudarė 1370,90 Lt. Pagal verslo liudijimą 2005 metais ieškovė dirbo vieną mėnesį. 2006 metais ieškovė tris mėnesius vykdė individualią veiklą. 2009 metais ieškovė nedirbo, t.y. nei pagal darbo sutartį, nei nevykdė individualios veiklos. 2010 metais ieškovė 3 mėnesius dirbo UAB EUROVAISTINĖ, jos pajamos per minėtą laikotarpį sudarė 2041 Lt. Nors teismų praktikoje pripažįstama, jog jungtinės veikos partneris gali prisidėti prie bendros nuosavybės sukūrimo ne tik piniginiais įnašais, bet ir savo darbu, tačiau į tokį nepiniginio pobūdžio ieškovės įnašą įsigyjant bendrą nuosavybę per visą jungtinės veiklos trukmę jau buvo itin palankiai atsižvelgta minėtoje prejudicinėje byloje Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. liepos 10 d. nutartimi konstatuojant, jog ieškovės dalis įsigyjant nekilnojamuosius daiktus – butą esantį (duomenys neskelbtini) ir du garažus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1/2 šių daiktų vertės, nepaisant to, jog rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, jog ieškovė prie šio daikto įsigijimo piniginiais įnašais prisidėjo tik 1/3 (100/303) dalimi (nutarties 70 pastraipa). Pažymėtina ir tai, jog minėtoje prejudicinėje byloje ieškovė apskritai neigė jungtinę veiklą ir įrodinėjo, jog kiekvienas iš partnerių savo vardu registruojamus daiktus įsigydavo iš savo asmeninių lėšų. Ieškovė netgi teigė, kad savo išlaidas ji fiksavo žaliame sąsiuvinyje, kuris yra pateiktas minėtoje byloje ir jame nėra jokių įrašų apie išlaidas automobiliui ar motociklui (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-735-232/2017 e. bylos priedo 134 lapas). Teismas negali remtis nekonkrečiais ir prieštaringais ieškovės paaiškinimais, jog ji prisidėjo ne tik prie buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo, bet ir prie šioje byloje nurodytų nekilnojamų ir kilnojamų daiktų įsigijimo. Teismas kritiškai vertina ieškovės teiginius, kad ji grąžino atsakovo paimtas paskolas, nes ieškovė negalėjo teisme konkrečiai paaiškinti, nei kokios tai buvo paskolos, koks jų dydis, nei tai, kada jos buvo grąžintos ir ar apskritai yra grąžintos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad ieškovei ir atsakovui vedant bendrą ūkį būtent ieškovė ilgą laiką neturėjo darbinių ar kitokių pajamų ir buvo išlaikoma atsakovo ir jo remiama. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad būtent jis yra apmokėjęs už ieškovės gydymą (e. bylos t. 1, b.l. 196), jos individualiai veiklai skirtos įrangos įsigijimą (e. bylos t. 1, b.l. 193), yra dovanojęs automobilį Mercedes (žr. 2005-09-16 raštelį, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-735-232/2017 e. bylos priedo 103 lapas).
Dėl kitų ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl nuosavybės teisės į nurodytus daiktus pripažinimo, netenkinamas ir ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas.
17. Teismas netenkina atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį prašymą atsakovas grindžia tuo, kad ieškovė neteisingai interpretuoja faktus, juos nurodo kitaip, nei pati vertino anksčiau nagrinėtoje byloje. Teismas sprendžia, kad tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė ieškiniu nesiekė išspręsti ginčo, o siekė tik sukelti nepatogumų atsakovui. Ginčo aplinkybės yra susijusios su asmeniniais šeimos santykiais ir ieškovės gali būti suprantamos subjektyviai.
18. Atmetus ieškinį atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
19. Atsakovas prašo priteisti 2260 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies. Atsakovo išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai ir advokato ataskaita apie suteikta paslaugas. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos yra susijusios su byla ir atitinka bylos sudėtingumą. Tačiau teismas netenkino atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovui su tuo susijusias išlaidas (45 EUR). Kitoje dalyje atsakovo prašymas tenkinamas ir jam iš ieškovės priteisiama 2215 EUR bylinėjimosi išlaidų.
20. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovui perleisti nuosavybės teises, panaikinamas teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).
21. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija 3 EUR, todėl neskirstomos.
22. Lietuvos valstybei iš ieškovės priteisiamas 1235 EUR žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalimi, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės S. K. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2215 EUR (du tūkstančius du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1235 EUR (tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovui A. K. A. perleisti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kilnojamuosius daiktus: automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); motociklą Harley Davidson FLHTCUI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį BMW 327, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.