Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-68-805/2020

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Data: 2020-02-03
Bylos Nr.: e2-68-805/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00334-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Radzevičienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: L. K.
Trečiasis asmuo: A. K., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“
Advokatai: Diana Višinskienė, Diana Višinskienėsa, Aušra Veselovaitė

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.17Panauda (neatlygintinis naudojimasis daiktu)
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2Procesas pirmosios instancijos teisme
6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.11Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims
3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata

Civilinė byla Nr. e2-68-805/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00334-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.17; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2 6.5; 3.2.6.11; 3.2.6.13 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSprendimasLietuvos Respublikos vardu2020 m. vasario 3 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, Jolitai Matulienei,dalyvaujant ieškovo A. K. atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,atsakovei L. K., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,trečiajam asmeniui A. K.,nedalyvaujant ieškovui A. K.,trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui,trečiojo asmens UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei L. K., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, A. K., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. K. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus ieškiniu atsakovei L. K., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ dėl skolos priteisimo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-5), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 887,69 Eur skolos už elektros energiją, 42 Eur kitas išlaidas, viso 1 929,69 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė terminuotą turto panaudos sutartį, kuria ieškovas, kaip panaudos davėjas, perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei, kaip panaudos gavėjai, ir jos nepilnamečiams vaikams D. K. ir T. K. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartimi ieškovas ir atsakovė nustatė panaudos terminą iki (duomenys neskelbtini) bei naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, t. y. atsakovė (panaudos gavėjas) įsipareigojo naudoti nekilnojamąjį turtą pagal tiesioginę paskirtį, jį prižiūrėti ir saugoti bei mokėti šio turto išlaikymo išlaidas.

2018 m. balandžio 5 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – UAB „ESO“) pateikė ieškinį A. K. dėl skolos už elektros energiją priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš A. K. 1 887,69 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. birželio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3296-1023/2018, nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisė iš A. K.887,69 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, 42 Eur žyminio mokesčio bei 4,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas sprendime konstatavo, kad A. K. yra teisėtas namo savininkas ir jis yra sudaręs sutartį dėl elektros energijos teikimo su ieškovu UAB „ESO“, tuo tarpu A. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjai L. K. nesudarius rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su UAB „ESO“ prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka namo savininkui, t. y. A. K.. Teismas sprendime pažymėjo, kad A. K., manydamas, kad L. K., jam apmokėjus už suvartotą elektros energiją, privalo šią sumą atlyginti, turi teisę reikšti atitinkamau regresinius reikalavimus. 2018 m. liepos 9 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai išdavė vykdomąjį raštą pagal 2018 m. birželio 5 d. teismo priimtą sprendimą Nr. Nr.e2-3296-1023/2018. 2018 m. rugsėjo 4 d. antstolio G. S. patvarkymu skolos išieškojimo vykdomoji byla buvo baigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, t. y. antstoliui išieškojus 1 887,69 Eur skolos ir 42 Eur kitas išlaidas.

2019 m. vasario 4 d. ieškovas kelis kartus kreipėsi į UAB „ESO“ su prašymu dėl informacijos teikimo, prašydamas pateikti išsamią informaciją (dokumentus) apie suvartotą elektros energijos kiekį adresu (duomenys neskelbtini), visus atliktus mokėjimus už suvartotą elektros energijos kiekį pagal abonento Nr. (duomenys neskelbtini) už ataskaitinį laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. vasario 5 d. ir informaciją apie buvusius (esamus) įsiskolinimus už suvartotą elektros energijos kiekį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. kovo 6 d. UAB „ESO“ pateiktus duomenis ieškovas A. K. įsiskolinimo neturi, o apie atsakovės skolos likutį nurodytu adresu UAB „ESO“ duomenų neteikė. 2019 m. balandžio 12 d. rašte UAB „ESO“ informavo, kad bendrovės duomenų bazėje nurodytu adresu yra sudaryta sutartis su kitu asmeniu nei A. K. ir, kad įsiskolinimas prašomam laikotarpiui bendrovės duomenų bazėje yra nurodytas kitas asmuo. Taigi ieškovas ieškinio pateikimo dienai už ataskaitinį laikotarpį nuo 1998 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. vasario 5 d. neturi jokių duomenų apie suvartotą elektros energijos kiekį adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytą mano, jog atsakovė privalo išlaikyti jai panaudos sutartimi perduotą turtą, t. y., mokėti privalomus mokėti mokesčius (už sunaudotą elektros energiją, komunalinių atliekų tvarkymą bei kt.), todėl ieškovas, sumokėjęs už atsakovės suvartotą elektros energijos kiekį adresu (duomenys neskelbtini), turi teisę reikalauti, kad panaudos gavėjas (atsakovė) šią skolą apmokėtų, todėl prašo priteisti iš atsakovės 1 929,69 Eur sumą.

Nagrinėjamu atveju atsakovei, panaudos teise valdančiai nekilnojamąjį turtą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiga išlaikyti ir saugoti perduotą namą yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštos knygos XXXII skyriuje. Atsakovei panaudos sutartimi gyvenamasis namas laikinai buvo perduotas valdyti nuo (duomenys neskelbtini) Panaudos sutartis įregistruota ir išviešinta kaip juridinę reikšmę turintis faktas VĮ „Registrų centras“. Atsakovė nurodytu adresu nuo 2013 m. kovo 22 d. yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui perdavus namą panaudos sutartimi, atsakovė mokesčių, susijusių su turto išlaikymu, nemokėjo ir turto neišlaikė, nors jame visą laiką gyveno nuo panaudos sutarties sudarymo momento. Atkreipė dėmesį, kad panaudos sutartyje šalys nebuvo susitarę, kad būtent ieškovas išlaikys namą, tame tarpe mokės visus mokesčius susijusius su suvartotą elektros energiją, taigi, akivaizdu, kad pareiga išlaikyti namą tenka atsakovei, kaip faktinei bei teisėtai turto valdytojai pagal CK 6.636 straipsnio nuostatas.

Šalies argumentai

Ieškovas prašyme dėl teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimo nurodė, kad tikslus skolos susidarymo laikotarpis, skolos apskaičiavimo detali skaičiuotė bei skolos dydį pagrindžiantys įrodymai yra grindžiami 2018 m. birželio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3296-1023/2019, kuriuo buvo patenkintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys A. K. dėl skolos priteisimo už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. įskaitytinai, bei šiame procesiniame sprendime teiktais teismo išaiškinimais dėl panaudos turėtojo pareigos apmokėti faktines būsto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaidas.

Ieškovo A. K. atstovė advokatė Aušra Veselovaitė ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už elektros energiją skolą, susidariusią nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., laikotarpis nurodytas ir grindžiamas prie ieškinio pateiktais duomenimis, papildomai teiktais rašytiniais paaiškinimais. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovės atstovei manant dėl netinkamos bylos dalyvių procesinės padėties (atsakovų), ieškovo atstovė, atsakydama dėl paminėto į teismo paklausimą nurodė, kad tikslinti šalių procesinės padėties neketina, nes ieškovo teisė yra pasirinkti, jo manymu, tinkamą atsakovą, ieškinį atsakovei L. K. palaiko ir nesutinka keisti kitu atsakovu. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio nuostatomis byla nagrinėtina iš esmės, teismo iniciatyva bylos eigoje papildomai įtraukus trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų CPK 47 straipsnio 1 dalies pagrindu, A. K..

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad faktinis teisinis ieškinio pagrindas yra šio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimas, kuriame šios bylos aspektu aplinkybės konstatuotos. Jame nustatyti du faktai, reikšmingi nagrinėjamos bylos aspektu: 1) ataskaitinis laikotarpis; 2) aplinkybė, kad ataskaitiniu laikotarpiu panaudos sutarties pagrindu atsakovė L. K. gyveno atsakovo nuosavybėje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti šalių ginčijamas, jis sukuria prejudicinius faktus. Panaudos sutartyje, sudarytoje tarp šalių, nėra numatyta jokių išlygų, susijusių su gyvenamojo namo išlaikymu, juolab, kad tokios išlaidos tektų kitiems asmenims, o būtent ieškovui ar trečiajam asmeniui. Atsakovė ne tik gyveno ieškovo nuosavybėje, tenai buvo ir deklaruota jos gyvenamoji vieta. Panaudos sutartį atsakovė sudarė asmeniškai, ne daugeto ji buvo sudaryta. Sutiktina, kad tarp dalyvaujančių byloje asmenų yra tęstiniai santykiai, buvę santuokiniai, juos sieja vaikai, yra svainystės ryšiai, tačiau tai neturi jokio ryšio su nagrinėjama skolos byla, be to, advokatės nuomone, atsakovės atstovės nurodomi dalykai visiškai nepatenka į skolos laikotarpį. Teigia, jog anksčiau tarp atsakovės L. K. ir trečiojo asmens A. K., kaip buvusių sutuoktinių, buvę susitarimai nėra patvirtinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tokių aplinkybių nevalia laikyti ir priešpriešiniais įsipareigojimais, kurių šioje byloje taip pat nėra. Ieškovo atstovė, sutinkamai su CPK 265 straipsnio 2 dalimi, prašo teismo neišeiti iš ieškinio ribų, neperžengiant byloje pareikštų reikalavimų ir neanalizuoti kitų aplinkybių, buvusių atsakovės ir trečiojo asmens santuokos ir pan. apimtyje. Atstovė atkreipė dėmesį, kad atsakovės ir trečiojo asmens santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), taigi apie kokius neva tai buvusius susitarimus tarp sutuoktinių galima kalbėti, jeigu apskritai jokių rašytinių susitarimų tarp jų nebuvo. Atsakovė L. K. gerokai vėliau po santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo iš A. K., kas tik patvirtina, kad jokio susitarimo dėl tarpusavio įsiskolinimų dengimo tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo. Mano, kad skola priteistina iš faktinio naudotojo. Prejudicinę reikšmę turinčiu teismo sprendimu priteista skola už 2016 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 3 d., tuo tarpu, kaip nurodo atsakovės atstovė 215 eurų skola nepapuola į ginčo laikotarpį, juolab, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė asmeniškai elektros energijos tiekimo sutartį į minėtą objektą. Patikino, kad ieškinys grindžiamas ne skaitiklių rodmenimis, o įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimu. Galėtų būti kitoje byloje reiškiami atsakovės keliami priešpriešiniai reikalavimai, regreso tvarka sprendžiama trečiųjų asmenų atsakomybės klausimai. Teigia, jog negalima remtis hipotezėmis ir neparemta jokiais įrodymais bylos medžiaga. Atsakovė nurodo buvusius susitarimus, atsiliepimą argumentuoja nepagrįsta įrodymais medžiaga, dėl spaudimo sudaryti panaudos sutartį duomenų nėra, kad būtų buvusi kažkada 1 600 Eur skola duomenų taip pat nėra. Dvi aplinkybės šioje byloje reikšmingas, t y. nėra priešpriešinių rašytinių įrodymų, nėra buvus jokių susitarimų. A. K. 2016 m. gegužės mėn. išsikrausčius iš minėtų namų, su atsakove jokių ryšių nebuvo. Kas buvo įgyta iki santuokos ar dovanota ryšio su šia byla taip pat neturi, ankstesnio būsto, kuriame gyveno buvę sutuoktiniai, dėl A. K. neva tai skolinių įsipareigojimų, kaip nurodo atsakovės atstovė, pardavimas, teismo leidimas parduoti šeimos turtą, dėl ko atsakovės su A. K. buvo sudaryta panaudos sutartis, nepateikus dėl to jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodomas aplinkybes, su nagrinėjama byla ryšio neturi., t. y. išeina už bylos ribų. Juolab, kad šeimos turto statusas baigiasi šalims nutraukus santuoką. Trečiojo asmens A. K. pažadai nupirkti atsakovei butą šioje byloje irgi nėra reikšmingi. Atsakovės atstovės kaltinimai tuo klausimu trečiajam asmeniui A. K. nepagrįsti, jis moka vaikams išlaikymą, tokie atstovės atsakovės teiginiai tėra siekis teismui suformuoti apie asmenį neigiamą nuomonę dėl jo gyvenimo būdo. Prejudicinių faktų nereikia įrodinėti CPK 187 straipsnio prasme, šiai bylai pagrindas įsiteisėjęs 2018 m. birželio 5 d. sprendimas, kuris nustatė šalis, pareigas, atsakomybės pagrindus ir apimtis. Tuo tarpu L. K., kai buvo nagrinėjama ana byla, neteikė jokių priešingų argumentų, kita vertus, manydama, kad jos teisės pažeistos, ji turės teisę regresuoti.

Atsiliepimas

Atsakovė L. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 69-71).

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad 2017 m. sausio 23 d. L. K. gavo A. K. raštą dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo reikalaujama atsakovę kartu su jai priklausančiu turtu bei nepilnamečiais vaikais išsikelti iš panaudos sutartimi jai suteikto namo iki 2017 m. kovo 1 d. Po savaitės, t. y. 2017 m. sausio 30 d. atsakovė gavo iš ieškovo jau kitą raštą dėl turto panaudos sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), nutraukimo, kuriuo ieškovas informavo, jog tarp L. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudaryta panaudos sutartis nutraukiama nuo vasario 15 d., ieškovas reikalauja atsakovę išsikelti iš namo nuo 2017 m. vasario 15 d. L. K. 2017 m. gruodžio mėnesį gavo įspėjimą dėl galimo elektros energijos tiekimo nutraukimo, kuriame nurodyta, jog L. K. turinti sumokėti 1 887,69 Eur už elektros energiją, sunaudotą adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo įspėjimu AB „Energijos skirstymo operatorius“ taip pat pranešė, kad iki nurodytos datos nesumokėjus įsiskolinimo ir nesusitarus su AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos grąžinimo sąlygų, kitą dieną ar vėliau bus priverstas nutraukti elektros energijos tiekimą be papildomo pranešimo.

Pažymėjo, kad 2017 m. vasario mėnesį AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ siekė sudaryti Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį su L. K. ir be jos žinios. Gavusi standartinę sutartį atsakovė kreipėsi į AB „Elektros skirstomieji tinklai“ ir buvo patikinta, kad jokio įsiskolinimo jos vardu nėra, tačiau 2017 m. kovo mėnesį jau buvo pranešta apie įsiskolinimą už elektros energiją – 1 600 Eur sumai. L. K. teikė prašymą AB „Elektros skirstymo operatoriui“ dėl galimybės mokėti už paslaugas tik nuo vasario mėnesio, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir jai buvo priskirtas įsiskolinimas, kuris susidarė iki sutarties įsigaliojimo. Atsakovės manymu ji klaidingai buvo laikoma klientu, kadangi sutarties nepasirašė, o taip pat ji neturėjo teisės to padaryti, nes 2017 m. sausio 30 d. namo savininkas A. K. vienašališkai nutraukė panaudos sutartį su L. K.. Prašydama pripažinti terminuotos panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu, atsakovė 2017 m. vasario 14 d. ieškiniu kreipėsi į teismą. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-339-939/2017 patvirtino taikos sutartį tarp L. K. ir A. K., kuria šalių susitarimu L. K. atsisako reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp L. K. ir A. K. sudarytos terminuotos panaudos sutarties vienašališką nutraukimą A. K. 2017 m. sausio 30 d. raštu neteisėtu, šalių susitarimu A. K. ir L. K. sutinka nutraukti tarp L. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą panaudos sutartį nuo taikos sutarties pasirašymo dienos. Taip pat šia nutartimi A. K. buvo įpareigotas leisti L. K. su nepilnamečiais vaikais gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol jo sūnus A. K. įvykdys taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 sąlygas. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 patvirtino taikos sutartį tarp L. K. ir A. K., kuria šalys susitarė, kad A. K. įsipareigoja padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nupirktas butas, bet procesas šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas, dėl ko taikos sutartis neteko galios, tačiau ji patvirtino aplinkybes, jog už dalį susidariusios skolos yra atsakingas A. K., kuris taip pat naudojosi gyvenamuoju namu.

Žemesnės instancijos teismas

Patvirtino, kad tik (duomenys neskelbtini) atsakovė sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ bei užfiksavo 215,85 Eur skolą, dėl kurios susidarymo šalys pripažino, jog yra atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į tai, atsakovė mano, kad dėl jokių kitų skolų, susidariusių dėl elektros energijos tiekimo, ji nėra atsakinga.

Atsiliepimas

Atsakovė L. K. paaiškino teismo posėdyje paaiškino, kad jos ir A. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), nepaisant to dar eilę metų jie gyveno kaip šeima, susilaukė antro vaiko. Ieškovo būste, dėl kurio mokesčių kilo ginčas, ji su vaikais gyveno iki 2019 m. lapkričio - gruodžio mėnesio. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji su A. K. pasirašė panaudos sutartį, nes A. K. pardavė butą, todėl reikėjo deklaruoti vaikų gyvenamąją vietą. Po to apie vienerius metus jie visi gyveno (duomenys neskelbtini), ji, A. K. ir jų vaikai gyventi į (duomenys neskelbtini), persikraustė vėliau, t. y. apie 2015 metus, o A. K. iš šių namų išsikraustė 2016 m. gegužės mėnesį, jis turėjo sumokėti namo mokesčius, sakė aš išlaikau tave su vaikais. Už šildymą briketais tuo metu abu pusiau mokėjo, nuotekos, šiukšlės, elektra sudarė būsto išlaikymo išlaidas. Jiedu su A. K. tik kalbėjo, kad jis apmokės, ji mokėjimų kvitų nematė. Kai buvo parduodamas butas 2013 metais, ji su A. K. santuokoje negyveno, panaudos sutartį reikėjo sudaryti, kad užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį būstą, nes A. K. tuo metu turėjo daug skolų, žaidė azartinius žaidimus, butą pardavė tikslu išvengti skolų išieškojimo. Civilinėje byloje Nr. e2-339-939/2017 taikos sutartimi nutraukė panaudos sutartį, sutarė kad atsakovė gyvens ieškovo būste iki A. K. nupirks jai butą, jis žadėjo per tris mėnesius tai padaryti, bet nenupirko. A. K. pagal civilinę bylą Nr. e2-383-505/2017 žadėjo padengti sumas iki nupirks butą, elektros skolos dydis nebuvo nurodytas taikos sutartyje. 2017 m. kovo mėn. jai buvo pranešta 1 600 Eur skola, nuo 2018 m. vasario 13 d. ji pati moka mokesčius. 2017 m. vasaryje ji prašė išdėstyti įsiskolinimą. Faktiškai panaudos sutartis nutraukta 2017 m. birželio 30 d., išsikėlė iš minėto būsto 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesį kitais pagrindais, iki tol naudojosi atsakovo būstu.

Šalies argumentai

Atsakovės L. K. atstovė advokatė Diana Višinskienė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovės atstovė mano, kad, jei priešinga šalis teigia, kad panaudos sutartis sudaryta L. K. iniciatyva, tuomet kyla klausimas kodėl sudarant šią sutartį neaptarta turto išlaikymo klausimai, tėra susitarta, kad turtą atsakovė įsipareigoja naudoti pagal tiesioginę paskirtį, prižiūrėti namų valdą, laistyti ir pan. Panaudos sutartį reikėjo sudaryti tam, kad užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą, nes A. K. tuo metu turėjo daug skolų. Po to taika bylose buvo apgaulinga, A. K. tėvai žadėjo, kad bus pasirūpinta vaikais, nes išlaikymas jiems iš tėvo nebuvo teikiamas, žadėta, kad vaikams bus nupirktas butas. Civilinėje byloje Nr. e2-339-939/2017 2017 m. birželio 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjusi, tarp šalių nutraukta panaudos sutartis, bet atsakovė ir toliau lieka gyventi (duomenys neskelbtini), ieškovas atsisako reikalavimo ją iškeldinti. Nors jos atstovaujamosios santuoka su A. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), faktiškai jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, A. K. žadėjo mokėti už elektrą, jis išsikraustė iš šių namų tik 2016 m. gegužės mėnesį. Šiame teisme buvo nagrinėtos bylos Nr. e2-339-939/2017, kurioje buvo nutraukta panaudos sutartis, buvo sutarta, kad atsakovė galės gyventi ieškovo namuose (duomenys neskelbtini), iki A. K. nupirks butą; civilinėje byloje Nr. 2-383-805/2017 A. K. žadėjo padegti visas sumas iki nupirks butą, elektros skolos dydis nebuvo nurodytas taikos sutartyje. Pasak atsakovės atstovės, kyla klausimas kodėl ieškovo atstovė meluoja, kadangi po 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-339-939/2017, kuria nutraukta tarp L. K. ir A. K. panaudos sutartis susitarimo sąlygos, kad L. K. mokės mokesčius neliko. Pagal kitą nagrinėtą bylą Nr. e2-383-805/2017 (2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis) taikos sutarties 7 p. kalbama apie įsiskolinimą, kurį sumokės A. K., iki bus nupirktas butas, tai kokie santykiai tuomet sieja ieškovą ir atsakovę, ką reiškia atsisakymas reikalavimo iškeldinti atsakovę, L. K. gyvena ieškovo nuosavybėje iki bus nupirktas butas. Akivaizdu, kad ieškovas A. K. bendrauja su A. K., tėvas su sūnumi tariasi. Kokia panauda, jei sutarties neliko, skolos laikotarpis kitas. Tokiu atveju atstovė kelia klausimą kaip ieškovas, nutraukęs panaudos sutartį, laikė atsakovę, kokie buvo tarpusavio įsipareigojimai. Nesutinka dėl paminėtų teismo procesinių sprendimų, kad vėlesni turi aukštesniąją galią, t. y. paskiausiai nurodomas ieškovo atstovės kuriuo grindžiamas ieškinys. Panaudos sutartis nutraukta, po ko nėra aptarta dėl jokių mokėjimų, A. K. apie jokius įsiskolinimus nekalba, priešingai, jo sūnus A. K. pagal 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį įsipareigojo dengti visus komunalinius mokesčius.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė. Vykdydamas 2019 m. birželio 27 d. teismo nutartį dėl įpareigojimo vykdymo nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 99-100), kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (duomenys neskelbtini) sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuriai perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Pažymėjo, kad gamtinių dujų ir elektros sistemos operatoriumi liko AB „Energijos skirstymo operatorius“, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ yra elektros energijos tiekėjas.

Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas, būdams tinkamai informuotas apie paskirtus teismo posėdžiuos juose nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdžius nereiškė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 177-178, 194-195, 2 t., b. l. 13-14, 24-25).

Atsiliepimas

2019 m. birželio 28 d. teismo nutartimi į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukta UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuri per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 136-139), kuriame nurodė, jog trečiasis asmuo tiekia elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo suvartotai elektros energijai apskaityti yra įrengęs atskirą dvikainį energijos apskaitos prietaisą, kurio rodmenų pagrindu vartotojas privalo atsiskaityti už patiektą elektros energiją. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 5 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims L. K. ir A. K. dėl skolos už elektros energiją priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš A. K. 1 887,69 Eur skolos už elektros energiją už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. lapkričio 3 d. buvo nurašyti tokie energijos apskaitos rodmenys: dieninės skalės - 14427 kWh ir naktinės skalės - 18864 kWh, paskutinis mokėjimas atliktas 2016 m. rugsėjo 12 d. iki rodmenų: dieninės skalės - 6677,18 ir naktinės skalės - 8680,41. Užfiksuotų objekto energijos apskaitos rodmenų pagrindu, įvertinus apmokėtą rodmenų kiekį, apskaičiuota 1 887,69 Eur skola 2017 m. lapkričio 3 d. duomenimis. 2018 m. sausio 18 d. pakartotinai buvo nurašyti energijos apskaitos rodmenys: dieninės skalės - 15375 kWh ir naktinės skalės - 19965 kWh. Įvertinus 2017 m. lapkričio 3 d. nurašytus rodmenis skola padidėjo pagal dieninės skalės 115,66 Eur ir pagal naktinės skalės 100,19 Eur, viso 215,88 Eur. (duomenys neskelbtini) L. K. kreipėsi su prašymu nenutraukti elektros energijos tiekimo objektui, kadangi name gyvena su nepilnamečiais vaikais. Prie prašymo pateikė 2017 m. birželio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-339-939/2017, kuria L. K. ir A. K. susitarė, jog nutraukia panaudos sutartį. L. K. objekte gyvena iki A. K. nupirks nekilnojamą turtą – butą. A. K. padengs visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). L. K. (duomenys neskelbtini) pasirašė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, jai suteiktas naujas vartotojo kodas. Sutartis pasirašyta nuo rodmenų: dieninės skalės - 14427 kWh ir naktinės skalės - 18864 kWh, nurašytų 2017 m. lapkričio 3 d. L. K. (duomenys neskelbtini) pasirašė vekselį 215,88 Eur sumai, kurį 2018 m. balandžio 6 d. apmokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ atstovas, būdams tinkamai informuotas apie paskirtus teismo posėdžiuos juose nedalyvavo, prašymų atidėti teismo posėdžius nereiškė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 175-176, 196-197, 2 t., b. l. 15-16, 26-27).

Atsiliepimas

2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu nutarta į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti A. K., kuris per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti (elektroninės bylos apyrašo 2 t., b. l. 36-39).

Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jis su atsakove L. K. nutraukė santuoką bendru pareiškėjų sutarimu, tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki 2016 m. gegužės 1 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Vedant bendrą ūkį niekada jokios naudojimosi tvarkos namu su L. K. nusistatę nebuvo, rašytinių susitarimų dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo tvarkos aptarę ir susitarę nebuvo ir už visas namui suteiktas paslaugas mokėjo kartu. (duomenys neskelbtini) atsakovė L. K., veikdama savo interesais, sudarė terminuotą turto panaudos sutartį su jo tėvu, ieškovu A. K., kuria ieškovas, perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei ir nepilnamečiams vaikams D. K. ir T. K. A. K. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). L. K. pati savo iniciatyva sudarė panaudos sutartį su A. K. dėl naudojimosi namu, pati norėjo sudaryti panaudos sutartį su ieškovu bei įteisinti savo naudojimosi namu tvarką. Atsakovei sudarius panaudos sutartį jis raštu nebuvo įsipareigojęs nei L. K., nei A. K. apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Be to, jis sutarties sudarymo metu nebuvo davęs jokio sutikimo nei įsipareigojo apmokėti sąskaitas už komunalinių paslaugų teikimą. Remiantis CK 6.636 straipsnio nuostata būtent atsakovė nuo pat sutarties sudarymo turėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jai pagal sutartį perduotą daiktą, kadangi panaudos sutartyje L. K. ir A. K. nebuvo susitarę, kad ieškovas ar A. K., išlaikys namą, tame tarpe mokės visus mokesčius susijusius su suvartota elektros energija.

Šalies argumentai

(duomenys neskelbtini) jis ir L. K. nusprendė nutraukti bendrą gyvenimą kartu, todėl ji iš namo išsikraustė, jokių ryšių su savo buvusia sutuoktine nepalaikė ir L. K. perduotu namu nesinaudojo. 2017 m. vasario 24 d. atsakovė L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir (duomenys neskelbtini) teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo bei gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Šioje civilinėje byloje 2017 m. rugpjūčio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patvirtino tarp A. K. ir L. K. taikos sutartį, pagal kurią jis sutiko padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nupirktas butas. Pažymėjo, kad šios sutarties sudarymo metu nebuvo atskleista koks yra L. K. įsiskolinimas už naudojimąsi namu. Sudarydamas taikos sutartį nemanė, kad L. K. po jo išsikraustymo iš namo sąmoningai neišlaikė jai perduoto turto t. y., visiškai nemokėjo jokių komunalinių mokesčių už naudojimąsi turtu, todėl, mano jog L. K. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. yra būtent atsakovės L. K. skola.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, A. K. ieškiniui pritaria. Paaiškino, kad iki (duomenys neskelbtini) jis ir mokėjo mokesčius už būsto išlaikymą, tačiau jam mokėti pareigos vėliau nebėra. Teismo procesas pagal atsakovės atstovės 2017 m. rugpjūčio 11 d. byloje atnaujintas, jo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas. Jis nurodė, kad faktiškai išsiskėlė iš minėtų namų (duomenys neskelbtini). Jo, manymu, atsakovės atstovės minima taikos sutartis negalioja, nes procesas toje byloje atnaujintas. Negali sutikti ir dėl to, kad jo iniciatyva buvo sudaryta panaudos sutartis, daugiau paaiškinti nieko negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3296-1023/2018, iš A. K. AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteista 1 887,69 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 42,00 Eur žyminio mokesčio (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 43-47). Teismas sprendime nurodė, kad A. K. pagal sutartį AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekiant elektros energiją į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. susidarė 1 887,69 Eur įsiskolinimas. 2018 m. liepos 9 d. teismas ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos priteisimo iš A. K. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 35-39). 2018 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu antstolis, išieškojęs priteistą skolą iš A. K., grąžino vykdomąjį raštą teismui (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 33-34).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. K. ir trečiasis asmuo A. K. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tarp A. K. ir L. K. sudaryta panaudos sutartis, kuria A. K. L. K. ir jos nepilnamečiams vaikams D. K. ir T. K. neatlygintinai perdavė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 50). Panaudos sutarties terminas iki (duomenys neskelbtini). Sutartyje neaptarta kas mokės už komunalines paslaugas, sulygta tik tai, kad panaudos gavėjas įsipareigoja naudoti nekilnojamąjį turtą pagal tiesioginę jo paskirtį, prižiūrėti ir saugoti. Panaudos sutartis (duomenys neskelbtini) registruota valstybės įmonėje Registrų centras (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 40-42). Atsakovė L. K. nuo 2013 m. kovo 22 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15). Atsiliepime į ieškinį A. K. pažymėjo, kad L. K. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. yra atsakovės skola. A. K. paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad po santuokos nutraukimo jis dar eilę metų gyveno kartu su atsakove, vedė bendrą ūkį, o nuo (duomenys neskelbtini) jis išsikraustė iš (duomenys neskelbtini), nuo to momento su atsakove kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jų niekas nesieja. Ginčo dėl laikotarpio, kurį L. K. ir A. K. kartu gyveno atsakovui priklausančiame name, byloje nėra. Tokias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino tiek L. K., tiek ir A. K.. Pasak A. K. paaiškinimų teisme, to neneigė ir L. K., iki (duomenys neskelbtini) jis ir mokėjo mokesčius už minėto būsto išlaikymą, tačiau, trečiojo asmens manymu, jam mokėti pareigos išsikrausčius neliko. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovės prašymas pripažinti ieškovo A. K. dalyvavimą būtinu tikslu išsiaiškinti panaudos sutarties sudarymo tikslus buvo atmestas teismo informacinėse pažymose nurodytais motyvais kaip perteklinis, esant byloje pakankamai surinktų duomenų ir nenustačius pagrindo jo tenkinimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1, 2 dalis).

Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis).

Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 93-98), kad reikalavimą reiškia atsakovei L. K. (faktiškai skolos susidarymo laikotarpiu besinaudojusiai tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini)), jį grįsdamas tuo, jog atsakovė panaudos teise ginčo laikotarpiu valdė (ir naudojosi) jai perduotą nekilnojamąjį turtą – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taigi pareiga išlaikyti ir saugoti panaudos pagrindais perduotą turtą yra grindžiama panaudos sutartimi bei įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis panaudos teisinius santykius, kaip tai yra numatyta CK šeštos knygos XXXII skyriuje. Tikslus skolos susidarymo laikotarpis, skolos apskaičiavimo detali skaičiuotė bei skolos dydį pagrindžiantys įrodymai yra grindžiami 2018 m. birželio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3296-1023/2019, kuriuo buvo patenkintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys A. K. dėl skolos priteisimo už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. (imtinai), bei šiame procesiniame sprendime teiktais teismo išaiškinimais dėl panaudos turėtojo pareigos apmokėti faktines būsto (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)).

AB „Lietuvos energija“ 2019 m. kovo 6 d. rašte, adresuotame ieškovo atstovui, nurodyta, kad ji duomenis apie suvartotą elektros energiją turi nuo 2002 m. rugsėjo 1 d. Paaiškino, kad A. K. vardu sutartis dėl suvartotos ir apmokėtos elektros energijos buvo sudaryta nuo 1998 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. vasario 22 d. AB Lietuvos energija pateiktais duomenimis iki 2016 m. rugsėjo 12 d. įsiskolinimo už elektros energiją nėra, vėlesnių duomenų teigia neturinti (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 19, 21-32). Bylos duomenimis matyti, jog (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė L. K. siūlymą dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 129-130). Nurodė, kad atsakovė gali pasirašyti sutartį vienu iš jai patogiausių būdų. Pažymėjo, kad atsakovės kliento kodas – (duomenys neskelbtini), objekto adresas – (duomenys neskelbtini), objekto Nr. (duomenys neskelbtini), skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini), rodmuo 15375 (dieninė skalė), 19965 (naktinė skalė). Tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir L. K. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo tiekti elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 131-132, 187-188, 189, 190, 191). 2019 m. liepos 12 d. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ raštu informavo atsakovę (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 133), jog nuo 2017 m. lapkričio 3 d. pagal fiksuotus elektros apskaitos prietaiso rodmenis buvo susidariusi 215,85 Eur skola, kuri pasirašius paprastąjį vekselį turėjo būti apmokėta iki 2018 m. balandžio 30 d. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 134), tačiau buvo apmokėta 2018 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 135).

Iš trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. kovo 23 d. matyti, kad paskutinis mokėjimas už elektros energiją atliktas 2016 m. rugsėjo 12 d. iki rodmenų: dieninės skalės - 6677,18 ir naktinės skalės - 8680,41. 2017 m. balandžio 4 d. nurašyti energijos apskaitos prietaiso rodmenys: dieninės skalės - 12564,00 kWh ir naktinės skalės 17247,00 kWh, jų pagrindu priskaičiuota suma už dieninės skalės elektros energijos suvartojimą sudaro 729,97 Eur, o už naktinės skalės elektros energijos suvartojimą – 779,97 Eur, kas iš viso 2017 m. balandžio 4 d. sudaro 1 509,53 Eur sumą. 2017 m. lapkričio 3 d. taip pat buvo nurašyti energijos apskaitos prietaiso rodmenys: dieninės skalės - 14427,00 kWh ir naktinės skalės 18864,00 kWh, Užfiksuotų rodmenų pagrindu, įvertinus apmokėtą rodmenų kiekį, 2017 m. lapkričio 3 d. buvo apskaičiuota iš viso jau 1 887,69 Eur skola. Iš priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2019 m. liepos 15 d. matyti, kad 2018 m. sausio 18 d. buvo nurašyti energijos apskaitos prietaiso rodmenys: dieninės skalės - 15375,00 kWh ir naktinės skalės - 19965,00 kWh. Įvertinus nurašytus rodmenis skola sudarė už elektros energiją sudarė 215,88 Eur.

Ginčo dėl 215,88 Eur sumos už elektros energiją nėra, nes atsakovė, siekdama, kad nebūtų nutrauktas elektros energijos tiekimas objektui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prisiimdama šį skolinį įsipareigojimą, kurį pati ir apmokėjo. Tuo tarpu nors atsakovė ir ginčija prievolę mokėti už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu (2016 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 3 d.) suvartotą elektros energiją, kadangi, jos manymu, ji klaidingai buvo laikoma klientu, kadangi sutarties nepasirašė, o taip pat ji neturėjo teisės to padaryti, tik (duomenys neskelbtini) pati sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį, kai, jos teigimu, pagal Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017, L. K. ir A. K. susitarė, kad A. K. įsipareigoja padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nupirktas butas, tačiau akivaizdu, kad atsakovė vis tik gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudojosi tiekiama elektros energija, ką patvirtina byloje pateikti elektros energijos skaitiklių rodmenys. Šiuo atveju ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) pasirašant panaudos sutartį ir joje neaptarus nekilnojamojo turto išlaikymo klausimų, ši pareiga jai kyla vadovaujantis CK 6.636 straipsnio nuostatomis iki pagal įsiteisėjusią 2017 m. birželio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-339-939/2017 panaudos sutartis, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp A. K. ir L. K. buvo nutraukta, nepaisant to, kad A. K. atsisakė reikalavimo iškeldinti atsakovę su nepilnamečiais vaikais D. K. ir T. K. iš A. K. priklausančio gyvenamojo namo, šalims raštu neaptarus ir atskirai nesulygus dėl būsto išlaikymo kaštų nutraukus panaudos sutartį, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 217 m. birželio 29 d.

Kaip jau minėta, atsakovė nesutikimą su ieškovo ieškiniu motyvuoja ir Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017, kuria L. K. ir A. K. susitarė, jog A. K. įsipareigoja padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nupirktas butas. Tuo tarpu Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017, patvirtino tarp L. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, kuria šalys vienu iš punktų susitarė, jog A. K. išlaikymą teikia nepilnamečiams vaikams D. K. ir T. K. turtu, t. y. už 25 050 Eur įgydamas nekilnojamąjį turtą - butą nepilnamečių vaikų vardu lygiomis dalimis per tris mėnesius laiko nuo sutarties įsiteisėjimo dienos. Taip pat minėta taikos sutartimi buvo susitarta, kad A. K. įsipareigoja padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus nupirktas butas. Tačiau, kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2017 m. spalio 26 d. A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-1504-939/2017 A. K. prašymą atmetė, tačiau nutartį apskundus apeliacinės instancijos teismui, šis 2018 m. vasario 8 d. nutartimi Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino, procesą atnaujino ir bylą perdavė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams nagrinėti iš naujo. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. liepos 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eA2-2013-1023/2018, priėmė naują sprendimą, kuriuo pakeitė 2009 m. rugpjūčio 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1242-805/2009, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisė iš A. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K. periodinėmis išmokomis – po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukte teise valdyti L. K.. Minėtu sprendimu teismas pakeitė ir 2011 m. rugsėjo 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-1203-543/2011, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisė iš A. K. išlaikymą nepilnametei dukrai T. K. periodinėmis išmokomis – po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukte teise valdyti L. K..

Kaip jau minėta, ieškovas susidariusį įsiskolinimą laikotarpiu 2016 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 3 d. kildina Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3296-1023/2018, pagrindu. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad „ <...> rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymas yra pakankamas pagrindas kilti gyvenamųjų patalpų savininko pareigai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes panaudos gavėjo ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiai gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai nereiškia, jog panaudos gavėjas – faktinis patalpų naudotojas, apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes tokia jo pareiga gali kilti iš panaudos sutarties ir panaudos santykių, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiama dėl panaudos davėjo ir panaudos gavėjo tarpusavio atsiskaitymo.“. Nors ieškovo atstovė ieškinio reikalavimą kildina būtent pirmiau paminėtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, tačiau šioje byloje esant nustatytomis faktinėms aplinkybėms, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta panaudos sutartis buvo nutraukta įsiteisėjusia 2017 m. birželio 30 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-339-939/2017) nuo 2017 m. birželio 29 d., todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į skolos susidarymo laikotarpį, elektros energijos tiekėjo pateiktus pagrįstus paskaičiavimus pagal nurašytus skaitiklių rodmenis, vertinant laikotarpį, nuo kurio A. K. išsikraustė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių namų (duomenys neskelbtini), neimant domėn civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017, kurioje procesas buvo atnaujintas ir byla išnagrinėta iš naujo, L. K. ir A. K. sutartų įsipareigojimų, yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai įsiskolinimą už elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. birželio 29 d., t. y. 1 509,53 Eur. Juo labiau, kad šalims panaudos sutartyje neaptarus nekilnojamojo turto išlaikymo klausimo, ši pareiga tenka panaudos gavėjui CK 6.636 straipsnio pagrindu, t. y. atsakovei, tuo tarpu nutraukus panaudos sutartį ir šalims dėl to nesusitarus dėl daikto išlaikymo, tame tarpe ir elektros energijos tiekimo, išlaidų, spręstina, kad ieškovas prisiėmė riziką dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir su tuo susijiusių mokesčių mokėjimo, todėl likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nors ieškovo atstovė ieškinį grindžia vien tik prejudiciniu faktu, t. y. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3296-1023/2018, ir jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad byloje ginčo dėl skolos dydžio ir skolos susidarymo laikotarpio nekilo, o iš esmės ginčas buvo dėl to, kam tenka prievolė mokėti už elektros energiją, namo savininkui A. K. ar pagal panaudos sutartį L. K., tačiau, nagrinėjamoje byloje esant nustatytoms kitoms pirmiau aptartoms bylos aplinkybėms, esant įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nutrauktai tarp šalių panaudos sutarčiai, pagrindo visiškai tenkinti ieškinį nėra. Juo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktus; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, už ieškinį sumokėjo 43,42 Eur žyminį mokestį (elektroninė bylos apyrašo 1 t., b. l. 16). Ieškovo atsakovė teismui pateikė prašymą dėl patirtų išlaidų (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 158-159). Iš prie prašymo pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas atstovei pagal sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už ieškinio ir jo priedų parengimą, paklausimų teikimą, kitų procesinių dokumentų su prašymais rengimą ir pateikimą, pasirengimą atstovauti klientui ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje pervedė 1 369,00 Eur sumą (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 160-161), pagal sąskaitą už teisines paslaugas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už procesinių dokumentų su prašymais rengimą, įrodymų rinkimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose pervedė 359,00 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, pateikus pinigų mokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, jog 1 728,00 Eur ieškovo atstovei sumokėta suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatų, todėl iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

Trečiojo asmens atstovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 350,00 Eur trečiojo asmens A. K. naudai už atsiliepimo teismui parengimą bei teisines konsultacijas. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju nors prašoma priteisti suma ir neviršija Rekomendacijų 5 bei 8.2 punkto nuostatų, tačiau Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (2.1–2.10 punktai). Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Teismas vertina, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kadangi nurodytas atstovo darbo užmokestis neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių tačiau tai nereiškia, kad teismas turėtų priteisti visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas, juo labiau, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, atsiliepime išdėstytos tik faktinės aplinkybės, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Įvertinus aptartas aplinkybes, trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 150,00 Eur.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 3,36 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 509,53 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devynis eurus 53 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 15 d. iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 33,87 Eur (trisdešimt tris eurus 87 ct) žyminio mokesčio bei 1 347,84 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 84 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė