Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims L. K. ir A. K. dėl skolos už elektros energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, jam ieškovės ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo byloje pateikimo įteiktas asmeniškai vadovaujantis CPK 175¹ straipsniu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 441 straipsnis nustato, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovės ieškinio suma yra 1887,69 Eur, teismas negavo bent vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla vadovaujantis CPK 441 straipsnio nuostatomis nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui A. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 19, 20). Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovas A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už jam suteiktą elektros energiją apmokėti pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12). Ieškovui pagal sutartį tiekiant elektros energiją į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. susidarė 1887,69 Eur įsiskolinimas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 18, ieškinio priedas Nr. 5 „išrašas iš Ieškovės kompiuterinės programos „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2013-09-17 iki 2018-03-23“– 2 lapai“, pateiktas .exel formatu). 2013 m. kovo 14 d. atsakovas ir trečiasis asmuo L. K. sudarė turto panaudos sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2028 m. birželio 10 d. namą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido naudotis trečiajam asmeniui L. K. ir jos nepilnamečiams vaikams (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20). 2018 m. sausio 26 d. ieškovė gavo L. K. prašymą nenutraukti elektros energijos tiekimo objektui, kadangi name gyvena su nepilnamečiais vaikais (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1887,69 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepimu, iš esmės nenurodydamas ar sutinka ar ne su ieškiniu, nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno ir dabar tebegyvena L. K. su savo nepilnamečiais vaikais, pagal 2013 m. kovo 14 d. sudarytą panaudos sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje ginčo dėl skolos dydžio ir skolos susidarymo laikotarpio byloje nekilo, nes iš esmės ginčas byloje kilo dėl to, kam tenka prievolė mokėti už elektros energiją – ar namo savininkui atsakovui A. K., ar trečiajam asmeniui pagal panaudos sutartį L. K..

Kasacinis teismas, aiškindamas ginčo santykiams reglamentuoti taikytiną teisę, yra nurodęs, kad Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme, todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – namo savininkui ar naudotojui pagal panaudos sutartį – tenka pareiga atsiskaityti už name suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013). Nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklės (toliau – taisyklės), kurios galiojo bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d.), per kurį susidarė skola už suvartotą elektros energiją. Pagal taisyklių 20 ir 100 punktus operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti elektros vartojimo sutartį ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Tuo atveju, kai taisyklėse nustatyta tvarka sutartį yra sudaręs nuomininkas, panaudos gavėjas, laikinasis gyventojas, kitas teisėtas objekto valdytojas ar naudotojas (kai jie yra nebuitiniai vartotojai), objekto savininkas yra atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą, vadovaujantis susitarimu, sudarytu tarp objekto savininko ir aukščiau nurodyto atitinkamo asmens dėl bendros nuomininko ir savininko atsakomybės taikymo, pagal Civilinio kodekso nuostatas. Pažymėtina, kad panaudos sutarties tarp savininko ir panaudos gavėjo sudarymas nėra teisinis pagrindas panaudos gavėjo ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-163/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. T. A., I. T., V. T., A. T., Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-200/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl įsiskolinimo dydžio ir periodo bei dėl to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) faktinė naudotoja – tretysis asmuo L. K., minėta patalpa naudojosi pagal panaudos sutartį. Pažymėtina, kad byloje pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo – minėtos gyvenamosios patalpos savininko (CPK 178 straipsnis). Byloje nepateikta duomenų, kad faktinė minėtų patalpų naudotoja- tretysis asmuo L. K., buvo sudariusi sutartį su visuomeniniu tiekėju – ieškove. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms konstatuotina, kad rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudarymas yra pakankamas pagrindas kilti gyvenamųjų patalpų savininko – atsakovo, pareigai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes panaudos gavėjo ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiai gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai nereiškia, jog panaudos gavėjas – faktinis patalpų naudotojas, apskritai neturi pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes tokia jo pareiga gali kilti iš panaudos sutarties ir panaudos santykių, tačiau nagrinėjamojoje byloje nėra sprendžiama dėl panaudos davėjo ir panaudos gavėjo tarpusavio atsiskaitymo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir į sutarties uždarumo principą, reiškiantį, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims, o ne tretiesiems asmenims, pažymi, jog nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, nesant su tuo asmeniu sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, kuris kaip matyti iš bylos duomenų nėra panaudos sutarties šalis ir jo su faktiniu patalpų naudotoju trečiuoju asmeniu L. K. nesieja jokie prievoliniai ir (ar) kitokio pobūdžio teisiniai santykiai. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovui A. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjai – trečiajam asmeniui L. K., nesudarius rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei) skolą už suvartotą elektros energiją tenka namo savininkui, t. y. atsakovui A. K. (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis, Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklių 20 ir 100 punktai). Teismas pažymi, kad atsakovas A. K., manydamas, kad trečiasis asmuo L. K., atsakovui apmokėjus už suvartotą elektros energiją, privalo jam šią sumą atlyginti, turi teisė reikšti trečiajam asmeniui atitinkamus reikalavimus. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje ir atsakovo atsiliepime minima civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo atsiliepime minima civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (atnaujinus nagrinėjimą naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriose šalys yra tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys L. K. ir A. K., nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku, jose nėra nustatyta aplinkybė, jog trečiasis asmuo L. K. būtų sudariusi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, todėl teismas plačiau apie šiose bylose nustatytas aplinkybes nepasisako kaip nesusijusias su nagrinėjamos bylos dalyku.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo pareigą atliko tinkamai, t. y. atsakovui tiekė elektros energiją, o atsakovas iš sutarties kylančios pareigos sumokėti už tiektą elektros energiją tinkamai neįvykdė, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1887,69 Eur skolos už elektros energiją.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 42,00 Eur žyminis mokestis (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl tenkinus ieškovės ieškinį, valstybės naudai iš atsakovo šios išlaidos priteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įmonės kodas 304151376, buveinė Aguonų g. 24, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB bankas“, 1887,69 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 69 ct) skolos už elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 42,00 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei, iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 4,60 Eur (keturis eurus 60 ct). Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.