- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- e2-18396-819/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12617-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei V. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 571,31 Eur negrąžintos paskolos, 441,03 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-4). Ieškinys buvo priimtas 2018 m. gegužės 2 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).
Atsakovei adresuoti ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti jos darbovietės administracijai 2018 m. gegužės 17 d. Pagal CPK 123 str. 3 d. nuostatas laikoma, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 2 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 949683003 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovei 30 dienų terminui suteikė 500,00 litų (144,81 Eur) kreditą (e.b.l. 6, 36-45). Be to, pradinis kreditorius UAB „4finance“ pagal Sutartį atsakovei 30 dienų terminui 2014 m. gruodžio 5 d. suteikė papildomą kredito sumą – 150,00 litų (43,44 Eur) (e.b.l. 6, 46-55), 2014 m. gruodžio 17 d. – 1150,00 litų (333,06 Eur) (e.b.l. 6, 8-17), 2015 m. sausio 14 d. – 172,64 litų (50,00 Eur) (e.b.l. 7, 22-31) bei sulygo, kad viso atsakovei pagal Sutartį suteikto 1 972,62 litų (571,31 Eur) kredito grąžinimo termino pabaigos data – 2015 m. sausio 31 d., o kredito kaina – 72,23 litų (20,92 Eur) (e.b.l. 22-24). Atsakovė pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2015 m. liepos 8 d. (e.b.l. 1-4). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ (CPK 178 str., 185 str.). 2016 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei International Risk Management OÜ (e.b.l. 33, 56-58), kuri 2017 m. vasario 23 d. reikalavimų perleidimo sutartimi perleido šią reikalavimo teisę ieškovei (e.b.l. 18, 61-67). Ieškovė 2017 m. gegužės 19 d. pranešė atsakovei apie reikalavimo teisių į jos įsiskolinimą perleidimo faktus ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė įsiskolinimo nesumokėjo (e.b.l. 34-35, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.). Atsakovė liko skolinga ieškovei 571,31 Eur negrąžinto kredito ir 20,92 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino (e.b.l. 1-4). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).
Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 str. 1 d. kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 571,31 Eur negrąžinto kredito ir 20,92 Eur palūkanų.
Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą paskolos forma (CK 6.886 str. 1 d.). Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 420,11 Eur palūkanų po kredito termino (e.b.l. 1-4). Tačiau aprašydama ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė nurodo, kad 420,11 Eur palūkanų sumą paskaičiavo už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2016 m. birželio 6 d. (488 dienas) (e.b.l. 2). Kadangi ieškovė teisę į kompensuojamąsias palūkanas įgijo tik atsakovei pažeidus prievolę grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, kompensuojamosios palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 5 d. iki kredito grąžinimo termino pabaigos (2015 m. liepos 8 d.) ieškovės naudai iš atsakovės negali būti priteisiamos (Sutarties 7.1. p., CK 6.245 str. 3 d., 6.246 str. 1 d., 6.874 str. 1 d.). Be to, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. (2015 m. lapkričio 5 d. redakcija) netesybos apskritai negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Nors pagal paskutinį Sutarties specialiųjų sąlygų pakeitimą, atliktą 2015 m. sausio 14 d., bendra kredito kainos metinė palūkanų norma yra 198,20 proc. (e.b.l. 22-24), ieškovė, aprašydama ieškinio faktinį pagrindą, nurodo paskaičiavusi kompensuojamąsias palūkanas taikydama 183,20 proc. metinę palūkanų normą (e.b.l. 2). Įvertinus atsakovei net ir palankesnę metinę palūkanų normą, palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną viršija 0,5 proc. dydį (183,20 proc. / 365 d.). Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu – 0,05 proc., į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis Nr. 2S-1482-577/2014; 2013-11-06 nutartis Nr. 2S-1844-619/2013). Tačiau ieškovės apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovė gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą. Šioje byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovės patirtų nuostolių ir jų dydžio (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovė Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 d. prasme yra vartotoja ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovės galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų, be kita ko, dėl palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti didesnės negu 0,5 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – tai sudaro 53,30 Eur sumą už 180 pradelstų atsiskaityti dienų (592,23 x 0,05/100 x 180), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl atsakovės termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 645,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovė byloje patyrė 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e.b.l. 70). Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 63,77 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 14,67 Eur žyminio mokesčio (23 Eur x 63,77 proc.). Valstybė šioje byloje patyrė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai tenkinamų reikalavimų daliai šios išlaidos sudaro 2,37 Eur (3,72 Eur x 63,77 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenkančios atlyginti išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur dydžio, teismas jų iš atsakovės valstybės naudai nepriteisia (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279, 285-288, 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 571,31 Eur (penki šimtai septyniasdešimt vienas euras 31 ct) negrąžintos paskolos, 74,22 Eur (septyniasdešimt keturi eurai 22 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 645,53 Eur (šeši šimtai keturiasdešimt penki eurai 53 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 14,67 Eur (keturiolika eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.