Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį, paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, prie juo paskirtos neatliktos 3 metų 8 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. G. paskirta galutinė bausmė – 4 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Anksčiau teismo aštuonis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuostatos darbinės veiklos, lėšų valdymo, piktnaudžiavimo alkoholiu, taikomos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, vykdomų programų atžvilgiu, tačiau konstatuotina, kad vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Komisija pažymėjo, kad alkoholio vartojimas susijęs su jo nusikalstamumu ir tai vertinama kaip kintantis kriminogeninis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Po išėjimo į laisvę, nuteistasis teigia, jog nevartos alkoholio, tačiau rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas, todėl rizika nusikalsti gali iš esmės nesikeisti. nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, nusikaltimai sunkėjantys, nusikaltimas padarytas būnant recidyvistu. Nuteistajam yra būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, jo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į teisės ir visuomenės priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tarp jų ir už alkoholio vartojimą). Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis M. G. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunduose nurodoma, kad komisija netinkamai įvertino elgesio, mąstymo, pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčius bei paties lygtinio paleidimo instituto prasmę ir principus. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą, o ankstesni teistumai yra seniai išnykę, nes buvo teistas prieš 20 metų. Nuteistasis nevengia dengti skolų, kurias dengi iš gaunamų pajamų – darbo užmokesčio, neįgalumo ir vienišo asmens išmokos; Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką neatsižvelgiama į akivaizdžios pažangos padarymą, į nuteistojo pastangas mažinti šią riziką. Be to, paskutinė drausminė nuobauda buvo skirta 2021 metais, po to lankė AA susitikimus, lankėsi pas psichologus, vykdė kitas numatytas programas dėl psichika veikiančių medžiagų vartojimo. Taip pat laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š.-P. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo M. G. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, mokėsi, dirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, turi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, M. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad M. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką penkis kartus baustas drausmine tvarka, o vieną kartą drausminė nuobauda neskirta ir apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką M. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą laisvės atėmimo bausmę, ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo teistas, nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad darbinio užimtumo nebuvimas sudarė objektyvų pagrindą gauti lėšų pragyvenimui neteisėtu, nusikalstamu keliu. Profesijos, darbinių įgūdžių stoka siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Taip pat nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos šio metu dengia iš gaunamo darbo užmokesčio. Nors nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau jo padarytų nusikaltimų viena iš pasekmių yra materialinė atsakomybė. Pažymėtina, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Jis yra anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui pagal Europos Sąjungos valstybės narės teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje galima teigti, jog nuteistasis struktūruotoje aplinkoje elgesys nebuvo nepriekaištingas, šešis kartus negebėjo laikytis jam keliamų reikalavimų, penkis kartus baustas drausmine tvarka. Nors šiuo metu yra akivaizdžių permainų, t. y. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, paskutinė nuobauda skirta 2021 m. lapkričio 18 d., už gerą elgesį ir gerą darbą keturis kartus skatintas, bausmę šiuo metu atlieka Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atlikdamas bausmę stengėsi įsitraukti į pozityvią, socialiai priimtiną bei darbinę veiklą. Visgi, pažymėtina, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai praeityje neskatino jo prosocialaus elgesio raiškos laisvėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo metu apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nenustatyta. Tačiau nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, kaltinamasis šiurkščiai pažeisdamas KET, transporto priemonę vairavo neblaivus, kai nustatytas 1,37 promilių girtumas, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio ir padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo du jauni vyrai, be to, tokiu poelgiu jis sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, turtui bei gyvybei. Bausmės atlikimo metu du kartus buvo baustas už alkoholio vartojimą (2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 5 d.), tačiau dėjo pastangas dėl alkoholio vartojimo keliamų problemų valdymo: lankė AA susitikimus, 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. gruodžio mėnesio pats vedė AA susitikimus kitiems nuteistiesiems, lankėsi pas psichologus individualioms konsultacijoms, taip pat baigė Įžanginės grupės užsiėmimus. Interviu metu nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio keliamos problemos gali likti aktualios visą gyvenimą ir kad nuolat reikės kontroliuoti savo potraukį, tačiau yra motyvuotas keisti elgesį. Galima teigti, kad alkoholio vartojimas susijęs su jo nusikalstamumu ir tai vertinama kaip kintantis kriminogeninis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Po išėjimo į laisvę, nuteistasis teigia, jog nevartos alkoholio, tačiau rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas, todėl rizika nusikalsti gali iš esmės nesikeisti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad vertinimo metu buvo pastebima, kad nuteistajam yra būdingi tam tikri tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo sunkumai, kurie pasireiškia jo nepakankamu gebėjimu priimti kitų asmenų poziciją, teikiamą atgalinį ryšį, ypatingai tuomet, kai situacija klostosi jam nepalankia linkme ir apriboja jo galimybes pasiekti asmeninius tikslus ar patenkinti poreikius. Nuteistasis pripažįsta, kad daugelį savo problemų gyvenime būtų išvengęs, jei sugebėtų susilaikyti nuo subjektyviai suvokiamo teisingumo poreikio patenkinimo. Galima pastebėti, kad analizuodamas savo negatyvaus elgesio raišką, jis pateikia įvairius argumentus, kurie minimizuotų jo vaidmenį, tačiau visgi pripažįsta, kad jis daugelyje situacijų turėdavo galimybes elgtis kitaip. Šiuo metu nuteistasis įžvelgia tam tikras problemines sritis savo gyvenimo situacijose, tačiau praeityje stokojo gebėjimų konstruktyviai spręsti iškylančius sunkumus. Stebima, kad nuteistasis yra labiau orientuotas į asmeninių poreikių tenkinimą, patyrimą, tam tikrose situacijose gali stokoti empatijos bei pasižymėti kategoriškumu. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą dviprasmiškos: priežiūrą suvokia kaip neišvengiamybę pagal įstatymus, tačiau jokios prasmės sau ar aplinkiniams dėl laisvės atėmimo bausmės neįžvelgia. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 3 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.