Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. RV-22-2491 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 6 dalį - 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu - galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi bausmę subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi - galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 4 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. kovo 8 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2491 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą. Vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, be to įkalinimo metu kryptingai siekė bausmės atlikimo sąlygų švelninimo, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o daroma pažanga atitinka akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. G. ne kartą skatintas už gerą elgesį, stropų darbą. Asmuo motyvuotai ir aktyviai sprendė problemas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu, lankė AA susitikimus, nuo 2021 metų lapkričio mėnesio iki 2022 metų gruodžio mėnesio pats vedė AA susitikimus kitiems nuteistiesiems, lankėsi pas psichologus individualioms konsultacijoms, taip pat baigė Įžanginės grupės užsiėmimus. Turi tam tikrą saugumo planą, kaip išlaikyti blaivybę. Nuteistasis deklaruoja tolesnius savo gyvenimo tikslus, siejamus su darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu. Palaiko ryšius su savo vaikais, kitais artimaisiais. Visos paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme, ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas. Pastarasis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog M. G. nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi gana plačias galimybes savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti, taip nusikalstamo elgesio riziką sumažinant iki žemos ir tokiu būdu eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. M. G. nusikalstamos veikos sunkėja, paskutinis nusikaltimas padarytas būnant recidyvistu. Bausmės atlikimo metu 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis nei visuomenėje, nei laisvės atėmimo įstaigoje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir, sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistasis yra labiau orientuotas į asmeninį poreikių tenkinimą, gali stokoti empatijos, pasižymi kategoriškumu. Nuteistajam yra būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, atsakomybę už vairavimą išgėrus priskiria ir nukentėjusiems, nuostatos į priežiūrą dviprasmiškos. Tai iš esmės nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti M. G. pakankama motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, paskutinis nusikaltimas padarytas būnant recidyvistu, anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pagal M. G. nusikalstamų veikų pobūdį laisvėje galima daryti išvadą, kad darbinio užimtumo nebuvimas sudarė objektyvų pagrindą gauti lėšų pragyvenimui neteisėtu, nusikalstamu keliu. Profesijos, darbinių įgūdžių stoka siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba. Nuteistasis išsako teigiama nuostatą kvalifikuotos darbinės veiklos atžvilgiu laisvėje. Nuteistasis, jo paties teigimu, turi vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimų (apie 300000 Eur.). Finansinė našta didelė ir nemano, kad kada nors jis sugebės padengti. Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus duomenimis M. G. vardu yra gauta vykdomųjų raštų 48474,96 Eur sumai, išmokėta 947,33 Eur, nuskaitoma nuo algos. Savanoriškai pagal pateiktus prašymus padengė 6 Eur. Galima teigti, kad nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau jo padarytų nusikaltimų viena iš pasekmių yra materialinė atsakomybė. Finansinė padėtis šiuo metu nestabili, nuteistasis turi labai didelių skolų, kurias šiuo metu vykdo iš gaunamo darbo užmokesčio. Bausmės atlikimo metu tris kartus (2020-2021 metais) buvo baustas už alkoholio vartojimą, tačiau dėjo pastangas dėl alkoholio vartojimo keliamų problemų valdymo: lankė AA susitikimus, daugiau nei metus pats vedė AA susitikimus kitiems nuteistiesiems, lankėsi pas psichologus individualioms konsultacijoms. Interviu metu nuteistasis pripažįsta jog alkoholio keliamos problemos gali likti aktualios visą gyvenimą ir kad nuolat reikės kontroliuoti savo potraukį, tačiau yra motyvuotas keisti elgesį. Galima teigti, kad alkoholio vartojimas susijęs su jo nusikalstamumu ir tai vertinama kaip kintantis kriminogeninis veiksnys nusikalstamo elgesio rizikos vertinime. Po išėjimo į laisvę, nuteistasis teigia, jog nevartos alkoholio, tačiau rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas, todėl rizika nusikalsti gali iš esmės nesikeisti. Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką 7 kartus baustas, 5 kartus skatintas, tačiau paskutinis skatinimas 2023 m. gruodžio 12 d. Teismas 2024 m. balandžio 16 d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos gavo informaciją, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (pusiau atviro tipo režimas) nuteistasis M. G. 2024 m. kovo 16 d. apie 19.00 val. buvo tikrintas grįžtantis iš išvykos nuteistasis, kur jo kojos proteze rasti 6 vnt. paketėlių su galimai narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. 2024 m. balandžio 12 d. gauta Lietuvos teismo ekspertizės teismo specialisto išvada, jog rastuose paketėliuose rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų (heroinas, sintetinis kanabinoidas), kurių rastas kiekis atitinka BK 260 straipsnio 3dalį.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nemažai nustatyta kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka, tris kartus skatintas.

Pažymėtina, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/ apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek M. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, M. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 26 dienos), kai nuteistasis už nusikalstamų padarymą yra nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis M. G. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. RV-22-2491 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam M. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.