- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- e2S-631-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autoritmas“
- Atsakovas
- S. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoritmas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7620-251/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autoritmas“ ieškinį atsakovui S. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autoritmas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. V. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 1873,92 Eur turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į vairuotojo - ekspeditoriaus pareigas. 2020 m. sausio 24 d. atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotę, jam buvo išduoti visi kelionei reikalingi dokumentai ir kortelės. 2020 m. vasario 29 d. ieškovės darbuotojai gavo pranešimą iš įmonės EUROWAG (dyzelinio kuro operatorius) apie įtartinas kuro transakcijas Prancūzijoje, kur ieškovės automobiliai net nevažiuoja. Administracijos darbuotojas informavo atsakovą, jog iš atsakovui priėmimo - perdavimu aktu perduotos kuro kortelės kelionės (reiso) metu buvo nupilta (dingo) 1249,88 litrai dyzelinio kuro, tad ieškovė patyrė 1873,92 Eur turtinės žalos. 2020 m. kovo 9 d. atsakovas, grįžęs iš komandiruotės, pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog tuo metu, kai buvo panaudota kuro kortelė, jis stovėjo saugomoje aikštelėje Vokietijoje su kitais ieškovės vairuotojais - ekspeditoriais. Atsakovas pažadėjo atlyginti padarytą žalą, tačiau nuo 2020 m. kovo 9 d. į darbą daugiau nebeatvyko.
3. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) ir prašė priteisti padarytą žalą, tačiau 2020 m. gegužės 12 d. sprendimu DGK nurodė, jog prašymo nesvarstė ir bylą nutraukė dėl vienintelės priežasties – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnio 3 dalies (jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys, kilus ginčui, susitartų ginčą nagrinėti DK nustatyta tvarka).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas gyvena Baltarusijoje, tačiau jokių duomenų apie, kad atsakovas šiuo metu turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti įrodymus apie atsakovo (darbuotojo) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Ieškovė nurodė, kad paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, kurios pagrindu jam buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje; atsakovas dirbo (a) Lietuvos įmonėje, t. y. procesiniai dokumentai jam gali būti įteikiami per darbovietę; atsakovas turi profesionalų atstovą Lietuvos Respublikoje, per kurį taip pat gali būti įteikti procesiniai dokumentai.
8. Ieškovė pažymėjo, kad teismas iš esmės procesinius dokumentus atsakovui gali įteikti tiek paskutinėje proceso dalyviams žinomoje atsakovo gyvenamojoje vietoje, tiek jo darbovietėje, tiek per atstovą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą, teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
12. DK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog civilinėse bylose, kylančiose dėl darbo ginčų dėl teisės, teismingumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taisykles, jeigu Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip. Jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka (DK 215 straipsnio 3 dalis).
13. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui S. V., nurodė, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad ieškovė, nurodžiusi, jog atsakovas gyvena Baltarusijos Respublikoje, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas šiuo metu turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016).
15. 1992 m. spalio 20 d. buvo priimta Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (įsigaliojo 1993 m. liepos 11 d.), todėl jurisdikcijos klausimai spręstini taikant šią Tarptautinę sutartį ir joje reglamentuotas jurisdikcijos nustatymo reglamentuotas jurisdikcijos nustatymo taisykles.
16. Sutarties 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip.
17. Minėtų teisės aktų normų pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kilęs ginčas teismingas Lietuvos teismams tuo atveju, jei atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
18. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 13 d. gyvenamosios vietos deklaravimo patvirtinimu viešbutis „Velga“ patvirtino, kad „Baltarusijos pilietis S. V. turi teisę deklaruoti ir apgyvendinti. Gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), iki leidimo gyventi Lietuvoje pabaigos“. Duomenų apie atsakovo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje byloje nėra. Į bylą pateikta 2020 m. kovo 13 d. atstovavimo sutartis, kuria atsakovas S. V. pavedė atstovauti jo, Baltarusijos piliečio, teisinius interesus Lietuvos Respublikoje Darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkei A. P.-J. (atstovavimo sutartis galioja nuo 2020-03-13 iki 2021-03-12), tačiau jokių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą atstovavimo sutartyje nenurodyta.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas ir byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas, tikrindamas jurisdikciją bylos iškėlimo metu, pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus apie darbuotojo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimo institutą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais (kad teismas iš esmės procesinius dokumentus atsakovui gali įteikti tiek paskutinėje proceso dalyviams žinomoje atsakovo gyvenamojoje vietoje, tiek jo darbovietėje, tiek per atstovą) nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.