Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Intajus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Intajus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magirnis“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės BUAB „Intajus“ bankroto administratorius UAB „Stinkoma“ 2017 m. spalio 26 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2094-852/2017, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, ir bylą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį patenkinti, o atsakovės priešieškinį atmesti, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Lemora“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėja nurodė, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje remiantis tuo, jog teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaida, kuri lėmė neteisėto procesinio sprendimo byloje priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 str. 1 d. 9 p.). Pasak ieškovės, šalių taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, nes jos sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, o nuo 2017 m. vasario 1 d. buvo pradėta nagrinėti teisminė jos bankroto byla. Pagal taikos sutartį ieškovė atsisakė savo 120 007,34 Eur reikalavimo teisės į atsakovę ir tuo buvo pažeisti ieškovės ir jos kreditorių interesai. Patvirtindamas taikos sutartį teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė yra nemoki, jai iškelta bankroto byla bei nenustatinėjo ar taikos sutartimi nebus pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2094-852/2017. Įvertinęs byloje esančią informaciją teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tada, kai jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1287-580/2017, kurioje UAB „Magirnis“ ginčijo BUAB „Intajus“ sudarytus sandorius. Šioje byloje dalyvavo ir dabartinis BUAB „Intajus“ bankroto administratorius UAB „Stinkoma“, kuris 2017 m. gegužės 12 d. pateikė teismui sutikimą dėl UAB „Magirnis“ ieškinio atsiėmimo. Tokiu būdu bankroto administratorius tai dienai turėjo būti susipažinęs minėtos bylos medžiaga, kurioje kartu su BUAB „Intajus“ atsiliepimu į ieškinį buvo pateikta informacija ir apie šioje byloje nagrinėjamus reikalavimus bei pridėta ieškinio kopija. Tai reiškia, kad pareiškėjos bankroto administratorius vėliausiai nuo 2017 m. gegužės 12 d. žinojo apie šią civilinę bylą, taip pat žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį, tačiau jokių pretenzijų per įstatyme nustatytą terminą nereiškė. Aplinkybė, jog bankroto administratorius tik 2017 m. rugsėjo 12 d. nuvyko į teismą ir pasidarė taikos sutarties kopiją, nesudaro pagrindo teigti, kad administratorius buvo rūpestingas ir atidus ir nepraleido pareiškimo pateikimo termino. Pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas baigėsi 2017 m. rugpjūčio 12 d., o administratorius prašymą teismui pateikė tik 2017 m. spalio 26 d. bei nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, yra pagrindas prašymą atmesti.Tačiau, nepaisant išvados apie praleistą pareiškimo padavimo terminą, pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat pasisakė dėl pareiškėjos prašyme nurodytų argumentų, susijusių su pagrindu atnaujinti procesą byloje. Teismas pažymėjo, kad atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo aplinkybę, jog patvirtindamas taikos sutartį teismas netinkamai taikė CPK 42 straipsnio 2 dalį, tačiau realių jos pažeidimų nenustatyta. Nutartyje, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, yra nurodyta ir teismui buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovė yra nemoki ir bankrutuoja, teismas šią aplinkybę įvertino ir patvirtindamas taikos sutartį sprendė, kad ji nepažeidžia ieškovės kreditorių interesų, o taip pat ir viešojo intereso. Taikos sutartimi ne tik ieškovė atsisakė savo 120 007,34 Eur reikalavimo teisės į atsakovę, bet ir atsakovė atsisakė savo 163 294,14 Eur reikalavimo teisės į ieškovę. Tokiu būdu ieškovė gavo didesnę nei 43 000 Eur naudą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė (pareiškėja) BUAB „Intajus“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2094-852/2017. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:Iki 2017 m. rugsėjo 12 d. bankroto administratoriui nebuvo žinoma aplinkybė apie šios civilinės bylos egzistavimą, kadangi iki to laiko jokie duomenys apie ją jam nebuvo pateikti. Apie civilinę bylą Nr. e2-1287-580/2017 administratorius sužinojo iš UAB „Magirnis“ advokato, tačiau jokia minėtos bylos medžiaga jam taip pat perduota nebuvo. Sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo administratorius pateikė su bylos medžiaga nesusipažinęs, kadangi toks veiksmas UAB „Intajus“ jokių neigiamų pasekmių sukelti negalėjo. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad byloje Nr. e2-1287-580/2017 yra ginčo taikos sutartis arba duomenys apie jos sudarymą. O net jei ji ir būtų, tai nesukeltų administratoriui pareigos, neturint visų įmonės dokumentų, nedelsiant ginčyti įmonės sudarytus susitarimus, net neišsiaiškinus aplinkybių ar jie pažeidžia įmonės ar jos kreditorių teises. Be to, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankroto administratorius įmonės sandorius turi patikrinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo įmonės dokumentų gavimo dienos. Net ir nusprendęs, kad prašymo pateikimo terminas yra praleistas, teismas gali savo iniciatyva jį atnaujinti (CPK 78 str. 1 d.), kadangi egzistuoja visa eilė svarbių aplinkybių: ieškovei yra iškelta bankroto byla, bankrotas pripažintas tyčiniu, administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai. Egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje, kadangi iš 2017 m. vasario 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, matyti, kad teismas apie jos neprieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui sprendė išimtinai tik iš jos turinio, tačiau neįvertino BUAB „Intajus“ bankroto. Nors teismas nurodė, kad ši aplinkybė nutartyje buvo įvertinta, tai prieštarauja faktinei bylos situacijai. Taikos sutartis pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių teises, kadangi ja UAB „Intajus“ atsisakė vienintelio realaus savo turto – reikalavimo teisės į UAB „Magirnis“. Bylą inicijavęs ankstesnis įmonės bankroto administratorius ieškinį palaikė, o taikos sutartį pasirašė ne jis, bet tik 2017 m. sausio 13 d. įmonės vadovu paskirtas G. H., kuris, tikėtina, turėjo neaiškų susitarimą su UAB „Magirnis“. Atsakovė UAB „Magirnis“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Iš civilinės bylos Nr. e2-1287-580/2017 medžiagos matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. administratorius pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, leidžiant jam susipažinti su bylos medžiaga. Po to jis pateikė sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. Tai rodo, kad bankroto administratorius jau tada žinojo apie šią civilinę bylą ir turėjo pareigą per tris mėnesius kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.Apeliantė skunde prašo teismo savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą, jei, teismo nuomone, jis yra praleistas. Tačiau tai yra naujas reikalavimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjamas (CPK 312 str.). O jos nurodomos aplinkybės dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą yra nereikšmingos, nes ne dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl bankroto administratoriaus aplaidumo šis prašymas nebuvo paduotas laiku. Teismo nutartyje, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, yra nurodyta ir teismui buvo žinoma, kad ieškovė yra nemoki ir bankrutuoja. Be to, taikos sutartimi ieškovė gavo naudos, nes ne tik ji atsisakė reikalavimo į atsakovę, bet ir atsakovė atsisakė dar didesnio reikalavimo į ją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal BUAB „Intajus“ prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė BUAB „Intajus“ kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – prašymą atidėti teismo posėdį bei nuomonę dėl ieškinio atsiėmimo, pateiktus civilinėje byloje Nr. e2-1287-580/2017. Teismas pažymi, jog šie dokumentai jam yra prieinami per teismų informacinę sistemą LITEKO, todėl jų priėmimas į bylą būtų perteklinis. Dėl šios priežasties teismas minėtus dokumentus priimti atsisako.

Dėl ginčo esmės

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, konstatavo, kad BUAB „Intajus“, atstovaujama bankroto administratoriaus, praleido CPK nustatytą terminą tokiam prašymui paduoti, o tai sudaro atskirą pagrindą netenkinti jos prašymo. Be to, prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje, kadangi tvirtindamas taikos sutartį teismas žinojo apie ieškovės nemokumą, o patvirtintos taikos sutarties sąlygos ne tik kad nepažeidė įmonės interesų, bet ir davė jai naudos. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantę praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi apie šią bylą įmonės bankroto administratorius sužinojo tik 2017 m. rugsėjo 12 d., atvykęs į teismą pasidaryti bylos kopijų. Taip pat nepagrįstai teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, kad tvirtinant taikos sutartį buvo padaryta esminė ir aiški procesinės teisės normos taikymo klaida – neišsiaiškinta ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja nemokios įmonės bei jos kreditorių interesams. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, jog su apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti.CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino pareikšti prašymą atnaujinti procesą pradžia siejama su sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes momentu.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. sausio 27 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė taikos sutartį, kurios pagrindu susitarė užbaigti tarp šalių kilusį ginčą atsisakydami reikalavimų vienas kito atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-2094-852/2017, kurią nagrinėjamu atveju prašoma atnaujinti. Taikos sutartis teismui buvo pateikta 2017 m. vasario 1 d., o patvirtinta 2017 m. vasario 7 d. nutartimi. 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Lemora“ pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Intajus“ iškėlimo. 2017 m. vasario 1 d. ieškinys buvo priimtas, o 2017 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3398-866/2017 įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Stinkoma“. Nors nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliante, kad nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo priėmimo dieną ar jos įsiteisėjimo dieną paskirtasis bankroto administratorius neturėjo pareigos būti susipažinęs su visais įmonės sudarytais sandoriais ir nagrinėjamomis bylomis bei iš karto imti juos ginčyti, data, nuo kurios skaičiuojamas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas šiuo atveju taip pat negali būti laikoma ir administratoriaus nurodyta diena, kada jis atvyko į teismą susipažinti su bylos medžiaga. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, aptariamu metu šios bylos šalys dalyvavo ir kitos civilinės bylos Nr. e2-1287-580/2017 nagrinėjime. Minėtoje byloje UAB „Magirnis“ ginčijo BUAB „Intajus“ sudarytus sandorius. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo eigoje UAB „Intajus“ pradėjo atstovauti ir naujai paskirtas bankroto administratorius, kuris dar 2017 m. balandžio 4 d. pateikė teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, nurodydamas, kad šiuo metu jam dar nėra perduoti visi įmonės dokumentai. Taip pat 2017 m. gegužės 9 d. administratorius pateikė teismui sutikimą su UAB „Magirnis“ sprendimu atsiimti byloje ieškinį. Aptariamos bylos medžiaga patvirtinta, kad pati UAB „Intajus“ bylą nagrinėjantį teismą dar anksčiau pateiktame atsiliepime į ieškinį buvo informavusi apie tarp šalių vykstantį teisminį procesą byloje Nr. 2-2094-852/2017, buvo pateikusi teismui savo ieškinio kopiją. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateikta pozicija, jog apie prašomos atnaujinti civilinės bylos egzistavimą BUAB „Intajus“ bankroto administratorius vėliausiai galėjo sužinoti 2017 m. gegužės 9 d., kai pateikė sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo.Nors apeliantė teigia, kad sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje Nr. e2-1287-580/2017 administratorius pateikė nesusipažinęs su bylos medžiaga, tokia aplinkybė, bet kokiu atveju būtų laikoma nebent administratoriaus aplaidumo bei netinkamo pareigų vykdymo apraiška, bet ne pagrindu pripažinti, kad tuo metu administratorius apie šią civilinę bylą negalėjo žinoti. Pažymėtina, kad jau minėtoje CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ne tik sužinojimo bet ir turėjimo sužinoti kriterijus. Negana to, atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog duomenys apie teismines bylas, kuriose dalyvavo konkretus juridinis asmuo, šiuo atveju UAB „Intajus“, ir jose priimti galutiniai teismo procesiniai sprendimai yra viešai skelbiami ir prieinami visiems asmenims, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo būti bankroto administratoriaus patikrinti ir anksčiau, nei 2017 m. rugsėjo 12 d.Dėl aukščiau aptartų argumentų visumos apeliantė laikytina pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta praleidusia įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (terminas jam pateikti baigėsi 2017 m. rugpjūčio 12 d., o prašymas buvo pateiktas 2017 m. spalio 26 d.). Apeliantės skundo argumentas, kad teismui laikius, jog terminas praleistas, jis turėtų spręsti dėl tokio termino atnaujinimo, laikytinas nauju reikalavimu, kuris nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teisme. Toks reikalavimas, remiantis CPK 312 straipsniu, nenagrinėjamas. Pasisakant dėl teismo teisės savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 str. 1 d.) pažymėtina, jog tam turi būti pateiktos svarbios tokio praleidimo priežastys. Tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas tokių priežasčių nenustatė. Apeliantės nurodytos priežastys (ieškovei iškelta bankroto byla, bankrotas pripažintas tyčiniu, administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai) nelaikytinos termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis.Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas šį prašymą atmesti, apeliacinės instancijos teismas taip pat trumpai pasisako ir dėl ieškovės nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo baigta patvirtintus šalių taikos sutartį. Apeliantės nuomone, tvirtindamas šią taikos sutartį teismas netinkamai taikė CPK 42 straipsnio 2 dalį, nes nesiaiškino ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, nepažeidžia įmonės kreditorių interesų. Su tokia apeliantės pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti. Aplinkybė, jog BUAB „Intajus“ taikos sutarties patvirtinimo metu buvo nemoki, teismui buvo akivaizdžiai žinoma. Iš 2017 m. vasario 7 d. nutarties matyti, kad skirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas teismas identifikavo ieškovės statusą. Ir, nors pasisakydamas dėl taikos sutarties neprieštaravimo imperatyvioms teisės normoms aiškia neįvardino neprieštaravimo ieškovės kreditorių interesams, aplinkybė, kad tai liko neįvertinta, apeliantės atskirajame skunde neįrodyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė taikos sutartimi ne tik atsisakė savo reikalavimo į atsakovę, bet ir atsakovė atsisakė savo reikalavimo į ieškovę. Tokiu būdu šalys ginčą išsprendė abipusėmis nuolaidomis, o ieškovė netgi laikytina gavusia didesnę naudą, kadangi atsakovės reikalavimas jai buvo didesnis.

Dėl bylos procesinės baigties

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantės nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.