- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 1-3062-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57200-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- D. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, baustas administracine tvarka, teistas:
1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant subendrintą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant 20 parų arešto bausmę. Subendrinus su 2012 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 80 parų arešto bausmė;
3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskiriant 15 MGL dydžio (564,90 eurų) baudą, kuri pagal BK 64¹ straipsnį sumažinta iki 10 MGL dydžio (376,6 eurų) baudos. Kartu paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 1 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2017 m. spalio 15 d. 05.15 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus tyčia elgdamasis įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. būdamas toje aikštelėje rankomis be jokių priemonių bandė atidaryti tamsios spalvos, galimai mėlyno automobilio, buvusio prie įvažiavimo į namo teritoriją, variklio dangtį, po to, bandė, atidaryti bagažinę, kelis kartus įspyrė į to automobilio ratą, po ko pradėjo vaikščioti po aikštelę ir spardyti kitus automobilius, bandė patekti į tų automobilių vidų, tikrinant ar atrakintos durelės, tokiais tyčiniais veiksmais ir buvo apspardytas automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis nukentėjusiajam O. O. ir taip buvo įlenktas automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinis bamperis ir sparnas, nusilupo dažai, įlenktas bagažinės dangtis iš kairės pusės, įskeltas galinis bamperis, padaryta nukentėjusiajam O. O. bendra 200 eurų turtinė žala, tokiu būdu viešoje vietoje tyčiniais įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, išgąsdinant, kad gali būti sugadintas kitų asmenų turtas, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam O. O. 200 eurų turtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamas D. B. parodė, kad kaltę pripažįsta, sutinka duoti paaiškinimus. 2017 m. spalio 15 d. prie „Rimi“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) ėjo namo. Nelabai atsimena, buvo labai išgėręs. Pripažįsta savo veiksmus ir civilinį ieškinį. Nuo alkoholio kiekvienas pasidaro neadekvatus. Po gimtadienio išvis nebegeria. Jam atrodo, buvo galima kitaip pasielgti (b. l. 103).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. B. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. ryte, tikslaus laiko nepamena, ėjo vienas iš (duomenys neskelbtini) link Perkūnkiemio. Prieš štai su draugu A. bare vartojo alkoholinius gėrimus. Iš baro išėjo labai girtas. Neprisiminė kaip ir kokiu keliu ėjo link (duomenys neskelbtini). Negali paaiškinti, kaip ten atsirado, greičiausiai pro ten nusprendė eiti namo. Nepamena fakto, kad spyrė į automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nepamena jokių aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, nurodytų pranešime apie įtarimą. Kiek pamena, atmintis trumpam grįžo, kai sėdėjo policijos pareigūnų automobilyje, po to, atmintis vėl dingo. Po to pamena, kaip atsibudo komisariato sulaikymo patalpoje ir rašė pasiaiškinimą. Kaip buvo patalpintas į sulaikymo patalpą nepamena. Gal ir sugadino turtą kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, bet to nepamena, o gal automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo sugadintas iki to momento, kaip atsidūrė prie to automobilio. Jei žmonės iškvietė policiją ir buvo uždarytas, matyt jo elgesys buvo netinkamas, bet ar sugadino automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neaišku (b. l. 46).
Papildomai apklaustas D. B. parodė, kad prisipažįsta, jog 2017 m. spalio 15 d 05.15 val. viešoje vietoje buvo neblaivus, galėjo minėtu laiku būti automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepamena ar tikrai ten buvo. Nepamena, kur jį sulaikė policijos pareigūnai, taip pat nepamena, kad elgėsi kaip nurodyta 2018 m. liepos 31 d. pranešime apie įtarimą. Jei buvo sulaikytas, matyt, kažką darė, bet ką būtent nepamena. Kadangi buvo labai girtas, nemano, kad turėjo jėgų ir galėjo sugadinti automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ar spardyti kitus automobilius ir bandyti į juos patekti, todėl nepripažįsta sugadinęs to automobilio (b. l. 56).
Nukentėjusysis O. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 12.00 val. jam telefonu policijos pareigūnai pranešė, kad jo automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo palikęs priparkuotą adresu (duomenys neskelbtini) yra apgadintas ir yra nustatytas asmuo, kuris taip padarė. Nuvykęs prie automobilio pamatė, kad apgadintas galinis bamperis ir bagažinė. Dėl šio apgadinimo vertina padarytą 200 eurų žalą, dokumentus iš serviso pateiks vėliau, artimiausiu metu, taip pat pateiks automobilio nuotraukas. Su asmeniu, kuris apgadino automobilį, bendravo telefonu ir nurodė padarytą žalą, tačiau pastarasis pinigus mokėti atsisakė. Todėl kreipiasi į policiją su pareiškimu (b. l. 23).
Papildomai O. O. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 12.00 val. sulaukė skambučio iš mamos (jai paskambino iš policijos dėl apspardyto jo automobilio), todėl nuėjo apžiūrėti automobilį. Apžiūrėjus automobilį pastebėjo, kad ant galinio bamperio ir sparno iš kairės pusės buvo įlinkimas ir matėsi nusilupę dažai (pažeidimas yra arčiau galinio žibinto iš kairės pusės, apie 10 cm nuo galinio kairės pusės žibinto, kur yra sujungimas bamperio su sparnu), taip pat ant bagažinės dangčio iš kairės pusės, 15-20 cm nuo kairiojo žibinto buvo įlinkimas, ant galinio bamperio buvo skilimas apie 7 cm ties viduriu (skilimas buvo negilus). Ant bagažinės dangčio matėsi bato pėdsakai. Kiek buvo pėdsakų, dabar nepasakys. Ant galinio bamperio ir sparno iš kairės pusės prie žibinto buvo perbrauktas bato pėdsakas (šoninis slydimas). Ant galinio bamperio ties viduriu šalia padaryto skilimo taip pat matėsi bato pėdsakai (kiek buvo batų pėdsakų, nepasakys). Kitų automobilio sugadinimų nebuvo. Ant automobilio po įvykio naujų įbrėžimų nebuvo, buvo tik seni įbrėžimai, padaryti iki įvykio. Visą galinį bamperį serviso darbuotojai šlifavo, špakliavo, dažė. Taip pat servise išlygino, špakliavo, nušlifavo bagažinės dangtį, jo nedažė, nes neturėjo pinigų. Remonto darbai susiję su galiniu bamperiu ir bagažinės dangčiu jam kainavo 200 eurų. Galinio kairės pusės sparno neremontavo (b. l 30).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. R. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 15 d. apie 05.00 val. atsibudo ir pradėjo žiūrėti pro langą. Jos langai išeina į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia jos namo. Minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo paliktas ir jos automobilis. Žiūrint pro langą pastebėjo vyrą, kuris stovėjo prie vieno tamsios spalvos, galimai mėlyno automobilio (automobilis stovėjo prie borto įvažiuojant į namo teritoriją, koks modelis ir markė automobilio tiksliai nepasakys, nes nepamena). Minėtas vyras rankomis (jokio įrankio vyras neturėjo) bandė atidaryti to automobilio variklio dangtį, po to, bandė atidaryti bagažinę, įspyrė kelis kartus (tiksliai nepasakys kiek kartų) į automobilio ratą (į kurį ratą, nepamena). Iš vyro elgesio ir judesių suprato, kad vyras yra girtas. Vyras aikštelėje buvo vienas, kitų asmenų aikštelėje nebuvo. Po to, vyras pradėjo vaikščioti po aikštelę ir spardyti kitus automobilius (kiek ir kokius automobilius spardė, nepasakys), taip pat vyras bandė patekti į minėtų automobilių vidų (tikrino ar atrakintos durelės), todėl ji iškvietė policiją, nes bijojo, kad minėtas vyras apspardys ir įsilauš į jos automobilį. Jos automobilis nebuvo apgadintas (savo automobilį ji apžiūrėjo kartu su pareigūnais, kai jie atvyko į įvykio vietą). Jai žiūrint pro langą pasirodė, kad vyras įsilaužė į automobilį stovintį šalia balto mikroautobuso, tačiau atvykę pareigūnai į įvykio vietą, patikrino automobilius, esančius aikštelėje ir pasakė, kad nė į vieną automobilį įsilaužta nebuvo. Bendraujant su policijos pareigūnu telefonu, K. paklausė, kur šiuo metu yra vyras, ji pasakė, kad vyras yra šalia balto mikroautobuso. Ar spardė vyras automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar bandė patekti į to automobilio vidų, kai žiūrėjo pro langą, ji dabar nepasakys, nes nepamena, tačiau apžiūrint tą automobilį kartu su pareigūnais matėsi ant automobilio rankų ir batų pėdsakai (rankų pėdsakai matėsi, kiek pamena, ant bagažinės dangčio, o batų pėdsakai šonuose, bet kur konkrečiai, nepasakys). Automobilių stovėjimo aikštelė nuo namo yra apie 50 m atstumu (aikštelė nėra apšviesta). Vyro apibūdinti negali, veido bruožų apibūdinti taip pat negali, nes iš tolo veido nesimatė ir lauke buvo tamsu. Vyro atpažinti negalėtų. Atvykus policijai ir liudytojai bendraujant su pareigūnais vyras buvo patalpintas į automobilį, todėl vyro nematė ir tiesioginio kontakto su juo neturėjo. Pamena, kad vyras buvo apsirengęs tamsiai (b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), asmuo bando atidarinėti kieme stovinčius automobilius ir juos daužo. Atvykę į įvykio vietą rado asmenį, kaip vėliau paaiškėjo D. B., kuris paaiškino, kad laukia draugo. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai girtas, kalba buvo nerišli ir nekoordinuoti judesiai. Jis elgėsi ramiai. Apžiūrėjo stovinčius automobilius, kuriuos tiksliai ir kiek automobilių apžiūrėjo, nepamena, šalia kurių stovėjo minėtas asmuo, tačiau jokių apgadinimų ant minėtų automobilių neaptiko, į vidų minėtų automobilių įsibrauta nebuvo. Apie tai pranešė OVS budėtojui, budėtojas pasakė, kad tuoj ateis pranešėja. Atėjusi pranešėja pasakė, kad vyras, su kuriuo jie bendravo prieš jai ateinant, spardė ir bandė patekti į kelių automobilių vidų. Kaip suprato, pranešėja stebėjo pro langą, kai jie bendravo su D. B., nes kai atėjo pranešėja, kiek pamena, vyras jau sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Pranešėja parodė visus automobilius, nepamena, kuriuos ir kiek automobilių nurodė pranešėja, kuriuos spardė ir į kurių vidų bandė patekti D. B. Jie juos visus kartu su pranešėja apžiūrėjo ir aptiko apgadinimus tik ant vieno automobilio, kurį nurodė tarnybiniame pranešime (surašė po įvykio). Kiek pamena, tas automobilis buvo „Ford“ (valstybinių numerių nepamena), buvo įbrėžtas minėto automobilio galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas. Ant automobilio įlinkimų, kiek pamena, nebuvo. Kiek pamena įbrėžimai buvo negilus, Ant minėto automobilio matėsi batų pėdsakai (šoninis slydimas) (b. l. 38).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio P. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 05.15 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. V. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) asmuo bando atidarinėti kieme stovinčius automobilius ir juos daužo. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas D. B., kuris paaiškino, kad laukia draugo. Išėjusi pranešėja K. R. nurodė, kad matė kaip vyras automobilius apspardė ir tuos automobilius nurodė. Ant vieno automobilių matosi apgadinimai, „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matosi įbrėžtas galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas. Asmuo pristatytas į 1 PK (b. l. 16).
Byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės grafoje „aplinkybės“ nurodoma, kad pranešėja mato per langą kaip neblaivus vyras bando atidarinėti stovinčius automobilius, daužo juos. Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas – 2017 m. spalio 15 d. 05.13 val. Grafoje „informacija apie patikrinimą“ nurodyta, kad šalia automobilių buvo D. B. Rastas galimai apspardytas automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apspardytas galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių nuotraukų matyti ant automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esančios spardymo žymės (b. l. 17-18, 31-32).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso O. O. (b. l. 20).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektu yra garso įrašas. Apžiūros protokole stenografuotas garso įraše esantis pranešėjos pokalbis su bendrojo pagalbos centro ir policijos darbuotojais. Pranešėja nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), girtas vyras bando atidaryti visas mašinas, tranko. Pranešėja mato vyrą. Pranešėją sujungus su policijos darbuotoja, pranešėja nurodė, vyro požymius – mato juodą striukę, yra šalia balto mikroautobusiuko. Pranešėja pažymėjo, kad vykstant pokalbiui prie balto autobusiuko privažiavo policija (b. l. 40-41).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį
Šioje byloje kaltinamajam D. B. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 284 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pats kaltinamasis D. B. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 103), kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai taip pat sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuota BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.
Teismų praktikoje pažymima, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (kasacinės nutartys 2K-242/2011, 2K-54-222/2017). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad kaltinamojo elgesys atitiko tokią teismų praktikoje pateiktą įžūlaus elgesio sampratą. Kaip matyti iš bylos duomenų, liudytoja K. R. įvykio metu tiesiogiai stebėjo kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką. Ji parodė, kad „žiūrint pro langą pastebėjo vyrą, kuris stovėjo prie vieno tamsios spalvos, galimai mėlyno automobilio <.....> Minėtas vyras rankomis (jokio įrankio vyras neturėjo) bandė atidaryti to automobilio variklio dangtį, po to, bandė, atidaryti bagažinę, įspyrė kelis kartus (tiksliai nepasakys kiek kartų) į automobilio ratą.<.....> Vyras aikštelėje buvo vienas, kitų asmenų aikštelėje nebuvo. Po to, vyras pradėjo vaikščioti po aikštelę ir spardyti kitus automobilius (kiek ir kokius automobilius spardė, nepasakys), taip pat vyras bandė patekti į minėtų automobilių vidų (tikrino ar atrakintos durelės)“ (b. l. 35). Bendraudama su bendrojo pagalbos centro ir policijos darbuotojais K. R. taip pat teigė, kad „adresu (duomenys neskelbtini), girtas vyras bando atidaryti visas mašinas, tranko“ (b. l. 40-41), tokia informacija atsispindi ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 11). Liudytojo A. V. parodymai (b. l. 38) ir P. T. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad liudytoja K. R. parodė visus automobilius, kuriuos spardė ir į kurių vidų bandė patekti D. B.. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad D. B. elgėsi agresyviai. Automobilių niokojimas viešoje vietoje yra įžūlus elgesys. Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių priežasčių tokiam elgesiui, o pats kaltinamasis teisme pripažino, kad jo tokį įžūlų elgesį nulėmė alkoholis (b. l. 103).
BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014, 2K-229-976/2018). Akivaizdu, kad kaltinamasis savo nusikalstamu elgesiu sukėlė ir nusikalstamus padarinius. Į jo neteisėtus veiksmus dėmesį ankstyvą rytą atkreipė liudytoja K. R., taigi buvo sutrikdytas jos poilsis, liudytoja bijojo, kad kaltinamasis apspardys ir įsilauš į jos automobilį (b. l. 35 Kaip matyti iš kitų bylos duomenų: BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 11), apžiūros protokolo (b. l. 40-41), liudytojo A. V. parodymų (b. l. 38), P. T. tarnybinio pranešimo (b. l. 16) į įvykio vietą netgi buvo kviečiami policijos pareigūnai. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo O. O. parodymų (b. l. 23, 30), VĮ „Regitros“ išrašo (b. l. 20), nuotraukų (b. l. 17-18, 31-32) dėl kaltinamojo veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis ne tik atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir sukėlė realius nusikalstamus padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai – automobilių niokojimas viešoje vietoje –atlikti tiesiogine tyčia. Tyčiai konstatuoti nebūtina nustatyti, jog kaltininkas savo veiksmus suvokė būtent tai, kaip tai apibrėžia baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios teisės mokslo nuostatos. Šiuo gi atveju, D. B. norėjo daužyti ir spardyti kieme stovėjusių automobilius, todėl, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties ir bendrą socialinį išprusimą, negalėjo nesuprasti, kad tokiu būdu jis elgiasi netinkamai. Iš visumos bylos duomenų matyti, jog tikėtina, kad kaltinamojo tyčia susiformavo spontaniškai, kilo staiga, vartoto alkoholio paveikoje (konkretus tyčios susiformavimo momentas neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui), ko neginčija pats kaltinamasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010, 2K-91/2010, 2K-136/2010, 2K-410/2011, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018, 2K-229-976/2018). Taigi, nors byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis turėjo konkretų siekį pažeisti viešąją tvarką ar rimtį, tačiau yra akivaizdu, kad jis galėjo bendrais bruožais numanyti, kad spardant ir kitaip niokojant automobilių stovėjimo aikštelėje esančius automobilius gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Taigi, apibendrinant pažymėtina, jog kaltinamojo veiksmuose egzistuoja BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai ir D. B. pripažįstamas padariusiu minėtą nusikaltimą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis anksčiau yra teistas (b. l. 61-69), administracine tvarka baustas (b. l. 70-73), dirba (b. l. 76), dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas (b. l. 79-80). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,77 promilių girtumas (b. l. 57)) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Teismas pažymi, jog iš visų BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių geriausiai BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus įgyvendins būtent prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė. Tokia išvada darytina todėl, jog kaltinamasis patirs realius apribojimus, dėl kurių vykdomo turės nuolat bendradarbiauti su probacijos tarnyba. Todėl teismas, įvertinęs jo nuoširdų prisipažinimą, jo kaltę sunkinančią aplinkybę, jo asmenybės ir veikos pavojingumo mastą, skiria kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio, per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi medicinos įstaigoje; 2) uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholius gėrimus.
Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Šioje byloje O. O. pateikė civilinį ieškinį 200 eurų žalai atlyginti (b. l. 25). Pažymėtina tai, kad jis į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių žalos dydį. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu jis duodamas parodymus teigė, kad „visą galinį bamperį serviso darbuotojai šlifavo, špakliavo, dažė. Taip pat servise išlygino, špakliavo, nušlifavo bagažinės dangtį <.....> Remonto darbai, susiję su galiniu bamperiu ir bagažinės dangčiu jam kainavo 200 eurų“ (b. l 30). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė konkrečius remonto darbus, kurie buvo atliekami jo automobiliui. Byloje nėra abejonių dėl to, ar O. O. apskritai buvo padaryta žala. Jo nurodomos išlaidos atitinka protingumo standartus, nėra aiškiai nepagrįstos. Be to, pats kaltinamasis žalos dydžio neginčijo. Todėl teismas civilinį ieškinį laiko pagrįstu ir jį tenkina visiškai.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi medicinos įstaigoje; 2) uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi medicinos įstaigoje; 2) uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholius gėrimus.
Bausmę pradėti skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš D. B. priteisti civilinio ieškovo O. O. naudai 200 eurų turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti D. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.