- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1-1941-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Darius Novikas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam A. Š., kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Novikui, laiduotojai A. Š., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav.,šeimyninė padėtis vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2020 m. gegužės mėn. 19 d., apie 09.50 valandą, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, alkoholį vartojo po to įvykio. Degtinės išgėrė apie 200 gramų ir alaus 2-3 „bambaliukus“. Jaučiasi labai nekaip, šnekėjosi ir su mama, ir su žmona. Ateityje tokio noro daugiau nekils. Apmaudu, kad neturi teisių, nes reikia vežti į (duomenys neskelbtini) rajoną, į sodą, ir prie jūros tėvai nori pailsėti. Jis padarė tai ir dėl to gailisi, smūgis ir tėvams ir jo šeimai. Norėtų kuo greičiau atgauti teises dėl savo artimųjų, kuriems tikrai reikalingas tas dalykas. Ateityje nenusižengs, atsakomybę priima. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, perduodant jį laiduotojos mamos A. Š. atsakomybėn.
Teismo posėdžio metu laiduotoja A. Š. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus, jis beveik jų kaimynas, gyvena kitame name. Bendrauja dažnai ir su juo, su jo šeima, su anūku. Sūnus jiems padeda, nes abu su tėvu turi sveikatos problemų, turi sodą, tai jis ir nuveža ir parveža, fizinius darbus padeda dirbti. Ji stengsis apeliuoti į jo jausmus, kad daugiau tai nepasikartotų. Jis reaguoja teigiamai, priima teisingus sprendimus. Jis labai po to įvykio pergyveno. Jo pagrindinė profesija (duomenys neskelbtini), bet dabar karantinas, todėl dirba kitą darbą, kad išlaikytų šeimą ir jiems padėtų. Sūnus visada girdi jos žodį, pastabas, išklauso, atsižvelgia į jos nuomonę. Sutaria visada, yra abipusė pagarba ir supratimas. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Kadangi A. Š., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir advokatas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo A. Š. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytojas D. L. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2020-05-19, apie 09.50 val., išėjo iš namų ir prie namo kieme pamatė kaip jo iš matymo pažįstamas kaimynas vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą stovintį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas vyras pamatė jį ir toliau bandė važiuoti, jis pradėjo jį vytis tikslu sustabdyti. Vyriškis toliau važiavo ir nusprendė pastatyti savo automobilį, statydamas savo automobilį atbulomis atsitrenkė į pastato sieną su automobilio gale esančiu kabliu. Pastatęs automobilį vyras bandė eiti ir šalintis, jis jam pasakė, kad kviečia policiją, šis kalbėjo nerišliai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras ėjo labai svirduliuodamas, bandė bėgti, tačiau jam nesigavo jis vinguriavo iš vienos pusės į kitą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, buvo akivaizdžiai neblaivus. Tuo pat metu kai įkalbinėjo vyrą likti įvykio vietoje paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Tačiau vyras nepakluso ir pasišalino. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją, jam policijos pareigūnai parodė galimo eismo įvyko kaltininko nuotrauką, jis atpažino, tai tas pats vyras kuris padarė eismo įvykį ir pasišalino. Vietoje kur įvyko įvykis vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 29).
Liudytojas M. L. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK VTV PR vyriausiuoju patruliu. 2020-05-19 dirba pagal iš anksto suplanuotą darbo grafiką nuo 06.00 val. iki 18.00 val. 2020-05-19 dirbant 5 PK teritorijoje kartu su vyriausia patrule R. K., apie 10.00 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas padarė eismo įvykį ir pasišalino. Atvykus nurodytu adresu 10.09 val., kreipėsi pranešėjas D. L., kuris paaiškino, kad matė kaip automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, galimai neblaivus, kliudė stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link parduotuvės „Maxima“. Įvykio liudininkas D. L. paaiškino, kad asmuo vairavęs automobilį Ford, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbant su šiuo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jis jį prašė pasilikti įvykio vietoje, tačiau asmuo toliau šalinosi svirduliuodamas. Parodžius Ford savininko A. Š. nuotrauką pranešėjui šis patvirtino, jog būtent šis žmogus vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Apžiūrėjus automobilius buvo matyti. Paskambinus A. Š. šis patvirtino, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino, bei paaiškino, kad dabar vartoja alkoholį. Paprašius jo grįžti į įvykio vietą sutiko tai padaryti ir apie 10.35 val. prie jų priėjo. Asmuo paaiškino, kad vairavo minėtą automobilį ir kliudė kitą minėtą automobilį, tačiau kodėl pasišalino neatsakė, o alkoholį vartojo po eismo įvykio. Patikrinus alkotesteriu nustatytas 10.50 val. pirmojo tikrinimo 2.65 promilių girtumas, o 11.08 val. antruoju tikrinimo metu 2.75 promilių girtumas (b. l. 13).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu A. Š. 2020-05-19 nustatytas 0.50 val. pirmu patikrinimu 2,65 promilės etilo alkoholio, antru patikrinimu 11.07 val. nustatytas 2,75 promilės etilo alkoholio (b. l. 35).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. Š. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad įvykus autoįvykiui, jis neturi teisės pasišalinti iš įvykio vietos ir iki atvykstant policijos pareigūnams negali vartoti alkoholio. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, liudytojo D. L. parodymais, M. L. parodymai, neblaivumo nustatymo aktu, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo A. Š. motinos A. Š. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau neturi nuobaudų už šiurkščius nusižengimus (b. l. 84-85), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų.
Tačiau vien šių aplinkybių atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotoja A. Š. yra kaltinamojo motina. Nėra teista, praeityje bausta administracine tvarka. Dirbo (duomenys neskelbtini) darbą, yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo. Gyvena netoli, su sūnumi sieja artimas glaudus ryšys. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju matyti, kad A. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, po autoįvykio nepasiliko įvykio vietoje, o tyčia iš jos pasišalino, taip pat prieš patikrinimą vartojo alkoholinius gėrimus ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių, tai yra 2,65 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam A. Š. nėra bei civilinių ieškinių nėra pareikšta.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vairuodamas neblaivus kėlė pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo, jo gynėjo prašymą skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, kadangi jis turi padėti tėvams, juos vežioti, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą dar labiau. Įvertintina ir tą aplinkybė, kad jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.
Dėl automobilio konfiskavimo, įmokos į nukentėjusiųjų fondą.
. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad A. Š. BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė po to, kai, vairuodamas automobilį Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė autoįvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Tai yra, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad A. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl aukščiau išdėstyto transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas, ją grąžinant savininkui.
Iš paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs teismų praktiką, kuomet baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą taikoma asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. ir BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, numatytus nusikaltimus ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-14-511/2018, 2K-271-628/2018). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Š. asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis) bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant neženkliai didesnį nei minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių. Teismo vertinimu, abi kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamosios teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Dėl aukščiau išdėstyto, gynėjo teismo posėdyje išdėstyti argumentai atmestini kaip nepakankamai svarūs šios baudžiamosios priemonės nepaskyrimui.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimą (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentą perduodant VĮ „Regitrai“.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsnio, teismas
nusprendžia:
A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį A. Š. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1941-486/2020 A. Š. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020-05-20.
Paskirti kaltinamajam A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 (dešimt) MGL, 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą (Luminor Bank AS Nr. LT88 4010 0510 0467 0332), įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Š. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą A. Š. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą (kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą) A. Š. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą perduodant VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas,
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.