Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino. Kaltinimo esmę supranta, tačiau nėra nieko nusikalstamo įvykdęs. Paneigė teisme pagarsintus visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – tiek liudytojo, tiek ir specialaus liudytojo statuse. Tai motyvavo tuo, kad yra teistas ir vadovavosi subkultūros reikalavimais – nenorėjo įskųsti A. R. bei kitų asmenų. Be to, apklausos metu nebuvo įspėtas, kokiame statuse apklausinėjamas, kad gali atsisakyti duoti parodymus apie save. Teisme sako teisybę, kadangi tapo žinoma, kad A. R. jį nepagrįstai apkaltino, todėl nutarė netylėti ir pats. Atsitiktinai susipažino su asmeniu vardu M. Apie jį žino tik tiek, kad šis yra iš Jonavos. Jis papasakojo, kad Marijampolėje yra toks A. R., kuris padeda susitvarkyti finansus dirbantiems užsienyje, taip pat padeda gauti kreditus net ir turint blogą kredito istoriją. Jis pats su tokia problema buvo susidūręs. Reikėjo pinigų, tačiau jam niekas nedavė kredito dėl turimų skolų. Todėl per Marių ir susipažino su A. R. Marijampolėje. Jis padėjo gauti paskolą, jei teisingai prisimena – iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jis tą kreditą gavo, nežino, bet tvarkė viską kompiuteriu. Tada A. R. pasiūlė jam užsidirbti. Paaiškino, kad reikia surasti asmenų, kurie turi blogą kredito istoriją, bet nori gauti paskolą. Jis tokiems asmenims padėtų tą paskolą gauti. Tada asmenys su juo atsiskaito, o jis gautų dalį už tokių asmenų suradimą. Nurodė, kad tai yra legalu. Apie tai pakalbėjo su savo pažįstamu D. P.. Paklausė, gal jis žino tokių asmenų. Jis pats nežinojo, bet turėjo pažįstamą taksistą Gargžduose R. B., su kuriuo buvo atlikinėjęs bausmę Marijampolės PN. D. P. su juo susisiekė, o šis surado du asmenis. Todėl sutarė, kad juos atsiveš. Sutarė, kad susitiks prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Kaune. Į susitikimą atvyko su D. P.. R. B. atsivežė nukentėjusįjį ir liudytoją V. D.. Tada juos pamatė pirmą kartą. Jų anksčiau nepažinojo. D. P. susikambino su A. R. Marijampolėje ir sutarė, kad jie atvažiuos ir susitiks. Jis važiavo su D. P., o iš paskos R. B. su nukentėjusiuoju ir V. D.. A. R. su savo automobiliu juos pasitiko Marijampolėje ir nulydėjo į sodybą už miesto prie tilto. Sodyboje A. R. dirbo kompiuteriu ir kažką tvarkė. Jis pats, kadangi surado du žmones, norinčius gauti paskolas, sodyboje buvo, nieko nedarė ir laukė jam A. R. už suradimą prižadėtų 200 eurų. Gal po valandos laiko vyko į banką. Vežė R. B.. Kartu vyko nukentėjęs, jis bei A. R.. Vyko į „(duomenys neskelbtini) banką“, esantį netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. A. R. liepė nukentėjusiajam eiti į banką ir atsidaryti sąskaitą bei sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį. Nukentėjęs buvo blaivus ir į banką ėjo vienas. Jie visi laukė automobilyje jo grįžtant. Jis pats žino, kas yra elektroninė bankininkystė, bet naudotis ja nemoka. Grįžo nukentėjusysis ir parsinešė dokumentus. Mokėjimo kortelės pas jį nematė. Tada grįžo į sodybą, kur vakarieniavo. Jis su D. P. apie 20 val. išvyko į Kauną. Sekančią dieną į sodybą atvyko apie 12 val. Sužinojo, kad nukentėjusiojo sąskaitoje yra 1000 eurų kreditas. Važiavo jų išsigryninti, tačiau nukentėjusiojo banke neaptarnavo, nes jis buvo per girtas. Norėjo kuo greičiau gauti jam žadėtus 200 eurų, todėl reikėjo kažkaip tuos pinigus išgryninti. A. R. sakė, kad negali atsidaryti sąskaitos, nes turi skolų. Tada, norėdamas kuo greičiau išvykti, nutarė tame banke savo vardu atsidaryti sąskaitą. Tada grįžo į sodybą ir davė A. R. sąskaitos numerį bei elektroninės bankininkystės prisijungimus, kad jis į atidarytą sąskaitą pervestų pinigus iš R. V. sąskaitos. Jų pagalba A. R. pervedė pinigus iš nukentėjusiojo sąskaitą į jo atidarytąją. Tada nuvažiavo į banką ir išsigrynino pinigus. Gavo kažkur tai 996 eurus. Tada grįžo į sodybą. Tuo metu ten buvo apie 10 žmonių. Neatsimena, pinigus atidavė R. B., ar pačiam nukentėjusiajam. Pats R. V. jam davė iš savo pinigų 200 eurų. Juos duoti nukentėjusiajam liepė R. B.. Gavęs pinigus, iškart išvyko iš sodybos į namus Kaune. Tai buvo antrosios dienos apie 14 valandą. Kai išvyko, nukentėjęs su R. B. ir V. D. dar liko sodyboje. Nežino, ką jie ten dar veikė. Buvo tik „(duomenys neskelbtini)“, jokiose kitose finansų įstaigose su nukentėjusiuoju nesilankė. Mano, kad nukentėjusysis suprato, jog jis ima paskolą. Jam apie tai minėjo ir R. B.. Pats buvo įsitikinęs, kad nieko nusikalstamo nedaro, o tik randa žmogų su bloga kredito istorija, kuris nori paskolos, bet jos negali gauti. Dėl skolų bankas jam neduoda paskolos. A. R. su kompiuteriu kažką padarydavo ir žmogus gaudavo paskolą. Tada žmogus atsidėkodavo už tai A. R., o šis jam už žmogaus suradimą. Nieko nusikalstamo tame nebuvo. Jo niekas neprašė imti paskolą, o tik surasti žmogų, kuriam ji reikalinga, bet jis jos gauti negali. Pats sąskaitą atsidarė ir joje išgrynino nukentėjusiojo gautą paskolą tik todėl, kad norėjo greičiau gauti savo pinigus, o R. V. dėl girtumo banke neaptarnavo ir pinigų nedavė. Kad nukentėjusysis turėjo daugiau kreditų nežinojo. Pats jų ėmime nedalyvavo. Apie tai sužinojo, kuomet po pusmečio nuo įvykio išsikvietė tyrėja. Gailisi, kad dėl 200 eurų įsivėlė į tokią istoriją, buvo nekaltai apkaltintas. Tai kainavo daug nervų ir pinigų gynybai. Prašo atsižvelgti, kad dirba, daugiau nenusikalto, augina du vaikus. Prašo išteisinti.

Nukentėjusysis R. V. paaiškino, kad praėję daug laiko, todėl visko detaliai neatsimena. Prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kuomet nuo įvykio buvo praėję mažiau laiko. Juos patvirtina. Jų esmė tokia, kad buvo apgautas. Pažįstamas R. B. dvi savaites įkalbinėjo važiuoti į Marijampolę. Aiškino, kad galima užsidirbti. Tereikia ten nuvažiavus banke atsidaryti sąskaitą. Ten yra žmonės, kurie bankrutavę, todėl savo vardu negali turėti sąskaitų ir į jas iš užsienio gauti pinigų. Todėl prašo atsidaryti sąskaitą banke, į kurią tiems žmonėms bus pravesti pinigai. Tada juos išgryninti ir uždaryti sąskaitą. Žmonės už paslaugą atsiskaitys. Taip galima padėti žmonėms ir užsidirbti pinigų. Viskas legalu. R. B. labai įkyriai to prašė. Jis sutiko ir R. B. jį bei V. D. savo automobiliu vežė į Marijampolę. Vyko per Kauną. Buvo prieš tai daug dienų gėręs. Tą dieną išgėrė labai nedaug ir buvo apsinuodijęs, todėl visą kelią miegojo. Matė, kad buvo sustoję Kaune. Tada nuvyko į kažkokią sodybą Marijampolėje. Ten buvo kaltinamasis ir A. R.. Jų anksčiau nepažinojo, tada matė pirmą kartą. Per tyrimą juos atpažino, kaip buvusius sodyboje, o vėliau sužinojo, kas jie tokie. A. R. paaiškino apie sąskaitos atidarymą ir pinigų pervedimą tą patį, ką ir R. B.. Apie jokį įdarbinimą kalbų nebuvo. Už sąskaitos atidarymą ir pinigų išgryninimą žadėjo pinigų. Sodyboje laikas nuo laiko buvo ir daugiau asmenų, bet jie ten tik buvo, sukčiavime nedalyvavo. Kiek atsimena, buvo kažkokiame banke „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir kioskelyje. Dar buvo per tas dienas ir „(duomenys neskelbtini)“, bet visko nuosekliai neatsimena. Pirmiausia A. R., kartu būnant ir kaltinamajam, paėmė jo tapatybės kortelę. Sakė, kad eina į banką atidaryti, kaip ir tarėsi, sąskaitos. Duodamas asmens dokumentą, nieko blogo neįtarė. Net negalvojo, kad jo vardu kas nors gali paimti kreditų, kadangi jo pajamos tebuvo 150 eurų mėnesinė neįgalumo išmoka. Negalvojo, kad su tokiomis pajamomis kas duotų paskolą. Netrukus A. R. grįžo su dokumentais, kuriuos jis pasirašė. Tada su dokumentais nuėjo į banką ir ten kažką pasirašė. Kas po to vyko, nežino. Vyrai naudojosi ir jo telefonu. Galvojo, kad buvo atidaryta tik sąskaita. Nei A. R., nei kaltinamasis jam banko kortelės ar elektroninės bankininkystės prisijungimų nedavė. Jis nežino kaip tai atrodo, nemokėtų naudotis, nes nemoka dirbti kompiuteriu. Tada visi grįžo į sodybą, kur valgė ir išgėrinėjo. Atvažiuodavo ir išvažiuodavo įvairių žmonių. Sodyboje buvo kompiuteris, kuriuo nuolat dirbo A. R., o G. S. nuolat būdavo greta. Jei kas nors neišeidavo, G. S. A. R. siūlydavo, kad reikia pabandyti dar tą ar aną. To esmės nesuprato, bet G. S. A. R. patarinėjo būdamas greta. Jam laikas nuo laiko duodavo pasirašinėti kažkokius dokumentus. Jis pasirašydavo. Jie kažkur išvykdavo ir grįždavo. G. S. visur kartu važiuodavo su A. R.. Vieną iš dienų, jį išgėrusį vežėsi į Marijampolę į kažkokį kioskelį. Jo dabar apibūdinti negali. Vežė R. B., o kartu vyko A. R. ir kaltinamasis. Jie jo laukė lauke, o jis ėjo į vidų su dokumentais, kuriuos buvo pasirašęs. Jie jam buvo liepę moteriai paduoti dokumentus. Moteris, buvusi kioske, jį apšaukė, kad jis yra girtas bei kad jam paskolos neduos. Jis jai į tai atsakė, kad jokios paskolos jam nereikia. Moteris matė, kad jo prie kioskelio laukia A. R. su kaltinamuoju, todėl pasakė, kad jie yra aferistai, nori paimti 14 tūkstančių eurų paskolą. Jis su dokumentais grįžo. Tada pradėjo jausti kažką negero ir paprašė, kad R. B. parvežtų į namus. R. B. jį su V. D. išvežė į namus. Pakeliui nupirko butelį degtinės ir sakė, kad tai už vargus, nors ir nieko neišėjo. Dar prisimena, kai kartą A. R. su kaltinamuoju grįžo, sakė jam, kad jis yra prasiskolinęs, todėl nieko neina padaryti, dėl ko tarėsi. Sakė, kad jis prisiėmęs paskolų. Dėl to labai nustebo, kadangi yra gyvenime pirkęs tik televizorių, už kurį viską tvarkingai sumokėjęs. Jam niekas pinigų nedavė. Jų nė kiek negavo. Už kelionę R. B. nei jis, nei V. D. nemokėjo, nes niekas iš jų pinigų net alui neturėjo. Pats į kitas sąskaitas jokių pinigų nepervedinėjo, nes to net nemoka. Po mėnesio laiko į savo mobilųjį telefoną gavo SMS, kad vėluoja susimokėti įnašą į ,, (duomenys neskelbtini)“. Išsigando ir kad nebūtų perduotas antstoliams, per du kartus sumokėjo 54 Eur. Iš viso buvo nurodyta, jog jis yra paėmęs 300 eurų paskolą. Panašiu laiku taip pat gavo trumpąją žinutę iš ,, (duomenys neskelbtini)“, kad yra paėmęs 100 eurų paskolą, už kurią turi įnešti dalinę įmoką. Taip pat gavo SMS iš ,, (duomenys neskelbtini)“, kad paėmęs 5000 eurų paskolą ir iki rugsėjo 20 d. turi atlikti pirmąjį įnašą. Iš pradžių galvojo, kad čia suklysta. Todėl paskambino į ,, (duomenys neskelbtini)“. Darbuotojas paaiškino, jog jo vardu „(duomenys neskelbtini)“ yra atidaryta banko sąskaita, į kurią ir yra padaromi pervedimai iš kredito bendrovių. Tai sužinojęs, bandė skambinti į patį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau telefonu informacijos jam neteikė. Suprato, kad jo vardu iš trijų bendrovių yra paimti kreditai bendrai 5400 eurų sumai. Tai A. R. su kaltinamuoju R. B. pagalba jį įsiviliojo ir jo vardu paėmė kreditų. Apie tai papasakojo savo dukrai, o po to buvo kreiptasi į policiją. Jis iš to negavo nė cento. Sutikimo, kad jo vardu būtų imamos paskolos, niekam nedavė. Sutiko, tik kad jo vardu būtų atidaryta sąskaita pinigų pervedimui iš užsienio. Kitiems tikslams savo dokumento panaudoti sutikimo nedavė. Kai jam darbuotoja pasakė dėl 14 000 eurų paskolos, kurią norima paimti, suprato, kad norima jį apgauti ir pareikalavo vežti į namus. Apie tai, kad jau apgautas, tuo metu dar nežinojo.

Liudytoja J. B. paaiškino, jog R. B. yra jos tėvas. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad tėvas gyvena ir dirba Norvegijoje. Jo tikslaus adreso ten žino. Jų tarpusavio santykiai yra geri. Paskutinį kartą iki apklausos ikiteisminiame tyrime jį buvo mačiusi 2018 m. gegužės mėn. pradžioje. Tada jis apie savaitę laiko praleido Lietuvoje ir vėl išvyko. Apie tėvo vykimą į Marijampolę 2018 metų vasarą jai nieko nežinoma. Pokalbio 2018 m. gegužės mėn. metu, dar prieš jam sugrįžtant į Lietuvą, jis minėjo, kad sugrįžta, nes reikia surasti žmonių darbui Norvegijoje. Prieš išvažiuodamas pasakė, kad aplinkui vieni alkoholikai, todėl ieškotų darbuotojų nerado. Jo buvimo Lietuvoje metu buvo jam davusi naudotis jai priklausantį pilkos spalvos automobilį „Opel Vectra“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pati važinėja pilkos spalvos „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklo neprisimena, kuris yra taksi automobilis. Tėvas buvo grįžęs iš užsienio darbine mašina, kuri skirta ir krovinių vežimui. Ją buvo palikęs kažkur remontuoti. Į Norvegiją tėvas išvyko su jau minėtu jos automobiliu „Opel Vectra“. Papildomai paaiškino, kad jos tėvas buvo policijos už kažką tai sulaikytas. Ji dėl to kreipėsi į tyrėją. Tačiau iš jo nieko nesužinojo. Netrukus tėtis buvo paleistas. Tik tiek ir žino apie nagrinėjamą bylą.

Liudytoja V. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pažįsta V. D.. Jis buvęs šeimos draugas, jos sūnėno krikštatėvis. R. V. pažįsta tik iš matymo, yra keletą kartų mačiusi jį svečiuose pas V. D.. R. B. pažįsta jau 9 metai. Jis beveik nebūna Lietuvoje, dirba Norvegijoje. Kartais parvažiuoja ir kurį laiką pabūna. Jo telefono numerio neturi. Su juo bendrauja tik per socialinius tinklus. Paskutinį kartą R. B. matė 2018 m. birželio mėn. gale. Kai su juo susitiko, pastarasis paklausė, ar nežino kokių žmonių, kurie norėtų dirbti užsienyje statybose vidaus apdailos darbus. Darbas domino ir ją pačią, tačiau dėl neseniai patirtos traumos neturėjo tam galimybės. R. B. prašė surasti kitų norinčių šio darbo. Po kelių dienų R. B. paprašė nuvežti ją pas pažįstamą S. R.. R. B. vairavo sidabrinės spalvos automobilį, markės nežino. Nuvyko į barą Gargžduose, kuriame buvo V. D. ir S. R.. Užkalbino V. D. bei pakvietė jį į automobilį. Girdėjo kaip su juo R. B. kalbėjo apie darbą užsienyje. Apie kokį nors pinigų išgryninimą ar jų pervedimą į kitų žmonių sąskaitas jų kalbant negirdėjo ir apie tai nieko nežino. S. R. irgi buvo automobilyje, tačiau buvo neblaivus ir miegojo. R. B. nerado norinčių įsidarbinti užsienyje ir netrukus su drauge išvyko atgal į užsienį. Tai galėjo būti liepos mėn. gale. 2018 m. liepos mėn. V. D. jai pasakė, kad neturi ką valgyti, nes R. B. jam kažką padarė. Kas atsitiko, neklausė, tik pasiūlė V. D. kreiptis į policiją. Domėjosi apie tai per socialinį tinklą bendraudama su R. B., tačiau šis neigė ką nors padaręs. Apie jokias paskolas, greituosius kreditus V. D. jai nieko nepasakojo. V. D. su R. B. pažįstami jau daug metų, jų santykiai visada buvo normalūs. Netiki, kad R. B. galėtų sukčiauti ar padaryti kokią nusikalstamą veiką. Mano, kad pats V. D. bus įvykdęs sukčiavimą, galimai apgavęs R. V.. Apie kokį nors vykimą į Marijampolę jai nieko nežinoma. Kaltinamojo G. S. nepažįsta, nebuvo susidūrusi.

Liudytojas S. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad pažįsta V. D., kuris jo pusseserės buvęs vyras. Nukentėjusiojo R. V. nepažįsta. Asmenį vardu R. pažįsta. Tai R. B.. Juos supažindino V. Ž. 2018 m. vasarą pastarasis naudojosi šviesiai rudos spalvos „Opel“ ir mėlynos ar juodos spalvos automobiliu „Audi“. Jų valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kažkuris iš jų buvo pažymėtas taksi automobilio ženklu. Patvirtina, kad 2018 m. birželio mėn. su V. D. Gargžduose esančiame bare „P. B.“ gėrė alkoholį. Išgertuvių metu į barą atėjo V. Ž. ir pasakė, kad atvažiavo su R. B. bei kvietė važiuoti pas V. D. toliau linksmintis. Visi trys išėjo iš baro ir R. B. automobiliu nuvyko į į Laugalius. Apie ką vyko kalba automobilyje, o vėliau pas V. D. namuose nežino, nes dėl girtumo neprisimena. Nė karto nėra girdėjęs, kad V. Ž. su kuo nors kalbėtų apie darbą užsienyje ar ieškotų žmonių ten įsidarbinti. R. B. pats vos darbą užsienyje gavo, todėl neįtikėtina, kad jis gali įdarbinti ten kitus žmones. Taip pat nieko nėra girdėjęs apie pinigų pervedimui reikalingus žmones. V. D. jam nėra sakęs, kad vyko į Marijampolę. Po minėto pasilinksminimo V. D. nėra daugiau matęs.

Liudytoja A. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusysis R. V. yra jos tėtis. 2018 m. liepos mėnesį tėtis gavo laišką iš „(duomenys neskelbtini)“, kad yra paėmęs 300 Eur kreditą ir nemoka įmokų. Pradėjo jo klausinėti apie kredito paėmimą, tačiau jis negalėjo nieko paaiškinti. Tvirtino niekada jo neėmęs. Tikrino jo sąskaitą banke „(duomenys neskelbtini)“, tačiau joje nesimatė jokių įplaukų, išskyrus gaunamas periodines neįgalumo išmokas. Toliau domintis aplinkybėmis, vienas iš kreditorių pasakė, kad pinigai pervedami į R. V. sąskaitą esančią „(duomenys neskelbtini)“. R. V. sakė nebuvęs tokiame banke ir sąskaitų jame neatidarinėjęs. Papasakojo, kad 2018-06-21 su draugais vyko į Marijampolę pasilinksminti. Važiavo kaimynas V. D. bei taksistas R.. Iš Marijampolės sugrįžo po dviejų dienų. Iš karto nieko apie kelionę nepasakojo. Tik vėliau pasakė, kad Marijampolėje nuvažiavo į sodybą. Joje buvo du jauni vaikinai, kurie nuolatos dirbo su kompiuteriu. Jie vienu momentu buvo išvažiavę, o grįžę visus ten buvusius vaišino degtine. Tėtis pasakojo, kad sodyba atrodė negyvenama. Ten būnant, vaikinai paprašė jos leisti į savo sąskaitą pervesti pinigus iš užsienio. Savo sąskaitos numerio jis tikrai nežino. Tėtis jiems davė savo asmens dokumentą. Jie jį nusifotografavo bei pasiėmę originalą kažkur išvažiavo. Grįžę pasakė, kad į jo sąskaitą neis pervesti pinigų, nes šis turįs kreditų. Tėtis sakė, kad į jokį banką nevažiavo, jokių dokumentų nepasirašinėjo. Kartu su tėvu buvo nuvykusi į „(duomenys neskelbtini)“, kur uždarė jo sąskaitą. Tėtis negalėjo nupasakoti, kaip atrodė vaikinai. Sakė, kad Marijampolėje sodyboje pametė akinius. Tai viskas, kas jai žinoma. Tėtis neįgalumą turi dėl stuburo išvaržos. Įvykius prisimena ir jų nepainioja. Dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau viską pamena.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad dirba ir gyvena Norvegijoje. Į Lietuvą parvažiuoja tik trumpam. Buvo grįžęs ir 2018 metų vasarą. Lietuvoje uždarbiavo dirbdamas taksi. Nukentėjusįjį pažįsta apie tris metus laiko. Dar seniau pažįsta V. D. Per jį susipažino su nukentėjusiuoju. Taip pat pažįsta ir kaltinamąjį, nes su juo susidūrė per nagrinėjamus įvykius. Buvo neteisingai apkaltintas, padarytas įtariamuoju, tačiau įtarimai nepasitvirtino. Apklausiamas ne viską teisingai papasakojo, nes buvo dėl įtarimų išsigandęs ir pasimetęs. Yra atlikęs bausmę Marijampolės PN. Ten susipažino ir su nuteistu D. P., su kuriuo laikas nuo laiko bendraudavo. 2018 vasarą, galėjo būti birželis, jis paskambino ir paprašė rasti norinčių įsidarbinti užsienyje. Jo prašomas, pasiūlė tai V. D., o šis R. V.. Taip viskas ir prasidėjo. V. D. turėjo D. P. kontaktus ir jie galėjo tartis. 2018 birželį, dienos neprisimena, V. D. paprašė jį su nukentėjusiuoju nuvežti iki Kauno, nes nori darbintis užsienyje, minėjo lyg ir Norvegiją. Sutarė, kad juos nuveš ir parveš už 150 eurų. Įvažiavę į Kauną, pasuko link Marijampolės. Ten su įjungtu avariniu automobilyje laukė jaunuolis. Jis važiavo priekyje ir rodė kelią. Taip nuvyko į sodybą prie Marijampolės. Ji buvo tik laikinai apgyvendinta. Kai jaunuolis išlipo iš mašinos, pamatė, kad tai kaltinamasis G. S., kurio anksčiau nepažinojo. Sodyboje dar buvo nepažįstamų vyriškių. Jų apibūdinti negali. Vienas iš jų turėjo kompiuterį ir juo kažką dirbo. Nematė, kad su juo kartu būtų dirbęs ir buvęs kaltinamasis. Jis nesidomėjo, kas ten vyksta ir laikėsi nuošaliai. Sodyboje buvusieji pradėjo tvarkyti jo atvežtųjų dokumentus įdarbinimui. Viskas labai užtruko. Teko likti miegoti, nes kaip jam paaiškino, nesuvaikščiojo kažkokie dokumentai. Išvažiuoti ir kitą dieną vėl atvažiuoti, kai į vieną galą 250 km, neapsimokėjo. Todėl sutiko palaukti ir nakvoti sodyboje. Svetimus būtų tikrai palikęs ir nelaukęs, tačiau V. D. pažinojo, todėl liko miegoti. Vakare ten buvo vartojamas alkoholis ir kepami šašlykai. Nukentėjęs daug laiko praleido su sodyboje buvusiais marijampoliečiais, buvo su jais name. R. V. su jais kelis kartus iš sodybos važiavo į Marijampolę su jų automobiliu. Vieną kartą vyko su jo automobiliu. Jis pats taip pat buvo Marijampolėje nusipirkti sau maisto. Marijampolėje buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Be parduotuvių daugiau niekur nebuvo. Jis pats pirko maisto. Sodyboje visos kalbos vyko tik apie darbus. Apie jokius kreditus ar paskolas kalbos nebuvo. Nieko panašaus negirdėjo. Šitą tvirtina kategoriškai. Apie tai sužinojo tik po metų laiko, kuomet sugrįžo iš Norvegijos ir buvo kaip įtariamasis sulaikytas. Apkaltino, kad jis paėmė kreditus nukentėjusiojo vardu. Pats moka naudotis tik „Facebook“, žinutes rašyti ir žaidimus žaisti. Dirbti kompiuteriu ir jo pagalba naudotis elektronine bankininkyste nesugeba. Buvo suimtas 10 parų, o paskui paleistas. Buvo suvestas į akistatą su kaltinamuoju. Tai yra tas pats asmuo, kuris laukė mašinoje prie Kauno ir rodė kelią į sodybą Marijampolėje. Jį visuose parodymuose buvo įvardinęs kaip kaunietį. Ką jis veikė su nuketėjusiu, nežino. Kaltinamasis buvo išvažiavęs. Neprisimena, ar kaltinamasis buvo prie kompiuterio arba to nematė. Jis pats su pinigais ar jų pervedimu neturėjo jokio reikalo. Nežino, kodėl kaltinamasis pirmuose parodymuose buvo jį apkalbėjęs. Gal G. S. ir galėjo būti prie to kompiuterio, kuomet juo buvo dirbama. Sekančią dieną grįžtant į Klaipėdą, jokių kalbų apie pinigus ar kreditus nebuvo. V. D. dar gėrė, o R. V. miegojo. Sodyboje jokių pinigų nematė, išskyrus tuos, kuriuos ten davė V. D. kaip užmokestį už kelionę. Nežino, iš kur V. D. gavo pinigų. Ten buvo paprasta sodyba, o ne koks ofisas, jokių iškabų nebuvo. Taip pat netoliese nebuvo ir bankomatų. S. B. nepažįsta. Nebent ji būtų ta pati mergina, kuri buvo trumpam atvykusi į sodybą. Su mergina niekur nevyko, neprašė, kad ji atsidarytų sąskaitą banke. Ar kaltinamasis kur nors atskirai sodyboje kalbėjosi su nukentėjusiuoju, nematė. O kad visi buvo kartu ir kalbėjosi, tą gali patvirtinti. Negali pasakyti, kokie santykiai su nukentėjusiuoju. Nemano, kad jie priešiški. Buvo suvesti į akistatą. Negali pasakyti, kodėl nukentėjusiojo yra apkalbamas. Sodyboje matė daug dokumentų greta kompiuterio. Su jais kažką darė marijampoliečiai. Ar kokių nors dokumentų turėjo G. S., pasakyti negali, nes nematė. Daugiau neturi ką pasakyti.

Liudytoja S. B. paaiškino, kad nuo 2018 m. pavasario dirbo taksiste ir maisto pavėžėja. Tam naudojosi tėvui priklausančiu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dirbo su įmone „Seiko“, per kurios dispečerį gaudavo iškvietimus. Atsimena, jog per šios įmonės dispečerį gavusi iškvietimą pavežti asmenį kažkur iš miesto centro. Nuvykusi į vietą, keleivio nerado, todėl susisiekė su dispečere. Ši paaiškino, kad asmeniui perskambinti negali, nes numeris yra užsienio operatoriaus. Todėl šis įvykis užsifiksavo. Toliau laukė keleivio. Netrukus atėjo apie 30-32 m. amžiaus, vidutinio ūgio, labai tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo vyriškis. Dešinėje veido pusėje buvo randas, kalbėjo be suvalkietiško akcento. Šio asmens vėliau tyrimo metu iš pateiktų nuotraukų neatpažino. Tai nebuvo nei kaltinamasis, nei parodytas atpažinti R. B., nei A. R., kurį žinojo kaip taksi keleivį. Keleivį vežė į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuvežtas jis paprašė telefono numerio, kuriuo galėtų ją reikalui esant išsikviesti tiesiogiai, neskambinant dispečerei. Davė jam savo asmeninį numerį. Juo naudojasi ir šiuo metu. Vyriškis prisistatė T. vardu. Daugiau duomenų apie jį nesužinojo, nors kurį laiką jam teikė taksi paslaugas. Po šio atvejo jis jai skambindavo ir prašydavo nuvežti į įvairias vietas – tą pačią kavinę, automobilių pardavimo aikštelę „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra vežusi į apleistą sodybą(duomenys neskelbtini) kaime, iškart už tilto per Šešupę. Jai skambindavo telefono, kurio numeris buvo užsienio operatoriaus, arba iš abonento, kurio numeris nebuvo skambučio metu rodomas. Bendraujant su keleiviu, šis minėjo, kad yra klaipėdiškis, bet sugrįžęs iš darbo užsienyje. Apie savo užsiėmimą Marijampolėje neminėjo nieko. Vieno užsakymo metu su juo išsikalbėjo, kad labai nedaug uždirba, todėl jis pasiūlė užsidirbti papildomai. Paaiškino, kadangi yra grįžęs iš užsienio, Lietuvoje nedeklaravęs gyvenamosios vietos, todėl negali atsidaryti sąskaitos banke. Jam iš užsienio draugas nori pervesti pinigų, bet tam reikalinga sąskaita banke. Todėl pasiūlė jai atidaryti sąskaitą banke, kad būtų pervesti ir išgryninti pinigai. Už paslaugą pasiūlė 100 Eur. Kadangi nieko blogo neįtarė bei buvo pasiūlytas jai pakankamai solidus užmokestis, sutiko. Nurodė, kad turi sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ banke ir nieko nereikės atidarinėti. Į tai vyriškis pasakė, kad šis bankas netinka, nes ilgai truks pervedimas, todėl reikalinga sąskaita „(duomenys neskelbtini)“. Kurį laiką dvejojo, nes sąskaitos keliuose bankuose jai nereikalingos. Tačiau vyriškis ją įkalbėjo, pasakė, kad nereikalingą sąskaitą galės bet kada užsidaryti. Tada nuėjo į nurodytą banką ir savo vardu atsidarė banko sąskaitą. Kad ją atidaryti, įnešė 3 Eur, kuriuos davė tas vyriškis. Banke buvo nuėjusi viena. Banko sąskaitos numerį perdavė padavė T. Praėjus parai, vyriškis jai paskambino ir pasakė, kad į sąskaitą jau įplaukė pinigai ir paprašė juos visus nuimti. Kokia buvo suma, dabar neatsimena. Yra sąskaitos išrašas, iš kurio viskas matyti. Pinigus išgrynino per du kartus. Antras kartas buvo sekančią dieną. Kodėl grynino banke per du kartus, dabar neatsimena. Nuimtų pinigų neskaičiavo. Juos susitikimo metu „Ramybės“ parke perdavė T. Gavęs pinigus, paprašė nuvežti į „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelę, kur žadėjo pirkti automobilį. Pinigus jam atidavė visus. Sau nepasiliko nieko. Kokio nors įrodymo, kad pinigus ir kokią sumą perdavė, neturi, nes nieko blogo neįtarė. Sau pinigų tikrai nepasiliko. T. jai žadėjo atsiskaityti, kai nusipirks automobilį ir žinos, kiek pinigų liko. Tačiau po nuvežimo į aikštelę jis su ja nesusisiekė ir jo daugiau nematė. Pinigų iš jo negavo. Po keleto mėnesių nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ užsidaryti sąskaitos, nes jai ji buvo nereikalinga. Banke darbuotoja pasakė, kad ja kažkas domėjosi ir jai gresia kalėjimas. Pagalvojo, kad bus kažkas negerai dėl T. pinigų. Bandė su juo susisiekti, tačiau nepavyko. Netrukus sužinojo, kad jos sąskaita „(duomenys neskelbtini)“ banke taip pat yra užblokuota. Nežino kas ir kokius pinigus siuntė per jos atidarytą sąskaitą. Ji tik atsidarė sąskaitą, išgrynino įplaukusius pinigus bei juos visus perdavė T. Nieko blogo neįtarė. Per elektroninę bankininkystę netikrino, iš kur tie pinigai įplaukė. Atlygio už paslaugą negavo, nesuprato, kad daromas nusikaltimas. R. V. ir G. S. nepažįsta, apie juos nieko nežino. Salėje esančio kaltinamojo nėra niekada mačiusi.

Liudytoja N. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Čia dirba jau daugiau kaip 8 metus. Darbo vieta yra informacinėje kasoje, todėl susiduria su greitųjų kreditų paraiškomis. Čia galima užpildyti tik bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paraiškas. Paties kredito pasiimti ir aptarti kredito gavimo sutarties sąlygų galimybės nėra, nes jie kreditų neteikia. Parduotuvė tėra sudariusi sutartį su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ vien dėl asmens duomenų patvirtinimo. Ji ir parduotuvė neinformuojami apie tai, kokią sumą ir kokiomis sąlygomis žmogus pageidauja gauti kaip greitąjį kreditą. Parduotuvėje prie informacijos kasos yra stendas su tuščiomis „(duomenys neskelbtini)“ paraiškomis. Žmogus iš anksto telefonu aptaręs visas sąlygas su kredito bendrove, ateina į parduotuvę prie informacinės kasos užpildyti paraišką. Paraiškoje žmogus užpildo savo asmens duomenis, pateikia savo asmens dokumentą. Ji sutikrina užpildytus duomenis su duomenimis dokumente, įsitikina dokumentą pateikusio tapatybe. Tada asmens dokumentą nuskenuoja ir kopiją prideda prie paraiškos ir išsiunčia programos pagalba bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Būna, kad žmogus papildomai atsineša darbo užmokesčio išrašus ir prašo juos kartu su paraiška pateikti kredito bendrovei, nes pats neturi galimybių išsiųsti. Tačiau tai būna labai retai. Paraiškas asmenys teikia ir jos yra tvirtinamos kažkur du ar tris kartus į mėnesį, kartais net rečiau. Yra susidariusi įspūdį, kad kreditus imantys ir pildantys paraiškas asmenys dažniausiai yra iš socialinės rizikos grupės, nes atrodo vargingai ar vedantys ne itin tinkamą gyvenimo būdą. Kredito bendrovė jokių reikalavimų dėl asmenų nėra nurodžiusi, išskyrus tai, kad būtų identifikuotas asmuo pagal jo pateiktą asmens dokumentą, t.y. įsitikinta jo tapatybe. Tačiau jei ateitų akivaizdžiai neblaivus, jo neaptarnautų, kadangi toks asmuo nesuvoktų savo veiksmų. Jei asmuo būtų visiškai girtas, prašytų apsaugos pagalbos, kad toks žmogus būtų išvestas iš parduotuvės. Be asmens tapatybės nustatymo kitų duomenų nerenka ir netikrina, nesidomi, su kuo jis kartu ateina, nes tai ne jos kompetencija. Per darbo laiką neprisimena atvejo, kad būtų tekę suabejoti atėjusiojo valios išraiška. Pamena tik viena atvejį, kuomet asmuo pateikti paraiškos buvo atvykęs kartu su romų tautybės asmenimis ir tai atrodė įtartina. Bet jiems nepavyko net paraiškos pateikti. Apklausos metu pamačiusi 2018-06-21 paraiškos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kopiją, yra nurodžiusi, kad paraiškoje yra jos vardas ir pavardė bei parašas. Tuo ji patvirtino, jog nustatė asmens tapatybę pagal pateiktą asmens dokumentą. Nuskenuotame asmens dokumente pavaizduoto asmens neatsimena. Atvejis niekuo nėra užsifiksavęs ir buvęs santykinai senai. Neprisimena atvejo, kad kartu su paraiška būtų siuntusi papildomai kažkokius dokumentus anglų kalba. Tokios galimybės kategoriškai neatmeta, bet tokio atvejo neatsimena. Net jei ir būtų siuntusi tokius dokumentus, jų tikrinti ar vertinti negalėjo, nes tai ne jos kompetencija. Šis klausimas yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. Jei asmuo, prašantis bendrovės kredito, turi sutuoktinį, reikalingas paraiškoje ir pastarojo parašas. Tas aplinkybes tikrina bendrovė. Jei asmuo pasako, kad turi sutuoktinį, bet pateiktoje paraiškoje nėra parašo, liepiama neštis paraišką, kad sutuoktinis taip pat pasirašytų. Jei paraiška išsiųsta bendrovei be sutuoktinio parašo, tai gali reikšti tik viena – asmuo pateikęs paraišką nurodė, kad sutuoktinio neturi. Galimas atvejis, kad žmogus toje grafoje pažymi, jog yra išsiskyręs ar našlys arba nevedęs. Tokiu atveju, jei asmuo nurodo esąs susituokęs, tačiau nėra sutuoktinio parašo, ji neturi teisės bendrovei siųsti tokios paraiškos. R. V. kaip kliento pavardė nėra užstrigusi. Jo neatpažįsta ir ekrane. Salėje esančio kaltinamojo taip pat nepažįsta ir neatsimena. Jei nukentėjęs yra pasirašęs paraiškoje, reiškia jis turėjo būti atvykęs. Negalėjo būti girtas ir be sąmonės. Toks nebūtų pasirašęs. Jie jis pasirašė, reiškia buvo identifikuotas pagal asmens dokumentą ir nekėlė įtarimų dėl girtumo.

Liudytojas R. T. paaiškino, jog pilnai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad vykdo individualią veiklą – teikia taksi paslaugas. Su raudonos spalvos automobiliu „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu brolio V. T. vardu, dirba apie 2 metus. Kitų automobilių neturi. Naudojasi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Jį naudoja ne tik asmeninėms, bet ir darbo reikmėms. Numeriu naudojasi apie 3 metus. Kuomet būna išeiginė, skambučiai peradresuojami į firmą „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiojo R. V. nepažįsta. 2018 m. birželio mėnesį važiuoti į Marijampolę neteko. Joje nėra niekada buvęs, neturi ten jokių draugų ar pažįstamų. Niekada nėra jokio asmens prašęs, kad šis savo vardu atsidarytų banko sąskaitą. Su nagrinėjama byla niekuo nėra susijęs.

Liudytojas K. S. paaiškino, kad nuo 2018-06-20 iki 2018-06-22 ir vėlesniais laikotarpiais gyveno (duomenys neskelbtini). Turimą sodybą (duomenys neskelbtini), buvo išnuomojęs pažįstamiems A., pravarde „Japonas“ ir jo draugui. Jų pavardžių ar anketinių duomenų nežino. Sodyba nuomininkai naudojosi nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. liepos mėn. pabaigos. Kadangi iš kaimynų buvo skundai, kad sodyboje vyksta naktiniai pasilinksminimai ir gadinamas turtas, liepos mėn. pabaigoje A. ir jo draugą iš sodybos išprašė, paėmė iš jų raktus bei daugiau jų nematė. Jiems naudojantis sodyba, kartais į ją atvažiuodavo pasižiūrėti. Tada dažnai matydavo daug įvairių asmenų, tačiau pažįstamų tarp jų nebūdavo. Ar buvo sodyboje nuo 2018-06-20 iki 2018-06-22, neatsimena. Galėjo ir būti, bet tik trumpam, patikrinti tvarkos. Ar ten teko matyti G. S., D. P., R. B., R. V. ir V. D. negali pasakyti, nes nė vieno jų nepažįsta. Pats asmeniškai nėra ieškojęs asmenų, galinčių paimti paskolas savo vardu. Apie nagrinėjamą bylą nieko nežino. Iš nuomininkų yra gavęs per du kartus tik nuomos mokestį 50 ir 30 Eur. S. B. nepažįsta ir nežino, kas ji tokia. Sodybą yra pardavęs 2019 m. liepos mėnesį. Sodyba buvo jo mamos A. V. vardu. Sodybą pardavė greta gyvenančiam kaimynui. A. R. žino, kaip minėto „Japono“ draugą. Laikraštyje skaitė, kad A. R. numirė. Su „Japonu“ teko atlikinėti bausmę Alytaus pataiso namuose. Jo net pavardės neatsimena. Salėje esančio kaltinamojo G. S. neatsimena. Gal kažkur ir yra jį matęs, tačiau asmeniškai nebendravęs.

Liudytojas D. L. paaiškino, kad yra Klaipėdos AVPK pareigūnas. Nagrinėjamoje byloje teko atlikti procesinius veiksmus. Teko apklausti liudytoju V. D.. Jo apklausą yra atlikęs 2018-11-22. Apklausos metu šis liudytojas parodė, kad 2018 m. birželio mėn. kartu su nukentėjusiuoju R. V. bei taksi vairuotoju R. B. vyko į Marijampolę, kur parą laiko praleido kažkokioje sodyboje. Po apsilankymo R. V. sužinojo, kad kažkas jo vardu paėmė kreditus, nes jam pradėjo eiti pranešimai apie nesumokamas įmokas. Tada kreipėsi į policiją. Liudytojas visas aplinkybes nurodė pats. Patvirtino, jog byloje V. D. parodymai yra jo užrašyti iš liudytojo V. D. žodžių.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018 birželio viduryje susirado pažįstama V. Ž.. Jį pakvietė į automobilį pakalbėti. Buvo atvažiavusi R. B. vairuotu taksi, kur be vairuotojo dar buvo jos sugyventinis S. R.. Automobilyje sakė, kad reikalinga pagalba rimtam, bet legaliam reikalui. Garantavo, kad jokių aferų nebus. Paprašė, kad R. B. paaiškintų esmę. Šis nurodė, jog yra bankrutuojančių firmų, iš kurių reikia išgryninti pinigus, kalbėjo apie sumas, svyruojančias nuo 12000 iki 14000 Eur. Todėl reikia kuo daugiau žmonių - nuo 3 iki 5 - kad jiems pervesti pinigus. Sakė, kad teks vykti iki Kauno, kur ateis dar vienas žmogus, o tada visi kartu vyks į Marijampolę. Nieko neįtardamas sutiko ir jie išsiskyrė. Po savaitės į namus atvažiavo R. B. ir klausė, ar surasta daugiau žmonių. Tuo metu pas jį svečiavosi R. V. Jį R. B. taip pat įkalbinėjo. Šis sutiko ir jie R. B. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ išvyko į Kauną. Kaune pasiėmė dar vieną žmogų. Jo įvardinti negali. Kaune nuvyko į kažkokį banką, kur išėmė R. V. kortelę. Ten pat prašė ir jo paso. Buvo paėmę, bet grįžę gražino, sakydami, kad kažkas netinka. Jau turėdami R. V. kortelę, nuvyko į Marijampolę. Ten vyko į sodybą, esančią už tilto per upę. Sodyboje buvo dar trys žmonės, tačiau jų vardų nepamena. Į sodybą atvyko vakare. Joje paskui praleido dvi paras. Sekančią dieną R. V. su keliais sodyboje buvusiais asmenimis ir R. V. išvažiavo į Marijampolę. Jį paliko sodyboje, nes, anot jų, buvo netinkamas, kadangi skolingas antstoliams. Jis iš tikro turėjo reikalų su antstoliais. Po valandos grįžo ir juos abu su R. V. keikė – jį dėl antstolių, o R. V. – kad prisiėmęs greitųjų kreditų. Dėl to R. V. nustebo, nes skolingas niekam nebuvo ir gyveno tik iš savo neįgalumo pensijos. Dar už poros valandų sodyboje buvę asmenys išvyko, o jie liko sodyboje. Jie parsivežė šūsnį dokumentų ir pakvietė R. V. pasirašyti. Jis šį įspėjo, kad žiūrėtų, ant ko rašosi. R. B., būdamas greta, sakė, kad viskas yra tvarkoje. Dabar su užsieniu derina problemas, o dokumentai reikalingi pavedimams gauti. R. V. pasirašius, jie vakare nuėjo miegoti. Ryte tie patys asmenys pasiėmė nukentėjusįjį ir R. B. buvo išvežti į miestą. Vėliau iš R. V. sužinojo, kad nuvežė jį kažkokį kioską mieste, kuriame buvo bankas. Banke buvusiam R. V. po jo dokumentų apžiūrėjimo darbuotoja pasakė, kad šis prasidėjo su neaiškiais veikėjais ir jokios paskolos jam neduos. Asmenys tuo metu jo laukė prie durų. Šitai R. V. papasakojus ir būnant sodyboje, išgirdo, jog vyrai nori paimti kažkokias paskolas, todėl pradėjo R. B. priekaištauti, kad pridarys nemalonumų. Pradėjo reikalauti vežti juos namo, tačiau buvo paprašyta palaukti iki 18 val., nes turi ateiti perlaida iš užsienio. Sulaukus to laiko, jokia perlaida nebuvo gauta. Todėl paprašė jų dar palaukti iki sekančios dienos 18 val. Sekantį rytą paprašė parodyti kokį nors dokumentą, pagrindžiantį perlaidos teisėtumą. Kažkuris iš buvusiųjų parodė jam dokumentą užsienio kalba. Todėl jo turinio nesuprato. Apie 18 val. vakaro R. B. jį ir nukentėjusįjį išvežė į Klaipėdą. Pakeliui klausinėjo, kas vyksta. R. B. ramino, kad viskas legalu ir R. V. netrukus gaus savo pinigų dalį už pagalbą. Netoli Klaipėdos R. B. sulaukė skambučio. Iš pokalbio suprato, kad viskas labai gerai pavyko ir kad reikia paieškoti dar žmonių. Grįžus namo, jam R. B. dar kokias 2 savaites skambinėjo prašydamas surasti žmonių. Apie tai, kad nukentėjusiojo vardu paimtas kreditas, sužinojo po mėnesio ar pusantro. Jis sakė, kad sužinojo, jog kreditų bendrovei skolingas 300 Eur. O dar už kelių dienų sužinojo, kad yra skolingas apie 5000 Eur dar kitai bendrovei. Apie tai sužinojęs, paskambino V. Ž., o ši patarė rašyti pareiškimą policijai. Apie paskolas kalbėjo ir su R. B., tačiau šis pasakė, kad yra sąžiningas ir nieko apie tai nežino. Taip pat prašė nesiremti jo parodymais, duotais akistatos su R. B. metu, kadangi juos davė būdamas prigąsdintas kažkokio nepažįstamo vyro. Iš tikro R. B. visą laiką sėdėjo lauke ar sodyboje. Su kompiuteriu jis nieko nedirbo, niekam jokių nurodymų nedavė, tačiau dažnai bendravo su vyrais, esančiais sodyboje. Jis buvo laikas nuo laiko prašomas juos nuvežti į miestą. R. B. vežiojo R. V. į ten, kur nurodydavo kiti sodyboje buvę vyrai. Antrą dieną R. V. 2 kartus buvo jo išvežtas iš sodybos. Grįžęs R. V. papasakojo, kad pasinaudojant jo sąskaita vyrai norėjo paimti 14 000 eurų, bet banko darbuotoja jam pasakė, kad čia aferistai. Jam sodyboje matant R. V. du kartus pasirašinėjo kažkokius dokumentus. Patarė jam būti atsargiam. Jie su nukentėjusiuoju sodyboje nakvojo dvi naktis. Pirmosios dienos vakare vyriškį iš Kauno R. B. apie 22:00 val. išvežė į Kauną. Savąjį pasą atgavo iš R. B. pakeliui į Klaipėdą. R. V. asmens dokumentą atgavo po 5-6 dienų. Iš pradžių R. B. sakė, kad nukentėjusysis jį galėjo palikti sodyboje ir pakeliui jo neatidavė. Nukentėjusiojo asmens dokumentą Gargžduose padavė R. B.. Trečiąją buvimo sodyboje dieną išgirdo vyriškius minint bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, todėl pagalvojo, kad nukentėjusiojo vardu imami kreditai. Tik R. V. pasakius, kad jo vardu paimti kreditai, suprato, kad R. B. su savo draugais bus pasinaudoję R. V. dokumentais ir jo vardu paėmę paskolas. Papildomai paaiškino, kad jie buvo vaišinami alkoholiu ir pakeliui, ir sodyboje. Tačiau nukentėjęs niekada nebuvo visiškai girtas. Jis būdavo tik išgėręs. Jo toks būdas, kad jis nepasigeria, o tik būna ir atrodo išgėręs. Pakeliui iš Klaipėdos girtas nebuvo, o miegojo, nes greičiau buvo pavargęs. Kai jį vežiojosi iš sodybos į Marijampolę, jis atrodė blaivas. Girtas tikrai nebuvo. Kaltinamojo, esančio salėje neprisimena, nes nuo įvykio praėję trys metai. Kategoriškai patvirtina, kad važiuojant į Marijampolę su R. B. apie įdarbinimą jokių kalbų nebuvo. Buvo tik kalba apie pinigų iš bankrutuojančių įmonių pervedimą.

A. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas asmeniui mirus, įtariamojo apklausos protokolu ikiteisminiame tyrime, iš kurio matyti, kad R. V., V. D., R. B. ir D. P. nepažįsta. K. S., pravarde „Bebras“ jam yra žinomas iš matymo. S. B. jam yra pažįstama iš matymo. Profilis „(duomenys neskelbtini)“ „Facebook“ puslapyje jo susikurtas prieš 2 metus ir ten yra jo foto nuotrauka. Profiliu anksčiau naudojosi, tačiau šiuo metu nesinaudoja. Juo naudojasi jo draugai, kuriuos atsisako nurodyti, nes tai jo asmeniniai duomenys. Adresas (duomenys neskelbtini), jam nieko nesako. Tačiau tai, kad sodyba yra (duomenys neskelbtini), pravažiavus tiltą, kairėje pusėje žiūrint Kalvarijos miesto kryptimi, leidžia daryti išvadą, kad galimai yra buvęs panašioje vietoje. Ten buvęs pažįstamo G. S. kvietimu prieš metus ar pusantrų metų, tikslesnės datos neatsimena. G. yra pažįstamas apie 2 metus ir per bendrus draugus jį pasikvietė į minėtą sodybą tiesiog į svečius. Kam ta sodyba priklauso, nežino. Į sodybą nuvyko vienas, ten buvo apie 10 žmonių ir buvo švenčiama. Ten buvo labai trumpai, nes buvusieji nepažįstamieji buvo išgėrę. Daugiau nėra ten buvęs. Neklausė vakarėlio priežasties. Trumpai pabuvo ir išvyko. Nelabai kreipė dėmesį į ten buvusius asmenis, apibūdinti jų negali, žmonių su išskirtiniais bruožais nebuvo, bet reikalui esant galbūt ir galėtų kažką iš jų atpažinti. Su pranešime apie įtarimą nurodytais asmenimis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, su tuo nėra susijęs. Nesinaudojo R. V. duomenimis prisijungiant prie bankininkystės, nesijungė prie kredito bendrovių, neorganizavo R. V. banko sąskaitos atidarymo „(duomenys neskelbtini)“, nepervedinėjo pinigų nei S. nei kažkam kitam ir negavo jokių pinigų iš G. S. (6 t., b. l. 51-52).

R. V. protokolu pareiškimu, kad nuo 2018 m. birželio 21 d. nenustatyti asmenys, pasinaudoję pareiškėjo asmens duomenimis, atidarė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir iš greitųjų kreditų bendrovės paėmė 5 400 Eur paskolą. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 81-83); Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019 m. gegužės 6 d. telefonu (duomenys neskelbtini) bendrauta su įtariamuoju G. S., kuris pareiškė, kad nori duoti papildomus parodymus, kurie turi reikšmės bylai išspręsti, nes pirminiai jo parodymai yra melagingi. Telefonu nurodė, kad jo pažįstamas iš A. (pavardės nežino) iš Marijampolės („Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“) paprašė jo surasti asmenų, kurie galėtų paimti paskolą už 200 Eur atlygį. Draugo D. P. paprašė surasti žmonių, galinčių paimti paskolą. Kadangi D. P. atliko laisvės atėmimo bausmę kartu su R. B., šiam paskambino ir R. B. surado žmonių, galinčių paimti paskolą ir atvežė juo į Marijampolę (5 t., b. l. 47); Tarnybiniu pranešimu – analize, iš kurio matyti, kad tyrimo metu buvo gautos nukentėjusiojo R. V. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galimai R. B. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono numerį tyrimo metu nurodė R. V.) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių išklotinės nuo 2018-06-01 iki 2018-10-18. Atlikus išklotinių analizę nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (R. V.) nuo 2018-06-21 12.00 val. iki 2018-06-22 17.34 val. veikė mobilaus ryšio retransliacijos bokštų veikimo zonose(duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu buvo bendraujama skambučiais bei SMS žinutėmis. Matosi gaunamos žinutės nuo: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Veikos padarymo metu bendravimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) neužfiksuotas. Su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta tik 2018-09-14. Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso taip pat taksistu dirbančiam R. T., kuris tyrimo metu apklaustas liudytoju. Tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikaltimo padarymo metu veikė Klaipėdos raj., o Marijampolėje veikimas neužfiksuotas (4 t., b. l. 28); Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti duomenys apie R. V. kreipimusis dėl paskolų gavimo ir jų suteikimo:: 2018 m. birželio 21 d., 15:59:04 val., suteikta 300 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018 m birželio 21 d., 16:59:38 val., suteikta 5 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018 m. birželio 21 d., 17:23:46 val., 100 Eur suteikta UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018 m. birželio 21 d., 17:34 val., 500 Eur nesuteikta (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2018 m. birželio 21 d., 19:25 val., 1 000 Eur atmesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ , 2018 m. birželio 22 d., 09.11 val., 500 Eur atmesta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viso paimta kreditų už 5 400 Eur. Visos paraiškos pildytos iš IP(duomenys neskelbtini), tik 2018 m. birželio 22 d., 09.11 val., paskutinė paraiška iš IP (duomenys neskelbtini). IP adresų priklausomybė nenustatyta, nes buvo kreiptasi dėl duomenų praėjus duomenų saugojimo terminui. Telefonas visose paraiškose nurodytas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi pats R. V. (3 t., b. l. 156, 160); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu G. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 - A. R., kaip asmenį, kurį apklausoje įvardino A. Šis asmuo paėmė R. V. dokumentus, bankinius prisijungimus ir pildė paraiškas kreditams gauti (5 t., b. l. 63-67); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu G. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 - R. B., kaip asmenį, su kuriuo susitiko 2018 m. birželio 20, 21 ar 22 dienomis Marijampolėje sodyboje ir šis jo paprašė padėti R. V. gauti kreditą (5 t., b. l. 44-46); Akistatos tarp G. S. ir R. B. protokolu, iš kurio matyti, kad jame tyrimui esminių aplinkybių nefiksuota (5 t., b. l. 59-62); Akistatos tarp R. B. ir R. V. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu R. V. nurodė, kad 2018 m. vasarą R. B. jį ir V. D. nuvežė iš Gargždų į Marijampolę ir čia suvedė su kitais dviem nepažįstamais asmenimis, kuriems jis patikėjo savo asmens dokumentą. R. B. vežė jį ir kitus du nepažįstamus asmenis iki banko kioskelio Marijampolėje. R. B. sekančią dieną parvežė į Gargždus. Važiavo šviesios spalvos „Opel“ automobiliu. R. B. jį ir V. D. vežė į sodybą Marijampolėje ir ten buvo kartu su jais. R. B. nurodė, kad nesutinka su tokiais parodymais (2 t., b. l. 13-14); Akistatos tarp R. B. ir V. D. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu V. D. nurodė, kad vyko į Marijampolę, nes reikėjo pervesti pinigus iš užsienio į sąskaitą. Jam taip sakė V. Ž. ir kažkokie vyrai iš Marijampolės. Vyriškiai nurodė, kad reikia važiuoti į Kauną, o tada ten pasitiksiantis vyras jiems parodys, kur toliau vykti. Iš kur jie gavo jo telefono numerį, nežino. Į Marijampolę vyko su R. Jis, siūlydamas važiuoti su juo į Marijampolę, nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir skambinusieji vyrai - reikia pervesti pinigus iš užsienio į sąskaitą. Už tai R. B. siūlė atlygį. Kartu vyko R. V.. Vykti per Kauną į Marijampolę kartu pasiūlė ir R. V.. Jam pasakė, kad yra galimybė užsidirbti nuvykus į Marijampolę, kur iš užsienio bus pervesti pinigai į jų sąskaitas. R. B. pora kartų kalbėjo telefonu su asmeniu, tame tarpe ir apie pinigų pervedimą. R. B. minėjo, kad abejoja, jog pavyks tie pervedimai, bet tikėjos, kad galimai pavyks. R. B. nurodė, jog žinojo tik tiek, kad reikia nuvežti žmones į Marijampolę, o kokiu tikslu - nežinojo. R. V. ar V. D. jam sumokėjo 150 Eur už kelionę (2 t., b. l. 67-74); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu R. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 – R. B., kaip asmenį, labai panašų į tą, kuris jį ir V. D. vežė į Marijampolę (2 t., b. l. 25-27); Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu R. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 – G. S., kaip asmenį, kuris labai panašus į asmenį, apie kurį davė parodymus. Atpažįsta jį iš pailgo veido, šviesaus gymio, trumpų plaukų. Jis buvo kartu su juo ir R. B. Marijampolėje, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, banko kioskelyje ir visur važiavo kartu. Jis buvo ir sodyboje. Jis jam „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje davė pasirašyti dokumentus ir sakė, kad jo vardu atidaroma sąskaita. Jis visada buvo šalia asmens, kuris dirbo kompiuteriu. Dažnai kartojo, kad kažkas nepavyksta, sakė jam, kad jis yra pasiėmęs kažką išsimokėtinai (2 t., b. l. 30-32); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad R. V. D. P. kaip įvykiuose dalyvavusio asmens neatpažino (2 t., b. l. 35-37); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu R. V. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 – A. R., kaip asmenį pirmą kartą pamatytą sodyboje Marijampolėje. Šis asmuo nuolatos dirbo nešiojamuoju kompiuteriu, jam jis davė savo asmens dokumentą, telefono numerį. Jis į kompiuterį suvedinėjo jo duomenis, jis kartu važiavo į banko kioską Marijampolėje ir jam davęs dokumentus liepė eiti į banką bei paduoti banko darbuotojai (2 t., b. l. 38-40); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu V. D. asmenį nuotraukoje Nr. 1 – G. S. – įvardino kaip panašiausią į tą, su kuriuo sutiko Kaune (2 t., b. l. 75-77); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu S. B. R. B. neatpažino kaip asmens vardu T., apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 130-132); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu S. B. A. R. kaip asmenį, su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje, taip pat kaip taksi keleivį (2 t., b. l. 159-162); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu S. B. neatpažino G. S. (2 t., b. l. 163-166); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti kad šio procesinio veiksmo metu S. B. atpažino K. S., kaip asmenį, kurį yra vežusi taksi ir tai ne tas pats asmuo, kuram ji padavė išgrynintus pinigus (2 t., b. l. 167-170); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad S. B. neatpažino D. P. (2 t., b. l. 171-174); Asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad R. B. yra trumpai kirptais plaukais, plaukai šviesūs (žili), priekyje praplikęs, su akiniais, nėra vieno viršutinio priekinio danties, 10 cm ilgio randas ant kairės pusės skruosto. Stambaus kūno sudėjimo, veidas apvalus, mėlynų akių (4 t., b. l. 94-96); Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu R. B. neatpažino A. R., kaip asmens apie kurį davė parodymus (4 t., b. l. 156-158); Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad G. S. pateikė asmeninį telefoną „Samsung Galaxy S6“, IMEI (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 1-2); Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas G. S. pateiktasis telefonas „Samsung Galaxy S6“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). G. S. prisijungė prie savo „Facebook“ paskyros „G. S.“ ir parodė drauguose esantį „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodė kad tai A., apie kurį davė parodymus, „Facebook“ profilis. Iš G. S. paskyros buvo atidarytas S. B. „Facebook“ profilis ir parodyta, kad pas ją drauguose yra asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 3-10); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr.48/2018, iš kurio matyti, kad 2018-06-22 R. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteiktas 100 Eur kreditas. Nė viena įmoka nėra gauta. Registracijos forma ir paraiška buvo užpildyta 2018-06-21 17:23:46 val., iš IP (duomenys neskelbtini). Nurodytas kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini). Registracijos metu buvo įkeltos kliento asmens dokumento bei veido nuotraukos (3 t., b. l. 60-65); (duomenys neskelbtini) raštu, iš kurio matyti, kad 2018-06-22 R. V. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervestas 300 Eur kreditas. Iš R. V. buvo gauti mokėjimai: 2018-08-20 26 Eur pavedimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, mokėtojas pats R. V.. 2018-09-09 gautas 26 Eur pavedimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, mokėtojas pats R. V.. 2018-06-21 16:18:31 val. R. V. vardu užsiregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje www.kreditucentras.lt. Registracija atlikta iš IP (duomenys neskelbtini). Registracijos metu pateikti duomenys: mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 75-82); „(duomenys neskelbtini)“ raštu, iš kurio matyti, kad 2018-06-21 16.59.38 val. buvo gauta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur sumai 1080 dienų terminui. Paraiška buvo užpildyta „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės informacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)). Gavus paraišką, su klientu buvo susisiekta telefonu, paprašyta atsiųsti pajamas įrodančius dokumentus. Įvertinus pajamas, su asmeniu buvo kalbėta dar kelis kartus. Galiausiai paraiška buvo patvirtinta ir paskolos suma pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie pateiktų dokumentų esančioje 2018-06-21 paraiškoje (duomenys neskelbtini) kreipiamasi dėl vartojimo kredito suteikimo. Grafoje prie kliento vardo pavardės – nurodyta R. V., padėtas parašas. Paraišką pildęs asmuo N. V. („(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja), kuri pasirašydama patvirtina kliento tapatybę pagal jo pateiktą asmens dokumentą, ir kad ši dokumento kopija tikra. Prie paraiškos padaryta R. V. asmens tapatybės kortelės kopija. Kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini). Pateikti paskolos duomenys, sutarties bendrosios sąlygos, standartinė informacija apie kreditą, „(duomenys neskelbtini)“ paraiška, pasirašyta R. V., duomenys apie tariamą R. V. įdarbinimą. Kartu pateikti garso įrašai (3 t., b. l. 101-120); Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti „(duomenys neskelbtini)“ pateikti garso įrašai, susiję su paimta paskola. Užfiksuota, kaip tyrimo metu nenustatytas asmuo, prisistatantis kredito bendrovės darbuotojai, kuri teiraujasi apie jį informacijos dėl kredito, R. V. vardu nurodydamas klaidingas aplinkybes, kad jis dirba užsienyje, turėdamas tikslą gauti 5 000 Eur kreditą. Apžiūros protokole pateikta pokalbių stenograma (3 t., b. l. 121-131); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, iš kurio matyti, kad 2018-06-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje užsiregistravo R. V., kuris patvirtino tapatybę pervesdamas 0,01 Eur mokestį, gauti prašymai 500 ir 1000 Eur kreditams, tačiau prašymai atmesti. Registracija iš IP (duomenys neskelbtini), jungtasi 2018-06-21 19.25 val.-19.29 val. Paskutinio prisijungimo IP (duomenys neskelbtini), jungtasi 2018-06-22 09.08val. - 09.11 val., nurodomas kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 95-100); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu, iš kurio matyti, kad 2018-06-21 (duomenys neskelbtini) sistemoje užsiregistravo R. V., kuris patvirtino tapatybę pervesdamas 0,01 Eur mokestį, gautas prašymas 500 Eur paskolai, tačiau paskola suteikta nebuvo. Registracija iš IP (duomenys neskelbtini), kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 152-155); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. S/00/2018-2616, kuriuo pateiktas R. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (3 t., b. l. 163-168); R. V. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašu, iš kurio matyti, kad 2018-06-22 į R. V. banko sąskaitą pervesta 5 000 Eur iš „(duomenys neskelbtini)“, 300 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 100 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018-06-22 iš R. V. banko sąskaitos pervesti 4 000 Eur S. B., 1 000 Eur G. S.. Taip pat matyti duomenys, iš šios R. V. sąskaitos pervedamas mokestis bendrovėms, t. y. tapatybės patvirtinimo mokestis – 0,01 Eur mokestis (3 t., b. l. 187-189); UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad kaip klientas pasirašęs pats R. V.. Sąskaitos tvarkymo internetu sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip klientas pasirašęs R. V. (3 t., b. l. 190-194, 197, 198), banko darbuotojai pateikęs savo asmens dokumentą (3 t., b. l. 195-196); Duomenimis apie R. V. internetinę bankininkystę, iš kurios matyti, kad 2018-06-22 buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 139), iš tokio pat IP adreso buvo jungtasi ir prie G. S. internetinės bankininkystės, taip pat iš adresų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių jungtasi ir prie greitųjų kreditų bendrovių svetainių bei paimti kreditai (3 t., b. l. 212); G. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2018-06-22 iš R. V. banko sąskaitos į G. S. banko sąskaitą pervesta 1 000 Eur (3 t., b. l. 217), 2018-06-22 16.36.08 val. grynais pinigais iš sąskaitos išduoti 996 Eur G. S. (3 t., b. l. 216); Duomenimis, kad G. S. prie elektroninės bankininkystės 2018-06-22 jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), t.y. iš to paties IP adreso buvo jungtasi ir prie R. V. internetinės bankininkystės (3 t., b. l. 212); S. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti, kad 2018-06-22 iš R. V. banko sąskaitos į S. B. banko sąskaitą pervesta 4 000 Eur bei 400 Eur (3 t., b. l. 218), 2018 m. birželio 22 d., 17:17:15 val., grynais pinigais iš sąskaitos išduoti 3 976 Eur S. B.. 2018-06-25 15:54:25 val. grynais pinigais iš sąskaitos išduota 400 Eur S. B. (3 t., b. l. 216).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko įrodyta visiškai. Kaltinamojo nenuosekliais ir prieštaringais parodymais teismas nesivadovauja, nes vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės.

Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad buvo naudojama sekanti schema: nukentėjusiajam pateikus jį klaidinančią informaciją dėl neva būtinybės pervesti iš užsienio bankrutuojančios įmonės ar asmens pinigus, pasinaudojama jo asmens dokumentais ir tapatybės duomenimis bei atidaroma sąskaita banke, taip pat sudaroma su banku sutartis dėl elektroninės bankininkystės. Sąskaitos duomenys ir elektroninės bankininkystės duomenys lieka pas veiką darančius asmenis, o tada, nukentėjusiajam nežinant, jo vardu iš greitojo kredito bendrovių siekiama paimti kuo didesnį skaičių paskolų. Į nukentėjusiojo sąskaitą pervestos paskolos, vėlgi pasinaudojant pastarojo elektroninės bankininkystės duomenimis, pervedamos į dvi kitų asmenų sąskaitas, išgryninamos ir taip apgaule užvaldomas svetimas turtas. Taigi, atliekami veiksmai nurodyti kaltinime - neteisėtai įgyti svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungta prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones bei neteisėtai inicijuotos finansinės operacijos, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgytas svetimas turtas. Rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog iš trijų greitųjų kreditų bendrovių nukentėjusiojo R. V. vardu gautos trys paskolos bendrai 5400 eurų sumai (300 eurų, 5000 eurų ir 100 eurų). Nukentėjusiojo vardu dar kreiptasis dėl trijų paskolų – 500 eurų, 1000 eurų ir 500 eurų – gavimo, tačiau bendrovėms atsisakius jas išduoti, jos gautos nebuvo. Gautieji 5400 eurų iš nukentėjusiojo sąskaitos buvo be nukentėjusiojo žinios pervesti į S. B. (4400 eurų) bei 1000 eurų į paties kaltinamojo G. S. sąskaitą ir išgryninti bei taip, nežinant nukentėjusiajam, užvaldyti. Kad realizuoti šią schemą tereikėjo surasti asmenis, kurie pasinaudojant jų neišprusimu bei kitomis ydomis, sutiko savo vardu atsidaryti sąskaitas ir leisti jomis naudotis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos tokiais asmenimis turėjo būti nukentėjusysis R. V. bei V. D.. Bylos medžiaga nustatyta, jo V. D. pavyko išvengti R. V. likimo vien todėl, kad jis turėjo blogą kredito istoriją (problemos su antstoliais) ir netiko būti asmeniu, kurį greitųjų kreditų bendrovės kredituotų.

Kaltinamasis G. S. nors kaltės nepripažino, tačiau neneigė, kad atliko dalį objektyviosios pusės veiksmų, tai yra ieškojo asmenų, kuriais A. R. galėtų pasinaudoti finansinėms operacijoms atlikti. Patvirtino, kad būtent A. R. prašomas ir pastarajam siūlant iš to užsidirbti, to paprašė savo pažįstamo D. P., o šis per savo pažįstamą R. B. ir surado R. V. su V. D.. Tačiau neigė tyčios buvimą aiškindamas, kad nesuvokė, jog pinigai rezultate įgyjami panaudojant apgaulę, neteisėtai įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai inicijavus ir atlikus finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Tai motyvavo tuo, jog A. R. nebuvo informuotas apie visą schemą, buvo įsitikinęs, jog surasti asmenys turi blogą kredito istoriją, tačiau nori savo vardu įgyti kreditų. V. R. jam nežinomu būdu tai sutvarko ir pastarieji gauna greituosius kreditus. Už tai neva atsiskaito su A. R., o šis savo ruožtu ir su G. S. už tokių asmenų suradimą. Šiuo konkrečiu atveju, G. S. už dviejų asmenų suradimą buvo pažadėti 200 eurų, todėl jis šios misijos ir ėmėsi.

Kaltinamasis taip pat savo kalte neigia, motyvuodamas juos tuo, kad visuose kaltinime nurodytuose veiksmuose nedalyvavo. Nedirbo kompiuteriu, neprisijunginėjo prie banko sistemų, nesudarinėjo paskolų sutarčių nukentėjusiojo vardu. Tą atliko A. R. bei kiti nenustatyti asmenys. Todėl jis negali būti atsakingas už kitų asmenų veiksmų padarinius.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10 057,22 Eur turtinės žalos atlyginimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. V. buvo registruotas kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas Nr. 236239, su kuriuo buvo sudaryta vartojimo kredito (paskolos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu minėtam klientui buvo suteiktas 5000 Eur dydžio vartojimo kreditas maksimaliam 1080 dienų grąžinimo laikotarpiui. Visa vartojimo kredito sutartis buvo išdėstyta specialiosiose ir bendrosiose paskolos sutarties sąlygose. Pagal minėtos paskolos sutarties sąlygas vartojimo kredito gavėjas turėjo pareigą grąžinti gautą vartojimo kreditą ir mokėti palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu. Klientas tinkamai pareigos mokėti suteiktą ir panaudotą vartojimo kreditą nevykdė, palūkanų už panaudotą kreditą nemokėjo, todėl liko skolingas 5 000 Eur vartojimo kredito, 4 999,38 Eur paskolos palūkanų bei 5,27 Eur palūkanų už piniginių prievolių nevykdymą nustatytais terminais (pagal Bendrųjų paskolos sutarties sąlygų 5.1 punktą). Civilinio ieškovo reiškiama reikalavimo suma yra 10 004,65 Eur. Civilinis ieškovas taip pat patyrė 52,57 Eur išlaidas, susijusias su šio civilinio ieškinio parengimu, kurios taip pat yra kreditoriaus patirta žala.