Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4375-454/2019 ir joje pareikštu V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. 2SP-4375-454/2019, pagal V. J. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje 0088-18-01074.

Skunde kartu su argumentais, kuriais nesutinkama su antstolės atliktais veiksmais, pareiškėjas pateikė ir nušalinimą visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams nuo pareikštos bylos nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. 2SP-4375-454/2019 nagrinėti paskirtu teisėju. Nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams dėl. Pareiškėjo nuomone, neteisėtų Kauno apygardos teismo pirmininko bei teismo administracijos atliekamų veiksmų ar galimo poveikio teisėjams. Tokie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi nurodytų teismo pirmininko veiksmų atlikimas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, vykdant administracinės veiklos priežiūros funkcijas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nušalinimo pareiškime pažymima, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeidžia pareiškėjo teises neperduodamas vaizdo kameromis darytų pareiškėjo atvaizdų vaizdo įrašų. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko raštu Nr. (1.12)-03-489 buvo išaiškinta, kad nesutikdamas su Kauno apygardos teismo pirmininko argumentais, kuriais atsisakyta pateikti vaizdo įrašus, pareiškėjas turi teisę tokį atsisakymą apskųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau tai nesudaro savarankiško teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016, kurioje V. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažemino Kauno apygardos teismo teisėjus, nušalinimo pareiškimas šio teismo teisėjams grindžiamas jau ne pirmą kartą. Dėl to, pakartotinai nevertinami pareiškėjo argumentai, dėl kurių buvo pasisakyta ankstesnėse nutartyse sprendžiant klausimus dėl Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo šiuo pagrindu, tačiau pažymima, kad apelianto teiginiai, susiję su Kauno apygardos teismo teisėjų įtaka bylas pagal pareiškėjo skundus nagrinėjantiems teisėjams, paremti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone bei įsitikinimais, o objektyvių duomenų, pagrindžiančius tokius teiginius, byloje nėra.

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7-531/2017 2017 m. sausio 9 d. nusprendžiu buvo nuspręsta panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. J. pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą buvo pripažinta, kad pareiškėjas nepažemino Kauno apygardos teismo teisėjų.

Pareiškėjo argumentai, susiję su Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų priimamais procesiniais sprendimais, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi kaip ne kartą pareiškėjui buvo išaiškinta – procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų bylą galinčių nagrinėti Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2SP-4375-454/2019 gali būti išnagrinėta Kauno apylinkės teisme ar Kauno apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SP-4375-454/2019 nagrinėjimo.