Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant),

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui (apie teismo posėdį pranešta),

institucijos, teikiančios išvadą, – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovui (apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, institucija, teikianti išvadą, – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad komisijos nuomone, pareiškėjos prašymas rašyti pavardę „H.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aklais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 15 straipsnyje nurodyta: „Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių lytys. Asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka“. Nutarimo 1 punkte nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.“ Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Prašoma sprendimą priimti teismo nuožiūra (dokumento registracijos Nr. DOK-25000).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (pareiškimo priedai (dokumento registracijos Nr. CBP-3209)), nustatyta, jog R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), turinti Lietuvos Respublikos pilietybę, šiuo metu gyvenanti Prancūzijoje, (duomenys neskelbtini) Vokietijoje susituokė su Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiu M.-M. H., gimusiu (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko sutuoktinio pavardę „H.“. Santuoka įtraukta į apskaitą Lietuvoje (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Įtraukiant į apskaitą pareiškėjos santuoką Lietuvoje, jos pavardė buvo įrašyta pakeičiant „w“ raidę į „v“ raidę, t. y., „H.“. Vilkaviškio CMS 2020 m. lapkričio 17 d. rašte (pareiškėjos įvardinama išvada) Nr. C2-155 nurodė, kad santuokos sudarymo įraše įrašyti pareiškėjos pavardę su „w“ raide neturi teisinio pagrindo, nes remiantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, atitinkamai, priebalsė „w“ sulietuvinta forma rašoma „v“. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Vilkaviškio CMS sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilkaviškio CMS 2020 m. lapkričio 17 d. išvadą Nr. C2-155 ir įpareigoti Vilkaviškio CMS pareiškėjos santuokos sudarymo akto įraše pakeisti jos pavardę iš „H.“ į „H.“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Pagal CK 2.20 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi teisę į vardą; teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. CK 3.31 straipsnyje įtvirtinta abiejų sutuoktinių teisė pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių 23 punktas taip pat numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba; Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką; registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Nutarimo 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y., lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Apžvelgtas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Chartijos 7 straipsnis ir Konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn – Wittgenstein, Nr. C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos SESV 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (Teisingumo Teismo 2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02, 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas Sayn – Wittgenstein, Nr. C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09, 2016 m. birželio 2 d. sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

EŽTT savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 59894/00)).

Iš paminėtos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, SESV 21 straipsnio pažeidimu laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja siekia turėti tokią pačią pavardę, kaip turi jos sutuoktinis – „H.“, būtent tokia pavarde yra identifikuojamas pareiškėjos sutuoktinis. Toks pareiškėjos prašymas yra grindžiamas tikslu išvengti administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų, įrodinėjant jos bei sutuoktinio tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsisakymas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „w“ (t. y., „H.“) riboja ir akivaizdžiai varžo asmens teisę pasirinkti šeimos pavardę, taip pat sukelia pareiškėjai ir jos sutuoktiniui tam tikrų nuolatinio pobūdžio nepatogumų identifikuojant juos kaip tos pačios šeimos narius. Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos/apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis). Kaip minėta, valstybės kišimasis į privatų ir šeimos gyvenimą, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Visgi, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusiais sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą asmenų judėjimą Europos Sąjungoje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjos pavardės įrašymas su „w“ raide (t. y., „H.“) trukdytų visuomenės gerovei, keltų praktinius sunkumus ir/ar neproporcingai pažeistų valstybinės kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui.

Originali pareiškėjos sutuoktinio pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „w“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau, įvertinus pareiškėjos, jos atstovo nurodytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytas pozicijas šiuo klausimu (suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo reikalavimams), atsižvelgiant į tarptautinių teismų praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja faktinis pagrindas patenkinti pareiškėjos, atstovaujamos advokato padėjėjo, pareiškimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 17 d. raštą/sprendimą Nr. C2-155.

Įpareigoti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pareiškėjos R. B. (H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pavardę iš „H.“ į „H.“ bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.