Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams R. V., P. V., jų atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui (Anatolij Šichovcov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir P. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Pakruojo rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja R. V. teismo posėdžio metu patikslintą pareiškimą palaikė, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, prašydama tikslu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. V. ir P. V. 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Pakruojo rajono Pakruojo žemės ūkio įmonės įsigijo valdymo nuosavybės teisę į 14/677 ūkinio pastato dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pastatą įsigijo kartu su butu iš Pakruojo tarybinio ūkio privatizacijos metu. Butas jai buvo suteiktas kaip (duomenys neskelbtini) valdiškai. Tarybinio ūkio pirmininkas L. jai pasiūlė „sutvarkyti“ ūkinį pastatą. L. „tvarkė“ savo žentams ir jai „sutvarkė“. Juos visus L. sukvietė į kontorą, kur atvyko notarė ir patvirtino sutartį. Jai sutarties niekas nedavė. Po to, dingo dokumentai. Sutartį ji gavo tik Registrų centre. Iki tol neturėjo jokių ūkinio pastato įsigijimo dokumentų. Ūkinio pastato dalį valdo nuo sutarties sudarymo, t. y., 1992 metų. Valdomos dalies plotas yra apie 14 kv. m. Niekas kitas nepretendavo į tą ūkinio pastato dalį. Liudytojos taip pat turi dalis tame ūkiniame pastate. Senais laikais ten buvo laikomi gyvuliai, o dabar laiko malkas. To ūkinio pastato bendrasavininkiai yra apie dvidešimt žmonių. Nežino, ar visi bendrasavininkiai įregistravę nuosavybę. Ginčų dėl patalpų jokių nėra.

Liudytoja R. E. D. parodė, kad pareiškėjai pažįstami, turi bendrą tvartą, jos viename gale, o pareiškėjų kitame. Ji taip pat seniai susitvarkė nuosavybę į savo dalį. Ji patalpą ūkiniame pastate įsigijo kartu su butu. Niekas nepretenduoja į pareiškėjų naudojamą patalpą.

Liudytoja A. S. parodė, kad pareiškėjai jos kaimynai, buvę bendradarbiai, tvarto bendrasavininkiai. Ji ūkinio dalį įsigijo apie 1992 m. buto privatizavimo metu. Kolūkis išskirstė ūkinio dalis žmonėms. Buvo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią sudarė su direktoriumi L. Ji gavo sutartį, įregistravo nuosavybę. Pareiškėjai iki šiol neįregistravo nuosavybės, nes galvojo, kad tvartai kartu su butais automatiškai bus priregistruoti. Ji taip pat galvojo, bet kai pradėjo domėtis, sužinojo, kad ūkinio dalis neįregistruota. Ji taip pat tik šįmet įregistravo. Teismo nereikėjo, nes visi ūkinio pastato dalies išmatavimai buvo prie buto. Pareiškėjai tikrai valdo tą patalpą trisdešimt metų. Jokių ginčių dėl patalpos, kuria naudojasi pareiškėjai, nėra. Kur kieno bus patalpos pasidalino draugiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai R. V. ir P. V. 1992 m. vasario 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pakruojo rajono Pakruojo žemės ūkio įmonė, atstovaujama S. L. (pardavėjas) ir pareiškėjai R. V., P. V. (pirkėjai) 1992 m. rugsėjo 23 d. sudarė sutartį, kuria pardavėjas pagal Pakruojo žemės ūkio įmonės 1992 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė, o pirkėjai nupirko ūkinį plytų pastatą 2I1/p, esantį (duomenys neskelbtini). Ūkinio pastato bendra kaina 915 rubliai. Pastatas parduotas už 685 rublius, iš kurių 84 rublius pirkėjai įmokėjo į Pakruojo rajono Pakruojo žemės ūkio įmonės sąskaitą pagal 1992 m. rugsėjo 18 d. pranešimą ir 601 rublius valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Sudarytą sutartį patvirtino Pakruojo rajono notarinės kontoros vyr. notarė V. B., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad sutartis pagal Butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnį įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir registruojama Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Nustatyta, kad pareiškėjai sutarties neįregistravo Valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Iš 2024 m. gegužės 21 d. suformuotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad ūkinio pastato žymėjimas plane – 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjams priklausančios patalpos dydis – 3,44 m ×4,16 m, adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, statybos pradžios ir pabaigos metai – 1976, baigtumas – 100 proc., aukštų skaičius – 1, tūris – 2438 kub. m, užstatytas plotas – 677 kub. m, pamatai – gelžbetonis, sienos – plytos, perdanga – gelžbetonis, stogo konstrukcija – šlaitinis, stogo danga – asbestcementis, išorės apdaila – nėra, pertvaros – plytos, grindys – monolitinės, langai – mediniai, durys – medinės, vidaus apdailos – nėra, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų – nėra, elektra – yra, pastato koordinatė X: (duomenys neskelbtini), koordinatė Y: (duomenys neskelbtini). Pakruojo rajono savivaldybės mero 2024 m. birželio 7 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų 2024 m. birželio 14 d. prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktą 1992 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro buvo atmestas, nes nagrinėjamu atveju, Registro tvarkytojui nepakanka duomenų identifikuoti, ar pagal 1992 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas ūkinis pastatas 2I1/p yra tas pats nekilnojamasis objektas 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas adresu (duomenys neskelbtini). Jei tai yra tas pats nekilnojamasis daiktas – ūkinis pastatas 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai kartu su nekilnojamąjį daiktą identifikuojančiais duomenimis Registro tvarkytojui turi būti pateikti dokumentai, nustatantys pareiškėjų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš 2024 m. liepos 17 d. pastato dalies paskaičiavimo projekto nustatyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, priklausanti pareiškėjams yra 0,02 arba 14/667, dalies plotas 14,31 kv. m. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), turi dvylika bendrasavininkių, kurie įregistravę savo nuosavybę.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-543/2010).

Pateiktų įrodymų visuma, pareiškėjų paaiškinimai ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog 14/677 ūkinio pastato dalį pareiškėjai įsigijo 1992 m. rugsėjo 23 d. sutarties pagrindu. Ginčo dėl 14/677 ūkinio pastato dalies valdymo nuosavybės teise nėra. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Pakruojo rajono Pakruojo žemės ūkio įmonės įsigijo valdymo nuosavybės teisę į 14/677 ūkinio pastato dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjams teisines pasekmes – pareiškėjai turės teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į 14/677 dalį ūkinio pastato. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėjai įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 1992 m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Pakruojo rajono Pakruojo žemės ūkio įmonės įsigijo valdymo nuosavybės teisę į 14/677 ūkinio pastato dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas tikslu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.