Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1991 m. lapkričio 26 d. Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, Plungės r. sav., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2016 m. spalio 28 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šį laikotarpį tęsti darbą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje;

Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1987 m. spalio 24 d. Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, Plungės r. sav., teistas, teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. ir Ž. D. veikdami bendrininkų grupe nužudė žmogų, o būtent: laikotarpiu tarp 2016 balandžio 24 d. 14 val. ir 2016 balandžio 25 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), Plungėje, per išgertuves kilusio žodinio konflikto su B. M. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, P. P. kumščiais bei delnu smogė tris kartus B. M. į galvą, dėl ko šis nukrito ant grindų. Nukentėjusiajam atsikėlus, P. P. nuėjo į kitą kambarį ir ten buvusiam nuo alkoholio apsvaigusiam Ž. D. pranešė, kad sumušė B. M. dėl to, jog šis įskundė policijai Ž. D. motiną, tokiu būdu sukurstė Ž. D. tęsti smurtavimą prieš B. M.. Prisijungęs prie P. P. smurtinių veiksmų, Ž. D. nuėjo prie B. M. ir vieną kartą kumščiu smogė jam į galvą ir nukritusiam vieną kartą spyrė (trypė iš viršaus) į galvą. Tokiu būdu veikdami bendrininkų grupe P. P. ir Ž. D. B. M. padarė odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame antakyje, viršugalvio dešinės pusės užpakalinėje dalyje, masyvią poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje (kaktoje, antakyje, smilkinyje ir skruoste), o dėl padarytų sužalojimų kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudė galvos smegenis, tai sukėlė gyvybei pavojingą būseną – komą ir 2016 m. balandžio 25 d. apie 15 val. B. M. nusikaltimo vietoje mirė.

Apklaustas teisme kaltinamasis P. P. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad su Ž. D. yra draugai, o su B. M. buvo iš matymo pažįstami, B. yra gyvenęs Ž. D. namuose. Ž. D. motina N. D. pardavinėja naminę degtinę, jis dažnai užsuka „pataisyti sveikatą“. Praeitų metų balandžio 24 dieną iš ryto, apie 6 val., atėjo į N. D. namus, norėjo išgerti. Kambaryje rado naminę degtinę geriančius V. V. ir N. D.. B. M. gulėjo virtuvėje ant virtuvinio kampo. Jis prisėdo prie geriančiųjų. Po kurio laiko prie jų prisijungė ir B. M., kuris nebuvo visiškai išsiblaivęs. B. atsisėdo šalia jo ant pufo. Su Vaidu išgėrė pusantro plastmasinio butelio alaus ir trise išgėrė 400 gramų naminės degtinės. Girtas nesijautė, o V. V. buvo girtas, gestikuliavo, garsiai kalbėjo. Bekalbant kilo konfliktas, B. M. pasakė N., kad jis, t. y. P. P., skundžia N. D. policijai, kad ši pardavinėja naminę degtinę. Jis susinervino ir trenkė B. M. vieną kartą kairės rankos delnu į kairę galvos pusę. B. kliuvo į skruostą, jis nusirito tarp pufo ir fotelio ant grindų ir nesikėlė. Jis pajudino B., sakė jam keltis. B. liko gulėti, o jis palipo į viršų pas Ž., kuris buvo užsimiegojęs, girtas neatrodė. Ž. pasakė, kad eitų „pataisyti sveikatos“. Taip pat pasakė, kad B. skundžia motiną dėl prekybos namine degtine ir kaltina jį, kad „davė B. į galvą“ už tokias kalbas. Sakė eiti išsiaiškinti, kad be reikalo nekaltintų. Abu laiptais nulipo į pirmą aukštą. Pamatė, kad V. V. buvo pasodinęs B. M. ant fotelio ir visi toliau geria. Ž. D. įėjo į kambarį, o jis liko stovėti virtuvėje. Matė, kad Ž. iš kairės pusės priėjo prie B. M. kaip ir sveikintis, sumosavo rankomis. Kumščiais ar kaip kitaip trenkė B. M., B. pargriuvo ant žemės. V. V. atsistojo, bandė kelti B.. V. V. buvo nudegęs ranką, B. nepakėlė. Ž. D. dar mosavo rankomis ar kojomis prie B. M., ką darė, jis nematė, išsigandęs išėjo pas A. Š. gerti alaus. Balandžio 25 dieną buvo pas A. Š. ir gėrė alų. Vaidas ar Ž. parašė žinutę ir pranešė apie B. M. mirtį. Jis nuėjo į D. namus, ten buvo medikai, policija ir jam liepė eiti namo. Nuo policijos nesislėpė, su Ž. D. ir jo motina nesitarė meluoti policijai. Dėl kokios priežasties mirė B., pasakyti negali, gal pats susitrenkė. V. V. jam pasakojo, kad balandžio 24 dieną, kai jis jau buvo išėjęs pas Š., B. M. ėjo į lauko tualetą, grįžo susiėmęs už galvos, sakė, kad buvo nugriuvęs. Po to atsisėdo ir vėl toliau gėrė.

Kaltinamasis Ž. D. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2016 balandžio 24 d., apie 7 val., grįžo namo iš A. Š., kur po išgertuvių buvo užmigęs. Pirmame namo aukšte svetainėje sėdėjo B. M. ir žiūrėjo televizorių. Kitų žmonių kambaryje nebuvo. Jis užlipo į antrą aukštą ir nuėjo miegoti. Apie 12–13 val. į jo kambarį atėjo P. P.. P. pasakė, kad „dėjo B. tris bankes už bazarą“, ir parodė savo nudaužytus rankos krumplius. Jis nesigilino, apie ką kalba P. P., paklausė, ar kas nors pirmame aukšte geria, P. atsakė, kad yra V. V. ir B. M.. Jis taip pat nusprendė išgerti ir tokiu būdu „pataisyti sveikatą“. Nulipo laiptais į pirmą aukštą, P. ėjo jam iš paskos. Visi buvo girti. B. sėdėjo ant fotelio ir į jį nekreipė dėmesio. Jis sudavė B. į petį, tokiu būdu pasisveikino ir atsisėdo į kampą. B. nuo jo sudavimo per petį nenugriuvo, tačiau buvo labai girtas ir po kurio laiko nugriuvo ant grindų prie sekcijos. Kai B. M. atėjo eilė gerti, jis paspyrė koja, paragino gerti, bet B. nereagavo. Daugiau jokių smūgių B. M. nesudavė. P. P. apie trečią valandą išėjo pas A. Š.. Išėjus P. P., su V. V. išgėrė 200 gramų naminės degtinės. B. M. miegojo ant grindų ir knarkė, motina jam po galva padėjo pagalvę. Apie 16 val. ir jis išėjo pas A. Š., o B. taip ir liko gulėti ant grindų. Girdėjo, kad B. M. kalbėjo su savo sugyventine, tačiau negali pasakyti, kelintą valandą vyko pokalbis. Balandžio 25 d. V. V. ar kas kitas pranešė, kad mirė B.. Grįžęs namo rado išsigandusią motiną, miręs B. tebegulėjo ant grindų toje pačioje vietoje, o V. V. jau buvo išėjęs. Jį ir jo motiną išsivežė policija. Apie tai, kokius parodymus duoti policijoje, su niekuo nesitarė.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad B. M. buvo jos tėvas. Apie penkiolika metų gyvena atskirai nuo tėvo, žinojo, kad tėvas gyvena Kretingoje pas kažkokią N.. Tėvas mėgdavo išgerti, žino, kad kurį laiką sirgo, galbūt tuberkulioze, gulėjo ligoninėje. Su tėvu bendravo labai mažai. Tėvas kartais atsiųsdavo laišką, parašydavo telefono numerį, tuo numeriu ji paskambindavo ir su tėvu pasikalbėdavo. Apie tėvo mirtį pranešė policija. Ji rūpinosi laidotuvėmis. Laidojimo išlaidų kaltinamieji neatlygino, tačiau civilinio ieškinio ji nereiškia.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad su tėvu nebendravo, yra kalbėjęs su juo prieš dvylika–trylika metų. Apie tėvą papasakodavo sesuo Vaida, kuri pasikalbėdavo su tėvu telefonu. Laidotuvėse dalyvavo. Niekas dėl tėvo nužudymo neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino, tačiau civilinio ieškinio jis nereiškia.

Analogiškus parodymus apie bendravimą su tėvu davė nukentėjusioji V. M., kuri taip pat nepageidavo reikšti civilinio ieškinio.

Liudytojas V. V. parodė, kad yra kaltinamųjų draugas. Balandžio 24 dieną buvo pas N. D., gėrė alkoholinius gėrimus. Jis pats atėjo išgėręs alaus, jautėsi lengvai apsvaigęs. Prisimena, kad kartu gėrė N. D., Ž. D., P. P. ir B. M.. Apie 13–14 val. P. susiginčijo su B. dėl prekybos alkoholiu ir skundimo policijai. B. pasakė negražius žodžius Petrui, pavadino jį „gaidžiu“. P. P. susinervino, sudavė tris smūgius B. M.. Sudavė dešine ranka į akį, į galvą. Po pirmo smūgio B. M. nugriuvo ant grindų. Jis ir N. D. nuramino P.. Tuo metu, kai P. sudavė smūgius B., Ž. D. tame kambaryje nebuvo. P. išėjo į lauką, o B. liko gulėti ant grindų. Jis pakėlė B. M., pasodino ant fotelio. Matė, kad B. M. kairė akis raudona, kakta nubrozdinta. B. buvo išėjęs į lauką, į tualetą. Grįžęs sakė, kad eidamas „dėjo“, bet konkrečiai niekuo nesiskundė. Gėrė toliau. Po kurio laiko atėjo Ž. D. ir paklausė B. M., ką jis šneka. Ž. jau žinojo apie B. konfliktą su P. P. ir kumščiu sudavė B. į galvą. B. nugriuvo prie fotelio. Tada dar Ž. spyrė B. iš kojos, smūgis buvo toks, lyg tryptų. Smūgis turėjo kliūti kažkur į galvą. Ž. visi stabdė žodžiais, o jo mama Ž. D. atitraukė nuo gulinčio B.. Jis priėjo pažiūrėti, B. buvo gyvas, bet po tų smūgių nebeatsikėlė. Po to konflikto dar išgėrė. P. P. išėjo pirmas. Jis išėjo paskutinis, vakare, jau buvo pradėję temti. Kitą dieną jis vėl atėjo pas N. D.. B. M. gulėjo toje pačioje vietoje, girdėjo, kaip knarkia. Su N. išgėrė alaus, B. nustojo knarkti. Jam tai pasirodė įdomiai, norėjo pažiūrėti, pavertė B. ir pamatė, kad jis jau negyvas, nebealsuoja. Iš B. telefono paskambino jo sugyventinei, iškvietė policiją. Sulaukė policijos pareigūnų, šie jam ir A. V. pasakė, kad išeitų, o Ž. D. ir N. D. išsivežė į skyrių. Pareigūnams apie smurtą nesakė, nes norėjo padėti draugams. Prieš apklausas buvo susitikęs su P. P. ir Ž. D.. P. P. sakė, kad jis vienas „apsiims“ kaltę, apie Ž. sakė nesakyti. Teisingus parodymus duoda teisme.

Liudytojas A. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. Dieną prieš B. M. mirtį pas jį atėjo P. P.. Jis parodė savo nudaužytus vienos rankos krumplius, pasakojo, kad mušė B., sakė, kad sudavė jam į galvą. Dėl ko mušė, nepasakojo. Ž. D. tą pačią dieną taip pat buvo, apie muštynes nepasakojo. Kitą dieną prie D. namų matė policiją ir greitąją, sužinojo apie B. M. mirtį.

Liudytojas V. P. parodė, kad su kaltinamaisiais yra draugai, pažinojo ir B. M.. Apie B. mirtį pranešė V. V.. Po to, kai buvo paleistas iš suėmimo, P. P. pasakojo, kad sudavė kelis smūgius B. M. ir išėjo pas kaimyną. Sakė, kad jam išeinant B. buvo gyvas. Taip pat sakė, kad ir Ž. trenkė B., o konfliktas kilo besiaiškinat, kas skundžia N. D. dėl naminės degtinės laikymo.

Liudytoja A. P. parodė, kad tuo metu, kai įvyko įvykis, ji gyveno kartu su sūnumi Petru. Žinojo, kad sūnus dažnai lankydavosi pas D., ten eidavo išgerti. Kas įvyko prieš B. M. mirtį, sūnus nepasakojo. T. B. jai pasakojo, kad Ž. D. sakė, jog „pridavė“ P., kad pats išsuktų savo kailį.

Liudytojas T. B. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, yra buvęs Ž. D. kaimynas. B. M. pažinojo iš matymo. Apie B. mirtį sužinojo tada, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie ieškojo P. P.. Jis P. P. parašė žinutę, kad jo ieško ir kad eitų „prisiduoti“. Apie įvykio aplinkybes P. P. nepasakojo. Ž. pasakojo, kad tą dieną, kai mirė B., jis miegojo savo kambaryje viršuje, o kai nulipo į apačią, B. jau buvo negyvas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. balandžio 25 d. nuo 15.12 val. apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), Plungės m., ant grindų rastas B. M. lavonas su kraujosruvomis ant veido ir liežuvio. Lavonas nesustingęs, guli ant nugaros, po galva pagalvė. Apranga – viršutiniai drabužiai, batai, striukė. Įvykio vietoje nusikaltimo pėdsakų ar nusikaltimo įrankių nerasta. Paimta ruda piniginė ir telefonas „Nokia“ (t. 1, b. l. 25–28)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 228/2016(03) nurodyta, kad B. M. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, įvykusio dėl stipraus galvos sumušimo, kraujui suspaudus galvos smegenis, ir galvos smegenų sumušimo su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais, kurie sukėlė gyvybei pavojingą būseną – smegenų komą, kas, remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, 6.6.4 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. B. M. mirė maždaug prieš parą laiko iki mirusio kūno tyrimo atlikimo (tyrimas atliktas 2016-04-26 nuo 13.10 val.), anksčiau kaip 2016-04-25 14.59 val. (GMP iškvietimo ir priėmimo data ir laikas). Netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame krūtinės ląstos šone yra gyjanti, padaryta maždaug prieš vieną savaitę laiko iki mirties, o visi kiti sužalojimai yra vienodo senumo, švieži, padaryti per vieną parą iki mirties. Mirusiojo B. M. galvoje yra trys trauminių kontaktų žymės, kurios atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais paveikus kairio antakio išorinę dalį, veido dešinės pusės kaktos, antakio, smilkinio ir skruosto dalį bei viršugalvio dešinės pusės užpakalinę dalį. Iš šių žymių viena trauminio kontakto žymė, esanti veido dešinėje pusėje, yra masyvi, todėl galėjo atsirasti arba nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, arba nuo tiesioginio trauminio kontakto su neribotu kietu pagrindu. B. M. kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio, šlapime – 2,49 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 36–39).

Atlikus papildomus histologinius tyrimus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 19/2016(03) nurodyta, kad B. M. galvos sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip prieš 2 val., tačiau ne daugiau kaip prieš parą laiko iki mirties. Ištyrus histologinę medžiagą, skirtingo senumo padarytų galvos sužalojimų nekonstatuota. Iki to laiko, kol dėl galvos sumušimo išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, B. M. neprarado sąmonės, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (t. 1, b. l. 56–57).

Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pM 23/2016(03) nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, nuo kurio tiesioginio trauminio kontakto į galvą įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, todėl galima teigti, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, dėl ko buvo suspaustos galvos smegenys, įvyko nuo tiesioginių trauminių kontaktų į galvą su kietais bukais daiktais visumos (t. 1, b. l. 62–63).

Teismo medicinos specialistas G. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos trys kraujosruvos: viena iš jų yra masyvi, ji apima dešinę veido pusę – dalį kaktos, antakio, smilkinio, skruosto, išplitusi į akies vokus. Kita – kairėje veido pusėje: kairio antakio srityje nubrozdinimas su poodine kraujosruva, atitinkamai galvos minkštuosiuose audiniuose esančia kraujosruva taip pat atsirado dėl nemažo trauminio kontakto , kuris galėjo sukelti kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu. Trečia kontaktinė sritis – užpakalinė galvos dalis. Galvos plaukuotoje dalyje, dešinėje viršugalvio užpakalinėje pusėje taip pat rastas nubrozdinimas su poodine kraujosruva. Nuo bet kurių iš kontaktų galėjo išsilieti kraujas po kietuoju dangalu ir būti padarytas galvos smegenų sumušimas. Vienas sumušimo židinys rastas galvos smegenyse, dešinės momeninės skilties vidinio paviršiaus žieviniame sluoksnyje. Charakteringų požymių, iš kurių būtų galima spręsti apie daikto, kuriuo padaryti sužalojimai, dydį ar formą, nerasta. Ant sužalojimų neatsispaudė joks trafaretas, antspaudas, todėl konkretizuoti sužalojusį daiktą ar įrankį nėra galimybės. Mirtis paprastai ištinka ne iš karto po tokių sužalojimų. Buvo atliktas ir histologinis tyrimas, kuris parodė, kad sužalojimų padarymo laikas turėjo būti ne mažiau kaip dvi valandos ir ne daugiau kaip para laiko iki mirties. Liežuvio sužalojimai yra dvejopi, padaryti skirtingu laiku. Vienas sužalojimas be uždegiminės reakcijos, rodantis, kad jis padarytas prieš pat mirtį. Galbūt mirties metu buvo traukulių. Kiti traukuliai galėjo įvykti apie trys valandos iki mirties. Jų galėjo kilti dėl patirtos smegenų traumos arba dėl patologijos, gal ir epilepsijos. Nustatyti priežastį nėra galimybės, tačiau mirtis B. M. tikrai ištiko dėl patirtos traumos, o ne dėl ligos, pvz., insulto.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 795/2016(03) konstatuota, kad 2016-04-29 apžiūros metu P. P. nustatyta kairės plaštakos III krumplio poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu. Kraujosruva galėjo būti padaryta 2016-04-24 ir galėjo susidaryti suduodant į kietą paviršių ar atsitrenkiant (t. 3, b. l. 61–62).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus B. M. telefoną „Nokia 1616-2“ užfiksuoti įeinantys ir išeinantys skambučiai. Matyti, kad 2016-04-24 20.56 val. ir 20.57 val. skambinta A. E., 2016-04-25 13.50 val. ir 13.48 val. B. M. skambino A. E. (t. 2, b. l. 53–54).

Iš 2016-05-17 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus Ž. D. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų srauto analizę nustatyta, kad 2016-04-24 14.58 val. jis skambino V. V. (90 sek.), 20.28 val. rašė SMS P. P., 20.39–20.40 val. 4 kartus mėgino prisiskambinti P. P., 20.56 val. skambino P. P. (54 sek.), 2016-04-25 8.04 val. skambino P. P. (50 sek.), 15.46 val. skambino P. P. (74 sek.), po to kelis kartus susiskambino su P. P. ir V. V.. Iš P. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvykių analizės matyti, kad 2016-04-25 8.04 val. jam paskambino Ž. D. (50 sek.), 12.59 val. jis paskambino V. V., 15.19 val. jam paskambino iš Nr. (duomenys neskelbtini) (nenustatytas) (55 sek.), 15.46 val. skambino Ž. D. (75 sek.).

Tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš V. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvykių analizės matyti, kad 2016-04-25 14.55 val. buvo skambinama pagalbos telefonu 112 (t. 2, b. l. 137–138, 139–143).

Vykdant V. V. ir Ž. D. telefoninių pokalbių kontrolę užfiksuotas jų 2016-05-05 18.11 val. tarpusavio pokalbis (Nr. 32) apie bylą. Abu kalba, kad P. motina nori ir juos abu „įkišti“ (t. 2, b. l. 107–109, 110, 111–113).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus P. P. telefoną „Samsung GT-S522R“, kurį be SIM kortelės 2016-05-09 pateikė V. P., aplanke „Vaizdai“ yra 2016-04-24 14.27 val. failas „Nuotrauka0040.jpg“, kurioje matoma, kad ji daryta N. D. kambaryje ir ant lovos sėdi du asmenys (panašu, kad N. D. ir V. V.). Iš fiksuotų SMS matyti, kad 2016-04-28 12.37 gautas SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini) (T. B.): „Tawes eiska menta ek susidiek kiesara į prisidouk o iswaziousi be nieka pagaus a unksciau a wieliau“ (fotonuotrauka Nr. 40), o 2016-04-28 Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstos SMS: 10.58 val. „Mylu pupa tavem inenuo prarast taves“ (fotonuotrauka Nr. 69), 11.00 val. „Kap ne o je pagaus“ (fotonuotrauka Nr. 84), 11.03 val. „Ka jau y buk gera atek pas gene nuo pamatyt da“ (fotonuotrauka Nr. 67) (t. 2, b. l. 51–52, 53–55, 78–86).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacijos matyti, kad 2016-04-25 14.55 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuotas V. V. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl rasto lavono adresu (duomenys neskelbtini), Plungė. Paklaustas apie smurtą, nieko nenurodo (t. 2, b. l. 43–46).

Alkotesterio šaknelėse užfiksuota, kad 2016-04-25 15.58.57 val. Ž. D. nustatytas 3,46 promilės girtumas, 2016-04-25 15.53.52 val. V. V. nustatytas 2,95 promilės girtumas (t. 4, b. l. 67), 2016-04-28 P. P. nustatytas 3,23 promilės girtumas (t. 3, b. l. 89).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad P. P. ir Ž. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Plungėje, per išgertuves kilusio žodinio konflikto su B. M. metu tyčia nužudė žmogų. P. P. kumščiais bei delnu smogė tris kartus B. M. į galvą. P. P., palikęs ant grindų gulintį B. M., kitame kambaryje buvusiam Ž. D. pranešė, kad sumušė B. M. dėl to, kad šis įskundė policijai N. D., ir tokiu būdu sukurstė Ž. D. tęsti smurtavimą prieš B. M.. Ž. D. prisijungė prie smurtinių P. P. veiksmų, vieną kartą kumščiu smogė jam į galvą bei nukritusiam vieną kartą spyrė į galvą, padarydamas masyvias kraujosruvas. Dėl padarytų sužalojimų B. M. kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudė galvos smegenis ir 2016 m. balandžio 25 d. apie 15 val. B. M. mirė.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų parodymai nėra logiški, vienodi ir nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu 2016-04-29 apklausiamas kaip įtariamasis P. P. parodė: „<...> stovėdamas priešais B. jam vieną kartą su kaire ranka trenkiau į veidą ir pataikiau į dešinę veido vieną pusę. <...> iš karto su dešine ranka jam trenkiau į kairę veido pusę ir kita ranka vėl į dešinę veido pusę, taip iš viso B. sudaviau abiem rankomis tris kartus į kairę ir į dešinę pusę.“ (t. 3, b. l. 7–8). Apklausiamas kaip įtariamasis 2016-05-09 apie savo suduotus smūgius pasakė: „Aš jam abiejų rankų delnais, bet ne kumščiais pliaukštelėjau per abu žandus po vieną kartą.“ (t. 3, b. l. 13–15). Nors P. P. ir teisiamojo posėdžio metu teigia tik rankų delnais sudavęs smūgius nukentėjusiajam į veidą, tokius jo parodymus paneigia kitas kaltinamasis Ž. D., kuris teigia, kad P. P. gyrėsi sudavęs B. į galvą ir rodė nudaužytus rankos krumplius. Nudaužytus kairės rankos krumplius matė ir liudytojas A. Š., kuris parodė, kad jam taip pat P. P. pasakojo, kad „dėjo B. į galvą“. Apie sužalotą kairę P. P. ranką byloje yra ir objektyvių įrodymų: krumplių sužalojimas nustatytas teismo medicinos specialisto išvada. Įrodymų visuma paneigia kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusiajam jis sudavė nestiprius smūgius rankos delnu ir suduoti smūgiai negalėjo sukelti B. M. mirties. Nevienodi kaltinamojo P. P. parodymai ir dėl Ž. D. veiksmų. Apklausiamas pirmą kartą jis parodė, kad Ž., nulipęs į namo pirmą aukštą, B. M. „kažką padarė, gal kur užtrenkė“ (t. 3, b. l. 7–8). Apklausiamas kaip įtariamasis 2016-05-09 parodė, kad matė, kaip Ž. įėjęs į kambarį, kur visi girtavo, pribėgęs prie sėdėjusio B., jam su kažkuria ranka trenkė, kiek matė – į galvą, dėl ko B. vėl nugriuvo ant grindų. T. Ž. dar kokius penkis ar šešis kartus su ranka trenkė B. (t. 3, b. l. 13–15). Panašiai apie įvykio aplinkybes P. P. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 30–33). Teisiamojo posėdžio metu P. P. parodė, kad Ž. D. spyrė gulinčiam B. M. į galvą.

Kaltinamasis Ž. D. parodė, kad nukentėjusiajam pasisveikindamas trinktelėjo per petį, o koja gulinčiam įspyrė, norėdamas paraginti išgerti. Tokie kaltinamojo parodymai yra visiškai neįtikinami ir prieštaraujantys kitiems į bylą surinktiems ir ištirtiems įrodymams, taip pat ir anksčiau aptartiems kito kaltinamojo P. P. parodymams. Kaltinamojo Ž. D. parodymus paneigia kaip liudytojas apklaustas įvykio vietoje buvęs V. V., kuris parodė, kad iš pradžių P. P. kelis kartus sudavė B. M. į galvą, o po kurio laiko į kambarį atėjęs Ž. D. sudavė ant fotelio sėdinčiam nukentėjusiajam kumščiu į galvą. B. nugriuvo prie fotelio. Tada dar Ž. spyrė ant grindų gulinčiam B. iš kojos, smūgis buvo toks, lyg tryptų, ir turėjo kliūti kažkur į galvą. Šių parodymų visuma iš esmės atitinka ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, jog B. M. mirtis įvyko nuo visumos trauminių kontaktų, kurie sukėlė kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu.

Vertinant pačių kaltinamųjų ir liudytojo parodymus atkreiptinas dėmesys į dvi aplinkybes: nukentėjusysis, kaltinamieji ir liudytojas V. V. įvykio metu buvo neblaivūs, be to, jie siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimą atliekančius pareigūnus ir neatskleisti tiesos.

Pirmą kartą apklausiami Ž. D. ir V. V. nenurodė, kad prieš B. M. buvo vartojamas smurtas. P. P. kelias dienas nebuvo namuose, nes vengė būti sulaikytas ir apklausiamas, o apklausiamas kaip įtariamasis dėl savo suduotų smūgių pakeitė parodymus, taip švelnindamas savo padėtį. Telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamųjų, susirašinėjimas žinutėmis, liudytojų V. P., A. P. parodymai įrodo, kad kaltinamasis Ž. D. neprisipažindamas apie pavartotą smurtą prieš B. M. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, o P. P. siekia sušvelninti savo padėtį.

Taip pat visi asmenys painiojasi, klysta dėl konkretaus laiko ir negali tiksliai pasakyti, kada įvyko konfliktas, kiek laiko praėjo nuo P. P. smurto pavartojimo iki Ž. D. smurtavimo prieš B. M. dėl girtumo. Byloje nustatyta, kad kelias dienas nukentėjusysis, kaltinamieji bei liudytojas V. V. gėrė alkoholinius gėrimus: nors nukentėjusysis B. M. iki mirties ne mažiau kaip 10 valandų nevartojo alkoholio, jo kraujyje rasta 1,76 procento, o šlapime – 2,49 procento etilo alkoholio; balandžio 25 dieną Ž. D. nustatytas 3,46 promilės girtumas, balandžio 28 dieną P. P. nustatytas 3,23 promilės girtumas. Kaltinime nurodoma, kad smūgiai, sukėlę nukentėjusiojo mirtį, buvo suduoti laikotarpiu tarp 2016 balandžio 24 d. 14 val. ir 2016 balandžio 25 d. 13 val., tai visiškai atitinka baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes: pranešimas apie (duomenys neskelbtini), Plungėje, rastą ant grindų gulintį lavoną Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje gautas 2016 balandžio 25 d. 15 val. 1 min., o Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuojama, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas parą laiko iki mirties, mirties laikas valandomis nenustatytas. Teismo medicinos specialistas G. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad po patirtų sužalojimų kurį laiką B. M. galėjo būti sąmoningas, judėti, kalbėti. Tai reiškia, kad po patirtų sužalojimų B. M. galėjo skambinti A. E. ir atsakyti į jos skambutį.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji smurtavo prieš nukentėjusį ir jį nužudė bendrais veiksmais. Teismų praktikoje nurodoma, kad objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gaili pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2006.) Kadangi susitarimas nužudyti galimas bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, tai, nenustačius išankstinio susitarimo tarp kaltinamųjų, apie veiksmų bendrumą spręstina pagal kiekvieno smurtą vartojusio asmens tyčios kryptingumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji smurtavo prieš B. M. ir turėjo tą patį motyvą smurtauti. Pirmiausiai ginčas dėl to, kas skundžia policijai Ž. D. motiną, pardavinėjančią naminę degtinę, kilo tarp P. P. ir B. M.. Tokią konflikto priežastį nurodo pats P. P., liudytojai A. Š., V. P.. Abu kaltinamieji ir liudytojas A. Š. teigia, kad sumušęs B. M. ir palikęs jį gulintį kambaryje, P. P. nuėjo pas antrame aukšte savo kambaryje buvusį Ž. D. ir pasakė jam, kad B. M. skundžia Ž. D. motiną policijai, kad už tai jis „dėjo B. į galvą“. Teismas pritaria kaltinime nurodytai aplinkybei, kad tokiu būdu P. P. sukurstė Ž. D. toliau smurtauti prieš B. M.. Abiejų kaltinamųjų smurtavimas buvo panašaus pobūdžio ir masto. Abu smūgiavo į galvą, abu smūgius sudavė tokiu pačiu būdu, tačiau P. P. tik rankomis, o Ž. D. rankomis ir koja. Abiejų kaltinamųjų nurodyti veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. P. P. ir Ž. D. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jie, būdami suaugę, suvokdami savo veiksmų esmę ir prasmę, turintys pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodami nukentėjusiajam rankomis ir koja į gyvybiškai svarbią vietą – galvą – gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Tai, kad nuteistieji buvo abejingi savo veikos pasekmėms, patvirtina ir nuteistųjų elgesys po nusikaltimo padarymo, nes sumušę nukentėjusįjį jie paliko jį gulintį ant grindų, net nebandydami jam suteikti kokios nors pagalbos, o patys girtuokliavo toliau. Visos šios neginčijamai nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo išsivystantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Atsiradę padariniai buvo tyčinių pakankamai stiprių smūgių pasekmė, šie padariniai yra dėsningi, tarp veiksmų suduodant smūgį ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos B. M. mirčiai. Sužalojimų pobūdis bei lokalizacija – suduoti stiprūs smūgiai nukentėjusiajam į galvą – įrodo, kad abu kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido atsirasti pasekmėms.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą vartojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinė byla Nr. 2K-423/2006). Kaip jau buvo aptarta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. P. ir Ž. D. veikdami bendrininkų grupe B. M. padarė odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiajame antakyje, viršugalvio dešinės pusės užpakalinėje dalyje, masyvią poodinę kraujosruvą veido dešinėje pusėje (kaktoje, antakyje, smilkinyje ir skruoste), dėl padarytų sužalojimų kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudė galvos smegenis ir sukėlė žmogaus mirtį.

Abiejų kaltinamųjų padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

P. P. ir Ž. D. padarė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) smurtinį nusikaltimą. Kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia, jų veikimo būdas nebuvo išskirtinai pavojingas: abu sudavė po kelis smūgius, kurie ir sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, jog P. P. ir Ž. D. nusikalto apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamųjų girtumas patvirtintas alkotesterio rodmenimis (2016-04-25 15.58.57 val. Ž. D. nustatytas 3,46 promilės girtumas), abiejų pripažinimu iki nusikaltimo vartojus alkoholį bei liudytojų parodymais. Taip pat kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Veiką pradėjo ir Ž. D. veiksmus inicijavo P. P., tačiau brutalesnį smurtą pavartojo Ž. D., suduodamas smūgius nukentėjusiajam į galvą ne tik ranka, bet ir koja.

Abiejų kaltinamųjų gyvenimo būdas panašus, vienoje darbovietėje dirba trumpai arba iš viso nedirba, girtuokliauja.

P. P. aštuonis kartus baustas administracine tvarka, teistas laisvės apribojimo bausme už administracinį nusižengimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu pagal pateiktą pažymą nuo 2017-04-03 vykdo individualią veiklą (t. 5, b. l. 44).

Ž. D. teistas, teistumai išnykę, devyniolika kartų baustas administracine tvarka, nedirba.

Įvertinus jauną kaltinamųjų amžių, charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi sunkinančias aplinkybes, į tą aplinkybę, kad kaltinamųjų veika buvo padaryta neapibrėžta tyčia, kad nusikalstamos veikos padarymą tam tikra prasme sąlygojo ir nukentėjusiojo gyvenimo būdas, t. y. nuolatinis girtuokliavimas, skirtina mažesnė negi sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nukentėjusiosios V. M. patirtos kelionės išlaidos: 27,27 Eur (t. 5, b. l. 50), 42,86 Eur (t. 5, b. l. 81), pripažintinos proceso išlaidomis ir lygiomis dalimis priteistinos iš P. P. ir Ž. D. valstybės naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti 115,80 Eur iš kaltinamojo Ž. D. valstybės naudai dėl teisinės pagalbos suteikimo kaltinamajam Ž. D. netenkintinas, kadangi gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nukentėjusiojo B. M. rūbai ir batai, ruda piniginė, lapelis su užrašais, pažyma, saugomi Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (t. 2, b. l. 93), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. P. P. telefonas „Samsung GT-S5220R“, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2 t., b. l. 163), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nuteistajam P. P. ar jo įgaliotam asmeniui. B. M. dokumentai: „Sodros“ pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini juos išdavusiai institucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Taikyti BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. spalio 18 d. Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir atlikta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Remiantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. liepos 28 d. P. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą bei namų areštą – pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, jos terminą nustatant iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir suimti P. P. teismo posėdžių salėje.

Ž. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Remiantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Ž. D. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą.

Priteisti iš P. P. ir Ž. D. po 35,06 euro proceso išlaidų valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nukentėjusiojo B. M. rūbus ir batus, rudą piniginę, lapelį su užrašais, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

B. M. asmens dokumentus: „Sodros“ pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti juos išdavusioms institucijoms.

P. P. telefoną „Samsung GT-S5220R“, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam P. P. ar jo įgaliotam asmeniui. Kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti 115,80 Eur iš kaltinamojo Ž. D. valstybės naudai netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.