Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-14 · Civilinė byla Nr. 2A-262-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-14
Bylos Nr.
2A-262-520/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
Pareiškėjas
R. P., G. P., L., S. P., V. Š., L. P., J. P., J., R.
Suinteresuotas asmuo
S. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, R. P., V. Š., G. P., L.
Advokatai
Birutė Rutkauskienė
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-262-520/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1; 34.2; 128.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius,sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjams R. P., G. P., L. P.,pareiškėjų atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pagal pareiškėjų R. P., V. Š., G. P., L. P., J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., V. Š., G. P., L. P., J. P., D. L.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. P., V. Š., G. P., J. P., L. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. ir V. Š. priėmė tėvo B. P., mirusio 1995-12-24, palikimą faktiškai valdydami paliktą turtą, ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P. mirties 2007-06-02 J. P. priklausiusią palikimo dalį priėmė jo vaikai – pareiškėjai R. P., G. P., L. P., J. P. faktiniu palikimo valdymu. Nurodė, kad po B. P. mirties liko turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir 8 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas iš tuo metu buvusių gyvų B. P. vaikų: J. P., pareiškėjai V. Š. ir S. P. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o dukra D. L. atsisakė nuo palikimo. Po B. P. mirties J. P. ir V. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, rūpindamiesi turtu, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, J. P. liko gyventi tėvo name, dirbo ūkio darbus - naudojosi palikimu ir stengėsi palaikyti jo tinkamą būklę. J. P. pas tėvą B. P. persikėlė gyventi po santuokos nutraukimo 1993-05-25 ir gyveno ten iki pat savo mirties. Po J. P. mirties 2007-06-02 liko vaikai G. P., R. P., J. P., L. P., kurie yra pirmos eilės paveldėtojai, ir jie rūpinasi gyvenamuoju namu, pastatais, žeme, po J. P. mirties paėmė dalį daiktų, R. P. sumokėjo įsiskolinimą už elektrą, savo lėšomis vykdė elektros energijos tiekimo rekonstrukciją.

Pareiškėjas S. P. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo B. P. mirties 1995-12-24 visą palikimą priėmė jis faktiškai valdydamas paliktą turtą. Nurodė, kad tėvo B. P. namuose jis gyvena visą laiką nuo 1978-07-28, t. y. iki ir po tėvo B. P. mirties. Po tėvo mirties jis nesikreipė į notarą, tačiau paliktą turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir rūpinosi turtu kaip savu: rūpinosi nuosavybės teisių atstatymu į tėvo B. P. žemę, įregistravo žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, jo (pareiškėjo) vardu 1999-10-15 buvo išduotas leidimas miškui kirsti, perstatė krosnį, remontavo namą, mokėjo mokesčius. Nurodė, kad juridinis faktas yra reikalingas palikimo priėmimo faktui įforminti ir įregistruoti nuosavybę savo vardu.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškimus tenkino, t. y. paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas S. P. po B. P. mirties 1995-12-24 palikimą priėmė faktiniu turto valdymu, kad J. P. ir pareiškėja V. Š. po B. P. mirties 1995-12-24 palikimą priėmė faktiniu turto valdymu, kad pareiškėjai R. P., J. P., L. P., G. P. po J. P. mirties 2007-06-02 priėmė palikimą faktiniu turto valdymu. Teismas nustatė, kad po B. P. mirties 1995-12-24 liko B. P. priklausantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais, 8 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) B. P. priklausančiame name liko gyventi sūnūs: pareiškėjas S. P. ir J. P.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad S. P., J. P. ir V. Š. po tėvo B. P. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti, t. y. J. P. ir S. P. naudojosi tėvo turtu kaip savo ir pagal išgales jį prižiūrėjo, S. P. mokėjo už elektrą, rūpinosi nuosavybės teisių į B. P. priklausančią žemę atkūrimu, naudojosi žemės sklypu kaip savu, V. Š. po tėvo mirties pasiėmė šeimos albumą, norėdama kreiptis į notarą prašė brolio mirties liudijimo, lankydavosi tėviškėje. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad B. P. dukra D. L. atsisakė nuo palikimo, vadovaudamasis 1964 m. CK 587, 591 str., teismas padarė išvadą, jog prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo vaikai S. P., J. P. ir V. Š. yra pagrįstas. Teismas nustatė, kad po J. P. mirties 2007-06-02 pakankamai aiškiai valią priimti palikimą išreiškė J. P. vaikai – pareiškėjai J. P., R. P., G. P., L. P., t. y. jie norėjo suremontuoti apgriuvusius pastatus, tačiau pareiškėjas S. P. jiems neleido, R. P. sumokėjo įsiskolinimą už elektrą, savo lėšomis atliko elektros rekonstrukcijos darbus, pareiškėjai pasiėmė kai kuriuos mirusio tėvo daiktus, lankydavosi sodyboje, suremontavo lieptą į ežerą. Teismas, įvertinęs pareiškėjų elgesį, sprendė, kad pareiškėjai, J. P. vaikai, išreiškė savo valią priimti atsiradusį palikimą tokiais veiksmais, kurie tik galėjo būti įmanomi esant tokioms aplinkybėms, ir priėmė palikimą pradėdami faktiškai valdyti likusį turtą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo S. P. elgesį po brolio Juozo mirties, byloje surinktus įrodymus, nepripažino pagrįstais pareiškėjo S. P. argumentų, kad po brolio J. P. mirties palikimą priėmė vien tik jis, o ne mirusiojo vaikai (pareiškėjai). Dėl to, vadovaudamasis CK 1.5, 1.93 str., sprendė, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po J. P. mirties likusį turtą paveldėjo mirusiojo vaikai (pareiškėjai) faktiškai pradėdami turtą valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjų V. Š., R. P., L. P., G. P., J. P. pareiškimas. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė esminių aplinkybių, susijusių su B. P. mirties data, nes kiekvienas iš pareiškėjų turėjo įrodyti savo aktyvius veiksmus, siekiant priimti palikimą. Tačiau tik jis įrodė, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą, t. y. rūpinosi tėvo laidotuvėmis, nuosavybės teisių atkūrimu į žemę ir mišką, tvarkė miško reikalus, sudarė elektros tiekimo sutartį ir kt. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. ir J. P. po tėvo mirties per 3 mėn. priėmė tėvo palikimą įstatyme nustatyta tvarka. Teismo išvada, kad nors po B. P. mirties niekas iš paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis, J. P. ir V. Š. priėmė palikimą faktiškai valdydami turtą, yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Tai, kad V. Š. pasiėmė šeimos albumą, neįrodo, jog ji priėmė palikimą, priešingai, V. Š. paaiškino, kad ji gyveno kitur ir buvo nesuinteresuota priimti palikimą. Tai reiškia, kad V. Š. elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir neįgyvendino savo teisių. Pareiškėjai neįrodė, kad po B. P. mirties jo palikimą priėmė J. P., t. y. kad ėmė rūpintis turtu kaip savu, kadangi J. P. tuo turtu nesirūpino, nemokėjo mokesčių, neturėjo pajamų, nuolatinio darbo, tik tam tikrais laiko tarpais čia gyveno. Teismas privalėjo kritiškai įvertinti suinteresuotų asmenų melagingus parodymus, tačiau to nepadarė. Tai, jog byloje nėra pateikti duomenys, kad J. P., jis, V. Š. atsisakė nuo palikimo, nereiškia, kad J. P., V. Š. palikimą priėmė. Kadangi J. P. B. P. palikimo nepriėmė, tai palikimas po J. P. mirties neatsirado. Nors teismas neteisingai nustatė, kad J. P. palikimą priėmė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad po J. P. mirties palikimą priėmė kas nors kitas, o ne jis. Pagal suformuotą teismų praktiką asmeninių daiktų, rūbų, atestatų, šeimos suvenyrų, relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių nelaikomas palikimo priėmimu. Teismo išvada, kad J. P. sūnūs išreiškė aiškią valią priimti palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymais, nes J. P. sūnūs neprisidėjo prie turto išlaikymo, jis teismui buvo nurodęs, kad elektros atsiskaitymo knygelė iš jo buvo pavogta R. P., kuris siekė neteisėtais veiksmais įteisinti faktinį palikimo priėmimą. Teismo nurodytos aplinkybės, kad buvo suremontuotas lieptas į ežerą, elektra, galėtų suteikti teisę į atlyginimą už pagerintą svetimą turtą, tačiau niekaip neįrodo palikimo priėmimo fakto. Jokių įrodymų, kad pareiškėjai bandė tartis dėl statinių remonto, nėra pateikta, nes pareiškėjai niekuomet tokių veiksmų nėra atlikę. Tai, kad po savo tėvo J. P. mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą, įrodo pareiškėjų aplaidų, nerūpestingą elgesį ir patvirtina jų pačių kaltę. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai apskritai būtų kreipęsi į notarą palikimui priimti. CK 1.93 str. 6 d. netaikytina, nes ši norma taikoma tik įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymo atveju.

Atsiliepimas

Pareiškėjai R. P., V. Š., G. P., J. P., L. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjai, taip pat ir apeliantas, sutiko, jog po B. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė B. P. vaikai: J. P., pareiškėjas S. P. ir pareiškėja V. Š., o šalių patvirtinta aplinkybė yra neįrodinėtina. J. P. po santuokos nutraukimo 1993-05-25 persikėlė gyventi pas tėvą B. P. ir gyveno ten iki pat savo mirties. Po tėvo B. P. mirties J. P. mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu, atliko įvairius ūkio darbus, t. y. naudojosi palikimu ir stengėsi palaikyti jo tinkamą būklę. Po J. P. mirties pareiškėjas S. P. gyvenamąjį namą, žemę apleido, nebesirūpina turtu, priešinasi jų norui atlikti rekonstrukciją, turtu rūpinasi jie – pareiškėjai, t. y. po J. P. mirties jie paėmė J. P. priklausiusius kilnojamuosius daiktus, sumokėjo įsiskolinimą už elektrą, atliko elektros tiekimo rekonstrukcijos darbus už 599,37 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, jog J. P. ir pareiškėja V. Š. po B. P. mirties 1995-12-24 palikimą priėmė faktiniu turto valdymu, kad pareiškėjai R. P., J. P., L. P., G. P. po J. P. mirties 2007-06-02 priėmė palikimą faktiniu turto valdymu (CPK 176-185, 263, 265 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Byloje nustatyta, kad 1995-12-24 mirė pareiškėjų S. P. (apelianto), V. Š., J. P. (pareiškėjų R. P., G. P., J. P., L. P. tėvo) tėvas B. P., kuriam mirties dieną nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), teisė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Mirusiojo B. P. vardu nuosavybės teisė į 8 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurta 1999-05-25 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, 1999-06-14 žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Mirusysis B. P. nebuvo surašęs testamento, jo įpėdiniai dėl paveldėjimo pagal įstatymą į notarų biurą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos 1964 m. CK 587 str. tvarka nesikreipė. Pareiškėjai S. P., V. Š., J. P. vaikai (pareiškėjai R. P., G. P., J. P., L. P.) kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, t. y. pareiškėjas S. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo mirties priėmė jo palikimą, o kiti pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ir V. Š., J. P. priėmė faktiniu valdymu tėvo palikimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad S. P., J. P. ir V. Š. po tėvo B. P. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti, t. y. J. P. ir S. P. naudojosi tėvo turtu kaip savo ir pagal išgales jį prižiūrėjo, S. P. mokėjo už elektrą, rūpinosi nuosavybės teisių į B. P. priklausančią žemę atkūrimu, naudojosi žemės sklypu kaip savu, V. Š. po tėvo mirties pasiėmė šeimos albumą, lankėsi tėviškėje, išreiškė savo valią aktyviais veiksmais priimti tėvo palikimą. Išnagrinėjus pareiškėjo S. P. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta, kad tėvo B. P. palikimą priėmė J. P. bei V. Š., įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisinga.

Sprendžiant klausimą, kas priėmė palikimą po B. P. mirties, vadovaujamasi 1964 m. CK normomis, nes paveldėjimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o kas priėmė palikimą po J. P. mirties, vadovaujamasi 2000 m. CK normomis, nes paveldėjimas atsirado jau galiojant 2000 m CK (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.). 1964 m. CK 587 str. numatė, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi tiek apeliantas S. P., tiek J. P. vaikai, V. Š. šioje byloje turėjo pateikti įrodymus, kad per šešis mėnesius nuo B. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo išreikšta valia įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir buvo pradėtas turtas valdyti. Apeliantas pareiškime buvo nurodęs, kad jis jau iki tėvo mirties ir po tėvo mirties gyveno name, naudojosi turtu. Savo pareiškimą grindė įrodymais, kurie buvo surašyti 1999-05-25 – 2001-07-30, t. y. ne per šešis mėnesius nuo tėvo mirties. Pagal bylos duomenis apeliantas po tėvo mirties mokėjo už savo reikmėms suvartotą elektros energiją. Iki tėvo B. P. mirties ir po tėvo mirties jo (B. P.) namuose taip pat nuolat gyveno ir J. P.. Pareiškėja V. Š. paaiškino, kad po tėvo mirties liko tvarkytis abu broliai S. P., J. P., ji atvažiuodavo pas juos, po tėvo mirties paėmė šeimos nuotraukas, dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą, nes S. P. nedavė reikalingų dokumentų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas S. P., prisiekęs, pasirašęs priesaikos tekstą, nurodė, kad sutinka, jog brolis J. P. ir sesuo V. Š. irgi priėmė palikimą (b. l. 146). Pareiškėjas S. P. tik abejojo, ar sūnėnai priėmė J. P. palikimą, ir nurodė, kad brolio dalį priėmė jis (pareiškėjas). Atsižvelgiant į pareiškėjo S. P. sutikimą su pareiškimu dėl to, kad palikimą po B. P. mirties priėmė ir J. P., ir V. Š., buvo atsisakyta prašymo dėl liudytojų E. Š., R. Š. apklausos (b. l. 146). Iš pareiškėjo S. P. ir jo atstovo advokato A. Goštauto baigiamųjų kalbų matyti, kad pareiškėjas (apeliantas) S. P. neprieštarauja, jog būtų patenkintas pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad B. P. turtą paveldėjo ir J. P., ir V. Š., o dėl kitos dalies pareiškimo paliko spręsti teismui, nes nėra duomenų, kad mirus J. P. jo vaikai priėmė palikimą (b. l. 147-148). Taigi pareiškėjų R. P., G. P., J. P., L. P. pareiškime ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad jų tėvas J. P. priėmė palikimą po savo tėvo B. P. mirties, pradėdamas tą turtą valdyti, t. y. jį prižiūrėdamas ir palaikydamas tinkamos būklės, patvirtino ir pats apeliantas, kuriam kartu gyvenant su broliu geriausiai buvo žinomos visos aplinkybės, susiklosčiusios po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą tenkinti pareiškėjų R. P., G. P., J. P., L. P. pareiškimo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jų tėvas priėmė palikimą po tėvo B. P. mirties, nustatymo.

Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Nustatant palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, nesvarbu, kokį daiktą įpėdinis paėmė, svarbus jo elgesys to daikto atžvilgiu, t. y. ar įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-45 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Pareiškėja V. Š. nurodė, kad ji po tėvo mirties norėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, bet S. P. nedavė dokumentų, po tėvo mirties paėmė šeimos nuotraukas, nes daugiau neturėjo ką paimti. Iš šių pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad pareiškėja neatsisakė tėvo turto, siekė jį paveldėti ir tai išreiškė paimdama šeimos nuotraukas, kaip paveldimą turtą. Tai, kad pareiškėjos nuotraukų paėmimas patvirtina tai, jog ji priėmė tėvo palikimą, patvirtino ir apeliantas S. P., sutikdamas su pareiškėjos prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po tėvo B. P. mirties (b. l. 146).

Apeliantas S. P. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu neturėtų būti remiamasi jo paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, kad palikimą po tėvo B. P. mirties priėmė jis, jo brolis J. P. ir sesuo V. Š., kad faktus, kuriais remiasi kitos proceso šalys, pripažino dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekdamas nuslėpti tiesą (CPK 187 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog J. P. ir V. Š. priėmė palikimą, tačiau dėl apelianto išreikšto sutikimo su pareiškimu ir dėl nurodytų aplinkybių, kad palikimą priėmė ir J. P., ir V. Š., nebuvo apklausti liudytojai, kurių parodymais pareiškėjai siekė įrodyti savo prašymų pagrįstumą. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad byloje esančių įrodymų visuma sukelia maksimalias abejones dėl pareiškėjų V. Š., R. P., G. P., J. P., L. P. paaiškinimų pagrįstumo, nes pats apeliantas pirmosios instancijos teisme sutikdamas su pareiškėjų nurodomu faktu, kad J. P., V. Š. taip pat priėmė palikimą, patvirtino, jog pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie J. P. ir V. B. atliktus veiksmus, kuriais jie išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti turtą, patvirtina palikimo priėmimo faktą. Pareiškėjo S. P. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, yra įrodymai ir jais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas (CPK 177, 185, 186 str.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjai R. P., G. P., J. P., L. P. nepriėmė palikimo po savo tėvo mirties, nes nebuvo pateikti įrodymai, jog jie palikimą priėmė. Apeliaciniame skunde kritikuojama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjai po tėvo mirties atvažiuodavo į sodybą, siekė suremontuoti pastatus, suremontavo elektros įvadą, R. P. sumokėjo įsiskolinimą už elektros energiją. Pareiškėjas R. P. teismo posėdyje paaiškino, kad po J. P. mirties buvo atjungta elektra, jis išsiaiškino, kad buvo elektros vogimas, Rytų skirstomieji tinklai paskyrė baudą ir parašė įsakymą, kad reikia iškelti įvadą, jis (R. P.) sumokėjo baudą, iškvietė elektrikus, kad iškeltų įvadą, S. P. davė mokėjimo už elektrą kortelę, kad jis (R. P.) galėtų sumokėti skolą ir sutvarkyti elektrą (b. l. 144). Iš AB Rytų skirstomųjų tinklų 2006-06-29 nurodymo Nr. 77 matyti, kad neteisėtai buvo vartota (vogta) elektra tada, kai sodyboje gyveno pareiškėjų tėvas (civilinė byla Nr. 2-77-405/2010). Pats apeliantas S. P. teismo posėdyje nurodė, kad R. P. teisingai pasakojo apie elektrą (b. l. 146). Byloje nepaneigta, kad pareiškėjai po tėvo mirties suremontavo tiltą prie ežero, tvarkė aplinką. Pareiškėjas G. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis buvo nuvykęs pas notarą, nes broliai parašė įgaliojimą, jog jis pas notarą sutvarkytų reikalus dėl palikimo priėmimo (b. l. 145). Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas 2010-05-19 Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės V. P. liudijimas, kad šiame notarų biure yra užvesta byla dėl paveldimo turto, 2007-06-02 mirus J. P., kad palikimą priėmė jo sūnūs: R. P., G. P., J. P., L. P.. Taigi byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai po tėvo J. P. mirties palikimą priėmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė jų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 26,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjo S. P. apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš S. P. 26,85 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėMarijonas Greičius