- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2YT-5789-570/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01539-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., R. A., Valstybės įmonė Turto bankas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. J., R. A., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad pareiškėjas V. A. priėmė palikimą po jo tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui V. A., nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys – R. A. (pareiškėjo brolis), D. J. (pareiškėjo sesuo) į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl užvestų paveldėjimo bylų dėl V. A. palikimo notarų biuruose nėra. Pareiškėjas paaiškina, kad po tėvo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, nes pareiškėjo brolis žinojo, kad tėvo palikimas po jo mirties atiteks pareiškėjui, nes tai buvo šeimoje aptarta dar iki tėvo mirties. Pareiškėjo sesuo daug metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, turi šios šalies pilietybę, todėl dėl palikimo nesikreipė į notarą, nėra faktiškai pradėjusi jo valdyti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pareiškėjos ir jo brolio bei sesers šeiminiai ryšiai yra nutrukę, todėl jam nėra žinomi jų kontaktiniai duomenys. Nurodo, kad neturi jokių galimybių nurodyti sesers gyvenamosios vietos adreso ar kitų kontaktinių duomenų, tačiau nurodo, kad aplinkybes, jog pareiškėjo sesuo nepriėmė palikimo patvirtina Testamentų registro išrašas, gali patvirtinti liudytojai. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 2013 m. lapkričio 6 d. jis ir jo tėvas kartu lygiomis dalimis nusipirko 1,5200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą kartu dirbo, o tėvui sulaukus senatvės amžiaus bei susirgus, šį žemės sklypą dirbo ir juo naudojosi vienas pareiškėjas ir tuo pačiu globojo sergantį tėvą. Dėl šių priežasčių buvo sutarta, kad tėvo palikimas po jo mirties atiteks būtent pareiškėjui, nepaisant to, kad tėvas testamento nebuvo sudaręs. Mirus pareiškėjo tėvui V. A., pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o kad turi pareigą priimti palikimą, kreipianti į notarą, suprato tik (duomenys neskelbtini) spalio mėn., kadangi terminas priimti palikimą pas notarą jau buvo pasibaigęs, todėl pareiškėjas daugiau jokių veiksmų tuo metu dėl palikimo įforminimo nebesiėmė. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto trijų mėnesių termino, tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą. Pareiškėjas paaiškina, kad iš karto po tėvo mirties pradėjo naudotis visu jo likusiu turtu – tinkančiais naudotis asmeniniais mirusiojo daiktais, taip pat toliau rūpinosi ir naudojosi ne tik savo, tačiau ir tėvui priklausančia žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad laiku nebuvo įformintas tėvo palikimo priėmimo faktas, pareiškėjas šiuo metu negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl šiuo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, faktą.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys R. A. ir D. J., kuriai paskirtas kuratorius R. A., teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį 2025 m. lapkričio 5 d. paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad V. A., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo V. A. tėvas. Palikėjas V. A. turėjo dar du vaikus, t. y. dukrą D. J. ir sūnų R. A., kurie šioje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis, prieštaravimų dėl prašomo juridinio fakto nustatymo nereiškia. Iš teismo iniciatyva išreikalauto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjas V. A. ir pareiškėjas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po 1/2 dalį, įgijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2013 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš civilinėje byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. A. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kaip nurodo pareiškėjas, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto trijų mėnesių termino, tėvo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti tėvo turtą, t. y. iš karto po tėvo mirties pradėjo naudotis visu jo likusiu turtu – tinkančiais naudotis asmeniniais mirusiojo daiktais, taip pat toliau rūpinosi ir naudojosi ne tik savo, tačiau ir tėvui priklausančia žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. A. sūnus. Palikėjas ir pareiškėjas 2013 m. lapkričio 6 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po 1/2 dalį, įgijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas nurodo, kad tėvui sulaukus senatvės amžiaus, susirgus, rūpinosi tėvu ir jų bendru turtu, o tėvui mirus ir toliau rūpinosi ir naudojosi ne tik jam priklausančia žemės sklypo dalimi, bet ir priklausiusia tėvui. Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra. Tokiu būdu V. A. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėjas įrodė, kad jis priėmė palikimą po jo tėvo V. A. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes.
Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas priėmė po jo tėvo V. A. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.