Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Lauretos Ulbienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant nukentėjusiojo, privataus kaltintojo ir civilinio ieškovo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant įpareigojimus: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo N. K. viename iš Ukmergės rajono dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju N. K. ir jo šeimos nariais; uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Priteista iš V. V. nukentėjusiojo N. K. naudai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl valstybės turėtų nukentėjusiojo N. K. gydymo išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atmestas. Priteista iš V. V. nukentėjusiojo N. K. naudai 240 Eur advokatės paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II.Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.5. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, pakartotinė ekspertizė buvo atlikta remiantis pateikta papildoma medžiaga, tarp jų, nuotraukomis, kurias savarankiškai padarė nukentėjusiojo N. K. artimieji, neprijungė jų prie bylos, nekvietė eksperto apžiūrėti ligonio.

2.7. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepašalinti byloje prieštaravimai, neištirtos svarbios bylai aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir bylos aplinkybių vertinimas

Dėl baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimo

Dėl ginčijamų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

7. Apeliacinės instancijos teisme, pašalinus baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimą, vertintina, ar byloje esantys duomenys patvirtina apelianto kaltę, ar apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, priešingai, apelianto kaltę paneigia. Teisėjų kolegija, susipažinus su pateikta medžiaga, išklausius proceso dalyvių nuomonių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos aplinkybes, atitinkančias BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

7.1. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo prijungtos nukentėjusiojo N. K. sumušimų nuotraukos, iš bylos duomenų matyti, jog šis tvirtinimas nėra teisingas – nuotraukos prie bylos buvo prijungtos pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016 m. rugpjūčio 1 d. protokolą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25971-16 medžiagos b. l. 48-50), nuotraukose užfiksuoti N. K. kūno sužalojimų buvo aptarti 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25971-16 medžiagos b. l. 87-88 taip pat byloje, t. 1, b. l. 93-94). BPK 98 straipsnyje numatyta teisė savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kaip numatyta straipsnyje, šią teisę turi ir nukentėjusysis, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo. Teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiojo sūnus, padaręs tėvo nuotraukas ligoninėje, pateikęs jas ikiteisminio tyrimo metu, jokio pažeidimo nepadarė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad neaišku, kada ir kur nuotraukos buvo padarytos, byloje, t. 1, b. l. 140, yra kortelių skaitytuvas su laikmena, kurioje nuotraukos ir vaizdo įrašai, matyti fotografavimo datos – 2016 m. birželio 2 d., po to – birželio 10 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis neprašė pakartotinės ekspertizės, tačiau jau nukentėjusiojo 2016 m. spalio 31 d. skunde buvo nurodyta, kad jis prašys skirti ekspertizę, įvertinant nuotraukas, ligos istoriją, kadangi buvusi specialisto išvada kelia abejonių, medicinos ekspertas jo net neapžiūrėjo.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 52/2017 (01) išvada, kurios duomenimis, N. K. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, ties petimi ir poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, ties petimi. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę ar neaprašyti pateiktuose medicininiuose dokumentuose. N. K. nustatyti kūno sužalojimai prieš patenkant į gydymo įstaigą, pasisakyti apie konkretesnį sužalojimo laiką nėra galimybės dėl medicininių duomenų trūkumo. Poodinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių, likusieji kūno sužalojimai griuvimui nėra būdingi. VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose N. K. atliktas gydymas trombolitiniais vaistais galėjo sukelti esamų (jei kraujosruvos buvo šviežios – formavimosi stadijoje) poodinių kraujosruvų didėjimą, poodinių kraujosruvų susidarymą injekcijų vietose ir jų plitimą, naujų kraujosruvų susidarymą kūno odoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.2, b. l. 6-10).

7.3. Teisėjų kolegija vertina, kad abejonės dėl kraujosruvų susidarymo priežasties buvo keliamos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ir, ištirtų duomenų visuma paneigtos. Aplinkybė, kad teismo medicinos ekspertui, surašiusiam ekspertizės aktą Nr. PEKG 52/2017 (01) buvo pateikta išsamesnė medžiaga - baudžiamoji byla Nr. PK-23-517/2017, ikiteisminio tyrimo byla Nr.01-1-25971-16, VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydymo stacionare istorija Nr. 16-21794, VšĮ Ukmergės ligoninės Konsultacijų poliklinikos asmens sveikatos istorija Nr. 4880, VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro asmens sveikatos istorija – teisėjų kolegijos nuomone, leidžia vertinti atliktą tyrimą kaip labiau išsamų, nuodugnesnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertizė ir buvo paskirta, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atliekant objektų tyrimą buvo įvertinta ne visa medicininė dokumentacija. Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas Antanas Klaidas Bečelis paaiškino, kad pirminės dokumentacijos jam nebuvo pateikta, dėl to ir davė išvadą, jog nėra duomenų dėl sužalojimo (t. 2, b. l. 26).

7.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo ekspertizės akte remiamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kurie padaryti nukentėjusiajam pradėjus skirti trombolitinius vaistus, teismo ekspertizės akte yra konkrečiai nurodyta, jog tyrimui pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo medžiaga nėra priskirtina teismo medicinoje tiriamiems objektams vertinant sužalojimus bei jų morfologinius požymius (t. 2, b. l. 10, išvadų 4 punktas). Teismo posėdyje apklausta ekspertė Jūratė Gincman – Dorošenko paaiškino (t. 2, b. l. 26), kad gydant trombolitiniais vaistais dėl infarkto, tie vaistai gali sukelti kraujosruvas. Žinant, galima atskirti, kur spontaninis kraujavimas, o kur yra sumušimas. Sakyti, kad visos kraujosruvos dėl vaistų suleidimo, būtų neteisinga.

7.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių: nukentėjusiojo N. K. 2016 m. spalio 31 d. skunde nebuvo nurodyta, kad apeliantas sudavė su lazda nukentėjusiajam N. K. per galvą, nuo ko šis parkrito ant žemės ir parkritusį mušė su lazda ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, skunde buvo nurodyta, kad pastūmė ir tuomet nukentėjęs N. K. parkrito. Apeliacinės instancijos teismas, jau nurodęs, kad apeliantas buvo nuteistas pagal patikslintą kaltinimą, pažymi, jog apeliacinio skundo teiginys apie kaltinimo aplinkybes, neva, neatitinkančias faktinių aplinkybių, yra deklaratyvus. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau taikinamojo posėdžio metu, t.1, b. l. 112, nukentėjusysis paaiškino, jog pirmą smūgį jam sudavė į galvą su lazda, N. K. pargriuvo, kiek mušė, spardė, negirdėjo; kojomis spardė ir mušė lazda; kiek sudavė, neskaičiavo; buvo mėlynos rankos; daužė per visą kūną; kai davė į galvą, jis parvirto; medikams jis nieko nesakė, nes negalėjo kalbėti.

7.7. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad matė apeliantą naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo N. K. atžvilgiu, išskyrus nukentėjusiojo sutuoktinę S. K., apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Kaip nustatyta bylos duomenimis, į įvykio vietą, išgirdusi triukšmą, dviračiu atvažiavo liudytoja L. A., ji matė, kaip stumdėsi su lazda, užstojo medžiai, nuvažiavusi rado N. K. gulintį, jis buvo jau be sąmonės (t.1, b. l. 149), apie N. K. sužalojimus paaiškino apklausti liudytojai E. K. (t. 1, b. l. 148), medikai V. M. (t.1, b. l. 138), S. N. (t. 1, b. l. 139), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikti garso įrašai patvirtina, kad į įvykio vietą buvo kviečiama policija ( t. 1, b. l. 128).

7.8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojos S. K. parodymai buvo prieštaringi, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu. Teisiamojo posėdžio protokole, t.1, b. l. 148, nurodyta, kad S. K. aiškino, jog kad V. buvo darže, pakėlęs lazdą atbėgo, sakė eiti nuo jo žemės ir užsimojo „šerti“, vyrui davė per pečius ir per galvą; kai vyras gavo per galvą, sukruvino ausį; pirmas smūgis kliuvo į petį; jis nugriuvo, kai davė per galvą, susmuko vietoje; tada praeidamas V. dar spyrė vyrui gal 2-3 kartus; ji nepasakys, kiek buvo suduota smūgių, kiek vyko ta egzekucija; lazda buvo medinė; jis nuvirto ir jam pasidarė insultas; V. pasirodė į pabaigą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, b. l. 52-53, yra užfiksuota, kad S. K. 2016 m. birželio 2 d. aiškino, jog V. V. su ramentu sudavė N. K. apie dešimt smūgių į įvairias kūno dalis, po to kumščiais sudavė apie dešimt smūgių į galvą, nors dėl suduotų smūgių skaičiaus ji gali klysti, nes buvo labai susijaudinusi; po suduotų smūgių N. K. nukrito ant žemės, ji pradėjo kviesti pagalbos; pirma atbėgo S. V., kuri pradėjo rėkti, kad čia jų žemė, jie turi išeiti. Teisėjų kolegija vertina, kad liudytoja, pati būdama įvykio vietoje, matydama mušamą savo vyrą, buvo labai susijaudinusi – pirminėje apklausoje ji ir nurodė, jog gali klysti dėl smūgių skaičiaus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad liudytojos, kuriai apklausos metu buvo daugiau nei 70 metų, parodymai apie jos vyrui vartotą smurtą, kuris nustatytas ir kitais bylos duomenimis, nekelia abejonių, liudytojos galimybę tiksliai atsiminti smūgių skaičių ir lokalizaciją, akivaizdu, veikė susijaudinimas. Sužalojimų kiekis, lokalizacija, sveikatos sutrikdymo sunkumas nustatytas objektyviais duomenimis, teismo ekspertizės akto išvada.

7.9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad jeigu apeliantas būtų sudavęs nukentėjusiajam su lazda per galvą, būtų likę sužalojimų žymės, tačiau eksperto išvadoje tokių sužalojimų nebuvo nustatyta, teisėjų kolegija pasisako, jog teismo ekspertizė buvo atlikta iš medicininių dokumentų, akte konkrečiai nurodyta – „jei trauminių poveikių buvo ir daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę ar neaprašyti pateiktuose medicininiuose dokumentuose“ (t.2, b. l. 10).

7.10. Apeliantas teigia, kad dėl sveikatos būklės negalėjo padaryti jam inkriminuojamų sužalojimų. Teisėjų kolegija pasisako, kad apeliantui buvo inkriminuotas smūgių lazda sudavimas ir spyriai kojomis, tikslus kiekvieno sužalojimo padarymo mechanizmas nebuvo nustatytas. Pats apeliantas tyrimo metu pateikė apžiūrai turėtą lazdą, tuo būdu, lazdos turėjimas įvykio metu nėra ginčijamas. Nors apeliantas neigia galėjęs sukelti sužalojimus spardydamas, kaip minėta, apeliantui inkriminuotas smurtas nukentėjusiajam – spyriai kojomis. Teisėjų kolegija pasisako, kad apeliantas, nors ir naudodamasis lazda, vaikšto pats, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis buvo ir spardomas. Smūgių skaičius nustatytas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 52/2017 (01) išvadoje užfiksuotas pasekmes, įvertinus, jog poodinė kraujosruva nugaroje galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių, likusieji kūno sužalojimai griuvimui nėra būdingi. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas, suduodamas nukentėjusiajam, suvokė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, jį tenkino bet kokios galimos pasekmės, veikė netiesiogine tyčia.

IV. Dėl bausmės skyrimo, žalos atlyginimo, advokato išlaidų

8. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, detaliai argumentavo savo išvadas. Apeliaciniame skunde bausmės rūšis ir dydis nebuvo ginčijami, buvo prašoma panaikinti vieną iš įpareigojimų - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo N. K., viename iš Ukmergės rajono dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos motyvais dėl apeliantui skirtinos bausmės, taip pat vertina, kad pirmos instancijos teisme nebuvo prašymo apeliantui skirti kitus, baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus (BK 48 straipsnio 7 dalis). Kadangi baudžiamajame įstatyme nenumatyti draudimai ar įpareigojimai gali būti skiriami baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens, kuriam jie skirtini, elgesiui (šiuo atveju – apeliantui), nenurodyta, kuo skundžiamas įpareigojimas darytų teigiamą įtaką, šis įpareigojimas neskirtinas. Taip pat, neskirtinas įpareigojimas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kadangi tai yra privaloma laisvės apribojimą atliekančių asmenų bausmės vykdymo sąlyga. Šioje dalyje nuosprendis keistinas.

9. Apeliantas prašė sumažinti žalos dydį bei išdėstyti sumokėjimą per vienerių metų laikotarpį. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai nustatė, kad nuteistasis privalo atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, išsamiai argumentavo neturtinės žalos priteisimo pagrindus, motyvus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. PEKG 52/2017(01) išvadą, kad nukentėjusiajam 2016 m. birželio 1d. įvykęs konfliktas galėjo sukelti psichinį stresą, kuris nėra laikomas tiesiogine susirgimo priežastimi, o tik vienu iš daugelio rizikos faktorių, sukeliančių didesnę tikimybę susirgti galvos smegenų infarktu, kaip aplinkybę, patvirtinančią nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Privataus kaltinimo skunde nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam po sumušimo sumažėjo bendravimo galimybės, nes veide matėsi sumušimo žymės, patyrė skausmą, jam buvo padarytas didelis dvasinis ir nervinis sukrėtimas, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kitus nepatogumus, negalėjo bendrauti su savo šeimos nariais, prastai miegojo dėl skausmo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad dabar jam užeina silpnumas, galva sukasi (t.1, b. l. 112). Teisėjų kolegija, atsižvelgus į išdėstytą ir į nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas patirtos neturtinės žalos dydis nėra per didelis. Apeliaciniu skundu neginčijamas sprendimas netenkinti nukentėjusiojo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl šio klausimo teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Skundžiamu nuosprendžiu atmestas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl valstybės turėtų nukentėjusiojo N. K. gydymo išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo. Pažymėtina, kad šis ieškinys buvo pareikštas ikiteisminio tyrimo, nutraukto 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu, medžiagoje. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas ir Valstybinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimas dėl civilinio ieškinio, kuris buvo pareikštas nutraukto ikiteisminio tyrimo metu, yra perteklinis, šalintinas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

9.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškotojo interesai. Atidedant sprendimo vykdymą, reikšmingi ir kreditoriaus interesai – jie negali būti neproporcingai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

9.2.Kaip paminėta, išdėstyti sprendimo vykdymą galima konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Nors apeliantas nurodė, kad jis senyvo amžiaus, sunkios sveikatos būklės, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti ilgesnį terminą neturtinei žalai atlyginti. Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad, nagrinėjant teismo nuosprendžio vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Nukentėjusysis – garbaus amžiaus, patyręs insultą, jam nustatytas specialiosios priežiūros poreikis. Šiuo atveju apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius. Todėl, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir apelianto interesų proporciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Pažymėtina, jog nuosprendžio vykdymo stadijoje yra galimybė susitarti su nukentėjusiuoju dėl priteistos žalos išdėstymo, tokiu būdu sumažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

10. Apeliaciniu skundu neginčijamas nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokatės, dalyvavusios nukentėjusiojo atstove byloje, paslaugoms apmokėti, dydis. Nukentėjusysis pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kvitą, patvirtinantį 800 Eur sumokėjimą atstovei, nukentėjusiojo atstovė prašė iš apelianto priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo teises gali ginti pats arba naudotis savo procesinėmis teisėmis per atstovą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi, kad advokatė R. Š. ir pirmosios instancijos teisme atstovavo nukentėjusiojo interesams, su byla buvo susipažinus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei suteiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį (apeliacinio skundo surašymą bei vieną teismo posėdį), sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui, todėl ši suma mažintina iki 150 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės pagalbos išlaidų, iš kurio matyti, kad už teisinės pagalbos teikimą iš V. V. priteistina 182,01 Eur proceso išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje V. V. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas pagal įstatymą (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Priteisus iš apelianto išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai, ji iš esmės prarastų prasmę. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

V. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti, pašalinti iš rezoliucinės dalies V. V. paskirtus įpareigojimus: per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo N. K., viename iš Ukmergės rajono dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Priteisti iš V. V. 150 Eur išlaidų advokatės, kuri dalyvavo apeliaciniame procese kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo N. K. naudai.

Pašalinti iš rezoliucinės dalies sprendimą atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25971-16 dėl N. K. gydymo išlaidų.

Prašymą priteisti iš V. V. išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.