Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo(privataus kaltintojo) N. K. atstovei pagal susitarimą-advokatei Reginai Šaltinienei,

specialistams-teismo medicinos ekspertams-Antanui-Klaidui Bečeliui ir Jūratei Gincman-Dorošenko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, ne karo prievolininkas, neįgalus asmuo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V., smurtaudamas, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2016m. birželio 01d., tarpe 17⁰⁰-18⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. V. prie vandens telkinio, esančio valstybinėje žemėje, besiribojančioje su jo(kaltinamojo V. V.) privačios namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, kilusio žodinio konflikto su kaimynu-nukentėjusiuoju-pil. N. K. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia su lazda sudavė nukentėjusiajam N. K. per galvą, po ko šis nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žemės, o po to jis(kaltinamasis V. V.) ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam N. K., pastarąjį mušdamas su lazda ir spardydamas jį kojomis, sudavė nukentėjusiajam N. K. ne mažiau kaip tris smūgius į vairias kūno vietas, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo N. K. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytos poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, ties petimi ir poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, ties petimi, kas nukentėjusiajam N. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. V. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad 2016m. birželio 01d., apie 17⁰⁰ val., jis nuėjo palaistyti daržovių į prie namų esantį daržą. Pamatė per jo namų valdos sklypo ribas, takeliu link šalia esančio tvenkinio einantį kaimyną N. K. su žmona, kuris tempė karutį, prikrautą bidonėlių vandeniui prisipilti. Kadangi abi jo kojos yra protezuotos, tai pasiramsčiuodamas su lazda, ir jis nuėjo prie tvenkinio. Priėjęs prie kaimyno, pareikalavo, kad šis nevaikščiotų per jo žemę, o eitų prie tvenkinio kitu keliuku ir toje vietoje semtų vandenį. Kaimynas atsakęs, kad kur nori, ten ir vaikšto. Jis norėjo patraukti kaimyno karutį. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas, kurio metu kaimynas sugriebė už jo lazdos. Jam neleidus iš rankų ištraukti lazdos, jis taip pat įsikabino į lazdą ir jie abu su kaimynu pradėjo stumdytis, tampydami lazdą vienas į kitą. Toks tampymasis su lazda truko apie 20 minučių. Vienu metu kaimynas galimai pavargo ar jam pasidarė bloga, nes šis, paleidęs lazdą, po truputį pradėjo klupti ir susmuko ant žemės. Prie tvenkinio kilusio konflikto su kaimynu N. K. metu jis pastarajam su lazda nesudavė nei vieno smūgio ir su kojomis nespardė.

Motyvuojamoji dalis

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2016m. birželio 01d., 18⁰¹ val., buvo užregistruoti iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus gauti du telefoniniai pranešimai, vienas iš kurių pil. V. telefoninis pranešimas(telefono abonento Nr. 8-604) 28536) apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų dėl žemės, vienam iš kurių pasidarė bloga ir šis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Ukmergės ligoninę(b.l. 126-129, t. 2).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio T. V. 2016m. birželio 01d. rašyto tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną, apie 18⁰¹ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini),. vyksta konfliktas tarp kaimynų, kurie tarpusavyje stumdosi. Vykstant į įvykio vietą, pakeliui buvo gauta papildoma informacija, kad vienam iš konflikto dalyvių, kuris guli ant žemės, yra reikalinga medikų pagalba. Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad ant žemės guli pil. N. K., gim. 1935m., kuris nieko paaiškinti negalėjo, nes nekalbėjo, kurį, atvykusių medikų teigimu, galimai buvo ištikęs insultas. Konflikto vietoje buvusi gulinčio asmens sutuoktinė S. K. nurodė, kad įvykusio konflikto su kaimynu V. V. metu pastarasis jos sutuoktiniui su lazda trenkė per galvą, ko pasekoje šis parkrito ir nebesikelia. Kitas konflikto dalyvis V. V. neigė mušęs kaimyną, paaiškindamas, kad jis kaimyno prašė nevaikščioti po jo žemę, po ko kilusio konflikto metu kaimynas čiupo už jo lazdos ir jie tarpusavyje susistumdė, tačiau vienu metu kaimynas galbūt pervargo ir parkrito ant žemės(b.l. 23, 25-28, t. 1, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 6, 8-11).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. birželio 01d., po 17⁰⁰ val., nukentėjusysis N. K. iš savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pasiėmęs karutį, pakrautą bidonėliais vandeniui prisipilti, kartu su savo sutuoktine S. K. ėjo link šalia esančio buvusio priešgaisrinio tvenkinio pasisemti vandens. Praeinantį takeliu šalia savo sklypo kaimyną pastebėjo tuo metu kieme buvęs kaltinamasis V. V., gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), Pasiramsčiuodamas su lazda, kaltinamasis V. V. taip pat nuėjo prie tvenkinio ir čia, užsipuolęs savo kaimyną-nukentėjusįjį N. K., pastarajam pradėjo priekaištauti, ko šis prie tvenkinio vaikšto per jo žemę. Tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis V. V. sumušė nukentėjusįjį N. K.. Nors pats kaltinamasis V. V., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nurodė, kad prie tvenkinio kilusio konflikto su kaimynu N. K. metu jis pastarojo su lazda nemušė ir jo nespardė, o abiems įsikabinus į jo(kaltinamojo V. V.) turėtą lazdą, vyko tik tampymasis tarpusavyje, ko pasekoje vienu metu, kaltinamojo V. V. žodžiais, nukentėjusysis, paleidęs lazdą, po truputį pradėjo klupti ir susmuko ant žemės, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes jo parodymus paneigia tiek visos bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintos įvykio aplinkybės, tiek ir kiti buvusiame pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25971-16 pagal žemes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., kuris vėliau buvo nutrauktas, pasiūlius nukentėjusiajam N. K. pagal sukeltas pasekmes dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka(b.l. 19-20, 93-94, t. 1, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 1, 3, 87-88), surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis N. K., duodamas parodymus byloje, ką buvo nurodęs ir apklausos buvusiame pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25971-16 pagal žemes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., metu(b.l. 31-32, t. 1, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 14-15), parodė, kad prie tvenkinio kilusio konflikto su kaimynu-kaltinamuoju V. V. metu su pastaruoju susistumdė, kurio metu kaltinamasis, jį užsipuolęs su turėta lazda, su šia lazda vieną kartą jam sudavė per galvą. Nuo suduoto smūgio jis(nukentėjusysis N. K.) pargriuvo ant žemės, tačiau kaimynas-kaltinamasis V. V., kaip vėliau jam pasakojo šalia buvusi sutuoktinė, ir toliau nesiliovė mušęs, jam(nukentėjusiajam N. K.) suduodamas tiek su lazda, tiek ir įspirdamas su kojomis. Pasak paties nukentėjusiojo N. K., iš sutuoktinės pasakojimo jis supratęs, kad smūgiai jam buvo suduoti į įvairias kūno vietas, tačiau kur ir kiek tiksliai buvo suduota smūgių jis pats nurodyti negali, nes konflikto metu jis buvo praradęs sąmonę, todėl visų įvykio aplinkybių jis nebeprisimena. Šias nukentėjusiojo N. K. aiškinamas aplinkybes patvirtino ir parodymus byloje davusi įvykio vietoje buvusi pastarojo sutuoktinė-liudytoja S. K., pasak kurios, kaltinamajam V. V. su lazda pradėjus mušti jos sutuoktinį-nukentėjusįjį N. K., pirmi smūgiai buvo suduoti per pečius, o po smūgio per galvą sutuoktinis pargriuvo ant žemės, po ko gulinčiam sutuoktiniui kaltinamasis V. V. dar sudavęs su lazda, praeidamas, 2-3 kartus ir įspyrė. Tuo metu matėsi viena sumušta sutuoktinio-nukentėjusiojo N. K. ausis, kuri kraujavo. Liudytojos S. K. žodžiais, įvykusio konflikto metu jos sutuoktinį ištiko insultas, dėl ko jis skubiai buvo nuvežtas į Ukmergės ligoninę, o po to tą pačią dieną išgabentas į Vilniaus Santariškių klinikas, kur po vaistų vartojimo sumušimų ant kūno vietose išryškėjo kraujosruvos. Kilusį triukšmą prie tvenkinio vykusio konflikto metu girdėjo ir netoliese gyvenanti L. A., kuri, duodama parodymus byloje, parodė, kad matė su lazda besistumdančius du kaimynus, girdėjo žodžius „ mano žemė “. Pasak šios liudytojos, su dviračiu atvažiavusi prie tvenkinio, pamatė ant žemės jau be sąmonės gulintį vieną iš kaimynų-nukentėjusįjį N. K., ant kurio vienos rankos matėsi kraujosruva, o vienas paausys buvo kruvinas. Apie buvusius matomus išorinius nukentėjusiojo N. K. kūno sužalojimus po pastarojo pristatymo į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių patvirtino ir parodymus byloje davę liudytojai-sūnus E. K. ir nukentėjusįjį apžiūrėjęs budintis gydytojas-V. M., iš kurių pirmasis nurodė, kad tėvo kairė ausis buvo kraujuota ir matėsi didelis bespalvis guzas po kaklu, o pasak antrojo, greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę su įtariama galvos smegenų trauma atgabentas ligonis negalėjo kalbėti, buvo paralyžiuota jo dešinė pusė, kuriam už kairės ausies kaušelio buvo sumušimo žymė(kraujosruva), o pastarąjį atlydėjusi moteris nurodė, kad pacientas buvo užpultas prie tvenkinio ir mušamas su lazda bei spardomas, tačiau apžiūros metu moters nurodomose kitose kūno sumušimo vietose matomų sužalojimų žymių nesimatė, nes hematomos galimai dar nebuvo išryškėjusios, kurios gali pasirodyti ir kelių valandų bėgyje. Dėl kilusio konflikto bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 buvo kviečiama ir policija, ką patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai dokumentai(b.l. 125-129, t. 1), tiek ir teisme parodymus davusių policijos pareigūnų-liudytojų T. V. ir M. E. parodymai, pasak kurių, įvykio vietoje buvo rastas ant žemės gulintis vienas konflikto dalyvis, kuris nejudėjo ir nereagavo į aplinką, ant kurio kūno kažkokių matomų sužalojimų jie nepastebėjo, o šalia buvę konflikto dalyviai labai prieštaringai aiškino įvykio aplinkybes, iš kurių gulinčio asmens sutuoktinė aiškino, kad jos vyrą sumušė su lazda, o galimai smurtavęs asmuo, kuris stovėjo pasirėmęs su lazda, neigė smurto vartojimą, nurodydamas, kad įvyko tik susistumdymas, kurio metu kitam konflikto dalyviui pasidarė bloga ir šis nukrito ant žemės. Tiek nukentėjusiojo N. K., tiek ir teisme apklaustų liudytojų S. K., L. A., E. K., V. M., T. V. ir M. E. duoti parodymai byloje, aiškinant vienokias ar kitokias su įvykiu susijusias aplinkybes, iš kurių nukentėjusysis N. K. ir liudytojai S. K., L. A., T. V. ir M. E. šias aplinkybes buvo nurodę ir apklausų buvusiame pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25971-16 pagal žemes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., metu(b.l. 31-32, 65-66, 72-73, 75, 77, t. 1, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 14-15, 52-53, 59-60, 62, 64), yra tvirti ir nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Tokiu būdu, įvertinus visų bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo V. V. kaltė dėl pavartoto fizinio smurto prieš kaimyno-nukentėjusiojo N. K. asmenį 2016m. birželio 01d. dėl asmeninių paskatų įvykusio tarpusavio konflikto prie tvenkinio, netoli savo namų metu, ko pasekoje nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo V. V. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys bendroje 2.253,40 Eur.(dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 40 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai žalai atlyginti(b.l. 1-4, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Nukentėjusiojo N. K. pareikštame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį bendroje 253,40 Eur.(dviejų šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 40 eur/ct.) sumoje sudaro jo pervežimo iš VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klini-

kos “ išlaidos, artimųjų patirtos kelionės išlaidos, susijusios su jo lankymu Vilniuje, gulint ligoninėje stacionare, o po to tęsiant reabilitaciją sanatorijoje, ir vaistų pirkimo išlaidos(b.l. 14-18, t. 1).

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusiojo N. K. prašoma priteisti turtinė žala, t.y. patirtos išlaidos, yra susijusi ne su patirtų sužalojimų, prieš jį pavartojus fizinį smurtą 2016m. birželio 01d. kilusio konflikto su kaimynu-kaltinamuoju V. V. metu, gydymu, o su konflikto metu jį ištikusio galvos smegenų infarkto dėl smegenų arterijų trombozės gydymu, tą pačią dieną po nukentėjusiojo skubaus pervežimo į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos “ jį hospitalizavus III-iame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, o vėliau tęsiant reabilitaciją sanatorijoje-VšĮ „ Pušyno kelias “, ką patvirtina tiek parodymus byloje davusi nukentėjusiojo N. K. sutuoktinė-liudytoja S. K., tiek ir prie bylos medžiagos esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 21-22, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 25). Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo N. K. civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, kaip nepagrįstas, yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Nukentėjusysis N. K., baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Pasak paties nukentėjusiojo N. K., pastarajam šias aplinkybes nurodžius ir teismui pateiktame civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, dėl sumušimo 2016m. birželio 01d. įvykusio konflikto su kaimynu-kaltinamuoju V. V. metu jam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet jis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, didelį dvasinį ir nervinį sukrėtimą, stresą ir emocinę depresiją, nes buvo užsipultas ir sumuštas be jokios priežasties viešoje vietoje-prie tvenkinio, netoli savo namų, matant ne tik jo šeimos nariams(sutuoktinei), po fizinio smurto panaudojimo prieš jo asmenį ant kūno, matomose vietose kurį tai laiką matėsi sumušimo žymės.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo V. V. kaltės formą-tyčią ir jo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į nukentėjusiojo N. K. individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis, gim. 1935m., yra garbaus amžiaus asmuo, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra neįgalus asmuo, kuriam yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros(pagalbos) poreikis(b.l. 16-17, t. 2)), bet ir į kaltinamojo V. V. turtinę padėtį(kaltinamasis pagal amžių jau yra nebedarbingas asmuo, kuris dėl jam diagnozuotų įvairių ligų ir būklių taip pat turi neįgalumą, jam nustačius didelius specialiuosius poreikius(b.l. 100-101, 111, t. 1, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 68)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(byloje duomenų apie nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo N. K. pareikštas civilinis ieškinys yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, iš kaltinamojo V. V. priteisinat 2/5 dalis ieškinio nuo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumos LR CK 6.263 str. 2d. ir 6.276 str. 1d. pagrindu.

Be to, kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 medžiagos, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusioje iškeltoje baudžiamojoje byloje pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kaip civilinis ieškovas, atstovaudama valstybės interesus, buvo pareiškusi civilinį ieškinį 4.385,55 Eur.(keturių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 55 eur/ct.) sumoje valstybės turėtoms nukentėjusiojo N. K. gydymo išlaidoms už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 42-46, t. 1, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 27-31). Kadangi ikiteisminis tyrimas buvusioje iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, pasiūlius nukentėjusiajam N. K. pagal sukeltas pasekmes dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka(b.l. 93-94, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 88-87), o ikiteisminio tyrimo bylos Nr. Nr. 01-1-25971-16 medžiaga buvo prijungta prie teisme nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos, šioje byloje yra išspręstinas ir ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klaujsimas.

Įstatymas numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo nustatytais atvejais-ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo(LR CK 6.263 str. 2d.). Civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius(žala) ar sumokėti netesybas(baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius(žalą) ar sumokėti netesybas(baudą, delspinigius)(LR CK 6.245 str. 1d.). Prievolės dėl padarytos žalos atsiradimo pagrindą sudaro žalą padariusio asmens neteisėti ir kalti veiksmai, kuriais nukentėjusiajam padaroma žala, kuriai(prievolei) dėl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytą žalą atsirasti yra būtinos šios sąlygos: 1) žala turi būti padaryta neteisėtais veiksmais; 2) turi būti padaryta materialinė žala nukentėjusiojo sveikatai, gyvybei arba jo turtui; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir 4) turi būti žalą padariusio asmens kaltė. Tokiu būdu atsakomybė už padarytą žalą, o kartu ir pati prievolė dėl žalos padarymo galima tik esant visoms keturioms nurodytoms sąlygoms.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes matyti, kad 2016m. birželio 01d. įvykusio konflikto tarp kaimynų metu vieną iš konflikto dalyvių-nukentėjusįjį N. K. ištiko insultas, kuris, pasak parodymus byloje davusio liudytojo V. M., apžiūrėjusio į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių su įtariama galvos smegenų trauma atgabentą ligonį, buvo be sąmonės, negalėjo kalbėti, buvo paralyžiuota ligonio dešinė pusė. Po apžiūros nukentėjusysis N. K. tą pačią dieną skubiai buvo pervežtas į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos “, kur buvo hospitalizuotas III-iame reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dėl jam diagnozuotos ligos(galvos smegenų infarktas dėl smegenų arterijų trombozės. Pirminė arterinė hipertenzija), ką patvirtina tiek teisme apklaustų liudytojų-gydytojų M. Š. ir S. N. duoti parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 21, t. 1, prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 25) bei prie bylos prijungta nukentėjusiojo gydymo stacionare medicininė dokumenrtacija. Byloje atlikus teismo paskirtą teismo medicininę ekspertizę, gydytojų komisija, atsakydama į teismo užduotus klausimus, davė išvada, kad pil. N. K. VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos “ trombolitiniam gydymui buvo skirtas vaistas-„ Actilyse “, kuriam iš daugelio turimų šalutinių poveikių priskirtinas ir kraujavimas į organizmo audinius, sukeliantis kraujosruvas odoje. Kartu išvadoje nurodoma, kad pil. N. K. nustatyti sumušimai, pasireiškę poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinės pusėje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje ir nugaroje jokio ryšio su įvykusiu galvos smegenų infarktu neturėjo. 2016m. birželio 01d. įvykęs konfliktas galėjo sukelti psichinį stresą, kuris nėra laikomas tiesiogine susirgimo priežastimi, o tik vienu iš daugelio rizikos faktorių, sukeliančių didesnę tikimybę susirgti galvos smegenų infarktu(b.l. 6-10, t. 2). Šias aplinkybes teismo medicinos ekspertizę atlikusi teismo medicinos ekspertė J. Gincman-Dorošenko, būdama apklausta kaip specialistė, patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Kadangi bylos duomenimis nukentėjusysis N. K. buvo gydomas stacionare ne dėl jam padarytų sužalojimų, prieš jį pavartojus fizinį smurtą 2016m. birželio 01d. įvykio konflikto metu, o dėl konflikto metu ištikusio galvos smegenų infarkto, laikytina, kad byloje nėra tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų patvirtinančių tai, kad nukentėjusiajam N. K. padaryta žala sveikatai, o tuo pačiu ir valstybės patirtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsirado būtent dėl kaltinamojo V. V. padarytų neteisėtų veiksmų, todėl, nagrinėjamu atveju nesant vienos iš prievolei dėl žalos padarymo ir atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtinų sąlygų, t.y. priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, prie bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25971-16 Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, pareikštas civilinis ieškinys, kaip nepagrįstas, yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Nukentėjusysis N. K., baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, šalia kitų dokumentų pateikė teismui ir kvitą(b.l. 5, t. 1), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų advokatės, dalyvavusios nukentėjusiojo atstove byloje, paslaugoms apmokėti.

LR BPK 106 str. 2d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš prie baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 medžiagos, kad nukentėjusysis N. K., dar atliekant ikiteisminį tyrimą, 2016m. rugpjūčio 15d. su advokatės R. Šaltinienės biuru buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį, pagal kurią, ikiteisminį tyrimą nutraukus, advokatės R. Šaltinienės prašymu buvo padaryta ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos kopija, kad kreiptis į teismą su skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka(prie privataus kaltinimo tvarka iškeltos baudžiamosios bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-25971-16 b.l. 91-92). Po skundo padavimo teismui advokatė R. Šaltinienė, pateikdama orderį, atstovavo nukentėjusiojo(privataus kaltintojo) N. K. interesus teisme nuo pirmo taikinamojo teismo posėdžio(b.l. 6, 103, t. 1). Kadangi po baudžiamosios bylos iškėlimo teisminis procesas truko daugiau kaip devynis mėnesius, per kurį įvyko 5(penki) teismo posėdžiai, todėl, atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes bei į nukentėjusio asmens amžių, tiek ir į paties kaltinamojo V. V., kaip smurtavusio asmens, turtinę padėtį(kaltinamasis pagal amžių jau yra nebedarbingas asmuo, kuris dėl jam diagnozuotų įvairių ligų ir būklių taip pat turi neįgalumą, jam nustačius didelius specialiuosius poreikius), nukentėjusiojo N. K. byloje patirtos išlaidos advokatės, dalyvavusios nukentėjusiojo atstove byloje, paslaugoms apmokėti yra mažintinos ir tenkintinos dalinai proporcingai patenkinto civilinio ieškinio daliai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo V. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo V. V. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam V. V. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikaltimo pirmą kartą, teismas neturi duomenų ir apie kaltinamojo baustumą administracine tvarka. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo V. V. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.)

Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis V. V. nusikalsta pirmą kartą, atsižvelgiant ne į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip jau garbingo amžiaus neįgalaus asmens, asmenybę, teismas laiko, kaltinamasis V. V. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam V. V., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšss,-laisvės apribojimas, šalia įstatymo numatytų pareigų paskiriant ir tokius baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 7d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti nukentėjusiojo N. K., viename iš Ukmergės rajono dienraščių skelbimo forma patalpinant atsiprašymo tekstą; b) uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju-pil. N. K. ir jo šeimos nariais ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo N. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. V. 800,- Eur.(aštuonių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą nukentėjusiojo naudai jam nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o ieškininius reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Prie baudžiamosios bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25971-16 Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų nukentėjusiojo N. K. gydymo išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo V. V. 240,- Eur.(dviejų šimtų keturiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo N. K. naudai.

Daiktinius įrodymus-prie teismui paduoto skundo pridėtas 5 vnt. skaitmeninių nuotraukų ir CD kompaktinį diską(laikmeną) su telefoninio skambučio garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką, o daiktinį įrodymą-kortelių skaitytuvą su jame esančiais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-pil. E. K., gyv. (duomenys neskelbtini),

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.