Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2040-1100/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-08-30
Bylos Nr.: 1-2040-1100/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-01894-2022-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Darius Lukaitis
Kaltinamasis: A. P.
Nukentėjusysis: E. M.

Kategorijos

1.2.4.4.2.10Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo (BK 138 str. 2 d. 10 p.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2040-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01894-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.10; 1.2.23.1.1; 1.2.27.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam A. P.,nukentėjusiajam E. M. (E. M.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams su įpareigojimais ir draudimu;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kurią subendrinus su Vilniaus rajono apylinės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams su įpareigojimais.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi patikslintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendis nustatant: „vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčių, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais ir subendrintą galutinę bausmę skirti 45 paras arešto, ją atliekant areštinėje“ (2018 m. gegužės 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 259 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. 2022 m. sausio 16 d. apie 3.24 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,11 promilių neblaivumas), bandant jam suteikti būtinąją medicininę pagalbą ir dėl patirtų sužalojimų pristatyti į gydymo įstaigą, pasipriešino uniformuotiems savo tarnybines pareigas vykdantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės III kuopos vyriausiesiems patruliams E. P. ir E. M., panaudodamas prieš juos fizinį smurtą, t. y. spardydamasis kojomis tyčia vieną kartą įspyrė E. M. į žandikaulį ir vieną kartą į dešinės pusės smilkinį, tokiais savo veiksmais sukėlė E. M. fizinį skausmą, ir vieną kartą įspyrė E. P. į nosį, dėl to E. P. lūžo nosies kaulai, tokiais savo veiksmais jis padarė E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje.

Be to, A. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. sausio 16 d. apie 3.45 val. laikė savo kuprinėje narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 0,190 g (tetrahidrokanabinolio kiekis jose viršija 0,2 proc.) ir savo kelnių kišenėje buvusioje piniginėje laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,166 g, kol jas, būnant Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Vilniuje, Šiltnamių g. 29, surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliai; taip pat jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. sausio 16 d. apie 10.53 val. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 254,813 g (tetrahidrokanabinolio kiekis jose viršija 0,2 proc.), narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė 9,179 g, psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 41,065 g, ir psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė 4,631 g, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliai minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas kratos minėtame bute metu surado ir paėmė.

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad įvykis galėjo būti 2022 m. sausio 16 d. Šventė su draugu bare (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo, draugo merginos gimtadienį. Prie baro pasirodė vaikinas, kuris buvo neblaivus, todėl su draugu nenorėjo jo įleisti į barą, pasakė, kad jis nepageidaujamas, paprašė jo, kad išeitų, bet jis neklausė ir rėkė. Neblaivus vaikinas priėjo prie jo (A. P.) draugės ir, kadangi buvo išgėręs, pradėjo stumti jį nuo baro, o neblaivus vaikinas išsiėmė peilį ir pradėjo grasinti. Su draugu stumiant vaikiną toliau, šis su peiliu dūrė jam (A. P.) į sėdmenis ir veidą. Draugai, pamatę kraują, apsupo vaikiną, o jis supanikavo. Kai taksi vairuotojas paklausė jo (A. P.), kas buvo, atsakė jam, kad jį papjovė, ir vairuotojas davė jiems pipirines dujas. Pasak kaltinamojo, draugas purškė dujas, jis trenkė tam vaikinui į veidą ir jis prarado sąmonę. Išsigandęs pasakė iškviesti taksi, su kuriuo nuvyko iki kito baro, kur jį apžiūrėjo, bandė stabdyti kraujavimą. Kadangi jam pradėjo svaigti galva, iškvietė policijos pareigūnus, po to laukė greitosios medicinos pagalbos. Atvykus medicinos darbuotojams, galvojo, kad vietoje susiųs galvą, bet medicinos darbuotojai pasakė, kad turės važiuoti į ligoninę. Supanikavęs dėl baimės švirkštams, pasakė, kad niekur nevažiuos, numetė kuprinę ir nesileido sulaikomas. Pareigūnas pasakė, kad panaudos elektrošoką, jei neduos rankų. Davus pareigūnams rankas, jie surakino jį ir paguldė. Kadangi sėdmenys buvo papjauti, atsigulus skaudėjo, todėl prakišo koją. Pareigūnai, pagalvoję, kad jis nori pabėgti, pririšo jį. Susinervinęs pasakė, kad pasijuto kaip gyvulys, pradėjo keiktis, spjaudytis, nervintis. Ramino jį, bet jis neklausė. Pareigūnai pradėjo jį laikyti, vienas pareigūnas užmovė jam gaubtuvą ir suspaudė galvą, dėl to pradėjo dar labiau nervintis ir turbūt spyrė koja pareigūnui, to nematė. Po to, kai nuvežė į ligoninę viską susiūti, nuvežė į policijos komisariatą, kur rado ekstazi tabletę, taip pat kuprinėje buvo „žolė“. Pasakė pareigūnams, kad tabletė ne jo, mano, kad bare jam taip atsidėkojo vaikinas. Po tam tikro laiko nuvyko su pareigūnais pas jį į namus (duomenys neskelbtini), kur rado visus jo narkotikus – „žolę“, ekstazi, šiek tiek amfetamino. Patvirtina kaltinime nurodytus rastus narkotinių medžiagų kiekius. Tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų, „žolę“ rūkė kiekvieną dieną, po 10 g per dieną, vartojo ekstazi ir amfetaminą. Elektronines svarstykles naudojo sverti narkotines medžiagas savo naudojimui. Kaltinamojo teigimu, įvykio metu jis buvo apsvaigęs, gėrė degtinę, todėl galėjo būti nustatytas kaltinime nurodytas neblaivumas. Į įvykį buvo atvykęs E. M.. Pripažįsta, kad pasipriešino pareigūnams, galėjo suduoti pareigūnams kelis kartus, nes juto kontaktą su kojomis. Pripažįsta padarytus sužalojimus. Pasak kaltinamojo, gailisi dėl įvykio. Pakeitė požiūrį, nebevartoja narkotinių medžiagų, kurios jį atvedė prie tokių veiksmų. Tuo metu, kai buvo išgėręs, buvo pavartojęs amfetamino, todėl gal buvo agresyvus. Pinigų narkotikams gaudavo dirbdamas. Planuose buvo keliauti į Prancūziją, turi išsilavinimą, norėjo būti architektu, tačiau nutarė neaukoti 6 metų ir metė šį tikslą. Pripažįsta civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 15 d. jis pradėjo tarnybą 19.30 val. kartu su vyr. patruliu E. P.. Apie 2.58 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. amžiaus vyras, sužalotas peiliu, sąmoningas, sužalotas veidas. Atvykus į nurodytą vietą, pranešėjas K. S. paaiškino, kad šio draugas A. P. sužalotas peiliu – dvi durtinės žaizdos, stipriai kraujuoja, šiuo metu sėdi bare, tikslaus baro pavadinimo pasakyti negali. Užėjus į barą, pamatė stipriai kraujuojantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo – tai ir buvo A. P.. Asmuo sunkiai atsakinėjo į jų klausimus, nes buvo akivaizdžiai neblaivus ir galimai pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. K. S. paaiškino, kad apie 2.40 val. šis kartu su A. P., Ū. Č. ir L. N. buvo „Jamaika“ hostelyje, adresu Vilnius, Visų Šventųjų g. 9, kur ir įvyko konfliktas su nepažįstamu asmeniu, (požymiai: tamsūs ilgi plaukai, be vieno priekinio danties, tamsi striukė). Dėl ko įvyko konfliktas ir kurioje tiksliai vietoje, K. S. nepaaiškino, nepažįstamas asmuo peiliu dūrė A. P. į veido sritį ir kairės pusės sėdmenį. K. S. išsikvietė taksi ir kartu su draugais išvažiavo. Važiuojant taksi automobiliu, K. S. pastebėjo, kad jo draugas A. P. stipriai kraujuoja ir jam skubiai yra reikalinga medicininė pagalba. Tada visi kartu sustojo (duomenys neskelbtini) ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jiems (pareigūnams) būnant įvykio vietoje – bare, jie bandė sustabdyti kraujavimą. Atvykus GMP 0884 brigadai, A. P. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Kartu su brigada ir A. P. jie išėjo į lauką, kur tas pats minėtas asmuo toliau vartojo necenzūrinius žodžius sakydamas „(necenzūrinis žodis) nuo manęs, aš niekur nevažiuosiu“. Kartu su kolega ir brigada jis bandė asmenį įkalbėti važiuoti į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai, nes asmuo stipriai kraujavo ir asmeniui reikėjo skubiai suteikti medicininę pagalbą. Jiems kalbant, A. P. pradėjo agresyviai elgtis, toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, spjovė jam ir kolegai į veidą, bandė šalintis. Medicinos darbuotojai pasakė, kad asmeniui gresia pavojus gyvybei dėl stipraus kraujavimo, todėl jį reikia skubiai pristatyti į gydymo įstaigą. Jis kartu su kolega priėjo prie A. P. ir kartu paėmė šį už abiejų rankų. Asmuo pradėjo stangrinti rankas bandydamas ištrūkti, todėl buvo panaudota fizinė jėga, kovinių imtynių veiksmai ir asmuo buvo paguldytas ant žemės ir panaudota spec. priemonė – antrankiai. Uždėjus antrankius, asmuo toliau elgėsi agresyviai, spardė kojomis, nenorėjo vykti į gydymo įstaigą, todėl brigada nusprendė asmenį paguldyti ant neštuvų ir taip pristatyti į gydymo įstaigą. Paguldžius A. P. ant neštuvų, šis pradėjo spjaudytis, spardyti kojomis ir jam 2 kartus sudavė koja, t. y. vieną kartą į žandikaulį ir į dešinės pusės smilkinį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Laikant minėtą asmenį, asmuo taip pat koja sudavė jo kolegai ir brigados medicinos darbuotojui, dėl to jo kolega E. P. pajuto fizinį skausmą. Ar medicinos darbuotojas pajuto fizinį skausmą, pasakyti negali. Surišus A. P., jie pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninės reanimacijos skyrių, kur medicinos darbuotojai paprašė nustatyti nukentėjusio asmens tapatybę, todėl buvo apžiūrėta asmens kuprinė. Atsegus pagrindinį vidinį skyrių, jo kolega pajuto stiprų aitrų kvapą, todėl, detaliau apžiūrėjus kuprinę, tame pačiame pagrindiniame skyriuje buvo rastas smulkintuvas, kuriame buvo galimai augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos. Apžiūrėjus A. P. kelnes, kurios buvo nuimtos prieš medicinos darbuotojams suteikiant pirmąją pagalbą, priekinėje dešinės pusės kelnių kišenėje jis rado piniginę, kurioje centų skyriuje buvo žalios spalvos šešiakampė su kaukolės atvaizdu tabletė, galimai narkotinė medžiaga. Medicinos darbuotojams suteikus A. P. medicininę pagalbą, asmuo buvo pristatytas į komisariatą. Pagal daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą jis laisvanoriškai pateikė voką Nr. 1 su smulkintuvu, kuriame galimai narkotinės medžiagos, ir voką Nr. 2 su žalios spalvos šešiakampe su kaukolės atvaizdu tablete, galimai narkotine medžiaga, kurios buvo paimtos iš A. P. daiktų (1 t., b. l. 44–46).

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 16 d. apie 2.58 val. dirbant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras, (duomenys neskelbtini) m., sužalotas peiliu, sąmoningas, sužalotas veidas. Atvykę į nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini), ties tarpuvarte link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, pranešėjas K. S. paaiškino, kad jo draugas A. P. sužalotas peiliu – dvi durtinės žaizdos, stipriai kraujuoja, šiuo metu sėdi bare, tikslaus baro pavadinimo jis pasakyti negali. Užėjus į barą, kartu su kolega įėjo į pagrindinę baro erdvę, kurioje prie baro stalo pastebėjo sėdintį stipriai kraujuojantį vyrą – A. P., kuris sunkiai atsakinėjo į jų klausimus. A. P. buvo sąmoningas, atrodė stipriai apsvaigęs, iš burnos sklido alkoholio kvapas. K. S. paaiškino, kad apie 2.40 val. kartu su A. P., Ū. Č. ir L. N. buvo „Jamaika“ hostelyje, adresu Vilnius, Visų Šventųjų g. 9, kur įvyko konfliktas su nepažįstamu asmeniu (požymiai: tamsūs ilgi plaukai, be vieno priekinio danties, tamsi striukė). Vėliau tas pats nepažįstamas asmuo peiliu dūrė A. P. į veido sritį ir kairės pusės sėdmenį. Tuo metu K. S. išsikvietė taksi ir kartu su draugais išvažiavo. Važiuojant K. S. pastebėjo, kad jo draugas A. P. stipriai kraujuoja ir jam skubiai reikalinga medicininė pagalba. Tada visi kartu jie sustojo (duomenys neskelbtini) ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Nukentėjusiojo teigimu, dar būnant bare su kolega bandė suteikti A. P. pirmąją pagalbą, t. y. sustabdyti kraujavimą. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, A. P. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Kartu su greitosios medicinos pagalbos brigada ir A. P. jie išėjo į lauką siekiant suteikti tolimesnę pirmąją pagalbą, tačiau A. P., būdamas viešoje vietoje, gatvėje, toliau vartojo necenzūrinius žodžius sakydamas, kad jis niekur nevažiuos, ir liepė nuo jo atstoti. Kartu su kolega ir medicinos darbuotojų brigada bandė A. P. įkalbėti važiuoti į gydymo įstaigą tolimesnei apžiūrai, nes asmuo stipriai kraujavo ir jam reikėjo skubiai suteikti medicininę pagalbą. A. P. pradėjo agresyviai elgtis, toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais, spjovė jam ir kolegai į veidą, muistėsi rankomis ir bandė šalintis bėgimu. Medicinos darbuotojai pasakė, kad asmeniui gresia pavojus gyvybei dėl stipraus kraujavimo, todėl asmenį reikia skubiai pristatyti į gydymo įstaigą. Jis kartu su kolega priėjo prie A. P., paėmė už abiejų rankų. Paėmus už rankų, asmuo pradėjo stangrinti rankas, muistėsi bandydamas ištrūkti, todėl buvo panaudota fizinė prievarta, kovinių imtynių veiksmai, dėl to asmuo buvo paguldytas ant žemės, kolega panaudojo antrankius. Uždėjus antrankius asmeniui ant rankų, šis toliau agresyviai elgėsi, muistėsi, rėkė ir spardė kojomis. Asmuo nenorėjo vykti į gydymo įstaigą, todėl brigada nusprendė asmenį paguldyti ant neštuvų ir taip pristatyti į gydymo įstaigą. Paguldžius A. P. ant neštuvų, šis ir toliau tęsė spjaudymąsi, spardymąsi kojomis. Asmuo, gulėdamas neštuvuose ant nugaros, rėkaudamas kreipėsi į juos, sakydamas „tuoj gausit“. Tuo metu jam būnant šalia, A. P. jo kolegai 2 kartus sudavė koja, t. y. vieną kartą į žandikaulį ir dešinės pusės smilkinį, dėl to jo kolega pajuto fizinį skausmą. Jis negali pasakyti, kuria koja A. P. spyrė, nes asmuo nuolat spardėsi. Tuo metu jo kolega nubėgo iki tarnybinio automobilio paimti vienkartinių antrankių siekiant apriboti asmens kojų judesius. Jam laikant minėtą asmenį, t. y. viena ranka už galvos, o kita ranka už kojų, A. P. sakydamas „tuoj tau (necenzūrinis žodis)“ tikslingai ir kryptingai koja, kuria tiksliai jis pasakyti negali, sudavė jam į veido sritį, o tiksliau – į nosį. Dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Taip pat A. P. vėliau spyrė medicinos darbuotojui. Surišus A. P., jie pristatė šį į ligoninės priimamąjį. Būnant Lazdynų ligoninės priimamajame, medicinos darbuotojai paprašė nustatyti nukentėjusio asmens tapatybę, todėl buvo apžiūrėta asmens A. P. kartu turėta kuprinė. Jam (E. P.) atsegus pagrindinį vidinį skyrių, jis pajuto stiprų, aitrų kvapą, todėl, detaliau apžiūrėjus kuprinę, tame pačiame pagrindiniame skyriuje buvo rastas smulkintuvas, kuriame buvo galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos. Apžiūrėjus A. P. kelnes, priekinėje dešinės pusės kelnių kišenėje jie rado piniginę, kurioje centų skyriuje buvo žalios spalvos šešių kampų su kaukolės atvaizdu tabletė – galimai narkotinė medžiaga. A. P. medicinos darbuotojai suteikė medicininę pagalbą ir toliau laikyti atsisakė. Vėliau A. P. buvo pristatytas į komisariatą. Dėl patirto fizinio skausmo šiuo metu jis (E. P.) negali kvėpuoti pro dešinę nosies ertmę, todėl jis vyks į gydymo įstaigą siekdamas, kad jam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba. Dėl civilinio ieškinio rašymo jis kreipsis vėliau į ikiteisminio tyrimo tyrėją, kuomet žinos jam padarytų sužalojimų mastą (1 t., b. l. 53–56).

Liudytoja Ū. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio mėn. kartu su A. P. pradėjo kartu gyventi. Kai pradėjo draugauti, ji pastebėjo, kad jis vartoja narkotikus, nes ji yra pati mačiusi „žolę“ pas jį, kartais rūkydavo net namuose. Visi daiktai, kurie buvo rasti kratos metu jų nuomojamame bute, priklauso tik A. P. – bongai, pinigai, kažkokios tabletės, „žolė“, kastetai. Nežino, iš kur jis gauna narkotikų. Apie įvykį, kada A. P. buvo sužalotas prie baro sausio mėn., gali parodyti, kad jis tada susimušė su kažkokiu vaikinu, iš kur tas vaikinas atsirado ji jau visų smulkmenų nepamena, negali papasakoti. Jie visi buvo bare, buvo išgėrę. Tas vaikinas buvo atėjęs iš kito baro, viskas įvyko naktį. Pačio įvykio, kai buvo sužalotas A. P., ji nematė, nes viskas įvyko lauke. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė K. S.. Ji matė, kad buvo atvykę pareigūnai, A. P. labai agresyviai elgėsi, jam norėjo suteikti pagalbą, jis priešinosi greitosios pagalbos gydytojai, vėliau policininkai jam uždėjo antrankius, bandė jį guldyti ant lovos greitosios pagalbos automobilyje, jis spardėsi, spjovė į policininkus, galimai ir koja spyrė policininkui, ji negali tiksliai pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai, ji nepastebėjo, galimai jis galėjo ir sužaloti policininkus, kurie jį sulaikinėjo, nes labai jis priešinosi (1 t., b. l. 63–64).

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba skubios pagalbos specialiste. Apie įvykį, kuris įvyko šių metų sausio mėn., tiksliai dienos dabar ji nepamena, galimai 16 d., ji gali parodyti, kad buvo jos budėjimas, ji dirbo kartu su R. M.. Jie gavo skubų iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kad sumuštas vyras, kraujuoja, prašo paskubėti. Atvykus pamatė, kad viduje, naktinio baro patalpoje, sėdėjo jaunas vaikinas, kuris buvo visas kruvinas, laikėsi už veido ausies srityje. Vaikinas buvo labai agresyvus, elgėsi neadekvačiai, tai stojosi, tai bėgo, tai verkė, tai sėdosi. Vaikinas į užduodamus klausimus pats neatsakinėjo, už jį atsakinėjo jo draugai, kurie buvo šalia – du vaikinai, dvi merginos. Vaikinas tik keikėsi, stumdėsi, kas jį sužalojo, jis nenurodė, jis buvo hiperaktyvus. Jie vaikino paprašė, kad šis eitų link jų automobilio, kad suteiktų jam pagalbą. Priėjęs prie automobilio vaikinas priešinosi, nenorėjo lipti, nenorėjo vykti į ligoninę, apžiūrai nesidavė. Kadangi vaikinas stipriai kraujavo prie ausies, ji spėjo jam uždėti tvarstį. Jo visi drabužiai buvo kruvini. Policijos pareigūnų pagalba vaikinui buvo uždėti antrankiai, jis buvo paguldytas ant žemės. Kai pareigūnai jį sulaikinėjo, vaikinas priešinosi, bandė suduoti pareigūnams, keikėsi. Vėliau bendromis jėgomis jie vaikiną paguldė ant neštuvų. Vaikinas toliau spjaudėsi, keikėsi, bandė suduoti. Ji tiksliai nepamena kokiu metu, bet pastebėjo, kad jos kolega laikėsi už nosies, nes pasakė, kad jam spyrė tas vaikinas į veidą. Kraujas nebėgo, bet kitą dieną liko sumušimo žymė. Ji tiksliai dabar nepasakys kiek ir kokius smūgius sudavė tas vaikinas pareigūnams, nes viskas vyko labai greitai, jis agresyviai spardėsi, bet vaikinas tikrai sudavė pareigūnams, galimai kojomis, nes spardėsi. Kai jie atvyko į ligoninę, jie palydėjo vaikiną iki kabineto ir ten jį paliko. Ji įvykio metu nenukentėjo, nes laikėsi atokiau nuo vaikino, jis niekur nesudavė jai (1 t., b. l. 67–68).

Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba skubios pagalbos vairuotoju. 2022 m. sausio mėn. 16 d. buvo jo budėjimas, dirbo kartu su kolege. Tą naktį, jie gavo skubų iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kad sumuštas vyras, kraujuoja. Atvykus nuėjo į barą, ten pamatė kruviną vaikiną. Jo kolegė liko su policininkais bare, o jis kitur perstatė mašiną. Kai vaikinas išėjo į lauką, vaikinas buvo labai agresyvus, elgėsi neadekvačiai. Priėjęs prie automobilio vaikinas priešinosi, nenorėjo lipti, nenorėjo vykti į ligoninę, apžiūrai nesidavė. Visi vaikino drabužiai buvo kruvini. Policijos pareigūnų pagalba vaikinui buvo uždėti antrankiai. Kai pareigūnai vaikiną sulaikinėjo, šis priešinosi, bandė suduoti pareigūnams, keikėsi. Jis matė, kad vaikinas spyrė pareigūnams – vienam, kuris aukštesnis, tai jis tikrai matė, kad spyrė į veido sritį, kiek kartų dabar nepasakys. Ar žemesniam pareigūnui kliuvo, tai jis negali pasakyti, bet galimai tikrai, nes tas vaikinas buvo labai agresyvus, mojavo kojomis. Vėliau, kai vaikinas jau buvo paguldytas ant neštuvų, vaikinas jam spyrė koja vieną kartą į veidą, pataikė tarp nosies ir kaktos srityje, bet jis dėl to vaikinui pretenzijų neturi, vaikinas jam fizinio skausmo nesukėlė, jis nenukentėjo (1 t., b. l. 71–72).

Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį 2021 m. sausio mėn. metams išnuomojo Ū. Č. ir A. P.. Paskutinį kartą ji A. P. bute matė 2021 m. lapkričio mėnesį, kai buvo atvykusi pakeisti kraną. Jis jai nieko nesakė, kad bute negyvena. Per visą nuomos laikotarpį ji dėl šių nuomininkų buvo gavusi tik vieną nusiskundimą dėl triukšmo (1 t., b. l. 75–76).

Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. P. ir Ū. Č.. Žinojo, kad jie kartu gyveno viename bute, kažkada buvo pora, draugavo. Jis yra įsitikinęs, kad Ū. Č. tikrai nelaikė šiame bute jokių narkotikų. Apie įvykį, kuris įvyko sausio mėn., šiais metais, kai buvo iškviesta policija, nes A. P. kažkoks nepažįstamas asmuo prie baro sužalojo, gali parodyti, kad, kai buvo iškviesta policija, kai atvyko pareigūnai, A. P. pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai jam sakė, kad nusiramintų, važiuotų su medicinos darbuotojais, nes A. P. stipriai kraujavo, jam reikėjo pagalbos. A. P. labai priešinosi pareigūnams, nevykdė jų nurodymų. Pamena, kad, kai medicinos darbuotojas su pareigūnais bandė A. P. užtempti į greitosios automobilį, A. P. spyrė vienam iš medicinos darbuotojų, t. y. vyrui. Ar A. P. spyrė policijos pareigūnui, šito jis negali teigti, nematė, bet galimai taip, nes spardėsi, mojavo kojomis, kai jam bandė uždėti antrankius. Pamena, kad pareigūnai jį ne kartą įspėjo, kad panaudos antrankius ir tazerį, jeigu jis neapsiramins, bet A. P. plūdo keiksmažodžiais ant jų, įžeidinėjo, spjaudėsi. Kaip A. P. buvo sužalotas prieš tai, kai jie buvo kitame bare, jis to nematė, taip pat jis nežino, kas sužalojo. Pas A. P. jis nėra matęs kastetų. Nežino, ar A. P. vartoja narkotines medžiagas, bet mano, kad taip, nes namuose, kur jis gyveno, matė pypkes. A. P. jam nesiūlė jokių narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 79–81).

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta A. P.. Nuo 2021 m. liepos mėn. jis pradėjo gyventi kartu su juo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomojosi kambarį, gyveno iki 2022 m. sausio mėn. pabaigos. Šiame bute A. P. turėjo savo asmeninių daiktų, bet nebūdavo jame nuolat, dažnai dingdavo kelioms dienoms, paroms, neateidavo nakvoti. Ū. Č. – buvusi A. P. panelė. Kai jiedu susipyko, A. P. išsikraustė iš to buto, kuriame kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Tai, kad A. P. vartoja narkotines medžiagas, jis kartais įtardavo, bet jam niekada nieko nesiūlė pavartoti ar nusipirkti (2 t., b. l. 178–180).

2022 m. sausio 16 d. tyrėjos J. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gautas patrulio E. M. tarnybinis pranešimas apie tai, kad, pristačius įtariamąjį A. P. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, skubios pagalbos priėmimo skyrių, ir apžiūrint A. P. priklausomą kuprinę, viršutiniame užsegamame kuprinės skyriuje buvo rastas smulkintuvas, kurio viduje buvo biri, augalinės kilmės, kaip įtariama narkotine medžiaga. Apžiūrint įtariamojo dėvimas kelnes, priekinėje dešinėje pusės neužsegamoje kišenėje buvo rasta šešiakampės formos, žalios spalvos tabletė su kaukolės įspaudu, galimai narkotine medžiaga (1 t., b. l. 8).

2022 m. sausio 16 d. vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 18–19).

2022 m. sausio 16 d. vyriausiojo patrulio E. P. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 20–21).

Alkotesterio Alcotest 6810 kvite užfiksuota, kad 5.31 val. A. P. buvo nustatytas 1,11 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 22).

2022 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra trinkelėmis grįsta pėsčiųjų tako dalis, esanti šalia pastato arkos, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–32).

2022 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra traumatologijos kabinetas Nr. 47, adresu Vilnius, Šiltnamių g. 29, VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (1 t., b. l. 35–42).

2022 m. sausio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad E. M. pateikė vieną smulkintuvą su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis ir vieną šešiakampę žalios spalvos tabletę su kaukolės atvaizdu, galimai narkotinę medžiagą, kurie buvo paimti iš A. P. daiktų (1 t., b. l. 144–146).

2022 m. sausio 16 d. kratos protokole nurodyta, kad krata buvo atlikta A. P. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo rasta ir paimta: 1) dangtelis su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga, 1 vnt.; 2) elektroninės svarstyklės, 1 vnt.; 3) vandens pypkė, 1 vnt.; 4) maišelis su viduje užspaudžiamais 21 vnt. maišelių; 5) metalinis kastetas su juodos spalvos plastmasine rankena, 1 vnt.; 6) juodos spalvos rankinė ant juosmens, kurios viduje 1140 Eur ir 10 „Xanax“ tablečių; 7) 4 užspaudžiami maišeliai: 1-as maišelis su 8 vnt. skaidrių kapsulių apvalkalais, 2-as maišelis su gelsvos spalvos galimai narkotine medžiaga, 3-as maišelis su 5 vnt. tablečių, 4-as maišelis su 28 vnt. tablečių; 8) užspaudžiamas maišelis su 234 vnt. viduje esančių tablečių; 9) 3 plastmasiniai, 3 stikliniai ir 1 raudonos spalvos (su viduje dviem užspaudžiamais maišeliais) indai su viduje esančiomis galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis; 10) 2 užspaudžiami maišeliai (viename iš jų – folija) su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, galimai narkotinėmis medžiagomis; 11) bongas juodos spalvos dėžutėje; 12) 2 vnt. metalinių kastetų; 13) 3 vnt. stiklinių vandens pypkių; 14) metalinis kastetas, 1 vnt.; 15) 3 vnt. smulkintuvų; 16) 2 vnt. stiklinių bongų (1 t., b. l. 151–174).

2022 m. birželio 6 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad vizualiai buvo apžiūrėta rankinė, rasta ir paimta 2022 m. sausio 16 d. kratos metu (duomenys neskelbtini). Rankinė pailgos formos, juodos spalvos, su medžiaginiu dirželiu, kurio vienoje pusėje yra plastikinis užsegimas. Rankinė su dėvėjimo žymėmis, priekyje yra užtrauktukas, taip pat yra užtrauktukas ir galinėje rankinės dalyje. Atsegus priekinį užtrauktuką, rankinės viduje matoma pakuotė tablečių „Xanax“, 10 vnt. Apžiūrint vizualiai, tabletės nepažeistos. Ant tablečių pakuotės yra įrašai „1 mg Alprazolamas“. Po apžiūros daiktai nufotografuoti (1 t., b. l. 181–186).

2022 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra telefono numerio (duomenys neskelbtini) (A. P. naudojamas telefono numeris) išklotinė. Apžiūros metu gauta duomenų, kad minėtas numeris veikė iki 2022 m. sausio 16 d. 3 val. Veikimo laikotarpiu numeris beveik visą laiką (išskyrus trumpus laikotarpius iki kelių dienų) buvo telekomunikacijos bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Minėto bokšto veikimo zona apima adresą (apie 1,4 km atstumas) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14–16).

2022 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pareigūnų kūno („Body“) kamerų vaizdo įrašai. Visi vaizdo įrašai yra 5 min. trukmės.

1) vaizdo įraše Nr. 033414032 matoma data 2022 m. sausio 16 d., laikas nuo 3.34 val. iki 3.39 val. Matoma, kaip vyras, kurio viršutiniai drabužiai kruvini (nustatyta, kad tai – A. P., toliau – ir įtariamasis) guli greitosios pagalbos tarnybiniame automobilyje, šalia jo medicinos darbuotojai tvarko jam žaizdas, įtariamasis surakintas antrankiais. Medicinos darbuotoja moteris bendrauja su įtariamuoju, užrašomi jo duomenys. Toliau automobilis pajudėjo, važiuoja, įtariamasis sutvarstyta galva guli ant neštuvų;

2) vaizdo įraše Nr. 032915031, laikas 3.30 val., medicinos darbuotojai suteikia įtariamajam pagalbą, jis keikiasi. Medicinos darbuotojas vyras sako įtariamajam: „Tu man į akį spyrei“. Įtariamasis sako: „Nereikia manęs laužyti, aš priešinausi dėl to, kad tai mano valia“. Toliau suteikiama medicininė pagalba įtariamajam, kuris guli ant neštuvų, medicinos darbuotoja moteris tvarko, tvarsto įtariamojo galvą. Įtariamasis toliau keikiasi, ginčijasi;

3) vaizdo įraše Nr. 033913033, laikas 3.39 val., tyrimui reikšmingos informacijos nėra, nes greitosios pagalbos automobilis važiuoja, atvyksta į ligoninę.

4) vaizdo įraše Nr. 032416030, laikas 3.24 val., lauke prie greitosios pagalbos automobilio įtariamąjį bandoma paguldyti ant neštuvų, jis spardosi kojomis, priešinasi, nuo jo spyrio koja pareigūno „Body“ kamera sujudėjo, vaizdas neryškus, girdėti vyriškas balsas: „Urodai, (nesuprantamas žodis)“. Įtariamąjį paguldo ant neštuvų, laiko pareigūnas už kaklo, už kelių, įtariamasis priešinasi. Šalia stovi mergina, dar kiti vyrai, mergina sako: „A., nereikia, baik“. Toliau pareigūnas iš filmavimo zonos pasišalina, nueina į patalpos vidų, apeina, apsižiūri, išeina į lauką, prieina prie automobilio;

5) vaizdo įraše Nr. 034412034 tyrimui reikšmingos informacijos nėra;

6) vaizdo įraše Nr. 031917029, laikas nuo 3.19 val., filmuojama patalpos viduje, kavinėje. Medicinos darbuotoja apžiūri įtariamąjį, kalbasi su juo, apžiūri veidą, girdimi pašaliniai balsai prie baro. Įtariamasis atsistoja, laiko ranką už ausies. Toliau vienas iš vyrų, esančių patalpoje, sako: „Tamsiai apsirengęs, be danties, apsirengęs su striuke ir kelnėmis, visiškai neišsiskiriantys rūbai“. Policijos pareigūnas: „Kokios spalvos?“, vaikinas: „Tamsiai rudos, žalsva, chaki“. Policijos pareigūnas: „Kelnės kokios?“, mergina, stovinti šalia: „Tamsios kelnės“. Toliau policijos pareigūnas nueina į lauką. Lauke įtariamasis stovi priešais policijos pareigūną, keikiasi, ištiesia ranką prie pareigūno veido, pareigūnas įtariamojo ranką patraukia, toliau vaizdas neryškus, nes vaizdą užstoja pareigūno ranka. Toliau medicinos darbuotoja moteris prašo sukabinti įtariamajam rankas, įtariamasis agresyviai nusiteikęs, priešinasi, sako: „Aš važiuoju namo (necenzūrinis žodis). Jūs visi (necenzūrinis žodis), čiulpkit (necenzūrinis žodis), gerai“. Pareigūnas apeina aplink ir prieina įtariamam iš nugaros. Įtariamasis atsisuka, sako, kad jam nereikia pagalbos, jam kraujavimas baigėsi. Įtariamasis stovi visas kruvinais drabužiais, ant veido kraujas. Šalia esanti mergina jį ramina, o jis sako: „Man (necenzūrinis žodis)“. Toliau įtariamajam kalbantis su mergina ir dar kitais vaikinais, jis paguldomas ant žemės, pareigūnas prašo, kad vaikinas duotų ranką, o jis atsako „Čiulpk (necenzūrinis žodis), velnias“. Policijos pareigūnas perspėja, kad bus panaudotas tazeris. Įtariamasis: „Gerai, duok tazerį, velnias, urodas“. Uždedami antrankiai, įrašas baigiasi;

7) vaizdo įraše Nr. 31418028, laikas 3.14 val., filmuojama bare, viduje. Pareigūnas bendrauja su mergina, užrašo jos duomenis, klausia, ar ji galės atpažinti. Į patalpą ateina medicinos darbuotojai. Įtariamasis visas kruvinas sako, kad jam bloga, jis išeina į tualetą;

8) Vaizdo įraše Nr. 030919027, laikas 3.09 val., filmuojama bare, po to pareigūnas išeina į lauką, prie automobilio, 3.10 val. pareigūnas grįžta į baro vidų, prieina prie kruvino įtariamojo, paklausia, kur pas jį žaizda, nes nori suteikti jam pagalbą;

9) vaizdo įraše Nr. 030418026, laikas nuo 3.02 val., pareigūnai važiuoja į iškvietimą, atvykę užeina į baro vidų. Viduje sėdi įtariamasis, laikosi už ausies. Prie pareigūnų prieina vaikinas, pareigūnai jo klausia, kas atsitiko, jis sako: „Aš galiu papasakoti, buvome kartu, ten toks vienas d...bas pradėjo mosikuotis, vienu žodžiu“. Mergina bare: „Ne čia“. Vyras: „Visų Šventųjų gatvė 7“. Pareigūnas: „O tai kaip jūs čia atsiradot?“. Vyras: „Mes sėdom į taksą ir išvažiavome.“ Mergina: „Mes galvojome, kad čia ne taip rimta.“ Vyras: „Mes išlipome iš takso, visas taksas kruvinas, na mes ir supratom dėl ko, nes žmogų, bet ten Jamaika 9 gal“. Pareigūnas: „O tai kur ten buvo?“ Vyras: „Hostel Jamaika taip vadinasi, čiuvakas iš Jamaikos išlindo ir pradėjo jis su peiliu mosikuoti“. Pareigūnas: „Visų šventųjų 7, ane?“. Vyras: „7, tai čia Jamaikoj visas veiksmas vyko“. Pareigūnas: „Jamaikoj, ten baras, ane?“. Vyras: „Ten baras, tai va išlindo, na mes jį draugiškai nupurškėm ir palikom, ta prasme išlindo taksistas ir ta prasme situacija tokia, kad taksistas pats atėjo, paklausė „Ką Jūs čia darot“, mes paaiškinome situaciją, taksistas biški pripurškė pipirų, čiuvakas nusiramino ir mes visi gražiai sušokom į taksą ir išvažiavom. Tik esmė būtų, kad reikia greitosios, nes žmogus jau ant miego ribos“. Pareigūnas: „Tai jį tik veidas čia?“. Vyras: „Ne, ir koja“. Pareigūnas: „Tai ten sustabdyti kraują, kažkokiu būdu“. Vyras: „Nelabai yra su kuo stabdyti“. Pareigūnas: „Su ranka prispauskit, rankšluostį, megztinį“. Vyras: „Čia prispaudęs laiko, alkoholio gavo gryno“. Pareigūnas: „Ne, tai čia, ar dokumentą turit jūs? Koks vardas?“. Įtariamasis: „A.“. Pareigūnas: „Pavardė?“. Įtariamasis: „P.“. Pareigūnas: „Kelintų gimimo?“. Įtariamasis: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas: „(duomenys neskelbtini). Mėnuo, mėnesis koks?“. Įtariamasis: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas: „Diena?“. Įtariamasis: „(duomenys neskelbtini)“. Toliau pareigūnas klausia telefono numerio, ar jis pažįsta žmogų, kuris jį sužalojo. Visi esantys bare atsako, kad nepažįsta, kad tas žmogus hosteliu naudojasi. Pareigūnas: „Jis ten gyvena, ane?“. Vyras: „Ten nėra dvižuhos, pavadinom, ten nėra ko būt tam bare, tai turbūt ten gyvena, aš nežinau“. Moteris: „Jisai balkone buvo iš pirmo“. Vyras: „Ilgesniais plaukais, nupurkštais pipirais“. Pareigūnas: „Apsirengęs kaip?“. Mergina: „Jis be pirmo dančiaus buvo“. Vyras: „Jo, be vieno dančio buvo, apsirengęs pilkai, juodom kelnėm, neišsiskiriančiai, bet be vieno dančio tikrai. Šitą tai atsimenu, ilgesniais plaukais“. Pareigūnas: „Plaukai kokios spalvos?“. Vyras: „Tamsiai rudi“. Pareigūnas: „Prieš kiek laiko?“. Vyras: „25 minutės, aš kviečiau taksą 02:33 val., mes iškvietėm“. Pareigūnas: „Tai kai iškvietėt, nebuvo to veiksmo?“. Vyras: „Mes, pasibaigė visa dvižuha, mes išvažiavom. Tai dar 2 minutės, nu tai pusę įvyko. Tai maždaug 40 min. praėjo viskas. Kaip, A., save jauti? Molodec“. Pareigūnas: „Ten kraują sustabdykit tada, nes bėga kraujas, važiuoja kažkas, ane? Savo vardą pasakykit, kas kartu buvot“. Vyras: „Aš – K., (duomenys neskelbtini)-tų, (duomenys neskelbtini)“. Įrašas baigiasi (2 t., b. l. 17–21). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Lietuvos policijos mokyklos rašte dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų įvertinimo nurodyta, kad, įvertinus pateiktus vaizdo įrašus, manoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausieji patruliai E. P. ir E. M., naudodami fizinę ir psichinę prievartą bei specialiąsias priemones prieš agresyvų asmenį, kuris nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų („duok ranką už nugaros“), šioje situacijoje siekė išvengti jiems ir aplinkiniams asmenims kilusio pavojaus. Įvertini ir išsamiau išanalizuoti pareigūnų taikytų veiksmų nėra galimybės, kadangi pateiktoje vaizdo medžiagoje nepakanka informacijos (2 t., b. l. 25–26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 178/2022 (01) nurodyta, kad, remiantis E. P. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta:

1) nosies kaulų lūžis, padarytas nosies sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. sausio 16 d.);

2) nustatytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis patiriant nustatytą sužalojimą galėjo jausti fizinį skausmą;

3) nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

4) sužalojimo vietoje požymių, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie sužalojusio įrankio ar daikto formą, dydžius ar žalojusio įrankio skaičių, neužsifiksavo. Nustatytas sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktų į nosies sritį;

5) nustatytas sužalojimas neatspindi nukentėjusiojo kūno pozos sužalojimo jam padarymo metu (2 t., b. l. 39–40).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-844268-22 nurodyta, kad:

1) metaliniame smulkintuve su rudo medžio detalėmis esanti žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 1AA), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,190 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,3 %.

Šešiakampės žalios spalvos tabletės su kaukolės atvaizdu (vokas Nr. 2A) sudėtyje nustatyta psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,166 g (30,7 %).

Rudos spalvos plastikiniame dangtelyje esanti žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (vokas Nr. 1A) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,737 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,6 %.

Nuoplovos nuo elektroninių svarstyklių darbinio paviršiaus ekstrakto sudėtyje (vokas Nr. 2) rasti psichotropinių medžiagų – amfetamino, MDMA ir narkotinių medžiagų – kokaino, kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.

Nuoplovos nuo tuščios skaidraus stiklo vandens pypkės vidinio paviršiaus ekstrakto sudėtyje (vokas Nr. 3) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pirmtakių (prekursorių) nerasta.

Nuoplovos nuo 21 vnt. tuščių plastikinių užspaudžiamų maišelių vidinių paviršių ekstrakto sudėtyje (vokas Nr. 4) narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei pirmtakių (prekursorių) nerasta.

Rudos spalvos augalinės kilmės kieta masė iš plastikinio užspaudžiamo maišelio raudona juostele (vokas Nr. 7) yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 9,179 g.

Nuoplovos nuo 8 vnt. tuščių skaidrių kapsulių (tušti kapsulių apvalkalai) vidinių paviršių ekstrakto sudėtyje (vokas Nr. 7) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pirmtakių (prekursorių) nerasta.

5 vnt. skirtingų spalvų tablečių sudėtyse, iš plastikinio skaidraus užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 7), nustatyta psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios kiekiai yra:

– 1 vnt. mėlynos spalvos tabletėje – 0,219 g (38,9 %);

– 1 vnt. rožinės spalvos tabletėje – 0,002 g (0,3 %);

– 1 vnt. rausvos spalvos tabletėje – 0,141 g (20,4 %);

– 1 vnt. rudos spalvos tabletėje – 0,133 g (29,9 %);

– 1 vnt. oranžinės spalvos tabletėje – 0,111 g (37,0 %).

28 vnt. skirtingų spalvų tablečių sudėtyse, iš plastikinio skaidraus užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 7), nustatyta psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios kiekiai yra:

– 3 vnt. geltonos spalvos tabletėse – 0,444 g (28,8 %);

– 2 vnt. rožinės spalvos tabletėse – 0,317 g (28,8 %);

– 4 vnt. žalios spalvos tabletėse – 0,637 g (29,4 %);

– 4 vnt. mėlynos spalvos tabletėse – 0,595 g (28,7 %);

– 8 vnt. oranžinės spalvos tabletėse – 1,211 g (28,1 %);

– 7 vnt. violetinės spalvos tabletėse – 1,123 g (29,5 %).

Užspaudžiamame plastikiniame maišelyje esančių 234 vnt. spalvotų tablečių sudėtyse (vokas Nr. 8) nustatyta psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios kiekiai yra:

– 34 vnt. geltonos spalvos tabletėse – 5,188 g (28,2 %);

– 33 vnt. rožinės spalvos tabletėse – 4,951 g (27,2 %);

– 29 vnt. žalios spalvos tabletėse – 4,489 g (27,9 %);

– 40 vnt. mėlynos spalvos tabletėse – 6,137 g (29,0 %);

– 63 vnt. oranžinės spalvos tabletėse – 9,628 g (28,6 %);

– 35 vnt. violetinės spalvos tabletėse – 5,739 g (29,8 %).

Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 2 vnt. didesnių plastikinių kvadratinių indų su baltais dangteliais (kartono dėžė Nr. 9) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 186,211 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,8 %.

Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 1 vnt. mažesnio plastikinio kvadratinio indo su baltu dangteliu (kartono dėžė Nr. 9), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 8,853 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,3 %.

Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, iš 3 vnt. stiklinių indų su stikliniais dangteliais (kartono dėžė Nr. 9), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 50,300 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,1 %.

Rudos spalvos plastikinėje dėžutėje su dangteliu, ant kurio yra etiketė „Eat more chicken“ (kartono dėžė Nr. 9) ir viduje esančiuose dvejuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Maišelyje, ant kurio yra užrašas „STAR DAWG“, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) masė yra 3,434 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 24,8 %. Maišelyje, ant kurio yra užrašas „Lemon“, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) masė yra 4,762 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,8 %.

Nuoplovos nuo juodos spalvos elektroninių svarstyklių darbinio paviršiaus ekstrakto sudėtyje (kartono dėžė Nr. 9) nustatyta psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio pėdsakai.

Baltos spalvos miltelių iš plastikinio užspaudžiamo maišelio raudona juostele, esančio baltame voke (kartono dėžė Nr. 9), nustatyta psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio kiekis yra 0,434 g (9,7 %).

Baltos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, kuris įdėtas į plastikinį užspaudžiamą maišelį raudona juostele ir įdėtas į baltą voką (kartono dėžė Nr. 9) nustatyta psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio kiekis yra 4,197 g ( 10,0 %).

Nuoplovos nuo stiklinės rūkymo pypkės iš mėlynos spalvos plastikinio įdėklo su užtrauktuku (kartono dėžė Nr. 10) vidinių paviršių ekstrakto sudėtyje rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.

Nuoplovų nuo 3 vnt. stiklinių vandens pypkių dalių vidinių paviršių ekstraktų sudėtyse (kartono dėžė Nr. 12) rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.

Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos metalinio smulkintuvo (vokas Nr. 14) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,456 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,4 %.

Nuoplovų nuo skaidraus ir nuo violetinės spalvos plastikinių smulkintuvų vidinių paviršių ekstraktų sudėtyse (vokas Nr. 14) rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.

Nuoplovų nuo 2 vnt. stiklinių rūkymo pypkių vidinių paviršių ekstraktų sudėtyse (popierinis paketas Nr. 15) rasti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.

2) tyrimui pateiktoje rankų nuoplovoje nuo A. P. rankų ir delnų (vokas Nr. 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pirmtakių (prekursorių) nerasta (2 t., b. l. 49–72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 101/2022(01) nurodyta, kad A. P. šlapime, paimtame 2022 m. sausio 16 d. 18.00 val., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, lidokaino, nustatyta mažiausia koncentracija 1,13 promilės etilo alkoholio. Šlapime benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta (2 t., b. l. 123).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje, padarymo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Šis nesunkus sveikatos sutrikdymas laikomas pavojingesniu, jeigu žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl jo tarnybinių ar pilietinių pareigų vykdymo.

BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą kvalifikuojantis požymis konstatuojamas tada, kai žmogaus sveikata tyčiniais kaltininko veiksmais nesunkiai sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo, kai tyčiniu nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiką dabartyje ar siekiant užkirsti kelią tokiai veikai ateityje. Tarnybos pareigų vykdymu laikomi asmens veiksmai, susiję su jo profesija, valstybės tarnyba arba darbo sutartimi su valstybės, savivaldybės, privačia ar kitokia nustatyta tvarka registruota įmone, įstaiga ar organizacija nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos ar su verslininku, kurio veikla neprieštarauja įstatymams. Šis kvalifikuojantis požymis atsiranda tada, kai žmogui nesunkiai sutrikdoma sveikata dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, kai nesunkiu sveikatos sutrikdymu siekiama nutraukti tokią veiką dabartyje bei nesunkiai sutrikdoma sveikata siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Visais atvejais nusikaltimo priežastis yra nukentėjusiojo piliečio ar tarnybos pareigų vykdymas. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Kasacinėse nutartyse, nagrinėjant analogiškas bylas, ne kartą konstatuota, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą pakanka nustatyti kaltininko kaltę (tyčią nukreiptą į asmenį, vykdantį pareigas) dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pasekmių, nusikalstamų veiksmų pasekmės (padarinius) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2010, 2K-258/2010, 2K-293/2011, 2K-621/2011).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. Smurtas prieš valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį subjektą gali pasireikšti tyčiniu smūgių sudavimu, kankinimu, surišimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-67/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje.

A. P. bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje pasipriešino policijos pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą prieš juos. Kaltinamasis patvirtino, kad jis nesutiko būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl patirtų sužalojimų, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo nusiraminti, elgėsi agresyviai, dėl to prieš jį buvo panaudota fizinė jėga. Dėl šios priežasties A. P. spardėsi kojomis. Kaltinamasis neneigė, kad jis savo veiksmais galėjo sužaloti policijos pareigūnus / sukelti fizinį skausmą jiems. Remiantis nukentėjusiųjų (policijos pareigūnų) E. M. ir E. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, A. P. vieną kartą įspyrė E. M. į žandikaulį ir vieną kartą jam į dešinės pusės smilkinį, taip pat vieną kartą įspyrė E. P. į nosį. Minėtų nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti E. M. ir E. P. parodymais ar manyti, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Netiesiogiai A. P. neteisėtus veiksmus patvirtina liudytojų Ū. Č., R. V., R. M. ir K. S. parodymai, kad kaltinamasis nagrinėjamo įvykio vietoje buvo agresyvus, taip pat byloje esantys vaizdo įrašai. Esant aptartiems įrodymams, nėra abejonių, kad A. P. padarė smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiuosius, kurie bylai reikšmingu laiku atliko tarnybos (policijos pareigūnų) funkcijas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 178/2022 (01) nustatyta, kad E. P. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 39–40). Nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas minėtas sužalojimas kitoje vietoje ir kitu laiku. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir šiam nukentėjusiajam padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nėra abejonių, kad A. P. suprato, kad pasipriešina nukentėjusiesiems, kurie atliko tarnybos pareigas, savo veiksmais gali padaryti sužalojimus jiems, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tyčia (tiesiogine tyčia).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, byloje įrodyta, kad A. P. 2022 m. sausio 16 d. apie 3.24 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,11 promilių neblaivumas), bandant jam suteikti būtinąją medicininę pagalbą ir dėl patirtų sužalojimų pristatyti į gydymo įstaigą, pasipriešino uniformuotiems savo tarnybines pareigas vykdantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės III kuopos vyriausiesiems patruliams E. P. ir E. M., panaudodamas prieš juos fizinį smurtą, t. y. spardydamasis kojomis tyčia vieną kartą įspyrė E. M. į žandikaulį ir vieną kartą į dešinės pusės smilkinį, tokiais savo veiksmais sukėlė E. M. fizinį skausmą, ir vieną kartą įspyrė E. P. į nosį, dėl to E. P. lūžo nosies kaulai, tokiais savo veiksmais jis padarė E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) ir kanapių derva yra narkotinės medžiagos, o MDMA ir amfetaminas yra psichotropinės medžiagos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir kanapių dervą – ir psichotropines medžiagas – MDMA ir amfetaminą, neturėdamas tikslo jų platinti.

Kaltinamasis A. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktą. Tai, kad, pristačius A. P. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir atliekant jo apžiūrą, taip pat kratos metu A. P. laikė savo gyvenamojoje vietoje skirtingose vietose ir talpose kanapes (antžemines dalis), kanapių dervą, MDMA ir amfetaminą, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir nukentėjusiųjų (policijos pareigūnų) E. M. ir E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, taip pat tyrėjos J. J. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, 2022 m. sausio 16 d. kratos protokole ir 2022 m. sausio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos aplinkybės. Aplinkybę, kad A. P. neteisėtai disponuojamos (laikomos) medžiagos yra narkotinės ir psichotropinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-844268-22. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietose neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekiai, t. y. kuprinėje – 0,190 g, namuose – 254,813 g (iš viso 255,003 g), narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekis, t. y. namuose – 9,179 g, psichotropinės medžiagos – MDMA – kiekiai, t. y. kelnių kišenėje piniginėje – 0,166 g, namuose – 41,065 g (iš viso 41,231 g) ir psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekis, t. y. namuose – 4,631 g, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurias nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, o didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos yra ne daugiau kaip 0,25 g, o didelis kiekis – daugiau kaip 25 g; nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – MDMA yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 100 g ir taip pat nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – amfetamino yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis kiekis – daugiau kaip 20 g. Atsižvelgiant į tai, kad bendras A. P. disponuojamų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis – iš viso 255,003 g (sudėjus 0,190 g ir 254,813 g), kanapių dervos – 9,179 g, psichotropinės medžiagos kiekis – amfetamino – kiekis 4,631 g, viršija nedidelio kiekio ribą, tačiau neviršija didelio kiekio ribos, o psichotropinės medžiagos – MDMA – iš viso 41,231 g (sudėjus 0,166 g ir 41,065 g) viršija didelio kiekio ribą, tačiau neviršija labai didelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis laikė narkotinės ir psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad A. P. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti užspaudžiami maišeliai, elektroninės svarstyklės, skirtingų rūšių medžiagos, savaime nėra pagrindas neabejotinai išvadai, jog jis laikė šias medžiagas turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Pirmiausia pažymėtina, kad jokių išankstinių slapto pobūdžio duomenų apie tai, kad A. P. šias ar panašias medžiagas platino ar galėjo platinti, byloje nėra. Pareigūnai minėtas medžiagas aptiko atsitiktinai, atlikdami kaltinamojo apžiūrą. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Trečia, pagrindą taip manyti sustiprina ir liudytojų Ū. Č., K. S., J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jiems iš esmės buvo žinoma, jog A. P. vartojo narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Ketvirta, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvada Nr. T-N 101/2022(01), kurioje nurodyta, kad A. P. šlapime, paimtame 2022 m. sausio 16 d. 18.00 val. rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, lidokaino (2 t., b. l. 123), patvirtina, kad jis buvo vartojęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kuriomis disponavo.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad A. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. sausio 16 d. apie 3.45 val. laikė savo kuprinėje narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 0,190 g (tetrahidrokanabinolio kiekis jose viršija 0,2 proc.) ir savo kelnių kišenėje buvusioje piniginėje laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,166 g, kol jas, būnant Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje Vilniuje, Šiltnamių g. 29, surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės patruliai; taip pat jis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2022 m. sausio 16 d. apie 10.53 val. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – kanapes, kurios masė 254,813 g (tetrahidrokanabinolio kiekis jose viršija 0,2 proc.), narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurios masė 9,179 g, psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 41,065 g, ir psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios masė 4,631 g, kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliai minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas kratos minėtame bute metu surado ir paėmė.

A. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 286 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. P. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė tris baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, t. y. viena iš jų yra susijusi su žmogaus sveikata, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kitos dvi – su nusikaltimu valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai ir su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš du tarnybos pareigas ėjusius pareigūnus, jis taip pat neteisėtai disponavo skirtingomis draudžiamomis medžiagomis.

A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, BK 286 straipsnyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 141–144), dėl jo nėra nagrinėjama kitų baudžiamųjų bylų ar pradėtų ikiteisminių tyrimų. Kaltinamasis iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų padarymo baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už keliavimą keleivinėmis transporto priemonėmis neturint bilieto, paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 138–140). A. P. yra gana jauno amžiaus, šiuo metu dirba (2 t., b. l. 155). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) gydytas dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. paskyrus laisvės atėmimo bausmes:

1) už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) už BK 286 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas nemano, kad šiuo atveju A. P. už nesunkių nusikaltimų, nustatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymą yra teisinis pagrindas skirti švelnesnes bausmes, nei laisvės atėmimas. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau buvo ne kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam buvo paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės. Kita vertus, net ir po tokių bausmių atlikimo A. P. nusikalto padarydamas šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas. Taigi švelnesnių, nei laisvės atėmimas, bausmių paskyrimas nepadarė esminės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. P. bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir BK 286 straipsnį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Šios bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes nusikalstamos veikos nesiskiria labai pagal pavojingumą ir nėra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (apysunkis ir nesunkus nusikaltimai). Švelnesnės bausmės dalis nustatyta atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Prokuroras baigiamojoje kalboje prašė A. P. paskirti už padarytas nusikalstamas veikas subendrintą realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas nesutinka su tuo. Nors kaltinamasis šioje byloje padarė tris nusikalstamas veikas, tačiau pastebėtina, kad nė viena iš jų nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nenustatyta, kad po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar dėl jo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. A. P. baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, kurie nėra susiję su nagrinėjamoje byloje padarytomis nusikalstamomis veikomis. Nors anksčiau kaltinamasis buvo teistas, tačiau paskirtos bausmės atliktos, teistumas yra išnykęs. Taigi nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai šiurkščiai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ar yra pavojingas visuomenės narys. A. P. yra gana jauno amžiaus, jis dirba. Todėl, teismo vertinimu, A. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas. A. P. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tokios išvados nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamojo, jis nusikalstamų veikų padarymo metu vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Kita vertus, jei kaltinamasis nesilaikys teismo paskirtų pareigų, probacijos tarnyba turės teisę su teikimu kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. P. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 10 mėnesių (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

5) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje byloje Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 8920,31 Eur (išmokėtų E. P. dėl tarnybos metu patirto sveikatos sutrikdymo) atlyginimo (1 t., b. l. 83–108). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 730,92 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo E. P. nedarbingumo laikotarpiu ligos išmokos atlyginimo (1 t., b. l. 115–125).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 8920,31 Eur turtinę žalą yra siejamas su tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu E. P. (sulaikant A. P.) patyrė sužalojimą, kurio pasekmė – laikinojo darbingumo netekimas. Nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statutu, Kompensacijos dydžių nustatymo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais tvarkos aprašu, Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu, tarnybinio patikrinimo išvada ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos CMEK specializuotos medicininės ekspertizės pažyma, nusprendė atlyginti nukentėjusiajam E. P. patirtą 8920,31 Eur žalą (kurią sudaro 4,66 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija), kurią išmokėjo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato lėšų.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kitos asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

CK 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamu atveju dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009).

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl A. P. neteisėtų veiksmų buvo padarytas E. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas (dėl nosies kaulų lūžių). Tą patvirtino ne tik pats nukentėjusysis ir kitas nukentėjusysis E. M., bet ir liudytojai R. V., R. M., apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad išties nukentėjusiajam E. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 19 d. specialisto išvada Nr. G 178/2022 (01), kurioje konstatuota, kad E. P. nustatytas nosies kaulų lūžis, padarytas nosies sritį paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. sausio 16 d.); mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; sužalojimas labiau būdingas jį padarant suduodant smūgį kietu buku daiktų į nosies sritį (2 t., b. l. 39–40). Taigi nėra abejonių, kad E. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl A. P. neteisėtų veiksmų. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad E. P. buvo atlyginta 8920,31 Eur, todėl Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistina 8920,31 Eur turtinė žala iš A. P..

Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė, kad E. P. sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas 2022 m. sausio 16 d., priskiriamas prie lengvo sveikatos sutrikdymo ir yra fizinio veiksmo, įvykusio 2022 m. sausio 16 d. ir pareigūno (E. P.) sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys. Remdamasis minėta išvada, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atlygino E. P. patirtą žalą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo E. P. buvo išmokėta 4,66 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (8920,31 Eur) (2 t., b. l. 95–97). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad minėta suma buvo pervesta E. P. (2 t., b. l. 98). Kompensacijos dydis nustatytas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada bei nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti išmokėtos sumos dydžiu. Kadangi žala buvo padarytą dėl A. P. kaltės, o Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas išmokėjo E. P. 8920,31 Eur dydžio kompensaciją dėl patirto sužalojimo, minėta suma priteistina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Priteistinas dydis nelaikytina pernelyg dideliu (atsižvelgiant į E. P. padaryto sužalojimo pobūdį (nosies kaulų lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), padaryto sužalojimo lokalizaciją (galvos sritis – reikšminga kūno vieta), padaryto sužalojimo mechanizmą (spyris koja), A. P. kaltę (tyčia) ir kt. aplinkybes). Kaltinamasis nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindų būtų galima sumažinti priteistiną iš jo pinigų sumą, juolab, kad teismui pasitikslinus A. P. poziciją, jis sutiko šiuo civiliniu ieškiniu.

Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 730,92 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo E. P. nedarbingumo laikotarpiu ligos išmokos atlyginimo (1 t., b. l. 115–125), kuris laikytinas pagrįstu byloje esančiais dokumentais, todėl taip pat priteistinas iš kaltinamojo A. P., kuris sutiko su civiliniu ieškiniu.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. P. priteisti 100,43 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiems E. P. ir E. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo (2 t., b. l. 134–139). Jos susidarė dėl A. P. tyčinių veiksmų sužalojus E. P. ir sukėlus fizinį skausmą E. M.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiems suteiktų paslaugų kaina. Atsižvelgiant į tai, iš A. P., kuris sutiko su civiliniu ieškiniu, priteistina Vilniaus teritorinė ligonių kasai 100,43 Eur patirtų nukentėjusiųjų gydymo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

VI. Kiti klausimai

A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje (2 t., b. l. 115–117). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

A. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 16 d. 5.15 val. iki 2022 m. sausio 17 d. 16.35 val. (dvi dienos) (2 t., b. l. 77, 79). Jei A. P. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) 2022 m. birželio 6 d. nutarimu perduotą daiktą – popieriniame voke esantį juodos spalvos rankinuką, paimtą kratos, atliktos pas A. P. bute (duomenys neskelbtini), metu, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2022 m. birželio 9 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004697) (1 t., b. l. 187–188) – grąžinti A. P.. A. P. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytą daiktą, jį sunaikinti;

2) sunaikinti 2022 m. birželio 7 d. nutarimu perduotą daiktą – popierinį voką, kuriame yra „Xanax“ tabletės, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2022 m. birželio 9 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004693) (1 t., b. l. 189–191);

3) sunaikinti po 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-844268-22 tyrimo likusias medžiagas, kurios buvo perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7 (2 t., b. l. 67);

4) sunaikinti 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu perduotus daiktus – dvi popierines dėžes su įvairiais daiktais, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2022 m. balandžio 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004623) (2 t., b. l. 73–74);

5) vokus su kompaktiniais diskais, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti pareikštus civilinius ieškinius, 2022 m. birželio 6 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. P. kratos metu rastoms lėšoms – 1140 Eur, kurio terminas nustatytinas nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 195–197). A. P. priklausantiems minėtiems pinigams taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas ir minėta pinigų suma perduotina žalai atlyginti pagal civilinių ieškovų civilinius ieškinius.

Byloje priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir paskirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. P. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą per 1 (vienus) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) pareigą 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo vidurnakčio iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

4) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

5) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei A. P. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 16 d. 5.15 val. iki 2022 m. sausio 17 d. 16.35 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš A. P. priteisti:

1) civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 8920,31 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų ir trisdešimt vieną euro centą) nukentėjusiajam E. P. atlygintos žalos;

2) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 730,92 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų ir devyniasdešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimo;

3) civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 100,43 Eur (šimtą eurų ir keturiasdešimt tris euro centus), susijusius su nukentėjusiųjų E. P. ir E. M. (E. M.) gydymo išlaidomis, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) 2022 m. birželio 6 d. nutarimu perduotą daiktą – popieriniame voke esantį juodos spalvos rankinuką, paimtą kratos, atliktos pas A. P. bute (duomenys neskelbtini), metu, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (2022 m. birželio 9 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK004697) – grąžinti A. P.. A. P. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytą daiktą, jį sunaikinti;

5) vokus su kompaktiniais diskais, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

A. P. priklausantiems pinigams – 1410 Eur (vienam tūkstančiui keturiems šimtams dešimt eurų) – taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir minėtą pinigų sumą perduoti atlyginti žalai pagal civilinių ieškovų civilinius ieškinius. Įsiteisėjus nuosprendžiui, apie priimtą procesinį sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis