Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimas

2020-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-17-995/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
II-17-995/2020
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00134-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Vaida Railienė (pirm.)
Institucija
BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-17-995/2020Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00134-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.3.; 16.9.10.;21.10.4.;21.3.3
ROIK:19107517740PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 31 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Ginai Mosteikytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui R. G.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, M. G. (toliau – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo panaikinimo administracinio nusižengimo byloje Nr.60-ANR_N-1553-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas L. B. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.60-ANR_N-1553-2019, kuriuo M. G. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, už tai, kad jis 2019 m. spalio 18 d., 8.00 val., vairuodamas transporto priemonę Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neįvertino pravažiavimo pločio tarp kilnojamojo užtvaro, esančio nuleistoje padėtyje, ir kelkraščio, važiuodamas pro tarpą kliudė užtvaro galą, jį nulenkė, jį sugadindamas, bei apgadindamas savo transporto priemonę, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, nepranešęs apie įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus. Minėtu nutarimu M. G. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nubaustas 11,00 Eur bauda, pagal 426 straipsnio 1 dalį nubaustas 800,00 Eur bauda, ir galutinė subendrinta administracinė nuobauda jam paskirta - 800 Eur bauda.

Šalies argumentai

M. G. skundu prašo: 1) 2019 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. B. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1553-2019 dalyje, kuria M. G. buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti; 2) 2019 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. B. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1553-2019 dalyje, kuria M. G. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio pažeidimo nutraukti arba šioje dalyje nutarimą pakeisti ir M. G. administracinės nuobaudos neskirti.

Skunde M. G. nurodo, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčia, būtina įvertinti turtui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. 2019 m. spalio 31 d. apklausos metu M. G. paaiškino, kad pravažiuodamas automobiliu pro užtvarą, jį nežymiai kliudė, tačiau buvo įsitikinęs, kad jokios žalos trečiųjų asmenų turtui nepadarė, kadangi vizualiai žiūrint jis jokių užtvaro sugadinimo žymių nematė, taip pat iš pirmo žvilgsnio nepamatė jokių savo automobilio apgadinimo žymių, be to kitą dieną užtvaras veikė, todėl jis buvo įsitikinęs, kad jokios žalos nepadarė, todėl nukentėjusio asmens natūraliai neieškojo, apie įvykį policijai nepranešė, o sužinojęs, kad padarė žalos išreiškė geranorišką ketinimą ją atlyginti. Taigi, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. G. veikoje nėra visų būtinų ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinės atsakomybės požymių, o būtent - kaltės. Nors jis ir suvokė, kad pravažiuodamas pro užtvarą jį lengvai kliudė, tačiau nesuvokė, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai - kadangi nemanė, kad užtvaras būtų apgadintas ir padaryta žala bei nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Po įvykio vaizdo įraše matyti, kaip jis apžiūri automobilį, jo sugadinimai nežymūs, kurių iš kart net nepastebėjo, todėl jis nemanė, kad užtvaras galėjo būti sugadintas. Užtvaras buvo palenktas į kiemo pusę, todėl jo nesimatė. M. G. Vytauto g. 157-ajame name gyvena ir žinojo, jog teritorija yra filmuojama, automobilį po įvykio pastatė ir vėliau jį laikė to paties namo kieme. ANK 417 straipsnio 8 dalies norma yra blanketinė, konkretūs pažeisti KET punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes. Teismų praktikoje yra pažymima, kad KET 4, 5 ir 9 punkte įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas. Šiuo atveju M. G. nepagristai nubaustas už bendro pobūdžio pareigų pažeidimą. Be to, byloje nėra visiškai jokių įrodymų dėl KET 5 punkto pažeidimo, t. y. kad jis neišmanytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemokėtų KET, taip pat nėra įrodymų dėl KET 4 punkto pažeidimo, t.y., kad jis negerbė kitų eismo dalyvių, 9 ir 127 p., kad jis nebuvo atsargus, važiavo viršydamas greitį, kad nevažiavo pakankamai lėtai. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog ANK 417 straipsnio 8 dalies numatytas pažeidimas M. G. inkriminuotas nepagrįstai, todėl ir šioje dalyje skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinių nusižengimų teisena dėl šio pažeidimo turėtų būti nutraukta. Jei teismas, visgi, spręstų, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, M. G. padarė, vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, skundžiamą nutarimą pakeisti ir administracinės nuobaudos už mažai pavojingą administracinį nusižengimą M. G. neskirti.

Teismo posėdžio metu M. G. prašė skundą tenkinti, jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad dirba Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gaisrininku ir 2019 m. spalio 18 d., apie 8.00 val. ryte grįžo po paros darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, o pakeliamas užtvaras pasikeldavo naudojantis telefonu, jis įvažiavo į namo kiemą per šoną, t. y. tarpą tarp pakeliamo užtvaro (užtvaras ne per visą kelio plotį, o tik dalį) ir kelkraščio. Kadangi prie užtvaro buvo paliktas kitas automobilis, kuris tapo kliūtimi, todėl norėdamas gražiai aplenkti automobilį, kad jo nekliudytų, atsargiai ir lėtai pravažiavo pro užtvarą. Beveik pravažiavus pro užtvarą, jis pajuto, jog galine savo automobilio dalimi lengvai kliudė, užtvarą, tačiau įvažiavus už užtvaro ir pastačius savo automobilį, jis pažiūrėjo, tačiau vizualiai jokių užtvaro apgadinimų nesimatė, jis nenulūžo, nenulinko, apgadinimus ant savo automobilio pastebėjo taip pat ne iš karto. Sekančią dieną jis tikrai važiavo pro užtvarą ir automatinis užtvaras tikrai veikė. Tik vėliau, tikėtinai pirmininko sprendimu, užtvaras buvo pakeistas kitu, ilgesniu, tačiau tikrai ne dėl to, kad jis nebeveikė, tiesiog buvo pakeistas ilgesniu, tikėtinai siekiant išvengti per tarpą pravažiuojančių automobilių. Po šios dienos jis jokių pretenzijų iš namo pirmininko ar kitų asmenų nesulaukė ir sužinojo apie apgadintą užtvarą tik tada, kai maždaug praėjus dviem savaitėms paskambino policijos pareigūnai, iš kurių jis ir sužinojo bei iš karto jiems užtikrino, jog padarytą žalą atlygins. Jis sutinka su aplinkybe, jog kliudė užtvarą, tačiau, kad užtvaras buvo apgadintas, jis net neįtarė. Jis slėptis ar bėgti iš įvykio vietos jokios minties neturėjo, jis gyvena tame name 1,5 metų, po įvykio automobilį pastatė kaip visada, pravažiavus užtvarą tam tikru atstumu, jį statė ir po įvykio. Dėl aplinkybės, jog pirmininkas buvo palikęs lapelį, tai jis tikrai jokio lapelio nerado, be to pirmininkas turi jo kontaktinį telefoną, kadangi būtent su telefonu yra susieta automatinė užtvara, tačiau jis jam dėl žalos padarymo neskambino. Jis dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gaisrininku, yra atsakingas ir jeigu jis būtų žinojęs, įtaręs ar supratęs, kad padarė žalą, būtų apie tai prasinešęs savo darbovietei (tokie reikalavimai). Nieko jis slėpti nesistengė, nei savo automobilio įbrėžimų, nei kažkokių aplinkybių, jis puikiai žino, kad teritorija kieme yra filmuojama, tiesiog jis nemanė, kad jis padarė žalą, juolab užtvaras ir toliau veikė.

Šalies argumentai

M. G. atstovas advokatas R. G. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad bylos duomenimis akivaizdu, kad M. G. tyčios padaryti nusižengimą ir išvengti atsakomybės, neturėjo. Jis žino, kad teritorija filmuojama. Užtvaras yra trumpas ir yra įmanoma lengvai pravažiuoti jo nepakėlus, bet kadangi buvo pastatytas kitas automobilis šalia, iš vaizdo įrašo matyti, kad M. G. atsargiai važiuoja, bet galine dalimi šiek tiek kliudė užtvarą. Išlipęs iš automobilio jis pažiūri iš horizontalios pozicijos, tačiau iš šios pozicijos nesimato apgadinimų, nes įlinkimas kaip vėliau paaiškėjo į kiemo pusę. Kadangi filmavimo kamera yra filmuojama iš viršaus, todėl sulinkimas iš viršaus akivaizdžiai matosi. M. G. tiesiog nesuprato, kad svetimam turtui padarė žalą, nebuvo tyčios ir nebuvo supratimo, kad buvo padarytas įvykis dėl kurio kilo žala svetimam turtui. Šiuo atveju tikrai asmuo yra atsakingas, sąžiningas ir rimtas pareigas einantis asmuo, ir jam inkriminuojamas šiurkštus nusižengimas, kuris turėtų jam įtaką ne tik finansine, bet ir profesine prasme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. G. skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog priimant ginčijamą nutarimą buvo remiamasi surinktais faktiniais duomenimis, M. G. tyčia pasitraukiant iš eismo įvykio vietos pilnai įrodyta. KET 219 punkto 219.1. papunktis, nurodo, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 p. nustatyta tvarka. Vadovaujantis šiuo Taisyklių punktu, M. G. privalėjo sustoti eismo įvykio vietoje iš karto po eismo įvykio ir toliau elgtis taip, kaip nurodyta Taisyklių 222. punkte, t. y.: „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.“ Tačiau vaizdo įrašas pilnai įrodo, kad šioje konkrečioje situacijoje M. G., būdamas transporto priemonės vairuotojas ir važiuodamas pro tarpą tarp nepakeltos užtvaro svirties galo ir kelkraščio, t. y. bandydamas pralįsti ir tikėdamasis, kad nekliudys užtvaro svirties, pajuto vairuojamos transporto priemonės kontaktą su užtvaro svirtimi, suvokė, jog kliudė užtvaro svirtį, nes šiek tiek pristabdė, tačiau nesustojo įvykio vietoje iš karto po įvykio ir nuvažiavo prie pastato, kuriame gyvena, bei sustojo. Byloje esantis vaizdo įrašas akivaizdžiai įrodo, kad M. G. pajuto vairuojamos transporto priemonės kontaktą su užtvaro svirtimi, suvokė, jog kliudė užtvaro svirtį. Vaizdo įraše užfiksuota, kad apžiūrėjęs automobilį M. G. apžiūrėti užtvaro svirties ir įvertinti jos būklės – neprieina. Taip pat byloje užfiksuoti duomenys, kad M. G. neieškojo užtvaro savininko, nebandė su juo susisiekti ir pasidomėti ar padarė žalos, nes tik savininkas tegali įvertinti ir pasakyti ar jo turtas apgadintas, ar yra padaryta turtinė žala, jei taip, tai kokio dydžio žala turtinė padaryta, ir tokiu atveju yra galimybė susitarti dėl žalos atlyginimo. Taigi iš šių visų M. G. veiksmų visumos akivaizdu, kad M. G. suvokė, kad yra susijęs su šiuo eismo įvykiu, tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, ignoruodamas pareigą pirmiau nurodytą pareigą. ANK 417 straipsnio 8 dalyje būtent numato atsakomybę už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nenumatyta atsakomybė kituose šio kodekso straipsniuose, o tuo pačiu šie pažeidimai nėra apibrėžti atskirais konkrečiais punktais Taisyklėse. Taisyklėse apibrėžtas reikalavimas eismo dalyviams, tarp jų ir vairuotojams, laikytis visų atsargumo priemonių negali būti traktuojamas kaip atsakomybę šalinantis reikalavimas. Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta atsakomybė formaliai apibrėžta „už eismo įvykį, kurio metu padaroma turtinė žala“, Taisyklėse taip pat nėra punkto, kuriame būtų apibrėžimas „eismo įvykio sukėlimas“, arba „kitos transporto priemonės kliudymas“, ar pan., todėl siekiant ginti nukentėjusiojo teises, visuomenės ir valstybės interesus, kalto asmens atžvilgiu turi būti taikoma atsakomybė remiantis keliais Taisyklių punktais, vertinant juos kaip visumą. Taisyklių 4 punktas reikalauja iš eismo dalyvių pagarbos ir atsargumo. M. G., kaip eismo dalyvis - vairuotojas - šiuo atveju elgėsi neatsargiai, aplaidžiai nepakeldamas užtvaro svirties, nors tokią galimybę turėjo. Taisyklių 9 punkte nurodytus reikalavimus, būtent „laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turtui“, M. G. šiuo atveju pažeidė Taisykles tuo, kad nesiėmė jokių būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekeltų pavojaus sau ir kitų asmenų turtui, o priešingai rizikuodamas padaryti žalą sau ir kitiems neįvertinęs tarpo pločio. Taigi, M. G. galėjo ir privalėjo įvertinti riziką kad tarpas nėra skirtas pravažiuoti su automobiliu kad kyla pavojus kliudyti užtvaro svirtį, arba bortelius, arba kelkraštyje augančius medžius, taip pat galėjo pagalvoti apie galimas neigiamas pasekmes, t. y. žalą. Taip pat M. G. pažeidė Taisyklių 127 p. reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio važiuodamas pro užtvaro svirtį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad tarpas tarp užtvaro svirties ir kelkraščio nėra skirtas pravažiuoti su automobiliu, jeigu ir buvo galimybė pravažiuoti pro tarpą, tai M. G. nepasirinko saugaus važiavimo kampo, kad nekliudytų užtvaro svirties ar kelkraščio ir kliudė svirtį, taip ją sulenkdamas, t. y. sugadindamas. Taip pat Taisyklių 127 p. numato, kad prireikus vairuotojas turi sustoti, ko nepadarė M. G., kai kliudė užtvaro svirtį. Laikantis eiliškumo nagrinėjant M. G. veiksmus, kurie užfiksuoti nagrinėjamoje byloje, M. G., po to, kai kliudė užtvaro svirtį, privalėjo vykdyti Taisyklių 219 punkte ir 219.1 papunktyje nurodytus veiksmus, tačiau to nepadarė. Be to, M. G. vengė tartis dėl žalos atlyginimo, teigdamas, kad neina susikalbėti su savininku, ir turtinę žalą atlygino tik prieš paduodant skundą dėl priimto nutarimo. M. G. skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, buvo vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, taip pat nebuvo pritaikyta sankcijoje numatyta galimybė taikyti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl mano, kad M. G. paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati jo padarytai veikai, nėra jokio pagrindo jos švelninti.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovas K. B. prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad kiekvienas vairuotojas turi žinoti savo pareigas. Šiuo atveju jo pareiga buvo išlipus iš automobilio apžiūrėti ar nebuvo padaryta žala, ko M. G. nepadarė. Nors M. G. teigia, kad nepajuto, tačiau iš įrašo akivaizdžiai matosi, kad užtvaras sulinkęs, tą patį nurodė ir pirmininkas, jog pastebėjo, kad sulinkęs užvaras sekančią dieną. Teoriškai gal ir galėjo nesimatyti, tačiau vaizdo įraše aiškiai matosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-66-697/2015; 2AT-43-2014 ir kt.). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

Teismui nekyla jokių abejonių, kad M. G. vairuojamas automobilis Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automatinį užtvarą įvažiavime į (duomenys neskelbtini) kiemą, ir jį apgadino. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs paties M. G. paaiškinimus, teismo posėdžio metu peržiūrėjęs vaizdo įrašo medžiagą, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus - M. Š. rašytinius paaiškinimus, 2019 m. spalio 31 d. apklausos protokolą, 2019 m. spalio 29 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. tarnybinius pranešimus, 2019 m. lapkričio 5 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą su fotonuotraukomis. Tai, jog 2019 m. spalio 18 d., apie 8.00 val. grįžęs po paros darbo, įvažiavo į namo (duomenys neskelbtini), kiemą per tarpą esantį tarp pakeliamo automatinio užtvaro svirties ir kelkraščio (t. y. nepakėlęs užtvaro), kadangi jo telefonas, kuriuo atidaromas užtvaras buvo išsikrovęs, pripažino ir pats M. G.. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo matyti, kad M. G. 2019 m. spalio 18 d., 8.00 val. priartėja savo automobiliu Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie nuleisto automatinio užtvaro, prie pat užtvaro stovi pastatytas kitas automobilis, tikėtinai norėdamas išvengti kontakto su arti pastatytu automobiliu, jis pasuka vairą į dešinę, tačiau automobilio galinė dalis kliudo užtvaro svirtį ir ją sulenkia. Vairuotojas pavažiuoja už užtvaro ir netoliese sustoja, išlipa, apeina į kitą automobilio pusę, pažiūri, pasiima daiktus ir nueina į namo laiptinę. 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2019 m. spalio 29 d. buvo gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmininko (pranešėjo) M. Š. pranešimas apie apgadintą automatinį kelio užtvarą, jis peržiūrėjęs kameras nustatė, jog automobilis Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo užkišęs raštelį už stiklo, bet automobilio savininkas su juo nesusisiekė, jis nesulaukęs užsakė kitą, t. y. ilgesnį užtvarą, kad automobiliai negalėtų važiuoti pro tarpą. Atvykus į vietą, kelio užtvaras buvo jau pakeistas į naują. 2019 m. spalio 29 d. M. Š. (namo pirmininkas) paaiškinime nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. atvykęs prie namo (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kelio užtvaras nulenktas, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (namo administratorių) ir peržiūrėję gautą vaizdo įrašą, nustatė, jog užtvaras buvo nulenktas automobiliui Lexus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuojant į kiemą nepakėlus užtvaro. 2019 m. lapkričio 5 d. transporto priemonės apžiūros akte užfiksuoti automobilio Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai galinėje dešinės pusės dalyje – įbrėžimas apie 4-5 cm.

Tokie M. G. veiksmai formaliai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviuosius požymius. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-57-139/2015). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Nustačius, kad M. G. vairuojamas automobilis apgadino automatinį pakeliamą užtvarą, esantį prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini), kiemą, turi pagrindo daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai ir neabejotinų duomenų, kad M. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia (arba sąmoningai), t. y. žinodamas, jog savo veiksmais, vairuodamas automobilį, kitam asmeniui padarė žalą ir suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jos pasišalino. Sprendžiant ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Tiek teisme, tiek duodant paaiškinimus pareigūnams M. G. nuo pat pradžių neneigė aplinkybės, jog protokole nurodytą dieną kliudė automatinį pakeliamą kelio užtvarą, esantį prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, tačiau nuosekliai teigė, jog vizualiai sugadinimo nesimatė iš horizontalios padėties, be to, kitą dieną kai jis važiavo pro užtvarą, jis veikė, todėl jis buvo įsitikinęs, jog jokios žalos kitų asmenų turtui nepadarė. Kad teoriškai galėjo ir nesimatyti užtvaro apgadinimo, pripažino ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu. Tai, jog užtvaro apgadinimas nebuvo toks žymus, ir po įvykio veikė, patvirtina ir teismui pateiktas vaizdo įrašas fiksuotas iš viršaus, iš kurio matyti kaip M. G. pravažiavus užtvarą, jam prisiparkavus automobilį prie namų ir įėjus į laiptinę, netrukus užtvaras pakyla ir įvažiuoja kitas automobilis. Nors M. G. suvokė, kad pravažiuodamas pro užtvarą jį lengvai kliudė, tačiau nesuvokė, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai - kadangi nemanė, kad užtvaras būtų apgadintas ar kad trečiųjų asmenų turtui būtų buvusi padaryta kokia nors žala, jis nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Tai, jog jis nemanė ir nežinojo, jog užtvarui padarė kokią nors žalą, rodo tai, kad po įvykio, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jis pažiūrėjo į savo automobilį, jo sugadinimai buvo nežymūs - kelių centimetrų įbrėžimai, kurių iš karto nepastebėjo, todėl jis nemanė, kad užtvaras galėjo būti sugadintas, kadangi užtvaras buvo palenktas į kiemo pusę, bet šio sulinkimo žiūrint horizontaliai nesimatė, dėl to prie užtvaro M. G. nepriėjo, neapžiūrėjo. Kad užtvaro sugadinimai nebuvo akivaizdūs liudija ir tas faktas, kad užtvaras po įvykio neprarado techninių savybių, veikė. Be to, M. G., siekdamas nuslėpti eismo įvykio pėdsakus galėjo iš karto po įvykio pašalinti (padengti gruntu bei nudažyti) įvykio metu nuo kontakto su užtvaru atsiradusius jo paties automobilio Lexus LS 460, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patirtus apgadinimus (įbrėžimą), tačiau to nepadarė. Po beveik dviejų savaičių nuo įvykio atvykę pareigūnai apžiūrėjo automobilį, ant kurio buvo likę po įvykio įbrėžimai. M. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina teismui pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. M. G. žinojo, jog teritorija yra filmuojama, sąmoningai nesistengė išvengti jo tapatybės nustatymo slėpdamasis ar atlikdamas kitokius atsakomybę šalinančius veiksmus, automobilį po įvykio pastatė, o ir vėliau atvirai jį laikė to paties namo kieme, po filmavimo kameromis, t. y. pravažiavus užtvarą, o neslėpė bet kokiame kitame namo kieme, todėl traktuoti tai kaip pabėgimą iš įvykio vietos ar slėpimąsi, nėra pagrindo. Taip pat Institucija atsiliepime į skundą teigė, jog M. G. vengė atlyginti žalą, ją atlygino tik prieš teikdamas teismui skundą, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė M. G., šios aplinkybės neneigė ir Institucijos atstovas, kai po beveik dviejų savaičių po įvykio jam paskambino policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, jog buvo padaryta žala, jis iš karto pareiškė, kad gali atlyginti žalą, ir tai, jog tam tikrą laiką galimai buvo derinamas žalos dydis, negali būti vertintinas kaip M. G. vengimas atlyginti žalą, turint omenyje, jog prieš tai buvęs trumpas kelio užtvaras buvo pakeistas ilgu, neabejotinai brangesniu.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byla M. G. pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio nusižengimo subjektyviosios pusės būtinojo požymio – tyčios. Nagrinėjamoje byloje esantys ir pirmiau aptarti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad M. G. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jos pasišalino.

Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies nusižengimo

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2019 m. lapkričio 5 d. administracinio nusižengimo protokole Nr.60-ANR_P-6278-2019 bei nutarime Nr.60-ANR_N-1553-2019 nurodyta, kad M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 punktą, numatantį, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 5 punktą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, 9 punktą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 127 punktą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

M. G. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nubaustas už Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, punktų, reglamentuojančių bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimą bei 127 punkto, numatančio vairuotojo pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, pažeidimą.

ANK 417 straipsnio 8 dalies norma yra blanketinė, konkretūs pažeisti KET punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes. Teismų praktikoje yra pažymima, kad KET 4, 5 ir 9 punkte įtvirtinti reikalavimai yra bendro pobūdžio reikalavimai ir jų nepakanka kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK, kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, o ne bendro pobūdžio KET nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-23 nutartis byloje Nr. N-444-797-11, Kauno apygardos teismo 2018-10-15 nutartis byloje Nr. AN2-421-318/2018, Panevėžio apygardos teismo 2016-10-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-477-719/2016). Šiuo atveju M. G. nubaustas už bendro pobūdžio pareigų pažeidimą. Byloje nėra įrodymų dėl KET 5 punkto pažeidimo, t. y. kad jis neišmanytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemokėtų KET, taip pat nėra įrodymų dėl KET 4 punkto pažeidimo, t. y., kad jis negerbė kitų eismo dalyvių, kadangi tokių aptariamo įvykio metu apskritai nebuvo, kas užfiksuota vaizdo įrašo medžiaga, taip pat byloje nenustatytas M. G. 9 punkto pažeidimas, t. y. kad jis nebuvo atsargus, nes iš vaizdo medžiagos matyti, jog jis ties įvažiavimu pro užtvarą visiškai sulėtino automobilio greitį ir lėtai judėjo pro tarpą, esantį tarp užtvaro svirties ir kelkraščio. Taip pat tiek protokole, tiek nutarime nurodytas KET 127 punktas, kuriame įtvirtinta vairuotojo pareiga važiuoti neviršijant leistino greičio, tačiau byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad M. G. važiavo viršydamas greitį, kad nevažiavo pakankamai lėtai, priešingai iš vaizdo įrašo matyti, kad jis į kiemą pro užtvarą įvažiavo laikydamasis atsargumo, itin minimaliu greičiu.

Pagal suformuotą teismų praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, N575-2237/2011).

ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, M. G. atžvilgiu administracinių nusižengimų bylos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties, o 2019 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. B. 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr.60-ANR_N-1553-2019, naikintinas (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, saugotinas administracinio nusižengimo byloje.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. B. 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr.60-ANR_N-1553-2019, ir administracinio nusižengimo teiseną M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, nutraukti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, nutarimui įsiteisėjus, saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo (nutarties) kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė