- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1909-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06372-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Bermudai 9A“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-413-638/2014 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Bermudai 9A“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 3 980,92 Lt skolą už įvairius komunalinius patarnavimus, suteiktus name, esančiame (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 36, esantis name (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2001 m. gavęs leidimą statybai pradėjo statyti antstatą ant namo (duomenys neskelbtini), stogo, tokiu būdu praplėsdamas savo turimą butą. Atsakovas faktiškai yra užbaigęs statybos darbus ir naudoja naujai pastatytą plotą kaip papildomas gyvenamąsias patalpas ar kaip atskirą butą, tas patalpas nuomoja, tą patvirtina namo gyventojai. 2011-10-04 bendrija priėmė nutarimą įtraukti atsakovo naujai pastatytą plotą skaičiuojant mokesčius bendrijai ir už įvairias bendrai gaunamas paslaugas (lifto eksploatavimą, bendrą elektrą, kaupiamąsias lėšas liftui ir t. t.). Atsakovo pastatytas plotas buvo įtrauktas pagal Statybos inspekcijos pateiktus duomenis, kurie bylos nagrinėjimo metu patikslinti ir jų pagrindu atitinkamai ieškovė patikslino reikalavimų sumą ir laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 3 899 Lt mokesčių už bendro naudojimo paslaugas už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-05-01, 136 Lt žyminį mokestį ir 1 363 Lt išlaidas advokato ir teisinei pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Iš atsakovo priteisė valstybei 31 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad DNSB „Bermudai 9A“ narių susirinkimas 2010-01-27 išrinko įgaliotinius, kurie bendrijos susirinkimuose atstovautų bendrijos narius, balsuotų svarstomais klausimais bei nutarė dėl mokesčių surinkimo bazės: atlyginimas pirmininkui 250 Lt per mėn., buhalteriui 200 Lt per mėn., teritorijos valytojui 200 Lt per mėn., už šilumos punkto eksploataciją, lifto eksploataciją, elektros energiją liftui, bendrą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, kiemo teritorijos tvarkymą, išlaidas algoms, kitas išlaidas, kaupiamąsias lėšas lifto keitimui/remontui, kaupiamąsias lėšas namo remontui skaičiuoti pagal butų plotą (kvadratūrą), o už pašto, banko paslaugas, avarinių tarnybų paslaugas mokėti pagal butų skaičių. Atsakovas šių bendrijos nutarimų neginčijo. Teismas taip pat nustatė, kad 2001-09-28 Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė atsakovui ir S. S. (atsakovo motina, kuri yra mirusi) leidimą vykdyti statybos darbus: statyti antstatą virš devinto aukšto (apie 158 kv. m) (duomenys neskelbtini), leidimo galiojimas nustatytas iki 2006-09-28. Atsakovas teigė, kad statybos darbų iki šiol nėra užbaigęs ir antstato nepridavęs naudoti. Teismas vadovavosi teismų praktika, pagal kurią nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos (pvz., LAT nutartis Nr. 3K-3-197/2014, 2014-04-11). Teismas nurodė, kad svarbu yra nustatyti momentą, kada buvo sukurtos naujos patalpos, kurios padidino daugiabučio namo bendrą plotą ir atitinkamai turėjo būti įtrauktos skaičiuojant mokesčius.
Bendrija 2011-10-04 įgaliotinių susirinkime nutarė apmokestinti atsakovą papildomai pagal pastatyto antstato plotą – 128,65 kv. m, mokesčius skaičiuoti nuo 2011-10-01, atsakovas šio nutarimo neginčijo. Nors ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovui buvo pranešta apie priimtą nutarimą, o atsakovas teigė susirinkime nedalyvavęs, apie priimtą nutarimą apmokestinti jo papildomai pastatytą plotą nieko nežinojęs, tačiau teismas sprendė, kad atsakovui jau 2011 metų lapkričio mėnesį, gavus pranešimą apie bendrijos paskaičiuotus mokesčius antstatui, turėjo būti žinoma, kad bendrija nusprendė skaičiuoti mokesčius papildomai pastatytam antstatui (128,65 kv. m). Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas 2011-10-04 antstatą jau buvo pastatęs, o ieškovė patikslinusi antstato plotą – 127,56 kv. m. nuo jo paskaičiavo nesumokėtų mokesčių skolą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko mokėti mokesčių už stogo remontą, už šiluminio mazgo priežiūrą, šiukšlių išvežimą, skaičiuojamus nuo naujai pastatyto 127,56 kv. m ploto, todėl, kad šio ploto jis dar nesuformavo, nepridavė naudoti, vėliau sutiko mokėti nuo 2013-05-17, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, susijusius su namo stogo ir namo pirmojo aukšto holo remonto darbais, sprendė, kad atsakovas, nors jo butas ir yra po kita stogo dalimi, turi prisidėti prie stogo remonto darbų, kadangi visas namo stogas yra bendroji namo konstrukcija. Bendrijos narių susirinkimas 2010-03-30 nutarė remontuoti namo pirmojo aukšto holą panaudojant tam dalį lėšų, surinktų už stogo remontą, todėl iš atsakovo pagrįstai reikalaujama prisidėti prie holo remonto išlaidų apmokėjimo, skiriant tam dalį lėšų, kurias iš pradžių buvo numatyta surinkti stogo dalies remontui.
Atsakovas nesutiko mokėti 245,65 Lt už šiluminio mazgo priežiūrą, kadangi jis yra atsijungęs nuo centrinio šildymo ir jo turimos patalpos nėra šildomos centralizuotai. Atsakovo pateiktuose naujai pastatyto ploto kadastro matavimuose pažymėta, kad visas plotas (179,39 kv. m) yra šildomas centriniu šildymu iš centrinės sistemos, todėl jam nepateikus duomenų, kad šie duomenys yra nuginčyti, teismas sprendė, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovo mokėtiną dalį už šilumos mazgo priežiūrą, pagrįstai vadovavosi atsakovo buto plotu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas taip pat ginčijo 349,41 Lt skolą už šiukšlių išvežimą, kuri priskaičiuota naujai sukurtam plotui, kadangi tokio dydžio mokestis yra neprotingas. 2010-01-27 bendrijos narių susirinkimas nusprendė šiukšlių išvežimo mokestį skaičiuoti pagal butų kvadratūrą. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2010-07-23 Nr. T-470, 2010-11-25 Nr. T-708 bei savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto konsultacija šiukšlių išvežimas yra apmokestinamas pagal kvadratūrą, tačiau ne daugiau kaip už 100 kv. m. Teismas, laikydamas, kad atsakovo įrengtos papildomos patalpos yra fiksuojamos pagal išduotą leidimą statybai ir kadastrinius matavimus kaip vienas butas, kurio plotas 179,39 kv. m, sutiko su atsakovu, kad jis už šiukšlių išvežimą turėjo būti apmokestinamas ne daugiau kaip už 100 kv. m, esant 0,16 Lt už 1 kvadratinį metrą tarifui, iš atsakovo galėjo būti reikalaujama 28,70 Lt ( už 179,39 kv. m) per mėnesį arba 545,30 Lt per ginčo laikotarpį. Kadangi atsakovas už ginčo laikotarpį (nuo 2011-10-01 iki 2013-05-01, 19 mėnesių) už šiukšlių išvežimą iš viso yra sumokėjęs 141,93 Lt, todėl dar turėtų mokėti 403 Lt, ieškovė prašė priteisti 349,41 Lt, todėl paskaičiavimo normų (apmokestinti ne daugiau kaip už 100 kv. m) neviršija. Dėl kitų mokesčių dydžio (bendros elektros, lifto aptarnavimui naudojamos elektros energijos, avarinių tarnybų paslaugų, lifto eksploatacijos, atlyginimų, kiemo teritorijos tvarkymo, kitų išlaidų bendrijai) paskaičiavimo atsakovas ginčo nekėlė, todėl teismas sprendė, kad šių mokesčių sumos yra paskaičiuotos teisingai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai išaiškinus ir taikius materialiosios ir procesinės teisės normas, neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus bei nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas pripažino, kad sprendžiant ginčą svarbu nustatyti momentą, kada buvo sukurtos naujos patalpos, dėl kurių padidėjo daugiabučio namo bendrasis plotas ir kurios turėjo būti įtrauktos skaičiuojant mokesčius, tačiau priimdamas sprendimą šių aplinkybių nenustatinėjo, o skolos dydį grindė naujai sukurtomis, teisiškai neįregistruotomis bei nenaudojamomis patalpomis ir tuo pažeidė LR CPK 176, 177, 178 ir 185 str. nuostatas. Teismas visiškai nevertino UAB „Korporacija matininkai“ 2013-05-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, iš kurios matyti, jog buto (duomenys neskelbtini) baigtumas yra 100 %, bendras plotas 179,39 kv. m, o buto rekonstrukcijos metai nurodyti 2001–2013. Šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad nuo 2001 m. iki 2013 m. ginčo bute buvo vykdoma rekonstrukcija, butas nebuvo naudojamas ir/ar eksploatuojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl darytina pagrįsta išvada, kad naujos patalpos buvo baigtos sukurti tik 2013 metais ir būtent šį momentą teismas privalėjo laikyti naujų patalpų sukūrimo data, jeigu priimdamas sprendimą būtų vadovavęsis surinkta civilinės bylos medžiaga. Byloje pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės J. M. 2014-03-18 argumentuota išvada Nr. 4D-702, patvirtina, jog dar 2014 m. kovo mėnesį antstato statyba nebuvo pilnai užbaigta, statybos užbaigimo procedūra neatlikta, dėl ko akivaizdu, kad teismas įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30 priteisė nepagrįstai ir neteisėtai. Nors teisės aktai nedraudžia naudoti rekonstruotų patalpų neatlikus statybos užbaigimo procedūros, tačiau skaičiuojant mokesčius pagal objekto plotą svarbu nustatyti momentą, kada buvo sukurtos naujos patalpos, ko šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatliko, ir todėl nepagrįstai priteisė skolą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30.
2) Teismas neįvertino VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo, patvirtinančio, jog butas (duomenys neskelbtini), yra bendro 51,83 kv. m ploto. Todėl tinkamai nenustačius naujų patalpų sukūrimo momento, teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, priimtais 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, privalėjo vadovautis šiais duomenimis ir pagal CK 4.262 straipsnį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį preziumuoti, jog duomenys apie įregistruotą buto plotą yra teisingi.
3) Viena esminių bylos aplinkybių yra ta, kad į naujai sukurtas patalpas nėra tiekiama jokia energija ir neteikiamos paslaugos atskirai kaip į butą. Šiluminiu mazgu ir kitomis šildymo sistemomis apeliantas nesinaudoja, kadangi bute įrengtas autonominis šildymas. Teismas rėmėsi netiksliais kadastro duomenimis ir nepagrįstai nevertino šiuos duomenis patikslinančių UAB korporacija „Matininkai“ duomenų. Jokios sutartys dėl paslaugų teikimo nėra sudarytos ir jokios paslaugos neteikiamos, kadangi buto statyba nėra pilnai baigta ir teisinė registracija neatlikta. Tik nustatyta tvarka pridavus butą eksploatavimui ir jį įregistravus kaip nekilnojamąjį daiktą VĮ Registrų centre, bus sprendžiamas klausimas dėl paslaugų teikimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas ginčo butui.
4) Nepagrįstai priteistos 1 667,26 Lt išlaidos už stogo remontą, kadangi daiktas (butas) nėra baigtas kurti ir nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, todėl nėra pagrindo priteisti išlaidas kaip iš turto savininko. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta 2009-11-27 civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ieškovė be kitų išlaidų prašė priteisti įsiskolinimą už pirmojo aukšto holo remontą, kuris iš esmės skirtas tik pirmojo aukšto gyventojų asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, apeliantas sutikimo dėl jo ir kitų bendrijos išlaidų atlyginimo nebuvo davęs ir šios išlaidos nėra niekaip susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl šių išlaidų nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų.
5) Pirmosios instancijos teismas neatribojo reikalaujamų išlaidų, skirtų bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, nuo išlaidų bendraturčių grupės asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti, tokiu būdu padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl kitų mokesčių dydžio (bendros elektros, lifto aptarnavimui naudojamos elektros energijos, avarinių tarnybų paslaugų, lifto eksploatacijos, atlyginimų, kiemo teritorijos tvarkymo, kitų išlaidų bendrijai) paskaičiavimo ginčo nėra ir sprendė, kad tų mokesčių sumos yra paskaičiuotos teisingai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas, kurioms nebuvo duotas sutikimas ir kurios nebuvo susijusios įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl kurių nebuvo priimti administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka ir tuo pažeidė LR CK 1.5 str. įtvirtintus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikius įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsakovas yra DNSB „Bermudai 9A“ narys ir jam priklauso nuosavybės teisėmis butas Nr. 36 ir 36A, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas priteisė mokėti bendro naudojimo mokesčius už patalpas, kurios teisiškai neįregistruotos, nenustatė momento, kada sukurtos naujos patalpos, kurios padidino daugiabučio namo bendrą plotą, tačiau įstatymas to nenumato, ir patalpų sukūrimo momentas yra fakto, o ne teisinio registravimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisminę praktiką, kad nustatant apmokestinamą plotą į patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra įskaičiuojamas rūsio plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2014 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2014). Todėl apelianto argumentas, kad jo padidintos patalpos teisiškai neįregistruotos, negali būti pagrindas nemokėti bendrijos turėtų eksploatavimo išlaidų. 2012 m. atliekant gyvenamojo namo stogo remontą apeliantas jau buvo antstatą faktiškai pastatęs – padidinęs buto plotą ir jį eksploatavo. Šias aplinkybes patvirtina stogo remonto darbų atlikimo apimtys, Kauno m. savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2010-04-22 raštas, 2011-12-06 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas Nr. (15.2)-2D-16233 ir paliudijo apklausti liudytojai G. L., J. J., D. K. bei iš esmės neginčijo pats apeliantas. Turėtos eksploatavimo išlaidos butų savininkams, tame tarpe ir apeliantui, buvo paskaičiuotos remiantis bendrijos susirinkimo sprendimu, todėl sutinkamai su LR CK 4.83 str. 3 d. yra teisėtos ir teismas pagrįstai jas priteisė bendrijai. Pirmo aukšto holas pagal teisės normas ir faktiškai yra bendro naudojimo patalpa, hole yra liftas, įėjimas į gyvenamą namą, laiptinė ir juo naudojasi visi namo gyventojai, todėl buvo nutarta, kad holas turi būti atremontuotas iš bendrų butų savininkų lėšų. Šiluminis mazgas ir šildymo sistema yra visų gyvenamojo namo butų savininkų nuosavybė, apelianto bute yra pravesta centrinio šildymo cirkuliacinė sistema. Be to, prie šildymo sistemos yra prijungtos bendro naudojimo patalpos, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad jis nesinaudoja šiluminiu mazgu ir šildymo sistema yra nepagrįsta ir neįrodyta. Be to, kasacinis teismas taip pat išaiškinęs, kad eksploatavimo išlaidų paskaičiavimui teisiškai yra nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikoma, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Korporacija matininkai“, 2013-05-17 Nekilnojamojo turto kadastro duomenų ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 18 d. išvada Nr. 4D-702, kadangi šie įrodymai surašyti jau kilus ginčui teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Ginčas byloje kilo dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas vykdymo, kai savininkui priklausanti dalis buvo išplėsta (padidinta). Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė skolą už laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2013-04-30, kadangi nenustatė momento, kada naujos patalpos buvo sukurtos.
Dėl atsakovo naujai sukurtų patalpų fakto nustatymo
CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Teismų praktikoje nurodyta, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėta ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė Namų priežiūros centras v. J. K. ir V. K., bylos Nr. 3K-197/2014).
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad bendrijos įgaliotinių susirinkimo, priėmusio nutarimą atsakovui mokesčius skaičiuoti nuo 2011-10-01 įtraukiant ir antstato plotą, metu jau buvo pagrindas konstatuoti, kad labiau tikėtina yra aplinkybė, jog antstatas tuo metu jau buvo pastatytas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl tokią aplinkybę nustatė tinkamai ir pagrįstai. Šios aplinkybės pagrįstumą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma – liudytojų G. L., J. J., D. K. parodymai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas 2011-11-22 nesudarė galimybių atlikti faktinių duomenų patikrinimą (t. 1, b. l. 132, 157–158), duomenys apie rekonstrukcijos vykdymą nuo 2001 m. ir rekonstrukcijos metu atliktus darbus (pvz. stogo uždengimą). Todėl apeliantas neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai nenustatė momento, nuo kada buvo sukurtos naujos patalpos, kadangi, kaip jau nurodyta, teismas tai nustatė buvus nuo 2011-10-01. Atsakovas savo poziciją, kad naujos patalpos buvo sukurtos ne anksčiau kaip 2013 m., grindžia UAB „Korporacija matininkai“ 2013-05-17 suformuotos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (t. 2, b. l. 82–90), kuomet buvo įtvirtintas patalpų baigtumas ir nustatytas jų plotas, o rekonstrukcijos laikotarpis nurodytas 2001–2013 m., bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės J. M. 2014-03-18 duota išvada, kad antstato statyba pilnai dar neužbaigta (t. 2, b. l. 112–119). Tačiau šie įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad patalpos faktiškai (o ne teisiškai) buvo sukurtos jau 2011-10-01. Tiek kadastro duomenų bylos sudarymas, tiek teisiškas statybos užbaigimas (tinkamo naudoti akto surašymas) tereiškia rekonstrukcijos metu sukurtų patalpų įteisinimo proceso eigą ir tam būtinus atlikti veiksmus, tačiau nepaneigia to, kad patalpos faktiškai yra sukurtos anksčiau. Kaip jau nurodyta, yra svarbu faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, ir nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Priešingai aiškinant, būtų iškreiptas įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, kadangi savininkui vengiant įteisinti išplėstą plotą būtų nepagrįstai perkeliama mokesčių našta kitiems butų ir kitų patalpų savininkams. Dėl šios priežasties VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas apie atsakovui priklausančio buto plotą (51,83 kv. m) (t. 2, b. l. 93), atsakovui turint įstatyminę pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmoka, taip pat neturi esminės reikšmės, kadangi šiuo atveju svarbus proporcingumas turimai faktinei (o ne teisinei) daliai. Todėl atmestini ir visi kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad atsakovas neturi atlyginti namo išlaidų, kadangi naujai įrengtos patalpos neperduotos eksploatuoti ir neįregistruotos, kaip nekilnojamasis turtas.
Dėl apelianto pareigos apmokėti pirmo aukšto holo remonto išlaidas ir sumokėti už šilumos mazgo ir šilumos sistemų priežiūrą
Apeliantas teigia, kad į naujai sukurtas patalpas netiekiama jokia energija ir neteikiamos jokios paslaugos, kaip į atskirą butą, paslaugų teikimo sutartys nesudarytos, nes statyba nėra baigta, o šiluminiu mazgu ir kitomis šildymo sistemomis jis nesinaudoja, kadangi bute įrengtas autonominis šildymas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui priklausančių patalpų šildymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi ieškiniu reiškiamas reikalavimas atlyginti išlaidas už šilumos mazgo priežiūrą ir bendro naudojimo patalpų šildymą. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punkte taip pat nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – tai pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, o LR Šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Nurodytos įstatymo nuostatos pagrindžia teismo išvadą, jog atsakovas privalo mokėti už šilumos mazgo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, priežiūrą, nes kaip nurodyta, šiluminis mazgas ir šildymo sistema yra visų gyvenamojo namo butų savininkų nuosavybė, prie kurių prijungtos ir bendro naudojimo patalpos. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad eksploatavimo išlaidų paskaičiavimui teisiškai yra nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikoma, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009). Todėl net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos neturi įtakos atsakovo, kaip bendraturčio, iš įstatymo kylančios pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas vykdymui (nevykdymui).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apelianto argumentus, kad atsakovas neturi pareigos mokėti ir už pirmo aukšto holo remontą, kadangi ši patalpa yra skirta pirmo aukšto gyventojų interesams ir jų poreikiams tenkinti. Nurodytos patalpos pobūdis (pirmo aukšto holas) patvirtina, kad tai bendro naudojimo patalpa, nes į kitus pastato aukštus galima patekti tik per pirmąjį namo aukštą, jame yra įėjimas į pastatą, laiptinė, liftas ir pan. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis neprivalo šių išlaidų padengti, kadangi dėl jų nebuvo davęs sutikimo ir šie darbai nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimosi ir priežiūros reikalavimais. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nagrinėjamu atveju pirmo aukšto holą buvo nutarta remontuoti bendrijos narių susirinkimui nutarus (t. 3, b. l. 42). Todėl atsakovo sutikimas šiuo atveju nebuvo reikalingas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Todėl atsakovas negali ignoruoti ir nevykdyti įstatymų nustatyta tvarka priimtų ir nenuginčytų bendrijos narių priimtų sprendimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Nustačius, kad atsakovo apeliacinis skundas neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau turi būti atlygintos ieškovės patirtos 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 127).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Bermudai 9A“ (įmonės kodas 302452740) 500 Lt (144,81 Eur) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.