- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- eI2-4857-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00484-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Vigintas Strička
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. patikslintą skundą atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino ir prašo panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22); panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) ir perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui skundo dalį dėl pripažinimo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija dėl neveikimo nuo jos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą, t. y. teikimo man Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos valstybės naudai pareiškėjai V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja ir jos atstovas advokatas Vilmantas Poškus patikslintame skunde bei teismo posėdžiuose nurodė, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijai skundą dėl administracijos neveikimo. Skundu prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl kurių nuo prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo vilkinamas procesas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti.
Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. S-3446 (8.22) „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Administracijos sprendimas Nr. S-3446 (8.22)) jos skundo netenkino. Šiame sprendime nurodyta, kad 2015 metais Radviliškio rajono savivaldybėje naudotoje dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje „V. S.“ vardu registruoto prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėja V. S. 2015 m. kovo 24 d. prašymo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją Radviliškio rajono savivaldybei neteikė.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. vasario 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21 RE3-24(AG3-8/27-2022) pareiškėjos V. S. reikalavimą panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22) „Dėl atsakymo pateikimo“ atmesti kaip nepagristą, o bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija vilkino (neveikė) V. S. 2015 m. kovo 24 d. pateikto prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nagrinėjimo procesą, nutraukti.
Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255, 15 punktu, kuriame nurodoma, kad motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – ir daugiavaikiai motina arba tėvas) dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo kreipiasi i savivaldybės, kurios teritorijoje daugiavaikiai motina arba tėvas yra deklaravę gyvenamąją vietą ar faktiškai gyvena, administraciją. Dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui savivaldybių administracijos dokumentus pateikia Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Pensijų skyrimo komisija) (16. 17 punktai).
Pareiškėja užaugino ir gerai išauklėjo šešis vaikus. Pasinaudodama savo teise gauti valstybinę pensiją Radviliškio rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) 2015 m. kovo 24 d. pateikė prašymą gauti jai priklausančią Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – ir Prašymas). Kartu su prašymu pateikė ir savo sutikimą rinkti apie ją informaciją apie jos teistumą ir administracines nuobaudas. Prašymas buvo paduotas Administracijos darbuotojai V. J., kuri peržiūrėjusi jos pateiktus dokumentus nurodė jai papildomai surinkti ir pateikti informaciją apie jos vaikus. Papildomi dokumentai buvo pateikti 2015 m. lapkričio mėnesį. 2015 metais dėl pablogėjusios sveikatos būklės (klubo sąnarių keitimo operacijos) ji negalėjo 2015 – 2016 metais nuolatos atvykti į savivaldybės administraciją domėtis dėl jos prašymo nagrinėjimo eigos. 2016 m. gruodžio mėnesį persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą. Negavusi jokio atsakymo iš Administracijos 2019 metais pakartotinai kreipėsi dėl priklausančios Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavimo (dar kartą teikė vaikų sutikimus dėl informacijos rinkimo ir tikrinimo). Pakartotinai buvo pateikti reikalingi dokumentai valstybinei pensijai gauti (tai patvirtina jos dukros S. J. elektroniniu paštu darbuotojai V. J. 2020-06-29 atsiųsti dokumentai).
Šalies argumentai
Pareiškėjos pateiktas Administracijai Prašymas ir Administracijos sprendime Nr. S-3446 (8.22) nustatytos aplinkybės, kad ji galimai žodžiu 2015 metais kreipėsi į Administraciją dėl valstybinės pensijos, akivaizdžiai patvirtina jos faktines aplinkybes, kad 2015 m. kovo 24 d. prašymu buvo pradėta procedūra dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos jai skyrimo. Tai, kad Administracijos darbuotojai jos pateiktų dokumentų neįregistravo ar netinkamai įregistravo į vietinę dokumentų valdymo sistemą negali būti pagrindas konstatuoti, kad ji tik žodžiu kreipėsi dėl informacijos išsiaiškinti, kokius dokumentus reikia pateikti valstybinei pensijai gauti. Be to, pagal tuo metu galiojusią tvarką, jos žodinį pareiškimą turėjo registruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau — Taisyklės, ginčui aktuali redakcija nuo 2012-07-25 iki 2015-08-31). Taisyklėse nurodoma, kad asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) ir elektroniniu būdu institucijos elektroninio pašto adresu (Taisyklių 14 punktas). Žodinis prašymas gali būti išdėstomas valstybės tarnautojui, „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo padalinio, jeigu jis įsteigtas, ar kito padalinio atstovui, turinčiam įgaliojimus spręsti asmenims rūpimus klausimus telefonu arba aptarnauti asmenis (Taisyklių 15 punktas).
Šalies argumentai
Pareiškėja neginčija ir pripažįsta, kad jos Prašymas skirti pensija yra išnagrinėtas ir pensija skirta nuo 2021 m. gegužės 1 d. Jos 2022 m. lapkričio 11 d. skundo nagrinėjimo Administracijos komisijoje protokoliniame sprendime pripažįstama, kad ji 2015 m. kovo 24 d. galėjo kreiptis į administraciją dėl pensijos skyrimo. Dėl valstybinės pensijos skyrimo, teisės aktai įpareigoja teikimą Pensijų skyrimo komisijai pateikti Administraciją, kuri jos atveju Prašymo nagrinėjimą be pagrindo vilkino net 6 metus ir nepriėmė jokio sprendimo. Pareiškėja dėl Administracijos ir jos darbuotojų neveikimo ir proceso vilkinimo nagrinėjant 2015 m. kovo 24 d. pateiktą Prašymą negalėjo įgyvendinti savo konstitucinės teisės gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Jos prašymas buvo išnagrinėtas ir pateiktas Pensijų skyrimo komisijai tik 2021 m. kovo 31 d. Dėl Administracijos ir jos darbuotojų neveikimo nagrinėjant Prašymą buvo pažeista pareiškėjos teisė gauti valstybinę pensiją ir tuo pareiškėjai padaryta žala. Prašymo nagrinėjimas buvo vilkinamas net 6 metus (72 mėnesius).
Atsiliepimas
Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovas R. R. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos pateiktu skundu nesutinka. Mano, kad skundas nepagrįstas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023-02-17 sprendimu, nepažeisdamas procesinių teisės normų, tinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines teisės normas, taip pat tinkamai taikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos 2023-01-06 skundą. Atsakovė, nesutikdama su skundu ir prašydama jį atmesti kaip nepagrįstą, remiasi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2023-02-17 sprendime ir savo 2023-01-17 atsiliepime Nr. S-154 (8.22) išdėstytais skundo atmetimo motyvais, jų nekartojant šiame atsiliepime.
Atsakovė atsiliepime, teiktame Ginčų komisijai, nurodė, jog pareiškėja pateikė atsakovei 2022 m. spalio 10 d. pareiškimą „Dėl administracijos neveikimo ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir Pareiškimas), kuriame nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijai 2015 m. kovo 24 d. pateikė Prašymą skirti jai priklausančią Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, o Administracija Prašymą apsvarstė ir tenkino tik 2021 kovo 31 d., dėl tokių neteisėtų Atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiškėja prašo atlyginti jai 8452,80 Eur turtinę žalą bei 2000 Eur neturtinę žalą. Atsakydama į šį Pareiškimą, atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. S-3157-(8.2) „Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 8 d. raštas) pareiškėją informavo, kad 2022 m. gegužės 10 d. jos advokatas Vigintas Strička 2022 m. gegužės 3 d. prašymu Nr. G5-613(29.3) jau kreipėsi į Administraciją iš esmės tuo pačiu klausimu, kurį Administracija yra išnagrinėjusi ir pateikusi atsakymą. Atsakyme buvo nurodyta, kad Administracija tikrino turimą dokumentų valdymo sistemą ir nerado 2015 metais registruoto Pareiškėjos prašymo skirti Pensiją, o darbuotojai, atsakingi už šios administracinės paslaugos (Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo klausimo nagrinėjimą), nepamena fakto, kad V. S. 2015 metais buvo pateikusi Prašymą skirti minėtą Pensiją. Taip pat Administracija pažymėjo, kad reikalaudama atlyginti žalą nuo 2015 m. kovo 24 d., pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovės vertinimu, kadangi nebuvo gautas Pareiškėjos 2015 metų prašymas, Administracijos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (netinkamo prašymo išnagrinėjimo ar apskritai nenagrinėjimo), kaip ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė Administracijos atžvilgiu nėra galima. Atsižvelgdama į tai, Administracija vertino, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo Pareiškėjos nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.
Šalies argumentai
Pažymi, jog pareiškėja atsakovei 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą dėl neveikimo, kuriame pakartojo jau prieš tai pateiktą faktinę informaciją ir kuriuo prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl kurių jai nuo Prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo vilkinamas procesas Pensijai skirti.
Atsakovė 2022 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-3446-(8.2) „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas) informavo, kad 2022 gruodžio 5 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1247 (8.2) ,,Dėl komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo sudaryta komisija Skunde dėl neveikimo nurodytoms aplinkybėms tirti ir pateikti išvadas. Tyrimo komisija tikrino 2015 metais Radviliškio rajono savivaldybėje naudotos dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, paprašė Socialinės paramos skyriaus specialistės V. J. paaiškinimo dėl pareiškėjos skunde dėl neveikimo nurodytų aplinkybių. Atlikusi tyrimą ir įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, taip pat tyrimo metu surinktą informaciją, padarė prielaidą, kad V. S. 2015 metais galėjo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl Pensijos skyrimo ir jai galėjo būti teikiama konsultacija žodžiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2015 metais Radviliškio rajono savivaldybėje naudotoje dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje V. S. vardu registruoto Prašymo skirti Pensiją nėra, padarė išvadą, kad V. S. 2015 m. kovo 24 d. Radviliškio rajono savivaldybei Prašymo skirti Pensiją neteikė.
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, darytina išvada, kad Pareiškėja praleido ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą skundui paduoti.
Liudytoja S. J. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja yra jos motina. Liudytoja dėl pareiškėjos kreipimosi į savivaldybę dėl valstybinės pensijos skyrimo pareiškėjai nurodė, kad tikrai tvarkėsi ir ne vieną kartą, teikė dokumentus ne vieną kartą, pavėlavo kelias dienas. Kai tik išėjo įstatymas, pareiškėja pradėjo tvarkytis, tiksliai datos nepamena.
Liudytojas L. S. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja yra jo motina. Pareiškėja pradėjo 2015 m. kovo mėnesį tvarkytis dokumentus dėl valstybinės pensijos. Siuntė charakteristikas iš Norvegijos motinai. Liudytojas nežino, ar dokumentus priėmė. Motina sakė, kad dokumentus, kuriuos jis teikė, nepriėmė, nes pavėlavo tris dienas. Pakartotinai vėliau dokumentų motinai neteikė.
Liudytoja A. D. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja yra jos draugė. Liudytoja žino iš pareiškėjos pasakojimo, kad ji 2015 m. kreipėsi dėl pašalpos (pensijos). Žino, jog pareiškėja pavėlavo tris dienas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S-3446 (8.22) panaikinimo; Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) panaikinimo ir perdavimo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui skundo dalį dėl pripažinimo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija dėl neveikimo nuo jos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą, t. y. teikimo man Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nagrinėti iš naujo; priteisimo iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos valstybės naudai pareiškėjai V. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad advokatas V. Strička 2022 m. gegužės 2 d. pateikė Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui prašymą, kodėl 2015 m. V. S. nebuvo suteikta antrojo laipsnio valstybinė pensija.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. S5-(28.2) informavo, kad 2015 m. dokumentų valdymo sistemoje V. S. prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra registruota. V. S. prašymą dėl šios pensijos pateikė 2021 m. kovo 22 d. Pensija V. S. paskirta nuo 2021 m. gegužės 1 d.
Pareiškėja atsakovei pateikė 2022 m. spalio 10 d. pareiškimą ,,Dėl administracijos neveikimo ir žalos atlyginimo“, kuriame nurodė, jog ji užaugino šešis vaikus ir 2015 m. kovo 24 d. pateikė Prašymą skirti pensiją ir savo sutikimą rinkti apie pareiškėją informaciją, tačiau atsakovė jos Prašymą apsvarstė ir tenkino tik 2021 m. kovo 31d. bei jį persiuntė Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, jog minėta komisija 2021 m. gegužės 5 d. Prašymą tenkino ir pareiškėjai, kaip daugiavaikei motinai, paskyrė antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2021 m. gegužės 1 d. 2022 m. spalio 10 d. pareiškime taip pat teigiama, jog atsakovė nuo 2015 metų vilkino pateikto prašymo nagrinėjimą, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė laiku gauti pensiją, ji patyrė 8452,80 Eur turtinę ir 2000,00 Eur neturtinę žalą, kurią prašė atsakovės atlyginti.
Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. spalio 10 d. pareiškimą, pateikė 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. S-3157 (8.22) ,,Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog 2022 m. gegužės 10 d. pareiškėją atstovaujantis advokatas jau kreipėsi į savivaldybės administraciją iš esmės tuo pačiu klausimu, kurį administracija išnagrinėjo ir pateikė atsakymą. Nurodė, kad administracija tikrino turimą dokumentų valdymo sistemą ir nerado 2015 metais registruoto Prašymo skirti pensiją pareiškėjai. Pažymėjo, jog Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotoja V. J. nepamena fakto, kad pareiškėja 2015 metais buvo pateikusi Prašymą skirti minėtą pensiją, o už jos skyrimo klausimo nagrinėjimą atsakingi administracijos darbuotojai nepamena fakto, kad pareiškėja pateikė rašytinį prašymą skirti pensiją. Akcentavo, jog šiuo atveju nesant pareiškėjos 2015 metais pateikto ir užregistruoto Prašymo, nėra administracijos neteisėtų veiksmų (netinkamo Prašymo išnagrinėjimo ar apskritai nenagrinėjimo), kaip ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė administracijos atžvilgiu neturėtų būti taikoma. Teigė, jog pareiškėjos reikalavimams atlyginti žalą turėtų būti taikomas CK nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Dėl visų nurodytų aplinkybių atsakovė pareiškėjos pateikto 2022 m. spalio 10 d. pareiškimo netenkino.
Pareiškėja 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą ,,Dėl administracijos neveikimo“, kuriuo prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl kurių jai nuo Prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo vilkinamas procesas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti.
Pareiškėjos pateikto 2022 m. lapkričio 11 d. skundo dėl neveikimo nagrinėjimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. A-1247 (8.2) ,,Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija. Ši komisija, vadovaudamasi 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybėje naudotos dokumentų valdymo sistemos duomenimis, Socialinės paramos skyriaus specialistės paaiškinimu dėl pareiškėjos skunde dėl neveikimo nurodytų aplinkybių, įvertinusi minėtą skundą ir kartu pateiktus dokumentus bei tyrimo metu surinkta informacija, 2022 m. gruodžio 8 d. posėdžio protokolu Nr. 1 nusprendė, jog pareiškėja 2015 metais galėjo kreiptis į atsakovę ir jai galėjo būti teikiama konsultacija žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 metų kovo mėnesį Radviliškio rajono savivaldybės naudotoje dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje pareiškėjos vardu registruoto Prašymo skirti pensiją nėra, padarė išvadą, jog pareiškėja 2015 m. kovo 24 d. Prašymo atsakovei neteikė.
Skundžiamu 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. S-3446 (8.22) informuojama, kad buvo sudaryta komisija, atlikus tyrimą bei patikrinus 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybės naudotą dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, buvo nustatyta, jog minėtoje sistemoje Prašymas ginčo laikotarpiu nebuvo registruotas, todėl buvo padaryta išvada, jog pareiškėja Prašymo atsakovei neteikė 2015 metais.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.
Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-699/2014, 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-393-662/2017, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-681-520/2017).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015 yra pažymėjęs, jog viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia (lot. be kita ko), jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/13, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-29/13, 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2641-575/2021).
Kaip minėta, pareiškėja 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą ,,Dėl administracijos neveikimo“, kuriuo prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl kurių jai nuo Prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo vilkinamas procesas Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti.
Byloje ginčijamu atsakovės 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. S-3446 (8.22) pareiškėja buvo informuota, kad buvo sudaryta komisija ir atlikus tyrimą bei patikrinus 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybės naudotą dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, buvo nustatyta, jog minėtoje sistemoje Prašymas ginčo laikotarpiu nebuvo registruotas. Pareiškėjai taip pat buvo pateikta informacija, kad Socialinės paramos skyriaus specialistė teikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2015 metais dėl aptariamos Pensijos skyrimo kreipėsi daug daugiavaikių motinų, tuo metu buvo suteikiama informacija, kokių dokumentų reikia tam, kad prašymai skirti Pensiją būtų priimti ir užregistruoti sistemoje „Parama“, kurioje tokiems prašymams buvo suteikiami numeriai. Specialistė nei paneigė, nei patvirtino, jog 2015 metais pareiškėja teikė Prašymą skirti pensiją, tikėtina, kad pareiškėją, kaip ir kitas interesantes, konsultavo dėl pensijos. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad įvertinus visas pareiškėjos skundo dėl neveikimo tyrimo aplinkybes bei nustačius, kad aptariamas Prašymas nustatyta tvarka nebuvo užregistruotas dokumentų valdymo sistemos duomenų bazėje, buvo padaryta išvada, jog pareiškėja Prašymo atsakovei neteikė 2015 metais.
Įvertinus tai, kas nurodyta, spręstina, jog pareiškėja 2022 m. lapkričio 11 d. skundu ,,Dėl administracijos neveikimo“ siekė, jog būtų atliktas tyrimas ir išsiaiškintos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos neveikimo priežastys ir kalti asmenys, o skundžiamu 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. S-3446 (8.22) pareiškėja buvo informuota apie atlikto tyrimo išvadas. Ginčijamas raštas patvirtina, kad juo pareiškėjai buvo pateikta informacija apie tai, jog komisija, atlikusi tyrimą bei patikrinusi 2015 metų kovo mėnesio Radviliškio rajono savivaldybės naudotą dokumentų valdymo sistemos duomenų bazę, nenustatė, jog minėtoje sistemoje Prašymas ginčo laikotarpiu buvo registruotas, o Socialinės paramos skyriaus specialistė teikė paaiškinimą ir nurodė, kad ji nei patvirtinti nei paneigti negali, kad 2015 metais pareiškėja teikė Prašymą skirti pensiją.
Liudytoja S. J. teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja tikrai tvarkėsi ir ne vieną kartą, teikė dokumentus ne vieną kartą, pavėlavo kelias dienas, tačiau tiksliai datos nepamena. Liudytojas L. S. nurodė, kad pareiškėja pradėjo 2015 m. kovo mėnesį tvarkytis dokumentus dėl valstybinės pensijos, tačiau nežino, ar dokumentus priėmė; jam motina sakė, kad dokumentus, kuriuos jis teikė, nepriėmė, nes pavėlavo tris dienas. Liudytoja A. D. žino iš pareiškėjos pasakojimo, kad ji 2015 m. kreipėsi dėl pašalpos (pensijos), tačiau pavėlavo tris dienas. Taigi, liudytojai nepatvirtino, jog pareiškėja V. S. 2015 m. teikė raštu prašymą skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Teismo vertinimu, 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu (raštu) Nr. S-3446 (8.22) pareiškėjai nenustatyti privalomojo pobūdžio įpareigojimai, todėl skundžiamas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Vien tik apskundimo tvarkos nurodymas rašte pats savaime nepatvirtina, jog raštas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016). Net ir panaikinus 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą (raštą) Nr. S-3446 (8.22) pareiškėjos teisių bei pareigų apimtis nepasikeistų, nes liktų galioti 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. S-3157 (8.22) ,,Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta iš esmės ta pati informacija kaip ir skundžiamame rašte, t. y. jog 2022 m. gegužės 10 d. pareiškėją atstovaujantis advokatas jau kreipėsi į savivaldybės administraciją iš esmės tuo pačiu klausimu, kurį administracija išnagrinėjo ir pateikė atsakymą; administracija tikrino turimą dokumentų valdymo sistemą ir nerado 2015 metais registruoto Prašymo skirti pensiją pareiškėjai; Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotoja V. J. nepamena fakto, kad pareiškėja 2015 metais buvo pateikusi Prašymą skirti minėtą pensiją, o už jos skyrimo klausimo nagrinėjimą atsakingi administracijos darbuotojai nepamena fakto, kad pareiškėja pateikė rašytinį prašymą skirti pensiją; nesant pareiškėjos 2015 metais pateikto ir užregistruoto Prašymo, nėra administracijos neteisėtų veiksmų (netinkamo Prašymo išnagrinėjimo ar apskritai nenagrinėjimo), kaip ir kaltės, todėl civilinė atsakomybė administracijos atžvilgiu neturėtų būti taikoma. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis, 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. S-3157 (8.22) ,,Dėl atsakymo ir informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjos pateiktas 2022 m. spalio 10 d. pareiškimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintas, yra nenuginčytas ir galiojantis.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) pareiškėjos V. S. reikalavimą panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22) ,,Dėl atsakymo pateikimo“ atmetė kaip nepagrįstą motyvuojant tuo, kad nėra įrodymų, iš kurių būtų galima patvirtinti pareiškėjos nurodomą Prašymo skirti pensiją padavimo faktą nurodomu laikotarpiu (2015 m. kovo 24 d.), ir iš esmės nėra pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu. Teismas sprendžia, jog nors Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) pareiškėjos reikalavimą panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22) ,,Dėl atsakymo pateikimo“ atmetė kaip nepagrįstą ne tais motyvais, tačiau Ginčų komisijos sprendimo dėl to nėra pagrindo naikinti. Ginčų komisija, nors ir ne tais motyvais, tačiau pagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjos V. S. reikalavimą panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-3446 (8.22) ,,Dėl atsakymo pateikimo“ atmesti kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad pati byla (dėl savivaldybės vienokio ar kitokio sprendimo) apskritai priskirtina administracinių ginčų komisijos bei administracinių teismų kompetencijai. Šiuo atveju pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Komisiją (taip pat ir į teismą) su skundu (ar prašymu), tačiau bylą išnagrinėjus iš esmės, matyti, jog skundžiamas raštas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Ginčų komisija, kaip ir administracinis teismas, išnagrinėjusi tokį pareiškėjos skundą, materialiosios teisės prasme turėjo jį atmesti, o ne proceso teisės prasme bylą nutraukti. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi bylose (2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1451-629/2018).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) taip pat bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija vilkino (neveikė) V. S. 2015 m. kovo 24 d. pateikto prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nagrinėjimo procesą nutraukė motyvuojant tuo, kad pareiškėja tinkamai nepasinaudojo skundo padavimo teise, yra praleistas atsakovės neveikimo apskundimo terminas.
Pareiškėja teismo prašo perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui skundo dalį dėl pripažinimo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija dėl neveikimo nuo jos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą, t. y. teikimo man Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. IAGNTĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu: 1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos, ar kitos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas bylą nutraukti; 3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo); 4) administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį; 5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; 6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti.
Pagal IAGNTĮ 20 straipsnio 1 straipsnį, administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą; 2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį; 3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.
Tuo pačiu pasakytina, kad administracinių teismų kompetencijai (kaip ir administracinių ginčų komisijai) nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Teismas (kaip ir administracinių ginčų komisija) gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-757/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-738/2010, 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1627/2013). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog Ginčų komisija nepagrįstai priėmė nagrinėti reikalavimą pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija vilkino procesą Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, kaip savarankišką skundo reikalavimą. Tokio fakto pripažinimas pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, o reikalavimas pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija vilkino procesą Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, neatitinka administracinių ginčų kompetencijos ribų ir galimų priimti sprendimo rūšių pagal IAGNTĮ 20 straipsnio 1 straipsnį. Nors ir ne tais motyvais, tačiau Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2023 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 21RE3-24(AG3-8/27-2022) bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija vilkino (neveikė) V. S. 2015 m. kovo 24 d. pateikto prašymo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nagrinėjimo procesą nutraukė pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir perduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui skundo dalį dėl pripažinimo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija dėl neveikimo nuo jos prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2021 m. kovo 31 d., vilkino procesą, t. y. teikimo man Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti parengimą ir pateikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nagrinėti iš naujo, nes toks reikalavimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimų nėra pagrindo tenkinti, todėl pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, pareiškėjos prašymas dėl išlaidų negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. S. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.