- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-934-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00282-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių apskrities VMI, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje dėl pareiškėjo A. B. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities VMI, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities VMI, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo statinį-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu, jį su priedais grąžino pareiškėjui, išaiškino, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.
Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nutartis dėl trūkumų šalinimo įteikta 2015-06-12, į tai, kad pareiškėjas 2015-06-19 pateikė patikslintą pareiškimą, tačiau per 10 dienų terminą nepateikė jokių 2015-06-12 nutartyje nurodytų trūkumus šalinančių duomenų, t. y., per teismo nustatytą terminą nepašalino nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, termino trūkumų pašalinimui pratęsti neprašė, todėl pareiškėjo pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžintino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Radviliškio rajojo apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės.
1. Dėl nusipirktos daržinės priėmimo-perdavimo akto nebuvimo pareiškėjas negali pasinaudoti Lietuvos Vyriausybės supaprastinta tvarka suteiktos teisės įsigytų statinių teisinės registracijos atlikimui. Pareiškėjas pradėjo tvarkytis statinio teisinės registracijos atlikimo dokumentus, bet registrų centras tokios teisinės registracijos negali atlikti, nes nėra statinio priėmimo pardavimo akto. Toks dokumentas archyvui saugoti nepriduotas, ZŪB „Šniuraičiai“ likviduota. Valstybė siekdama išsaugoti tokius statinius leido atlikti supaprastintą teisinę registraciją. Pareiškėjas taip pat galėtų atlikti įsigyto statinio teisinę registraciją supaprastinta tvarka, tik reikia turėti statinio priėmimo-pardavimo aktą, kurio pareiškėjas neišsaugojo. Likviduojama žemės ūkio bendrovė „Šniuraičiai“ saugoti archyvui priėmimo-pardavimo aktų neperdavė. Dėl tos priežasties pareiškėjas negali atlikti statinio teisinės registracijos supaprastinta tvarka. Pareiškėjui nebelieka kitos galimybės kaip kreiptis j teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo įsigytą statinį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo prašymas teismui pareiškime yra aiškiai suformuotas - nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas įsigytą statinį valdo nuosavybės teise. Pareiškėjas 2015 m. birželio 18 d. patikslino reikalavimus, vykdydamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį. Teismas, laikydamas, kad patikslintas pareiškimas vėl su trūkumais, turėjo nustatyti pareiškėjui naują terminą trūkumams pašalinti ir nurodyti kokie trūkumai vėl atsirado. Teismas to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikė nepaduotu.
Pareiškėjas A. B. pareiškimą dėl juridinių faktų nustatymo grindė tuo, kad jis nuo 1996-04-19 nuosavybės teise valdo iš likviduojamos ŽŪB „Šniūraičiai“ visuotinio pajininkų susirinkimo nutarimo pagrindu įsigytą statinį – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl trūkstamų dokumentų negali atlikti statinio teisinės registracijos. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas per 10 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus: suformuluoti faktinį pareiškimo pagrindą, nes reikalavimas grindžiamas skirtingais pagrindais, kurių teisminio nagrinėjimo dalykas iš esmės skiriasi. Iš pareiškėjo pateikto patikslinto pareiškimo matyti, kad po patikslinto pareiškimo pareiškėjas nurodo, kad pastatą įsigijo pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, tačiau neišsaugojo statinio priėmimo-pardavimo akto, pinigų sumokėjimo kvitų, todėl negali atlikti įsigyto statinio registracijos, kad nuosavybės teise valdomo statinio teisinės registracijos negali atlikti, nes neturi statinio priėmimo-pardavimo akto, taigi savo teises jis gali ginti vien teisminiu būdu.
Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui (CPK 146 str.). Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartyje detaliai nurodyti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo trūkumai, pareiškėjas, patikslinęs pareiškimą taisė teismo nurodytus trūkumus, pareiškėjas nurodo, kad nekilnojamąjį turtą įgijo pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, patikslintame pareiškime pareiškėjas nemini aplinkybės, kad turtą įgijo statybos būdu. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. B. nuosavybės teise valdo statinį – daržinę, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2012).
Nagrinėjamos bylos atveju, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas gali jam sukelti teisines pasekmes, ar iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad nekyla ginčo dėl nuosavybės teisės, šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš paduodamo pareiškimo matant, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas, tokiu atveju teismas išaiškina pareiškėjui, kad jam savo teises reikia ginti ginčo teisenos tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo priėmimu, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas perduodamas spęsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį ir pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti spęsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai.