- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- AN2-65-300/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00024-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- L. G.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) specialisto D. M. 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 80 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2018 m. spalio 11 d. 7.18 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.
2. L. G. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydamas jį panaikinti, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 20 d. nutartimi atmetė L. G. skundą ir Institucijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde pažymima, kad jam priklausantis automobilis nėra išskirtinis, tokio modelio ir spalvos automobiliai yra labai populiarūs Lietuvoje. Jis negali būti laikomas atsakingas už kitų vairuotojų padarytus administracinius nusižengimus.
3.2. Skunde nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, o nagrinėjamu atveju L. G. nubaustas administracine tvarka nesant jokių objektyvių jo kaltės įrodomų, remiantis vien tik liudytojo D. R. parodymais. Teismas nepagrįstai D. R. parodymus vertino kaip nuoseklius, nes jie prieštaringi: tarnybiniame pranešime D. R. nurodė, kad vairuotojas yra nepažįstamas asmuo, bet bylą nagrinėjant teisme liudytojas patvirtino, kad anksčiau dirbo kartu su L. G., todėl jį pažinojo kaip buvusį kolegą. Tarnybiniame pranešime apibūdintas vairuotojas (jo išvaizda) net nėra panašus į jį. Tik pamatęs, kad į teismo posėdį jis atvyko su juoda odine striuke, liudytojas D. R. nurodė, kad vairuotojas dėvėjo juodą odinę striukę, nors šios aplinkybės jis nebuvo anksčiau nurodęs tarnybiniame pranešime. Liudytojas teismo pripažino, kad 2004 m. fiksavo L. G. padarytą eismo avariją, bet pamiršo paminėti, kad dėl to kelis kartus teisme buvo priverstas liudyti, nes L. G. jį kaltino nekvalifikuotu eismo įvykio fiksavimu. Teismas neįvertino, kad L. G. ir D. R. santykiai dėl 2004 m. įvykių yra priešiški. Mano, kad D. R. neteisėtai pakartotinai pasinaudojo policijos informacine sistema ir prieš eidamas į teismo posėdį apžiūrinėjo L. G. nuotraukas (galbūt paso nuotrauką) ir tik po to teismui patvirtino, kad 2018 m. spalio 11 d. automobilį „Audi A6“ vairavo būtent L. G.. Šios aplinkybės teismas iš viso nenagrinėjo. Teismas konstatavo, kad D. R. laikėsi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio reikalavimų pranešdamas policijos įstaigai apie padarytą administracinį nusižengimą, bet visiškai nevertino aplinkybės, kad D. R. užuot pateikęs policijos pareigūnams vaizdo medžiagą, pats savo iniciatyva nustatinėjo vaizdo įraše matomą automobilį, jo savininką, naudodamasis policijos informacinėmis sistemomis. Apelianto manymu, D. R. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nors vaizdo medžiagoje nesimato nei automobilio valstybinių numerių, nei vairuotojo, savo iniciatyva, neleistinai pasinaudodamas teise naudotis policijos informacinėmis sistemomis, sukūrė tarnybinį pranešimą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad, degant artimiems automobilio žibintams, tamsiu paros metu neįmanoma įžiūrėti automobilio valstybinių numerių ir juo labiau vairuotojo, tačiau teismas to neįvertino, nepašalino abejonių, neatliko eksperimento, patikėjo D. R. parodymais, kad jis geriau matė situaciją, nei jo automobilyje esanti vaizdo įrašymo įranga (vaizdo registratoriaus). Mano, kad žmogaus fiziologiniai sugebėjimai negali būti vertinami aukščiau nei techninėmis priemonėmis užfiksuoti objektyvūs duomenys. Visa tai rodo, kad D. R. negalėjo matyti nei automobilio „Audi“ valstybinių numerių, nei vairuotojo.
3.3. Skundu nesutinkama su paskirta administracine nuobauda. Administracinio nusižengimo padarymo metu L. G. turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už automobilio pastatymo po ženklu, draudžiančiu stovėti, bet teismas nepagrįstai pasirinko paanalizuoti L. G. baustumą nuo 2014 m. Jei teismas būtų nagrinėjęs jo padarytus administracinius nusižengimus nuo 1992 m., t. y. datos, kai įgijo teisę vairuoti, būtų paaiškėję, kad per visą šį laikotarpį jis yra padaręs tik septynis pažeidimus. Nuo 2014 m. keturis kartus administracinės nuobaudos paskirtos administraciniu nurodymu. Surašius administracinį nurodymą, asmuo nėra laikomas baustu administracine tvarka. Be to, jis niekada nėra baustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį. Teismas pabrėžė, kad ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, nes kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Šie teiginiai prieštarauja D. R. duotiems parodymams teisme, kad automobiliui „Audi A6“ pravažiuojant sankryžą nekilo pavojus kitoms transporto priemonėms, pėstiesiems. Be to, iš šio administracinio nusižengimo sankcijos matyti, kad už jį skiriama administracinė nuobauda yra viena mažiausių ANK, todėl nepagrįsti teismo teiginiai, kad tai vienas pavojingiausių nusižengimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodė, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl administracinių nusižengimų kvalifikavimo. Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas)
7. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas)
8. ANK 417 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Nagrinėjamu atveju L. G. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. spalio 11 d. 7.18 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo degant draudžiamam šviesoforo ženklui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilis per sankryžą važiavo degant raudonam šviesoforo signalui t. y. draudžiamam šviesoforo signalui, nes pagal Kelių eismo taisyklių 73.11 punktą raudonas šviesoforo signalas draudžia eismą. L. G. neigia savo kaltę, teigdamas, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilis priklauso būtent jam, kad automobilį vairavo būtent jis, nes vaizdo įraše nematyti nei automobilio valstybinių numerių, nei vairuotojo.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jo kaltės nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. R. vykdamas į darbą savo asmeniniu vaizdo registratoriumi užfiksavo, kad 2018 m. spalio 11 d. 6.18 val. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje šviesiai pilkos spalvos automobilis „Audi“ degant draudžiamam šviesoforui kirto sankryžą. Vaizdo įraše nematyti automobilio valstybinių numerių, nei vairuotojo. D. R. teigė, kad automobiliams prasilenkiant jis matė, kad vairuotojas buvo stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptas, šviesių plaukų, buvo apie 45 metų amžiaus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas D. R. paaiškino, kad vairuotojas buvo L. G., jį atpažino, nes jis yra buvęs kolega. Viso tyrimo metu L. G. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių liudytojo D. R. parodymus, kad 2018 m. spalio 11 d. 7.18 val. per draudžiamą šviesoforo ženklą pravažiavo būtent automobilis „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo L. G.. Vien tai, kad L. G. priklauso šviesiai pilkos spalvos automobilis „Audi A6“, valstybiniai numeriai. (duomenys neskelbtini) kad administracinio nusižengimo padarymo laikas ir vieta sutampa su L. G. kelionės į darbą laiku ir maršrutu, savaime neįrodo jo kaltės šioje administracinio nusižengimo byloje. Nesant galimybės pašalinti kylančių abejonių dėl to, ar vaizdo įraše užfiksuotą automobilį tikrai vairavo L. G., visi neaiškumai aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl apeliacinis teismas daro išvadą, kad administracinį nusižengimą tiriant institucija neįrodė, kad L. G. vairuoja vaizdo įraše matomą automobilį, L. G. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė L. G. skundą dėl Institucijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu naikintina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartis, Institucijos 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena L. G. atžvilgiu nutrauktina.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartį, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto D. M. 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną L. G. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.