Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjos E. B. ir V. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 5–8, 178–179), prašydamos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė), kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija), priteisti: už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. E. B. už 488 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis neišmokėtą 30 093,30 Lt darbo užmokesčio dalį, o V. B. – už 424 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis neišmokėtą 23 118,18 Lt darbo užmokesčio dalį.

Pareiškėjos paaiškino, kad yra Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjos. Pagal Šilalės rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintus budėjimo grafikus nuo 2009 metų teisėjai budėjo ir toliau budi poilsio ir švenčių dienomis, vykdydami įstatymais numatytas teisėjo funkcijas, tačiau nei 2009 metais, nei vėliau nebuvo mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 daliai bei teisinės valstybės principui, apmokėjimas už teisėjų viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis iki šiol nereglamentuotas jokiu įstatymu. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalis numato, kad nesant įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra nustatytas, taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, t. y. reguliuojančios panašius teisinius santykius. DK 194 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Iš teismo pirmininko patvirtintų teisėjų budėjimo grafikų, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių, matyti, kad pareiškėjos dirbo poilsio ir švenčių dienomis pagal iš anksto patvirtintus grafikus. Faktiškai budėtas darbo laikas, remiantis Šilalės rajono apylinkės teismo pirmininko 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 14V patvirtintomis Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjų, teismo posėdžio sekretorių dirbtų viršvalandžių, darbo laiko poilsio ir švenčių dienomis apskaitos taisyklėmis, apskaitytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, pateiktuose su prašymu. Pagal darbo švenčių ir poilsio dienomis laiko apskaitos žiniaraščius Šilalės rajono apylinkės teismas už darbą poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. turėjo apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį pagal pridedamas, atsakovo sudarytas, lenteles: E. B. – už 488 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis – 30 093,30 Lt; V. B. – už 424 valandų darbą poilsio ir švenčių dienomis – 23 118,18 Lt. Teismo galimybės išmokėti darbo užmokestį teisėjams priklauso nuo asignavimų, skirtų darbo užmokesčiui. Tačiau nepriklausomai nuo faktinių teismo galimybių apmokėti teisėjams už darbą, jis yra darbo užmokestį apskaičiuojantis ir išmokantis, bei mokesčius išskaičiuojantis asmuo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką tapataus ginčo bylose tinkamu atsakovu dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti tik Šilalės rajono apylinkės teismas, kadangi būdamas asignavimų valdytojas, teismas yra atsakingas už tinkamą teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis apskaičiavimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 -638/2005; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-677/2013). Kadangi tiek pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnį (redakcija galiojanti nuo 2008 m. lapkričio 15 d.), tiek pagal visus Teisėjų tarybos patvirtintus Pavyzdinius atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašus bendrosios kompetencijos teismų teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis atlyginama metų pabaigoje (t. y. gruodžio mėnesį), todėl iki 2013 m. gruodžio 31 d. dienos atsakovas neturi pareigos pareiškėjoms sumokėti darbo užmokesčio nepriemoką už 2013 metus, nes pareiškėjų teisė dar nėra pažeista. Dėl šių aplinkybių prašoma priteisti darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., pagal atsakovo atliktus apskaičiavimus.