- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-162-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00659-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Suinteresuotas asmuo
- E. W., J. V., uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
- Pareiškėjas
- Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų E. W. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. W., J. V., uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja atliko 1 639 paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimą iš suinteresuoto asmens E. W. už 234 803,14 Eur kainą, įpareigoti suinteresuotą asmenį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie suinteresuotam asmeniui E. W. priklausančių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų nuosavybės teisės perėjimą pareiškėjai, taip pat pareiškėja prašo priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodoma, kad pareiškėja turi 245 901 paprastąją vardinę UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akciją, suteikiančią 99,3378848 procentų balsų, o smulkusis akcininkas E. W. turi 1 639 paprastąsias vardines bendrovės akcijas. 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėja pateikė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pranešimą apie akcijų išpirkimą, reikalaudama smulkiojo akcininko parduoti jam visas priklausančias įmonės akcijas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46¹ straipsnio nuostatas. Pranešime buvo nurodyta akcijų išpirkimo kaina – 143,26 Eur už vieną paprastąją vardinę bendrovės akciją. Kaina nustatyta pagal nepriklausomų profesionalių vertintojų UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ atliktą vertinimą. Pranešime taip pat nurodyta, kad iki 2024 m. sausio 31 d. smulkusis akcininkas turi teisę parduoti jam nuosavybės teise priklausančias akcijas, sudarydamas su pareiškėja akcijų pirkimo–pardavimų sutartį. Terminą pareiškėja nustatė ilgesnį nei numatyta ABĮ 46¹ straipsnio 7 dalyje. Pranešimas apie akcijų išpirkimą 2023 m. gruodžio 6 d. viešai paskelbtas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro informaciniame leidinyje. Apie akcijų išpirkimą E. W. taip pat informuotas registruotu bei elektroniniu paštu. Pareiškėja akcijų išpirkimo kainą įmokėjo į Vilniaus miesto 19–ojo notaro biuro notaro M. K. depozitinę sąskaitą. Nors pareiškėja atliko visas ABĮ nustatytas procedūras, E. W. per nustatytą terminą su pareiškėja pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. su pareiškimu nesutiko, prašė priteisti iš pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo ne tik E. W., bet ir jo sutuoktinė J. V.. Pastaroji apie akcijų išpirkimą nebuvo informuota. Pagal E. W. ir J. V. ieškinį Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-1781-565/2024 dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Pranešime dėl akcijų kainos išpirkimo nurodyta neteisinga akcijų kaina, nes ji yra didesnė.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna atliko 1 639 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimą iš suinteresuoto asmens E. W. už 234 803,14 Eur kainą; įpareigojo suinteresuotą asmenį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie suinteresuotam asmeniui E. W. priklausančių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų nuosavybės teisių perėjimą pareiškėjai Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paprastųjų vardinių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimo teisės įgyvendinimo tikslu. Pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo netenkintas. Teismas priteisė pareiškėjai lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų 918,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
5.1. Pareiškėjai priklauso daugiau nei 95 procentai balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų, todėl ji turi teisę pasinaudoti ABĮ 46¹ straipsnyje numatyta kitų akcininkų akcijų išpirkimo teise. Likusių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų savininku vertybinių popierių sąskaitoje nurodytas E. W.. Buvo atlikti visi ABĮ 46¹ straipsnyje numatyti veiksmai, kuriais įvykdytos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimo sąlygos.
5.2. Pagal ABĮ 40 straipsnio 9 dalį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcininku yra E. W., kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. yra sutuoktiniai. ABĮ 46¹ straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog akcijos išperkamos iš smulkiojo akcininko. Priverstinio akcijų išpirkimo procedūra turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į tai, kokie asmenys yra bendrovės akcininkai ABĮ numatyta prasme – asmenys, kurių vardu atidarytos vertybinių popierių sąskaitos (ABĮ 40 straipsnio 9 dalis). Aiškinimas, kad apie akcijų išpirkimą, vadovaujantis ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalimi, turi būti pranešta ne tik smulkiajam akcininkui, bet ir jo sutuoktiniui, jeigu akcijos jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neatitiktų ABĮ 46¹ straipsnio normų kalbinės reikšmės. Be to, toks reikalavimas sudarytų prielaidas paneigti teisę išpirkti akcijas ar jos realizavimą neadekvačiai apsunkinti, kadangi bendrovei ne visuomet gali būti žinoma, ar smulkiajam akcininkui akcijos priklauso bendrai su jo sutuoktiniu, ar ne, taip pat ar smulkusis akcininkas apskritai yra sudaręs santuoką. O nuo aplinkybės, ar sutuoktiniui buvo pranešta apie akcijų išpirkimą, laikantis E. W. ir J. V. pozicijos, faktiškai priklausytų įstatyme numatytų akcijų išpirkimo sąlygų įgyvendinimas.
5.3. Kita vertus, apie akcijų išpirkimą buvo pranešta UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ įstatuose nurodytame šaltinyje taip, kaip numatyta ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalyje. Pranešimas neindividualizuotai buvo adresuotas bendrovės smulkiajam akcininkui. Taip pat pranešimas apie akcijų išpirkimą buvo siųstas tuo adresu, kuriuo turėjo pasiekti ir J. V.. Reiškia, kad apie akcijų išpirkimą J. V. bet kuriuo atveju buvo pranešta. Aplinkybė, kad UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ papildomai apie akcijų išpirkimą E. W. pranešė ir elektroniniu paštu, nereiškia, jog apie akcijų išpirkimą J. V. nebuvo informuota ar, juolab, jog tokiu būdu ji buvo diskriminuojama lyginant su E. W.. Faktas, kad J. V. nebuvo išsiųstas atskiras pranešimas apie akcijų išpirkimą ir kad tokio pranešimo apskritai nereikėjo siųsti pagal ABĮ 46¹ straipsnio normas, nepaneigia jos nuosavybės teisių. Bendrovės akcijų išpirkimo sutartį E. W. ir J. V. galėtų sudaryti tik kartu. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad E. W. ir J. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl akcijų teisingos kainos nustatymo, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-1781-565/2024. Taigi suinteresuoti asmenys yra pasinaudoję ABĮ 46¹ straipsnio 13 dalyje numatyta teise įrodinėti, kad išperkamų akcijų kaina didesnė.
5.4. Akcijų išpirkimo procedūros Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1781-565/2024 nesustabdė, nors to E. W. ir J. V. prašė du kartus. Spręsdamas jų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 27 d. ir 2024 m. liepos 17 d. nutartyse išaiškino, kad, jei teismas nustatytų didesnę E. W. ir J. V. priklausančių pareiškėjo išperkamų bendrovės akcijų kainą, nei nustatyta pareiškėjos pranešime apie akcijų išpirkimą, tai ši kaina galiotų E. W. ir J. V. akcijoms, ir jie turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėja sumokėtų akcijų kainų skirtumą. ABĮ 46¹ straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina yra didesnė nei ta, kuri nurodyta pranešime apie akcijų išpirkimą, teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina taikoma visiems bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkams nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teismą. Pagal šią normą teismo nustatyta didesnė akcijų kaina būtų taikoma ir tiems akcininkams, kurie akcijas parduotų iki teismo sprendimo dėl akcijų kainos įsiteisėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo nuspręsta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir įpareigoti suinteresuotą asmenį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus; ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodoma:
6.1. Šios bylos kontekste yra aktualu tai, kokias teises suinteresuotas asmuo J. V. turi į akcijas, kaip į turtą, nes byloje sprendžiamas ginčas dėl akcijų priverstinio išpirkimo, o įgyvendinus pradėtą akcijų priverstinį išpirkimą abu suinteresuoti asmenys netektų turimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į akcijas, pareiškėjai sumokant akcijų kainą, kuri yra Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1781-565/2024 nagrinėjamo ginčo dėl akcijų teisingos kainos nustatymo dalykas.
6.2. Suinteresuoti asmenys, būdami santuokoje, kurią sudarė 1975 m. gegužės 17 d., bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 1 639 paprastąsias vardines bendrovės akcijas, suteikiančias 0,66211521 proc. balsų (akcijos), kurias priverstinai ABĮ 46¹ straipsnio pagrindu siekia išpirkti pareiškėja. Teismas ABĮ 40 straipsnio 9 dalies normą aiškino nepagrįstai siaurinamai, t. y. padarė išvadą, kad nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra tik tas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. šiuo atveju E. W.. ABĮ 40 straipsnio 9 dalies išimtis yra įtvirtinta CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuris nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje nėra ginčo, kad suinteresuoti asmenys akcijas įgijo po jų santuokos sudarymo, todėl akcijos yra bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė.
6.3. CK 3.92 straipsnio 4 dalis nustato, kad sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Išimčių šiam vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo sandorių sudarymo reikalavimui nenumato ir ABĮ 46¹ straipsnio nuostatos, reglamentuojančios privalomą akcijų išpirkimą. Tai, kad pareiškėjai ir bendrovei buvo žinoma, jog suinteresuotas asmuo E. W. turi sutuoktinę bei, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutarties šalimi (pardavėju) privalo būti ir suinteresuotas asmuo J. V., suprato ir pripažino pati pareiškėja ir bendrovė, kurių pateikto pranešimo 2 priede „Akcijų pirkimo sutartis“ (pareiškimo 1-3 priedas) yra nurodyta, kad akcijų pardavėjas yra ne tik E. W., bet ir jo sutuoktinė, kurie abu kartu sutartyje vadinami „Pardavėju“. Pareiga vertybinių popierių sąskaitose nurodyti informaciją apie suinteresuotą asmenį J. V. kaip akcijų bendrasavininką kilo bendrovei, o jos nenurodymas nepaneigia ir negali paneigti suinteresuoto asmens J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į akcijas.
6.4. Teismas ignoravo byloje Nr. 3K-3-76/2011 kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, kurie yra aktualūs šiai bylai – akcininko sutuoktinis gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu ir tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas. Taigi, akcininko sutuoktinis turi teisę į akcijas kaip į turtą nepaisant to, kad jo vardu nėra atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. J. V. turi tokias pat teises į akcijas, kaip į turtą, kaip ir jos sutuoktinis, todėl ji yra akcijų bendrasavininkė ir privalo būti pareiškėjos ABĮ 46¹ straipsnio pagrindu inicijuoto akcijų privalomo išpirkimo sandorio šalimi, o ginčą sprendžiant teismine tvarka, turi teisę savo, susijusias su priverstiniu akcijų išperkamu, ginti teisme.
6.5. Byloje nėra ginčo, kad pranešimas apie pareiškėjos inicijuotą priverstinį akcijų išpirkimą J. V. nebuvo siųstas ir to bendrovė neatliko dėl tos priežasties, jog pareiškėja ir bendrovė nelaikė jos akcijų savininke. Kadangi J. V. turi teisę į akcijas kaip į turtą ir įstatymas užtikrina sutuoktinių interesus, numatydamas privalomą jų dalyvavimą tokio sandorio sudaryme, o akcijų, kurios yra bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, perleidimas sukuria teisines pasekmes ne tik E. W., bet ir J. V., darytina išvada, kad apie akcijų priverstinį išpirkimą, vadovaujantis ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalimi, turėjo būti pranešta ir J. V., bet tai nebuvo padaryta.
6.6. J. V. yra garbaus 73 metų amžiaus ir neturi nei reikiamų informacinių technologijų naudojimo žinių, nei priemonių, kad pati galėtų surasti VĮ „Registrų centras“ informacinį leidinį Nr. 2023-340 ir dar jame atrastų pranešimą. Todėl ji, kaip ir E. W., pranešimo apie akcijų priverstinį išpirkimą, paskelbto VĮ „Registrų centras“ informaciniame leidinyje Nr. 2023-340, nematė ir jo neskaitė. Bendrovė teikdama pranešimą vienam iš akcijų bendrasavininkų –E. W. raštu (elektroniniu paštu), o kitam akcijų bendrasavininkui – J. V. tokio pranešimo nepateikdama, nepagrįstai diskriminavo J. V., ir pažeidė jos teisę būti informuotai apie priverstinai iš jos išperkamas akcijas bei tokio išpirkimo sąlygas. E. W. gavo bendrovės jam siųstą pranešimą apie priverstinį akcijų išpirkimą asmeniniu elektroniniu paštu, o J. V. neturėjo jokios galimybės susipažinti su bendrovės pranešimu apie priverstinį akcijų išpirkimą.
6.7. Kadangi J. V. pranešimas apie akcijų išpirkimą pateiktas nebuvo, o kartu J. V. nebuvo nustatytas terminas parduoti akcijas arba kreiptis į teismą, toks terminas J. V. nėra prasidėjęs ir nėra pasibaigęs, todėl pareiškėja neįgijo J. V. atžvilgiu teisės kreiptis į teismą ir reikalauti įpareigoti sąskaitų tvarkytojus vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą akcijas superkančiam akcininkui. Tuo tarpu, teismo sprendimas šioje byloje negali būti priimtas atskirai E. W. atžvilgiu ir atskirai J. V. atžvilgiu, nes akcijas jie valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jos nėra atidalintos.
6.8. Teismas turi nustatyti, ar vykdant priverstinį akcijų išpirkimą buvo laikomasi ABĮ nustatytų procedūrų, tačiau teismas taip pat negali išnagrinėti šios bylos kol nėra nustatyta teisinga akcijų kaina, kadangi pareiškėja prašyme nurodė konkrečią akcijų kainą (234 803,14 Eur) prašydama teismo konstatuoti, kad būtent už šią kainą pareiškėja atliko akcijų išpirkimą iš suinteresuotų asmenų.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna atsiliepimu į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkanti. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad priverstinio išpirkimo instituto sąlygos realizuojamos tik akcininko teises pagal ABĮ turinčių asmenų (E. W.), bet ne jų sutuoktinių, atžvilgiu. Todėl akcijų išpirkimas įvykdytas tik iš E. W.. Nepaisant to, apie išpirkimą buvo tinkamai informuoti abu suinteresuoti asmenys. Aplinkybė, jog akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepakeičia ABĮ reglamentavimo, jog akcininku yra ir akcininko teises (tame tarpe priverstinio išpirkimo kontekste) įgyvendina tik tas asmuo, kuris nurodytas vertybinių popierių sąskaitoje. Įvykdžius priverstinį akcijų išpirkimą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu (vidiniai teisiniai santykiai) J. V. įgytų reikalavimo teisę į patį E. W. dėl dalies išpirkimo kainos. Taigi, vietoje bendros akcijų nuosavybės suinteresuoti asmenys įgytų bendras teises į išpirkimo kainą, kas niekaip nepažeidžia J. V. teisių ir teisėtų interesų. Klausimą dėl teisingos išpirkimo kainos teismas pagrįstai sprendė šioje byloje pagal pareiškėjos pateiktą nepriklausomą vertinimą. Tokia situacija niekaip nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, kadangi, Vilniaus apygardos teismo būsimu procesiniu sprendimu nustatyta teisinga akcijų kaina bus taikoma E. W., nepriklausomai nuo šios bylos išnagrinėjimo rezultato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundų ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų išpirkimo iš akcininko fakto nustatymo klausimą ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46¹ straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl akcininko sutuoktinės kaip akcininkės teisių ir pareigų apimties, akcininko sutuoktinės kaip akcininkės informavimo apie akcijų išpirkimą, bylos sustabdymo kol nebus priimtas sprendimas dėl kainos nustatymo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna priklauso 245 901 paprastųjų vardinių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų, kurios suteikia 99,3378848 procentų balsų, o E. W. priklauso 1 639 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, kurios suteikia 0,66211521 procentų balsų. 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas pateikė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pranešimą apie akcijų išpirkimą iš akcininko E. W. už 234 803,14 Eur pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Deloitte Verslo Konsultacijos“ parengtą UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų pirkimo kainos vertinimo ataskaitą (el. b. t. 1, l. 6 – 7, 10 – 100). UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2023 m. gruodžio 6 d. paskelbė pranešimą apie bendrovės akcijų išpirkimą iš smulkiojo Bendrovės akcininko (Smulkusis akcininkas) VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. 2023-340 ir išsiuntė E. W. registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu. AB Lietuvos pašto duomenimis siuntos adresatui įteikti nepavyko (el. b. t. 1, l. 116, 231 – 232). UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė valdybos ataskaitą dėl bendrovės akcijų išpirkimo sąlygų ir galimo akcijų išpirkimo poveikio (el. b. t. 1, l. 234 – 237). E. W. sutiko dėl išpirkimo, tačiau prieštaravo dėl nustatytos kainos (el. b. t. 3, l. 82 – 88).
12. Bylos dėl bendrovės akcijų išpirkimo fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 14 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kurie nustatyti CPK V dalyje ir kituose įstatymuose.
13. ABĮ 46¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigijęs ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad visi kiti tos bendrovės akcininkai privalomai parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas (išpirkimo teisė), laikantis šiame straipsnyje nustatytos akcijų išpirkimo tvarkos. Bendrovės akcijų išpirkimas gali būti inicijuojamas per 3 mėnesius nuo dienos, kai bendrovės akcininkas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įsigyja ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų (ABĮ 46¹ straipsnio 3 dalis).
14. Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise, ir akcininkas, reikalaujantis, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios balsavimo teisę suteikiančios bendrovės akcijos, apie tai raštu informuoja bendrovę (ABĮ 46¹ straipsnio 6 dalis). Bendrovės akcininkas, ketinantis pasinaudoti išpirkimo teise ar vykdantis išpirkimo pareigą, apie akcijų išpirkimą informuoja bendrovę pateikdamas bendrovei pranešimą apie akcijų išpirkimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas pranešimas, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; 2) akcijas išperkančio akcininko duomenys (fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė) ir jo turimų akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jų suteikiamų balsų skaičius; 3) akcijas išperkančio akcininko reikalavimas, kad bendrovės akcininkai, kuriems skirtas pranešimas, parduotų sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas; 4) akcijos išpirkimo kaina, o jeigu pranešimas yra susijęs su skirtingų klasių akcijomis, – kiekvienos klasės akcijos išpirkimo kaina ir jos nustatymo būdas; 5) akcijų išpirkimo tvarka; 6) ne trumpesnis kaip 6 savaičių terminas, per kurį bendrovės akcininkai, kuriems skirtas pranešimas, turi atlikti šio straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus (ABĮ 46¹ straipsnio 7 dalis). Bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką (ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalis). Siūloma akcijos išpirkimo kaina turi būti teisinga; akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka; prie šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie akcijų išpirkimą turi būti pridedami dokumentai, kuriais pagrindžiamas akcijos vertės nustatymas; už išperkamas akcijas atsiskaitoma pinigais (ABĮ 46¹ straipsnio 10 dalis). Bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie akcijų išpirkimą gavimo dienos turi parengti ataskaitą; šioje ataskaitoje pateikiama motyvuota bendrovės valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo) nuomonė dėl akcijų išpirkimo sąlygų ir galimo akcijų išpirkimo poveikio bendrovei; ataskaita iki bendrovės akcijų išpirkimo dienos skelbiama bendrovės interneto svetainėje, o jeigu bendrovė jos neturi, suinteresuotiems asmenims turi būti sudaroma galimybė susipažinti su ataskaita bendrovės buveinėje (ABĮ 46¹ straipsnio 12 dalis). Bendrovės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkai per pranešime nurodytą terminą turi parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, apie tai informavę akcijas išperkantį akcininką ir bendrovę (ABĮ 46¹ straipsnio 13 dalis).
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad J. V. nebuvo bendrovės akcininke ABĮ taikymo prasme. Šios bylos kontekste yra aktualu tai, kokias teises suinteresuotas asmuo J. V. turi į akcijas, kaip į turtą, nes byloje sprendžiamas ginčas dėl akcijų priverstinio išpirkimo, o pareiškėjui įgyvendinus pradėtą akcijų priverstinį išpirkimą abu suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. netektų turimos bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į akcijas, pareiškėjui sumokant akcijų kainą, kuri yra Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1781-565/2024 nagrinėjamo ginčo dėl Akcijų teisingos kainos nustatymo dalykas.
16. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4. 72 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos nuosavybės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4. 73 straipsnio 1 dalis). Akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (ABĮ 40 straipsnio 1 dalis). Akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas (ABĮ 3 straipsnis). Akcijos kaip vertybinis popierius, jų savininkui suteikia tiek turtines, tiek neturtines teises. Taigi naudodamasis akcijų suteikiamomis teisėmis, akcininkas gali gauti turtinę naudą (dividendų forma) bei dalyvauti valdant bendrovę (balsavimo teisė). Akcininko sutuoktinis neturi akcininko neturtinių teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu (CK 3.88 straipsnis). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau nėra perkeliamos juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareigos ir teisės. Skirtingai nei nurodo apeliantas, akcininko sutuoktinis nėra akcininkas ABĮ 3 straipsnio prasme, kadangi jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos suteikia tik siauriai apibrėžtas turtines teises. Be to, tiek akcininkas ABĮ 3 straipsnio prasme, tiek akcininko sutuoktinis yra akcijos kaip turto – ekonominę išraišką turinčios vertybės savininkas. Paprastai turtas yra materialus arba nematerialus, turi tam tikrą vertę ir gali būti parduodamas, keičiantis savininkui. Taigi, akcijos kaip ekonominę išraišką turinčios vertybės forma gali pasikeisti, ją pardavus. Tokiu atveju, tokia forma bus piniginė išraiška, bet nepraras turto kaip tokio statuso.
17. Taigi, akcininko sutuoktiniui ABĮ 46¹ straipsnio nuostatų taikymas daro įtakos jo turtinių teisių apimčiai tik tiek, kiek tai yra susiję su akcijos kaip turto verte. ABĮ 46¹ 13 dalyje numatyta, kad bendrovės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkai per pranešime nurodytą terminą turi parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, apie tai informavę akcijas išperkantį akcininką ir bendrovę. Kreipimosi į teismą atveju mutatis mutandis taikoma Civilinio kodekso 2.115 straipsnio 2 dalis ir 2.118, 2.119 ir 2.120 straipsniai.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad akcininko sutuoktinė asmeniškai privalėjo būti informuota apie gautą pranešimą dėl akcijų išpirkimo. Byloje nėra ginčo, kad pranešimas apie akcijų išpirkimą buvo paskelbtas VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. 2023-340, išsiųstas E. W. registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu. Adresu (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir E. W. sutuoktinė. Bylos duomenys patvirtina, kad E. W. gavo pranešimą apie akcijų išpirkimą.
19. ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrovė gautą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą pranešimą apie akcijų išpirkimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas viešai paskelbia bendrovės įstatuose nurodytame šaltinyje ir raštu informuoja reikalavimą išpirkti akcijas pateikusį bendrovės akcininką. Bendrovė paskelbė tokio turinio pranešimą: „Išperkantis akcininkas (nurodytas pavadinimas, akcijų skaičius, balsų skaičius, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalimi, ketina išpirkti likusias 0,66211521 proc. bendrovės akcijų iš smulkiojo Bendrovės akcininko (Smulkusis akcininkas)“. Šiame pranešime nėra individualizuotas E. W. kaip akcininkas.
20. Taigi, bendrovė laikėsi ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalyje numatytos tvarkos ir informavo Smulkųjį akcininką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ABĮ 46¹ straipsnyje numatytas pranešimas, akcijų savininkams, kuriems kyla pareiga pagal įstatymą parduoti nuosavybės teise priklausančias akcijas (ABĮ 46¹ straipsnio 13 dalis). Toks informavimo tikslas yra suteikti gavėjui žinių apie išperkančio akcininko reikalavimą, kainą, išpirkimo tvarką ir pareigą išpirkti arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pranešime yra įvardintas 0,66211521 proc. bendrovės akcijų savininkas, kuriam kyla pareiga pagal įstatymą parduoti akcijas, t. y. E. W. ir jo sutuoktinė. Taigi, 0,66211521 proc. bendrovės akcijų savininkas buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka ir dar papildomai el. paštu buvo informuotas bendrovės akcininkas E. W., kuriam akcijos papildomai suteikia ir balsavimo teisę. Akcijų savininkai pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą dėl akcijų išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams. Taigi, informavimo tikslas pasiektas ir nėra pagrindo teigti, kad akcijų savininkė nebuvo informuota apie bendrovės akcijų išpirkimą.
21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo galima išnagrinėti šios bylos kol nėra išnagrinėtas teisminis ginčas dėl akcijų vertės. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-714-565/2025 pagal ieškovų E. W. ir J. V. ieškinį atsakovui Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl teisingos akcijų kainos nustatymo.
22. CPK 164 straipsnio 4 punkte numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pasisakant dėl teismo diskrecijos stabdyti bylą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
23. Diskrecijos teisė sustabdyti privalomą akcijų išpirkimo procedūrą numatyta teismui ABĮ 46¹ straipsnio 14 dalyje, pagal kurią teismas gali privalomą akcijų išpirkimo procedūrą sustabdyti iki teismo nutarties dėl akcijų kainos nustatymo įsiteisėjimo dienos. Kol akcijų išpirkimo procedūra sustabdyta, akcininkai neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, taip pat sustabdomi šiame straipsnyje nustatyti akcininkų įsipareigojimų įvykdymo terminai.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).
25. Būtinumas sustabdyti civilinę bylą dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos siejamas su tuo, kokios konkrečiai kitoje civilinėje byloje nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių kitoje civilinėje byloje nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla.
26. ABĮ 46¹ straipsnio 15 dalyje numatyta, kad jeigu teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina yra didesnė nei ta, kuri nurodyta pranešime apie akcijų išpirkimą, teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina taikoma visiems bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkams nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr. e2-714-565/2025 galės būti nustatyta ne mažesnė už 234 803,14 Eur kainą, kuri yra nustatyta pagal nepriklausomo turto vertintojo UAB „Deloitte Verslo Konsultacijos“ parengtą UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų pirkimo kainos vertinimo ataskaitą. Taigi, dėl sprendimo privalomumo atsakovė Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna civilinėje byloje Nr. e2-714-565/2025 privalės papildomai sumokėti didesnės kainos skirtumą, jeigu tokia bus nustatyta. Taigi, tarp šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-714-565/2025 nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliantų argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nepagrįstu.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
28. Apibendrindama nurodytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra tesėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Apeliantų apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų pareiškėjai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Pareiškėja už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 4 488,00 Eur (reg. Nr. DOK-2339). Ieškovės patirtos išlaidos viršija už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir kito dokumento parengimą (pagal 2024 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą maksimali suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 855,32 Eur, už kitus dokumentus – 219,64 Eur) Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (8.11, 8.17 punktai). Pareiškėjai iš apeliantų priteisiamos 3 074,96 Eur (2 855,32 + 219,64) bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna (juridinio asmens kodas 0000009831) lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų E. W. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 537,48 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.