- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-1291-149/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00562-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-19 nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2014-06-09 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, už administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., padarymą, o būtent: jis 2014-06-08 23.30 val. Šalčininkų r. sav., Eišiškės, Gegužės a., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18, 16 punktuose nustatytus reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) vengė blaivumo patikrinimo, bei nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR ATPK 272 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-07-19 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad šioje byloje policijos pareigūnai neužtikrino ATPK 284 str. 1 d. numatytų reikalavimų, nors privalėjo tai padaryti ir turėjo tokią galimybę.
Teismas viešame teismo posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad liudytojas Andrej Bykov, Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK vyr. patrulis, teismui parodė, kad maždaug prieš mėnesį buvo gautas iškvietimas, kad Eišiškių m. sumuštas žmogus. Jis kartu su Igoriumi Boreišo nuvyko į įvykio vietą. Eišiškių m. jiems pranešė, kad nukentėjusįjį sumušė bei išdaužė langą vaikinas pavardė – Ž., važiavęs automobiliu „Toyota Land Cruiser”. Vėliau, Eišiškių m. jie pamatė minėtą automobilį ir pradėjo jį vytis. Privažiavę, pamatė, kad už vairo sėdėjo E. S.. Į policijos komisariatą E. S. ir R. Ž. buvo pristatyti dėl langų išdaužimo bei žmogaus sumušimo.
Analogiškus parodymus davė liudytojas Igor Boreišo.
Liudytojas A. P. nurodė, kad jis vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Land Cruiser”, sustojo, nes nuėjo į tualetą, ir po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, su juo kartu važiavo E. S. bei R. Ž., kurie buvo nuvežti į policijos komisariatą dėl kitų jų neteisėtų veiksmų. Jis nebuvo apklaustas nei policijoje, nei įvykio vietoje, kur jam buvo grąžintas jam priklausantis keturratis.
Liudytojas R. Ž. davė analogiškus A. P. bei E. S. parodymams.
Kadangi kilo prieštaravimai, kuriuos nepavyko pašalinti teisme, buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei vaizdo įrašas.
Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teismas nurodė, kad 2012-06-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d., kuriame E. S. bei R. Ž. buvo sulaikyti bei patalpinti į Šalčininkų r. PK areštinę. Jiems buvo išaiškintos teisės turėti gynėjus, jie šia teise pasinaudojo, ir jų apklausos metu dalyvavo advokatai. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padarytą eilė pažeidimų, o būtent E. S. nebuvo išaiškintos teisės bei pareigos, jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, jis reikalavo pakviesti advokatą bei jam skambino, jis po pokalbio su advokatu reikalavo, kad būtų patikrintas jo blaivumas, tačiau jam buvo atsakyta, nebuvo apklausti esantys budėtojų dalyje liudytojai A. P. bei R. Ž., nors E. S. kelis kartus nurodė, kad ne jis vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser”.
Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis in dubio pro reo principu, padarė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, o kadangi šioje konkrečioje byloje nebuvo paneigti prieštaravimai, nesant galimybės jų pašalinti apylinkės teisme, jie aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas jį apskundė Vilniaus apygardos teismui per Šalčininkų rajono apylinkės teismą, tuo pačiu prašydamas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Savo prašyme apeliantas nurodė, kad skundžiamas nutarimas gautas tik 2014-08-19, kai jau buvo praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas. Apelianto teigimu taip atsitiko todėl, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą išsiuntė 2014-07-21 kartu su ikiteisminio tyrimo Nr. 97-1-00445-14 medžiaga, todėl nutarimas pateko pas pareigūną, neįgaliotą spręsti nutarimo apskundimo klausimą.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014-09-27 nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus aps. Šalčininkų r. PK apie sprendimo paskelbimą buvo informuotas tinkamai, tačiau į paskelbimą nei vienas proceso dalyvis neatvyko, skundas paduotas 2014-08-22, ženkliai praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, o apelianto prašyme nurodytos apskundimo termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.
Nesutikdamas su Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi, apeliantas ją apskundė Vilniaus apygardos teismui, nurodydamas tuos pačius argumentus, kuriuos jis buvo nurodęs savo prašyme, adresuotame apylinkės teismui.
Vilniaus apygardos teismas 2014-10-24 nutartimi tenkino Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio įgaliotojo asmens skundą – atnaujino praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir bylą grąžino Šalčininkų rajono apylinkės teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Savo sprendimą aukštesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio pažeidimo byloje buvo priimtas 2013 m. liepos 18 d., todėl paskutinė diena skundui paduoti buvo 2014 m. rugpjūčio 7 d. Tuo tarpu, skundas dėl minėto nutarimo Šalčininkų rajono apylinkės teisme gautas 2014 m. rugpjūčio 22 d., tai yra jau praleidus įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Institucijos atstovas nutarimo paskelbimo metu pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, nutarimo nuorašas institucijai buvo išsiųstas 2014 m. liepos 21 d., kartu su ikiteisminio tyrimo Nr. 97-1-00445-14 medžiaga (b. l. 51), lydraštyje aiškiai nenurodant, kad siunčiamas nutarimas yra priimtas administracinio pažeidimo nagrinėjimo byloje, o ne ikiteisminio tyrimo byloje, pažeidėjo asmens duomenys lydraštyje taip pat nenurodyti. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad institucija sąžiningai nesuklydo ir laiku nepastebėjo į ikiteisminio tyrimo medžiagą įdėto nutarimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog institucija būtų piktnaudžiavusi teise paduoti skundą ar, kad žinodama apie priimtą nutarimą, sąmoningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Esant minėtoms aplinkybėms bei įvertinus šias skundo padavimo termino praleidimo priežastis bei praleisto termino trukmę (14 dienų), laikytina, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis naikinama ir terminas atnaujintinas.
Tai yra šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas nevertino, kad Pagal ATPK 293 str. nuostatas skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo, o ne nuo jo gavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.
Teismas taip pat nevertino, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o kai šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 293 str. nėra nurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, kurias nustačius atnaujinamas praleistas terminas skundui paduoti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą paduoti apeliacinį skundą. Tokias priežastis gali nustatyti tik pats teismas, nagrinėdamas prašymo atnaujinti praleistą terminą argumentus ir įvertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje tokiomis priežastimis laikomos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys, išvardintos BPK 37 straipsnio 1 dalyje, tačiau svarbiomis gali būti pripažintos ir kitos priežastys, jeigu jos kilo ne dėl skundą paduoti pageidavusio asmens valios ir sukliudė tą skundą paduoti BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais (Lietuvos apeliacinio teismo nutarys bylose Nr. 1A-249/2011, Nr. 1A- 560/2011). Tačiau blogas darbo organizavimas ar neatsakingumas negali būti priskirtinas objektyvioms priežastims, sutrukdžiusioms laiku paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo 2012-01-24 nutartis).
Taip pat aukštesnės instancijos teismas nevertino, kad pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar kito proceso dalyvio dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir asmuo turi būti informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar bet koks kitas proceso dalyvis privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai. Jis privalo domėtis bylos eiga. Neįvykdęs šios pareigos, jis negali remtis tuo, jog jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus (administracinė byla N-261-566/2011 ir kt.), susipažinti su priimtu nutarimu (nutartimi), laiku paduoti skundą ir pan. Iš pateiktų duomenų matyti, kad, nors apeliacinį skundą pateikusi institucija apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, jos atstovas skundžiamo nutarimo paskelbime 2014-07-18 nedalyvavo. Apie teismo priimtą sprendimą nesidomėjo ir apeliacinį skundą pateikė tik 2014-08-22, ženkliai praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą, savo neveikimą bandydamas pateisinti ne objektyviomis, o subjektyviomis priežastimis.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas nekvestionuos įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2014-10-24 nutarties, kuria buvo atnaujintas Vilniaus aps. Šalčininkų r. PK apeliacinio skundo padavimo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo.
2014-11-17 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-19 nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti E. S.: pagal ATPK 126 str. 4 d. 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių; pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt baudą. Subendrinus paskirtas nuobaudas, paskirti E. S. galutinę subendrintą nuobaudą – 2500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 30 mėnesių.
Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, t.y. nevertino E. S. ir R. Ž. 2014-06-09 duotų parodymų taip pat nukentėjusiosios V. S. 2014-06-11 duotų parodymų, kurie patvirtina, kad automobilį „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent E. S.. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamame nutarime mini keturratį, tačiau E. S. kaltinamas automobilio „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavimu, o keturračio vairavimo faktas šioje byloje nenagrinėjamas. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pareiškimai identiški todėl, kad jiedu matė ir fiksavo įvykius kartu jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu pagal savo turinį sutampa, o E. S. nebuvo išaiškintos jo teisės todėl, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu elgėsi įžūliai ir nenorėjo paimti protokolo kopijos.
2014-11-24 Vilniaus apygardos teisme gautas E. S. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-19 nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas mini ne automobilio „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavimą, o keturračio vairavimo faktą, nors ši aplinkybė šioje byloje aplamai nebuvo nagrinėjama, būtent todėl aukštesnės instancijos teismas ir vertina tai, kaip techninę klaidą, taip pat kaip ir apeliaciniame skunde klaidingai nurodytas tiek E. S., tiek liudytojo A. P. pavardes. Taip pat aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad policijos pareigūnai matė ir fiksavo įvykius kartu, todėl jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, pagal savo turinį gali sutapti, tačiau šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo šių pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kadangi jie identiški todėl, kad yra akivaizdžiai padaryta tarnybinio pranešimo kopija, pasirašyta kito asmens, kas verčia pagrįstai abejoti tokių tarnybinių pranešimų teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, apie tai kad E. S. nebuvo išaiškintos jo teisės, kadangi jis elgėsi įžūliai, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. S. elgesys būtų sutrukdęs pareigūnams išaiškinti jo teises. Dėl ikiteisminio tyrimo metu 2014-06-09 duotų E. S. parodymų, pažymėtina, kad jis neigė vairavęs automobilį „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) ir parodė, kad automobilį vairavo A. P. (b.l. 66), todėl apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina ir tai, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. S. parodė, kad tuo metu, kai prie jų namo atvažiavo džipas, kurio markės ir numerio ji nežino kieme buvo jų kaimynai Peciukevičiai (b.l. 69), tačiau jie dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo taip pat apklausti nebuvo, nors E. S., tiek atsisakydamas pasirašyti protokolą, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad automobilį vairavo A. P., kuris teismo posėdžio metu patvirtino šią faktinę aplinkybę ir parodė, kad jis policijos pareigūnų aplamai apklaustas nebuvo, o tai, kad jis tą vakarą sėdėjo už automobilio „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) vairo, gali patvirtinti kaimynai, kurie matė, kai jis apsisukinėjo (b.l. 33).
Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų R. Ž. parodymų, kad už vairo sėdėjo E. S., pažymėtina, kad teismo posėdžio metu jis parodė, kad tą vakarą automobilį „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo A. P., taip pat jis parodė, kad policijos pareigūnai dėl administracinio teisės pažeidimo policijos komisariate jo neklausinėjo, jokių faktų nustatymo nebuvo, jis jokių paaiškinimų nedavė, buvo klausinėjamas tik dėl sumušimo (b.l. 32).
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad policijos pareigūnai teismo posėdžio metu negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl jie dėl administracinio teisės pažeidimo bendravo tik su E. S.. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A.Bykov parodė, kad su R. Ž. policijos komisariate niekas nenorėjo aiškintis, o liudytojas I.Boreišo negalėjo tinkamai paaiškinti, kodėl nebuvo apklaustas automobilio savininkas A. P. (b.l.32).
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad, būtent, E. S. 2014-06-08, 23.30 val., Šalčininkų r. sav., Eišiškės, Gegužės a., vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Land Cruiser”, v. n. (duomenys neskelbtini) byloje nėra. Nesant neginčijamų įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 16 punktuose nustatytus reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas šią išvadą padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat išsamiai pasisakęs ir dėl visų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl šiuo konkrečiu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; E. Ž. Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).
Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – išsireikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagą, ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes ir, nustatęs administracinėje byloje esančius akivaizdžius prieštaravimus bei konstatavęs, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padarytą eilė pažeidimų, o būtent E. S. nebuvo išaiškintos teisės bei pareigos, jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, jis reikalavo pakviesti advokatą bei jam skambino, jis po pokalbio su advokatu reikalavo, kad būtų patikrintas jo blaivumas, tačiau jam buvo atsakyta, nebuvo apklausti esantys budėtojų dalyje liudytojai A. P. bei R. Ž., nors E. S. kelis kartus nurodė, kad ne jis vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser”, pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-07-19 nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus aps. VPK Šalčininkų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.