Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. S., gim. 1981-04-12, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Akacijų g. 23, Eišiškės, Šalčininkų r. sav., dirbantis pagal patentą, vedęs, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 124¹ str. 7 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. S. 2014-06-09 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 124¹ str. 7 d., o būtent: 2014-06-08 23.30 val. Šalčininkų r. sav., Eišiškės, Gegužės a., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18, 16 punktuose nustatytus reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Toyota L. C.”, v. n. (duomenys neskelbtini) vengė blaivumo patikrinimo. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Surašytas 2014-06-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 97P-13482337-14 buvo grindžiamas 2014-06-08 VA VPK Šalčininkų r. VPK PB vyr. patrulio I. B. ir vyresn. patrulio A. B. tarnybiniais pranešimais, 2014-06-08 pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo.

Pastebėtina, kad pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai yra identiški, t. y. žodį į žodį vienodai surašyti.

Teismas iškvietė bei apklausė teisme policijos pareigūnus bei eismo įvykio dalyvius.

Liudytojas A. B., Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK vyr. patrulis, teismui parodė, kad maždaug prieš mėnesį buvo gautas iškvietimas, kad Eišiškių m. sumuštas žmogus. Jis kartu su I. B. nuvyko į įvykio vietą. Eišiškių m. jiems pranešė, kad nukentėjusįjį sumušė bei išdaužė langą vaikinas pavardė - Žukovskij, važiavęs automobiliu „Toyota L. C.”. Vėliau, Eišiškių m. jie pamatė minėtą automobilį ir pradėjo jį vytis. Privažiavę, pamatė, kad už vairo sėdėjo E. S.. Į policijos komisariatą Slizevskij ir Žukovskij buvo pristatyti dėl langų išdaužimo bei žmogaus sumušimo.

Analogiškus parodymus davė liudytojas I. B..

Liudytojas A. P. nurodė, kad jis vairavo jam priklausantį keturratį, sustojo, nes nuėjo į tualetą, ir po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, su juo kartu važiavo E. S. bei R. Ž., kurie buvo nuvežti į policijos komisariatą dėl kitų jų neteisėtų veiksmų. Jis nebuvo apklaustas nei policijoje, nei įvykio vietoje, kur jam buvo grąžintas jam priklausantis keturratis.

L. R. Ž. davė analogiškus A. P. bei E. S. parodymams.

Kadangi kilo prieštaravimai, kuriuos nepavyko pašalinti teisme, buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei vaizdo įrašas. Minėtos medžiagos matyti, kad 2012-06-09 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. ir buvo sulaikyti bei patalpinti į Šalčininkų r. PK areštinę E. S. bei R. Ž.. Jiems buvo išaiškintos teisės turėti gynėjus, jie šia teise pasinaudojo, ir jų apklausos metu dalyvavo advokatai. Tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo padarytą eilė pažeidimų, o būtent E. S. nebuvo išaiškintos teisės bei pareigos, jis nebuvo supažindintas su bylos medžiaga, jis reikalavo pakviesti advokatą bei jam skambino, jis po pokalbio su advokatu reikalavo, kad būtų patikrintas jo blaivumas, tačiau jam buvo atsakyta, nebuvo apklausti esantys budėtojų dalyje liudytojai A. P. bei R. Ž., nors E. S. kelis kartus nurodė, kad ne jis vairavo keturratį.

Taip pat pareigūnai neužtikrino (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytų reikalavimų, nors privalėjo tai padaryti ir turėjo tokią galimybę.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Šioje konkrečioje byloje nebuvo paneigti prieštaravimai ir jie aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Todėl pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena E. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1d. 1 p., 287 str. 1d. 2 p, NUTARĖ:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą E. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 124¹ str. 7 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Šalčininkų rajono apylinkės teismą.