Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Valdo Vitunsko ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teisiamo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 182 straipsnio 4 dalį – 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme;

– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir D. Č. paskirta subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Č. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu D. Č. paskirtos ir lygtinai paleidus neatliktos 3 mėnesių ir 27 dienų bausmės dalimi, ir D. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimas.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo V. K. naudai iš D. Č. priteista 440 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. Č. gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar nukentėjusiajam priteistos piniginės sumos nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti dydžio. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme – prašoma paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Skundžiamu nuosprendžiu D. Č. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Tuo tarpu už BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, kita – apysunkiams nusikaltimams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nevilkino bylos nagrinėjimo teisme (BK 59 straipsnio 2 dalis), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnis 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą D. Č., apylinkės teismas nurodė ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus, tame tarpe tris kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, iš jų vieną kartą už sukčiavimą, teistas ir už plėšimą, turto prievartavimą, šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, yra baustas administracine tvarka, tame tarpe už analogišką sukčiavimą (svetimo turto įgijimą apgaule – tariamų briketų pardavimą), nedirba, individualios veiklos nevysto nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. Remdamasis duomenimis apie nuteistojo kriminogeninę praeitį, teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės (už nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė). Tačiau, atsižvelgus į tai, kad neteisėtai laikytas ginklas buvo dujinis, tai yra mažesnio pavojingumo, o sukčiavimu sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, nukentėjusiam asmeniui sukelta nebuvo, nuspręsta nuteistajam skirtinų laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžius nustatyti mažesnius, nei vidurkis. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, apeliantui buvo paskirta 27 parų arešto bausmė, o nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmes subendrinus apėmimo būdu, nuteistajam buvo paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar sumažinta vienu trečdaliu.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir apeliantui paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir jų stadiją, nuteistojo kaltės formą, kaltininko asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik D. Č. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes.

10. Nors BK straipsnių, pagal kuriuos skundžiamu nuosprendžiu D. Č. pripažintas kaltu, sankcijose greta laisvės atėmimo bausmės (baudžiamojo nusižengimo atveju greta arešto bausmės) yra numatyta ir švelnesnių bausmių, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nei vienos jų skirti nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas praeityje buvo teistas jau keturis kartus, šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei mėnesiui po to, kai 2023 m. lapkričio 22 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai. Be to, jis ne kartą baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Pažymėtina ir tai, jog ankstesniais nuosprendžiai nuteistajam buvo skirtos šios bausmės: 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams; 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 1 metų 3 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmė. Visgi, nei nuteistajam taikyta probacija, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas teigiamos įtakos jam nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, D. Č. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti vos tik išleistas į laisvę. Šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės ir nukentėjusių asmenų interesus, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos švelnesnės už areštą ir laisvės atėmimą bausmės, o kartu ir nustatyta galutinė subendrinta ne laisvės atėmimo bausmė, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Skunde nurodytos aplinkybės aukščiau teisėjų kolegijos padarytų išvadų niekaip nepaneigia. Motyvai, kurių vedamas D. Č. nurodo nusikaltęs, niekaip nemažina nei jo padarytų nusikalstamų veikų, nei jo asmenybės pavojingumo, ir, atitinkamai neleidžia spręsti, kad paskyrus nuteistajam pačias griežčiausias sankcijose numatytas bausmes yra pažeidžiami proporcingumo bei teisingumo principai. Priešingai, tai, kad nuteistasis, jo teigimu, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, o šaunamąjį ginklą įsigijo jau iš anksto numatydamas prieš kokį asmenį savigynos tikslais jį panaudotų, tik dar labiau neigiamai apibūdina jo asmenybę bei suponuoja išvadą, kad, neizoliavus jo nuo visuomenės, nuteistasis gali ir toliau daryti turtinio pobūdžio ar dar labiau pavojingas, netgi negrįžtamas pasekmes galinčias sukelti nusikalstamas veikas. Kita vertus, byloje, apart paties D. Č. parodymų, kurie šioje dalyje gali ir neatitikti objektyvios tikrovės, būti duoti tik siekiant sušvelninti savo teisinę atsakomybę, nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog apeliantas iš tiesų yra priklausomas nuo azartinių lošimų bei tiek jis, tiek jo mergina buvo persekiojami agresyviai nusiteikusio merginos buvusio partnerio. Taigi, šios skunde minimos aplinkybės apskritai neturėtų būti vertinamos svarstant D. Č. paskirtų bausmių pagrįstumo klausimą.

12. Vertindama D. Č. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog ginklą apeliantas laikė ne seife ar kitoje, tik jam vienam prieinamoje vietoje, o ir pats dėl nepriekaištingos reputacijos trūkumo nebuvo asmuo, kuriam galėtų būti suteiktas leidimas laikyti tokį ginklą. Taip pat paminėtina, jo nuteistojo apgaule įgyto turto vertė yra artima 10 MGL dydžio sumai, kurią viršijus jo veiksmai būtų kvalifikuoti jau ne kaip baudžiamas nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, o nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinės instancijos teisme gauto nukentėjusiojo elektroninio laiško taipogi matyti, kad iki šiol šia nusikalstama veika V. K. padarytos žalos jis nėra atlyginęs. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra tokia ženkli, jog nuteistasis nebūtų turėjęs finansinių galimybių jos padengti iki šios dienos, dėl ko skunde nurodytas teiginys, jog D. Č. yra pasiruošęs atlyginti V. K. padarytą žalą vertintinas kaip deklaratyvus. O vien tai, kad nuteistasis įsidarbino UAB „R“, turi mažametį sūnų, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo gyvenimo būdą, siekia prisitaikyti prie visuomenėje nustatytų normų ir daugiau nebenusikals. Kaip nurodo pats apeliantas skunde, praeityje jis vykdė individualią veiklą statybų srityje, nusikalsdamas jau turėjo sūnų, tačiau nei galimybė lėšų pragyvenimui gauti teisėtu būdu, nei tai, kad jis turi mažametį vaiką, jo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog turima darbo vieta bei egzistuojantys šeiminiai ryšiai sustabdys apeliantą nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

13. Įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, tai, kad jos baigtos, padarytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, aptartus nuteistojo kriminogeninę praeitį charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį (nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę), teisėjų kolegija sutinka ne tik su D. Č. paskirtų bausmių rūšimi, bet ir nustatytu jų dydžiu. Pažymėtina, jog, nepaisant visų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už jo atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos už vidurkius mažesnės bausmės.

14. Kadangi nuteistasis nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikotarpiu, dar neišregistruotas iš probuojamų asmenų registro, jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, buvo pagrįstai subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendžiu D. Č. paskirtos ir lygtinai paleidus neatliktos 3 mėnesių ir 27 dienų bausmės dalimi. Bendrindamas šias bausmes pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių dalinio (o ne visiško) sudėjimo būdą, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas minimalią galimą laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ir neatliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. liepos 1 d. nuosprendį, dalį – 3 mėnesius.

15. Aukščiau aptarti duomenys bei jų pagrindu padarytos išvados, taip pat leidžia konstatuoti, jog nuteistajam pagrįstai ir teisingai netaikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), o visos prieš tai paminėtos aplinkybės šiuo atveju to tikėtis neleidžia. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog D. Č. bausmės vykdymo atidėjimo institutas jau buvo taikytas ir šio instituto, kaip ir lygtinio paleidimo, taikymo metu nuteistasis įvykdė naują nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmeniui, iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo jau teistam keturis metus, ne kartą baustam ir administracinėmis nuobaudomis, taip pat tokiam asmeniui, kuriam jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau tuo pagrindinis tikslas – užtikrinti veiksmingą D. Č. resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą, nebuvo pasiektas, šioje situacijoje neabejotinai formuotų ir nebaudžiamumo nuotaikas bei būtų neteisingas.

16. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.