Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-15 · Civilinė byla Nr. 2A-511-115/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-15
Bylos Nr.
2A-511-115/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Algirdas Auruškevičius (pran.), Neringa Švedienė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
A. M.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-511-115/2011

Teisėja Lijana Visokavičienė Procesinio sprendimo kategorijos:

78.2.1.; 121.2;

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. vasario 15d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski,

sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovei I. M.,atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1892-845/10 pagal I. M. ir L. M. ieškinį A. M. dėl išlaikymo išmokų padidinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės I. M. ir L. M. ieškiniu prašės padidinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo priteistą išlaikymą nepilnametei L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), iki 400 Lt, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jos pilnametystės; nepilnametės L. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną I. M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.31-33).

Nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1998 m. kovo 31 d. sprendimu buvo nutraukta I. M. ir atsakovo A. M. santuoka. 2000-06-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priteisė iš atsakovo dukters L. M. išlaikymui kiekvieną mėnesį po 1/4 iš jam priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, bet ne mažiau kaip 1 MGL iki L. M. pilnametystės. Dukters Lauros išlaikymui atsakovas mokėjo po 150 Lt. Tačiau šios sumos neužtenka, o teikti didesnį išlaikymą atsakovas nesutinka, motyvuodamas tuo, kad 150 Lt pilnai užtenka dukrai išlaikyti bei žadėjo ateityje išmokas padidinti. Pažymėjo, kad atsakovas važinėja prabangiais automobiliais, gyvena naujame bute, yra sukūręs kitą šeimą. Ieškovė I. M. su dukra Laura gyvena dviejų kambarių tėvams priklausančiame bute. L. M. yra paauglė, jai reikalingos įvairios higieninės priemonės, drabužiai, vitaminai, vaistai, mokyklinės priemonės, knygos, taip pat buvo pirkta lova, prie kurios pirkimo atsakovas neprisidėjo. Šiuo metu formuojasi dukters, kaip asmenybės, charakteris; atsirado noras pažinti ir suprasti pasaulį, neatsilikti nuo bendraamžių, bendrauti, kartu leisti laiką su draugais, nueiti į kiną, koncertą. Be to, Laura domisi žirgais, jodinėjimu, mokėsi japonų kalbos. Ieškovė nurodė, jog dukters pasirengimas mokslo metams kainuoja 300 Lt, maistui per mėnesį išleidžiama apie 300 Lt, dienpinigių dukrai yra skiriama po 3 Lt per dieną. Be to, L. M. turi regos sutrikimų, jai reikalingi vaistai, būtina nešioti akinius. Nurodė, jog dukters Lauros išlaikymui reikia 800 Lt per mėnesį. Ieškovės I. M. pajamos šiuo metu sudaro 1043,50 Lt per mėnesį, atsakovas A. M. per mėnesį moka 150 litų dukters išlaikymui, bendra gaunama suma – 1193,50 Lt. Šios sumos ieškovėms nepakanka, todėl padeda seneliai. Atsakovas penkis metus mokėjo tik 106 Lt dukters išlaikymui, vėliau šią sumą padidino iki 150 Lt, nusprendęs, kad ši suma pakankama vaikui išlaikyti. Tėvas su dukra matosi kartą per mėnesį. Atostogų ir savaitgalių su dukra Laura kartu nepraleidžia.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko (b.l.44-46). Nurodė, jog atsakovas kiekvieną mėnesį dukters išlaikymui skyrė po 150 Lt. Be to, pagal turimas finansines galimybes atsakovas stengėsi įvairiomis progomis dukrai padovanoti dovanų, reguliariai apmokėdavo dukters kirpyklos paslaugas, būnant kartu, apmokėdavo kitas jos laisvalaikio išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi jokių transporto priemonių, išskyrus 2007 m. laidos motociklą, kurio rinkos vertė yra apie 15000 Lt. Atsakovas nurodė, kad yra sporto treneris, dirba UAB „Forum Fitness“, gauna 1050 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Pažymėjo, jog 2004 m. birželio mėn. 5 d. sudarė santuoką su M. M., santuokos metu gimė dukra E. M.. Nuo 2009m. gruodžio mėn. 1 d. su nauja šeima gyvena nuomojamame bute, adresu Santariškių g. 53A-10, Vilnius, ir kiekvieną mėnesį už šio buto nuomą moka 1000 Lt bei papildomai apie 400 Lt už komunalines paslaugas. Atsakovo sutuoktinė M. M. yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis treji metai, todėl nuo 2009-02-07 nebegauna jokių pajamų. Teigė, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau kiek galėdamas rūpinasi ne tik savo naująja šeima, bet ir dukra iš pirmos santuokos. Vertinant jo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį, turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios atsakovo profesijos atstovui galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog sutinka teikti 200 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą ieškovei L. M..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametė Laura mokosi Šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje; papildomų būrelių ar užsiėmimų nelanko dėl sunkios materialinės padėties. Skyriaus nuomone, ieškinys, pareikštas nepilnametės dukters L. M. interesais, todėl turi būti patenkintas (b.l.39-40) .

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Padidino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. birželio 8 d. sprendimu priteistą išlaikymą iš A. M. jo dukrai L. M. išlaikyti. Priteisė iš A. M. išlaikymą dukrai L. M., po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2010 m. sausio 25 d. iki dukters L. M. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė nepilnamečio vaiko L. M. motinai I. M. tvarkyti vaiko turtą uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 144 Lt žyminio mokesčio bei 17,75 Lt pašto išlaidas, iš viso – 161,75 Lt į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė I. M. ir nepilnametė duktė L. M. gyvena ieškovės tėvams priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame adresu Rinktinės g. 13-25, Vilnius. Ieškovė I. M. nekilnojamojo turto neturi. Nepilnametė L. M. turi sveikatos problemų: jai yra diagnozuota abiejų akių trumparegystė, todėl nešioja akinius. Ieškovės I. M. gaunamos pajamos - 1058 Lt. Atsakovas gauna 1054 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, tačiau pastarasis yra sukūręs naują šeimą, turi mažametę dukrą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu išlaikymo dydis buvo nustatytas dar 2000 m., šiuo metu yra praėję 10 metų, nepilnametei9 dukrai suėjo 16 metų, ji lanko vidurinę mokyklą, aktyviai užsiima popamokine veikla, jai reikalingos įvairios higieninės priemonės, drabužiai, vitaminai, vaistai trumparegystei gydyti, mokyklinės priemonės; ji nori pažinti ir suprasti pasaulį, neatsilikti nuo bendraamžių, bendrauti, kartu leisti laiką su draugais, nueiti į kiną, koncertą; ėmė domėtis žirgais, jodinėjimu, japonų kalba ir visam tam reikia papildomų lėšų. Taigi nuo išlaikymo dydžio priteisimo vaiko poreikiai yra žymiai padidėję. Akivaizdu, kad priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2001). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesio alga yra 800 Lt, todėl taikant analogiją, nepilnametei L. M. teikiamas išlaikymas turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį. Pasikeitus objektyvioms aplinkybėms ir išaugus nepilnamečio vaiko pagrįstiems poreikiams anksčiau priteistas 0,4 MGL dydžio išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 str.2 d. nuostatų, dėl to CK 3.201 str. 1 d. pagrindu teismas pakeitė priteistą išlaikymą.

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas) A. M. pateikė apeliacinį skundą (b.l.95-98), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir priteistą išlaikymą dukrai L. M. sumažinti iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nurodo, jog turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta norma ir išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Vaikui priteisiamas išlaikymas priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Pažymi, jog jei yra keli išlaikytiniai vaikai, tai išlaikymas jiems turi patenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pažymi, jog pasikeitė LAT praktika dėl išlaikymo vaikams priteisimo (LAT 2010-02-09 civ. byla Nr. 3K-3-71/2010), kurioje išaiškinta, kad vaiko išlaikymo teisiniams klausimams taikyti rentos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, pagal analogiją negalima. Pažymi, jog tiek atsakovas, tiek ieškovė gauna panašias pajamas, tačiau atsakovas turi tris išlaikytinius – dukrą L. M., 2008 m. gimusią dukrą iš antros santuokos ir žmoną, kuri augina vaiką ir dėl to nedirba.

Atsiliepimas

Ieškovė I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 105-107) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovas yra sveikas, darbingas ir turi galimybę dirbti. Nepilnametė dukra yra paauglė, formuojasi jos asmenybė, atsirado daugiau pomėgių, kuriems reikalingos lėšos. Teigia, jog atsakovo mokėtas 0,4 MGL dydžio išlaikymas (106 Lt-150 Lt) nebeatitinka CK 3.192 str.2 d. nuostatų, todėl mano, kad CK 3.201 str. 1 d. pagrindu teismas pagrįstai pakeitė priteistą išlaikymą, jį padidindamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (atsakovas) A. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra patenkintas ieškovės I. M. ir L. M. ieškinys dėl priteisto dukrai Laurai išlaikymo padidinimo iki 400Lt.

Kolegija pažymi, kad CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).

Pagal kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800Lt. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas pagal Vilniaus m. 1 apyl. teismo 2000-06-08 išduotą vykdomąjį raštą dukros išlaikymui kas mėnesį mokėjo ¼ darbo užmokesčio ar kitų pajamų, bet ne mažiau kaip 1MGL dydžio(b.l.9). Pagal šį vykdomąjį raštą atsakovas faktiškai mokėjo kas mėnesį tik po 150Lt(b.l.68-77), o dukros poreikiai per 10 metų neabejotinai pasikeitė ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Be to, nuo 2001-07-01 įsigaliojo naujas CK, kurio pagrindu pasikeitė nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo forma ir dydis (CK 3.196str.). Teismas nustatė, kad nepilnametės dukros Lauros minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 800Lt suma. Šią aplinkybę patvirtina ieškovių pareiškime nurodytas tokio dydžio lėšų poreikis ir pateikti įrodymai (b.l.3-4, 13-27). Kolegija sprendžia, kad teismo nustatyta 800Lt dydžio per mėnesį periodinių išmokų suma, reikalinga dukros Lauros išlaikymui, nėra per didelė, nes mergaitė yra jau 17 metų, mokosi ir turi regos problemų, dėl ko yra reikalingos papildomos išlaidos. Pažymėtina ir tai, kad teismo nustatyto dukrai reikalingo išlaikymo dydžio apeliantas nepaneigė, nes nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog 17 metų paauglei mėnesiui pakanka 500Lt. Šią sumą apeliantas grindžia tik abiejų tėvų vienoda turtine padėtimi, neatsižvelgdamas, kad 500Lt lėšos išlaikymui negali patenkinti net minimalių dukros poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia neilnamečio vaiko interesus.

Apeliantas nurodo, kad jis pagal gaunamas pajamas ir turtinę padėtį dukros Lauros išlaikymui gali skirti tik 250Lt, nes yra sukūręs kitą šeimą, turi išlaikyti dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) bei ją auginančią žmoną. Kadangi jis gauna tokio pat dydžio pajamas, kaip ir ieškovė, kuri išlaiko tik dukrą Laurą, apeliantas teigia, kad teismas neteisingai taikė CK 3.192str. 2 ir 3 d.

Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad ieškovės I. M. gaunamos pajamos per mėnesį yra 1058 Lt, o atsakovo-1054Lt, jis turi dar vieną dukrą E.(duomenys neskelbtini), (b.l.26, 50, 51). Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas savo būsto ar nekilnojamojo turto neturi. Tuo pagrindu apeliantas teigia, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl jis negali mokėti daugiau kaip 250Lt dukros L išlaikymui, nes nukentėtų dukros E. interesai. Tačiau kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo sumažinti iš apelianto priteisto išlaikymo dukrai dydį, perkeliant didesnę dalį ieškovei, nes tuo būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi kitai dukrai išlaikymas nėra priteistas. Be to, atsakovas yra palyginus dar jaunas, darbingas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog jis dėjo pastangas susirasti kitą darbą, dirbti papildomai, užsidirbti daugiau ir teikti pakankamo dydžio išlaikymą abiems dukroms, iš kurių Emilija yra mažametė ir jos poreikiai neabejotinai mažesni. Kolegijai kelia abejonių ir apelianto gaunamos pajamos, nes oficialių faktiškai pakanka tik buto nuomai (b.l. 54-58) apmokėti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas nurodo, jog buto nuomai su mokesčiais išleidžia 1400Lt, o dabartinė žmona yra vaiko priežiūros iki 3 metų atostogose ir jokių pajamų negauna. Atsakovas taip pat pripažino, kad jis važinėja automobiliu, kuris priklauso kitam asmeniui. Tai rodo, kad atsakovas gali turėti papildomų pajamų ar papildomą pragyvenimo šaltinį, dėl ko oficialiai gaunamos pajamos neatspindi jo tikrosios turtinės padėties. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir sumažinti iki 250Lt dukros išlaikymui iš apelianto priteistų periodinių išmokomų dydį.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).

Ieškovė I. M. šioje byloje yra sumokėjusi 142,50Lt žyminio mokesčio(b.l.1), nors ji nuo šio mokesčio yra atleista (CPK 83str.1d.2p.). Esant prašymui, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87str.1d.1p.).

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96str., iš apelianto priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1892-845/10 palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei I. M. 142,50Lt žyminio mokesčio, sumokėto VMI 2010-01-25 mokėjimo nurodymu Nr.511469, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. M. 8,50Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusTeisėjai Neringa ŠvedienėAndžej Maciejevski