Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. O. ir T. O. dėl skolos ir patirtų nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui D. O. procesiniai įteikti jo darbovietėje, o procesiniai dokumentai skirti atsakovei T. O. įteikti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo terminu. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė savivaldybės gyvenamąsias patalpas valdo patikėjimo teise.

Savivaldybei nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa 1985-01-17 buvo išnuomota V. O.. 2008-04-03 VšĮ „Vilniaus butai“ ir V. O. sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/4207/814. V. O. 2015-05-18 mirė. Po pagrindinio buto nuomininko mirties Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose liko gyventi T. O. ir D. O..

2018- 03-12 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5305-433/2018 priėmė sprendimą iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2019- 08-09 antstolio Ginto Badikonio padėjėjas Karolis Pošiūnas įvykdė priverstinį atsakovų iškeldinimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2- 5305-433/2018 dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Atsakovų gyvenamosiose patalpose nebuvo, todėl, kaip nurodo ieškovė, 2019-08-09 Buto patikrinimo aktu Nr. 20642, kuris pasirašytas Savivaldybės įmonės atstovės, UAB „UTENOS DERATIZACIJA“ darbuotojo, antstolio padėjėjo bei Vilniaus miesto 1 policijos komisariato vyr. tyrėjo, užfiksuoti palikti daiktai, ieškovas patyrė 711,48 Eur išlaidų už patalpų valymą. Įsiskolinimas už gyvenamosios patalpos nuomą laikotarpiu iki iškeldinimo, t.y. nuo 2017-11- 01 iki 2019-08-09 sudaro 2 257,97 Eur. Ieškovė pažymi, kad atsakovų ilgalaikis prievolių nevykdymas ir atsakomybė jau buvo nustatyta įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais (civilinė byla Nr. e2-20748-465/2015, e2-25409-432/2016). Viso įsiskolinimo dydis - 3 043,26 Eur.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškove būtų atsiskaitę (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.59 str. nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.205 str. nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.583 str. ir Susitarimo 2 p., už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį. CK 6.602 str. 2 d., numato, kad nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. CK 6.589 str. 1 ir 2 d., numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai ir fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju atsakovai dėl nuomos sutarties pakeitimo ir pagrindinio buto nuomininko paskyrimo į nuomotoją nesikreipė, tačiau faktiškai naudojosi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 2257,97 Eur skola už nuomos paslaugas.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė 711,48 Eur išlaidas už patalpų valymą po atsakovų iškeldinimo, tai patvirtina byloje esantys 2019-08-09 buto patikrinimo aktas Nr. 20642 bei UAB „UTENOS DERATIZACIJA“ išrašyta PVM Sąskaita-Faktūra Serija UD19 Nr. 2702 už suteiktas valymo paslaugas, 711,48 Eur sumai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai, kuriuos dėl atsakovų kaltės patyrė ieškovas, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę, todėl 711,48 Eur nuostoliai priteistini iš atsakovų.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovė delspinigius apskaičiavo pagal 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį. Delspinigiai apskaičiuoti po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius sudaro 73,81 Eur. Atsakovai jiems tenkančių prievolių tinkamai neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas solidariai priteisti jai iš atsakovų 73,81 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3043,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 68,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 75,16 Eur, t. y. po 37,58 iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti solidariai ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, iš atsakovų D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2257,97 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 97 ct) skolą, 711,48 Eur (septynių šimtų vienuolikos eurų ir 48 ct) nuostolių atlyginimą, 73,81 Eur (septyniasdešimt trijų eurų ir 81 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 3043,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,16 Eur (septyniasdešimt penkių eurų ir 16 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 37,58 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalys, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.