Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. O. ir T. O. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams teismo procesiniai dokumentai yra įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės mėn. 28 d. sprendimu Nr. 1-474 pagrindu patikėjimo teise valdyti buvo perduotos visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo ieškovas, Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), 1985-01-17 buvo išnuomotas V. O.. VšĮ „Vilniaus butai“ ir V. O. 2008-04-03 sudarė Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41 -S08/4207/814, tačiau V. O. 2015-05-18 mirė. Po pagrindinio buto nuomininko mirties Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose liko gyventi atsakovai T. O. ir D. O.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.602 straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovai į nuomotoją būtų kreipęsi dėl nuomos sutarties pakeitimo ir pagrindinio buto nuomininko paskyrimo, o pagal Gyventojų registro tarnyboje esančius duomenis nustatyta, kad bute (duomenys neskelbtini), atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, taigi, faktiškai jame gyvena. Atsakovai nevykdo nustatytų įsipareigojimų ir ieškovui už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nemoka nuomos mokesčio.

Kaip žinia, pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raštu, vadovaujantis savivaldybės institucijos sprendimu (CK 6.576 straipsnis, 6.577 straipsnis, 6.579 straipsnis). CK 6.576 straipsnis nurodo, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.579 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. CK 6.611 straipsnis nustato, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino), nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, ieškovo valdomų patikėjimo teise ir esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.612 straipsnis).

Ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 1 985,89 Eur skolos už socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-10-31. Teismui yra pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, iš kurios matyti, jog atsakovai už buto ((duomenys neskelbtini)) nuomą yra įsiskolinę 1 925,74 Eur sumą, paskaičiuoti 60,15 Eur delspinigiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų skolą už šio buto nuomą bei delspinigius laikytinas teisėtu, pagrįstu ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinas 1 925,74 Eur įsiskolinimas už Buto nuomą bei 60,15 Eur delspinigiai (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis).

Be to, atsakovų skola už buto šildymą bei teiktą karštą vandenį per laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2017-03-29 yra 364,10 Eur. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vėlgi, atsakovai atsiliepimo nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles. Apibendrinant, konstatuotina, kad atsakovai, nemokėdami nuomos mokesčio ir buto komunalinių mokesčių, pažeidė savo prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė bei vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovo naudai iš atsakovų priteistina solidariai 364,10 Eur skolos už buto šildymą bei teiktą karštą vandenį.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 2 349,99 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio, ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiamas 128,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, todėl nurodytos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Solidariai priteisti iš atsakovų D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai: 1 985,89 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 89 ct) skolos už buto nuomą, 364,10 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus, 10 ct) skolos už buto šildymą bei teiktą karštą vandenį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 349,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 128,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po – 64,00 Eur (šešiasdešimt keturis eurus). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.