Panevėžio apygardos teismo sprendimas

atsakovo viešosios įstaigos „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ atstovams A. Ž., adv. Laimai Svidrienei, adv. Karoliui Smaliukui,

civilinėje byloje pagal V. Č. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

gydytojas ortopedas traumatologas G. G., budėjęs nuo 2014 m. gegužės 1 d. įrašų apie sveikatos būklę nepadarė, 2014 m. balandžio 30 d. atliktų tyrimų rezultatų nevertino, papildomų tyrimų sveikatos būklei nustatyti neskyrė, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus;

2014 m. gegužės 2 d. gydytojas anesteziologas reanimatologas A. V., nustatęs galimus riebalinės embolijos simptomus, papildomų tyrimų diagnozei patikslinti bei pacientės sveikatos būklei įvertinti ir gydytojų specialistų konsultacijų nepaskyrė, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus.

Kadangi VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė dirbantys gydytojai iš karto pristačius į jų gydymo įstaigą neatliko galvos, krūtinės, stuburo ir dubens kaulų rentgenogramų, pilvo organų echoskopijos, elektrokardiogramos, koaguliogramos, kraujo grupės ir rezus faktoriaus, kraujo leketrolitų tyrimų, nepagrįstai atidėjo kairiojo šlaunikaulio osteosintezės operaciją, nesekė objektyvios sveikatos būklės pasikeitimų dėl galimų traumos komplikacijų, nustatę galimus riebalinės embolijos simptomus, papildomų tyrimų diagnozei patikslinti bei pacientės sveikatos būklei įvertinti ir gydytojų specialistų konsultacijų nepaskyrė, jai išsivystė riebalinė embolija.

Iki eismo įvykio savo sveikatos būkle nesiskundė. Tačiau šiuo metu slenka plaukai, lūžinėja nagai, vargina dusulys, dirglumas, baimė vykti į gydymo įstaigas, stresas dėl prastos sveikatos būklės, dėmesio sutrikimai, pablogėjo atmintis, trūkčioja raumenys, vargina mėšlungis, blogai gija kaulai. Teko lankytis pas psichologus. Gydytojai išrašė medikamentų kraujotakai ir vidaus organams gydyti (ziboras, fraksiparinas, nolpaza, kreonas, livosil ir kt.), kuriuos turėjo nuolatos vartoti. Tai duoda pagrindą manyti, kad vidaus organai tinkamai nebeatlieka savo funkcijų, galimai tęsiasi embolija.

Be to, laikotarpiu nuo hospitalizavimo iki operacijos dienos ji kentėjo labai stiprų fizinį skausmą, o VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė gydytojai nesiėmė pakankamų priemonių pagelbėti. Skausmui malšinti jie skyrė tik nereceptinio preparato ketalgano, kas beveik nepalengvino kančių. Akreditavimo tarnyba pažymėjo, kad „ji (skausmo kontrolė) buvo nepakankama, nes 2014-04-29 pacientei buvo suleista 1 ampulė Ketolgano, 2014-04-30 2 ampulės Ketolgano, 2014-05-01 1 ampulė Ketolgano (pagal Gydytojo paskyrimo lapą)“. Dėl netinkamai atliktos narkozės, ji, veriama labai aštraus skausmo, pabudo net operacijos metu. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų , tačiau ir ši jos teisė buvo pažeista.

Osteosintezės operacija man buvo atlikta pavėluotai - praėjus trims dienoms po įvykio. Akreditavimo tarnyba pažymėjo, kad „gydytojo G. V. paaiškinimas, jog stacionarizavimo dieną „nebuvo osteosintezei tinkamos vinies“, nepagrįstas. Yra pakankamai kitų metodų šlaunikaulio osteosintezei atlikti. Įtarus riebalų emboliją, intramedulinė osteosintezė kontraindikuotina.Dėl pavėluotai atliktos operacijos išsivystė riebalinė embolija, kurios pasėkoje kaulai gija labai sunkiai. Akreditavimo tarnyba pažymėjo kad „gydymo taktika, atidedant kairiojo šlaunikaulio osteosintezės operaciją trims dienoms, nebuvo teisinga, nes 2-3 parą po traumos pradeda vystytis ankstyvosios lūžio komplikacijos - riebalų embolija, vietinis aseptinis audinių uždegimas, o šiuo konkrečiu atveju - sisteminis uždegiminio atsako sindromas (SUAS)“.

Akreditavimo tarnybos išvadomis Žalos nustatymo komisija nesivadovavo. Ji argumentavo, kodėl osteosintezės operaciją reikėjo atlikti nedelsiant („nes 2-3 parą po traumos pradeda vystytis ankstyvosios lūžio komplikacijos — riebalų embolija, vietinis aseptinis audinių uždegimas, o šiuo konkrečiu atveju - sisteminis uždegiminio atsako sindromas“). Nepaisant to, komisija pasirinko vadovautis VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė gydytojų išsakyta nuomone, kad esą operaciją buvo galima atlikti atidėtos skubos tvarka, kad taikytas skeletinis tempimas kaip laikina lūžio imobilizacija iki operacijos yra priimtina priemonė. Žalos nustatymo komisiją tenkino ir VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė gydytojų atsakymai kad atlikti laboratoriniai, radiologiniai ir utragarsiniai tyrimai buvo pakankami.

Dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė patyrė labai didelį fizinį skausmą. Ilgai turėjo vaikščioti su ramentu, o tolimesnio gijimo perspektyvos išlieka neaiškios. Dėl to patiria didelių nepatogumų. Dėl atsiradusių atminties, susikaupimo problemų mokytis tapo labai sunku, nebegali sportuoti, dalyvauti visuomeninėje veikloje . Negali būti tikra, ar ateityje galės gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti pagal specialybę, ar sveikatos būklė neapsunkins sukurti šeimą ir pan.

Kas dėl ieškovės kaltinimų per mažu nuskausminimu nurodo,jog kiekvienas pacientas skausmą toleruoja skirtingai, tad ir nuskausminamasis gydymas turi būti parenkamas individualiai. Gydant pacientę Traumatologijos skyriuje, su ja buvo derintas nuskausminimo atlikimas. Gydytojo skirtas medikamentas Ketolgan yra stipraus nuskausminamojo veikimo, jis buvo skirtas pagal poreikį tris dienas iki operacijos- 2014-04-29,04-30,05-02 (atžymėta Gydymo stacionare istorijoje). Pažymėtina ir tai, kad pati pacientė iki operacijos buvo aktyvi, sąmoninga, visiškai galėjo išreikšti nusiskundimus, pasakyti, kad jai per daug skauda, galėdama paprašyti daugiau nuskausminimo priemonių, jų neprašė. Papildomų nuskausminimo priemonių nepaprašė ir pacientės mama. Ieškovės motyvavimas skausmu atsirado tik jau rašant pretenzijas. Operacijos metu pacientė skausmo negalėjo jausti ir nejautė, nes visą operacijos laiką buvo gydytojo anesteziologo priežiūroje, spinalinėje nejautroje. Ieškovė nemotyvuoja ir reikalaujamos sumos dydžio, kuri, net jei atsakovė būtų kalta ir jos veiksmai būtų priežastiniame ryšyje su ieškovės sveikatos sužalojimais, nebūtų adekvati ir būtų žymiai mažintina. Mano, kad civiliniais ieškiniais baudžiamojoje byloje ieškovė tuo pačiu patvirtina, kad ne ligoninė jai padarė neturtinę žalą. Pažymi, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojų profesinės atsakomybės suabsoliutinti, nors, vertinant gydytojų veiksmus, ir taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Nesant neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, pasekmių dėl tokių veiksmų (o šiuo atveju ir nėra), žalos priteisimas negalimas. Teismų praktikoje pažymima, kad net jeigu sveikatos priežiūros paslaugos ir būtų suteiktos netinkamai, tai vis vien, kuomet nenustatoma priežastinio ryšio tarp netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir paciento sveikatai pasekmių, nėra pagrindo priteisti žalą. Priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas; jį turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Tretieji asmenys prašo ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Ieškinys atmetamas. Ištyrus bylos įrodymus - medicininius ir kitus dokumentus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, ekspertizės išvadas nustatyta , kad ieškovė 2014 m. balandžio 29 d., buvo sužalota autoavarijoje ją automobiliu partrenkus. Pagal Liteko informacinės sistemos duomenis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-412/2015 konstatuota, jog T. R. 2014 metų balandžio 29 dieną, apie 15 val. 30 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, ko pasėkoje partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. Č., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. Č. sveikata,– jai nustatytas kairio šlaunikaulio lūžis, plaučių sumušimas, odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse, poodinės kraujosruvos veide, sužalojimai buvo lydimi ūmaus kepenų funkcijos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. T. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, o vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamoji byla nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių, patvirtintas T. R. ir V. Č. susitarimas dėl žalos atlyginimo pagal kurį T. R. sumokėjo 5000 € neturtinės žalos atlyginimą. Iš medicininių dokumentų( apibendrinta deontologinės ekspertizės akto aprašomojoje dalyje) matyti, jog tuoj po sužalojimo ieškovė greitosios pagalbos automobiliu buvo atgabenta VšĮ Panevėžio Respublikinė ligoninė. Priėmimo skyriuje ieškovę apžiūrėję ortopedas traumatologas P. V., gydytojas ortopedas traumatologas G. V. diagnozavo kairio šlaunikaulio lūžimą, nosies sumušimą, abiejų alkūnių odos nubrozdinimą,nusprendė taikyti gydymą osteosinteze intrameduline užrakinama vinimi, , taikant operacinį gydymą, paskyrė skeletinį tempimą. Reikiamos intramedulinės užrakinamos vinies balandžio 29 dieną atsakovė neturėjo. Ji buvo užsakyta ir gauta gegužės 2 d. Tą pačią dieną „atidėtos skubos“ tvarka ieškovei atlikta kairio šlaunikaulio operacija, kurią atliko ortopedas traumatologas K. L.. Prieš operaciją ieškovę apžiūrėjo anesteziologas A. V., kuris įtarė esant riebalinės embolijos simptomų( t.I, b.l.55). Po operacijos ieškovė perkelta į reanimacijos skyrių, konstatuota riebalinė embolija, anemija. 2014-05-07 ieškovė išgabenta gydymui į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas, ten konstatuotas ir plaučių sumušimas. 2014-05-15 grąžinta į Panevėžio ligoninę, 05-16 išleista iš stacionaraus gydymo. 2014-08-19 ieškovė operuota- iš šlaunikaulio išimtas sraigtas. 2015-03-24 Panevėžio rajono poliklinikoje diagnozuota sulėtinta kairio šlaunikaulio konsolidacija( t.I, b.l.163-165). 2015-09-24--30 gydyta Kauno klinikose stacionare – atlikta kairio šlaunikaulio osteosintezė ( pakartotinė). 2016-06-09 ortopedo fiksuota, jog kairė koja trumpesnė 2 cm. Pagal ieškovės pareiškimą Akreditavimo tarnyba ši parengė 2014-09-08 kontrolės ataskaitą Nr. T3-164/2014, jos direktorius išleido 2014-09-16 įsakymą Nr. Tl-1303 „Dėl pacientei V. Č. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“. Akreditavimo tarnyba pripažino kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus ir pacientes teises į kokybiškas asmens sveikatos paslaugas nekokybiškai ir dėl to įspėjo atsakovę. Akreditavimo tarnyba nurodė pažeidimus: 2014 m. balandžio 29 d., apie 15.50 val. gydytojas ortopedas traumotologas P. V. ligos istorijoje neaprašė nusiskundimų, ligos (traumos) anamnezės, objektyvios sveikatos būklės, nepažymėjo skausmo intensyvumo, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus; tą pačią dieną, apie 17.10 val. konsultavęs gydytojas ortopedas traumotologas G. V. ligos istorijoje pažymėjo nusiskundimus, tačiau skausmo intensyvumo nevertino, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus; laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. gydytojas ortopedas traumotologas G. V. neskyrė papildomų tyrimų diagnozei patikslinti ir sveikatos būklei įvertinti - galvos, krūtinės, stuburo ir dubens kaulų rentgenogramų, pilvo organų echoskopijos, elektrokardiogramos, koaguliogramos, kraujo grupės ir rezus faktoriaus, kraujo leketrolitų tyrimų, nepagrįstai atidėjo kairiojo šlaunikaulio osteosintezės operaciją, nesekė pacientės objektyvios sveikatos būklės pasikeitimų dėl galimų traumos komplikacijų, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus; gydytojas ortopedas traumatologas R. L. 2014 m. balandžio 30 d. objektyvios sveikatos būklės neparašė, atliktų kraujo tyrimų nevertino, papildomų tyrimų diagnozei patikslinti ir sveikatos būklei įvertinti dėl galimų traumos komplikacijų neskyrė, gydymo taktikos nekeitė, 2014 m. gegužės 2 d. (prieš operaciją) nevertino objektyvios sveikatos būklės bei gydytojo anesteziologo reanimatologo A. V. konsultacijos metu nustatytų galimų riebalinės embolijos simptomų, papildomų tyrimų mano sveikatos būklei įvertinti ir priešoperacinio gydymo bei tinkamiausiai operacijai aprinkti gydymo taktikos neskyrė, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus; gydytojas ortopedas traumatologas G. G. įrašų apie pacientės subjektyvią ir objektyvią sveikatos būklę ligos istorijoje nepadarė, 2014 m. balandžio 30 d. atliktų tyrimų rezultatų nevertino, papildomų tyrimų sveikatos būklei nustatyti neskyrė, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus; 2014 m. gegužės 2 d. gydytojas anesteziologas reanimatologas A. V., nustatęs galimus riebalinės embolijos simptomus, papildomų tyrimų diagnozei patikslinti bei pacientės sveikatos būklei įvertinti ir gydytojų specialistų konsultacijų nepaskyrė, tuo pažeidė gydytojų darbą reguliuojančius teisės aktus ( t.I, b.l.15-27). Atsakovės pripažinimu nustatyta,jog Priėmimo, Traumatologijos skyriuose gydę gydytojai Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 16 punkto,ligoninės vyr. gydytojo 2003-07-17 d. įsakymo Nr. K4-155 nuostatas, reikalaujančias atlikti būtinus įrašus medicininiuose dokumentuose, įvykdė nepilnai.

Ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją,prašydama priteisti 25 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. 2014 m. gruodžio 18 d. Žalos nustatymo komisijos sprendimu Nr. 56-93 pareiškimas buvo atmestas ( t.I, b.l.28-33). Draudimo kompanija Seesam Insurance As Lietuvos filialas 2015-04-22 išmokėjo ieškovei dėl 2014-04-29 autoįvykio 2129,8 € draudimo išmoką ( T.I, b.l. 168-170).

Dėl gydymo paslaugų

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ( toliau tekste-PTŽAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka (PTŽAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų (gydytojų) kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teiginį, kad ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos, ieškovė grindžia paaiškinimais , liudytojos N. Č. parodymais, Akreditavimo tarnybos 2014-09-08 kontrolės ataskaita Nr. T3-164/2014, jos direktoriaus 2014-09-16 įsakymu Nr. Tl-1303 „Dėl pacientei V. Č. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, faktine aplinkybe, jog jai išsivystė riebalinė embolija, gijimas buvo komplikuotas ir sulėtėjęs . Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176-185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, be to, teisminėje praktikoje pripažįstama ir taikoma tikimybių pusiausvyros taisykle. Teismo vertinimu, byloje nebuvo įrodyta , kad atsakovės gydytojai( tretieji asmenys) būtų padarę tokių kaltų veiksmų, kurie būtų sąlygoję riebalinės embolijos kilimą ir kitas komplikacijas, jų padaryti teisės norminių aktų pažeidimai susiję su medicininės dokumentacijos pildymu nėra priežastiniame ryšyje su gijimo komplikacijomis . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Byloje buvo atlikta teismo deontologinė ekspertizė( t.III,b.l.121-134). Jos išvadose nurodoma, ekspertas R. Vaitkevičius teismo posėdyje paaiškino,jog kad šiuo konkrečiu atveju šlaunikaulio osteosintezė atlikta tinkamai, operacijos atlikimas ne sužalojimo dieną, o vėliau ( trečią dieną) yra tinkamas sprendimas, pagal medicininių dokumentų įrašus apie vegetacines organizmo reakcijas skausmo kontrolė iki operacijos pradžios buvo pakankama, riebalinė embolija yra nekontroliuojama komplikacija, galinti kilti tiek dėl pačios traumos, tiek kaip organizmo sisteminis atsakas, kuriam kol kas nėra profilaktinių priemonių. Ekspertizė nustatė, jog sulėtinto šlaunikaulio gijimo pasirinktas operacijos būdas nenulėmė. Teismo vertinimu , nenustatyta pagrįstų priežasčių dėl kurių ekspertizės akto išvadomis būtų pagrindas abejoti. Ekspertizės išvados ir eksperto paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, jog Akreditavimo tarnybos 2014-09-08 kontrolės ataskaitos Nr. T3-164/2014, jos direktorius 2014-09-16 įsakymo Nr. Tl-1303 „Dėl pacientei V. Č. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ teiginys, jog G. V. nepagrįstai atidėjo operaciją neįrodytas. Operacijos atidėjimas buvo sąlygotas reikiamos priemonės( intramodulinės vinies) neturėjimo. Ją 2014-05-02 gavus, operacija buvo atlikta. Ekspertų vertinimu toks gydymo metodas buvo tinkamas. Pastebima, jog atsakovės operacijos laikotarpiu pagal medicinos normos MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“11.3. reikalavimą taikyti tik Lietuvos Respublikoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, ligoninėje nebuvo nustatytas konkretus tiriant, gydant ligonius patyrusius traumos metu patyrusius šlaunikaulio lūžimus, algoritmas, todėl negalima išvada vienus ar kitus tyrimus atlikus vėliau ar jų neatlikus buvo pažeisti minėtos normos reikalavimai ir taip konstatuojama neteisėti veiksmai, kaltė. Vienok, minėto algoritmo nebuvimas neduoda pagrindo teigti, jog konkretaus gydymo procesas buvo organizuotas netinkamai, neatitiko tokiems sužalojimams gydyti naudojamai medicininei praktikai, pagal ekspertizės aktą šlaunikaulio sulėtintą gijimą lėmė lūžio pobūdis ir individualūs pacientės organizmo procesai, o ne pasirinktas operacijos būdas. Norminiai aktai nenustato kokie konkrečiai, kada ir kokios apimties tyrimai atliekami asmeniui patyrusiam šlaunikaulio traumą. Tas leidžia daryti išvadą, jog jie atliktini atsižvelgiant į sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo, turinčio specialių žinių ir patirties, veiksmų standartą. Įvertinant ekspertizės akto išvadas sprendžiama , kad tokio elgesio standartui nebuvo nusižengta, nenustatyta, jog kurio nors kaip nurodoma neatliktų tyrimų atlikimas būtų suteikęs tokių duomenų, kurie būtų užkirtę kelią riebalinei embolijai kilti. Gydymo komplikacijos kilo dėl riebalinės embolijos, kurios atsiradimo, pasak ekspertų, operacijos atidėjimas kelioms paroms neįtakojo. Tiek iš kontrolės ataskaitos , tiek įsakymo, tiek atsakovės atstovų paaiškinimų nustatyta, jog nė vieno iš trečiųjų asmenų pildytuose medicininiuose dokumentuose nenurodytas skausmo intensyvumo įvertinimas kaip to reikalauja Sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymu Nr.V-208 patvirtintos Būtinos medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto 16-18 punktai. Teismo vertinimu, šie trūkumai susiję tik su medicininių dokumentų pildymo išsamumo reikalavimų nesilaikymu, bet jie nesąlygojo apsunkinto gijimo, komplikacijų kilimo, galimybės kontroliuoti skausmo lygį.

Dėl skausmo lygio kontrolės

Teismo vertinimu, bylos įrodymai neleidžia spręsti esant pakankamai įrodytu, kad ši kontrolė buvo nepakankama. Ieškovės aiškinimu ji buvo nepakankama ikioperaciniu laikotarpiu ir jos metu, pradinės apžiūros etape ( traumatologui P,V. atliekant pradinę apžiūrą – tiriant (maigant) sužalojimo vietą), uždedant kojos tempimo įrenginį ir jį palatoje dalinai nuimant, operacijos pabaigoje. Pagal PTŽAĮ 3 straipsnio 3 dalį pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Iš gydymo stacionare ligos istorijos lapo matyti, jog buvo suleista Ketonax ( nuskausminamieji) ( t.II,b.l.47). Į ligonę ieškovė pristatyta greitosios pagalbos automobiliu apie 15.47 val. , paguldyta į Traumatologijos skyrių apie 17.04 val. Atžymų dokumentuose ar greitosios medicininės pagalbos specialistai naudojo nuskausminamųjų medikamentų nėra. Po pristatymo į Priėmimo skyrių buvo apžiūrėta traumatologo P,V. Teismas iš pateiktų įrodymų( ieškovės paaiškinimo) negali nustatyti ar tos apžiūros metu jos patirto skausmo lygis buvo toks, kad prieš apžiūrą medikas turėjo suprasti, jog diagnozuojant sužalojimo mastą( liečiant sužalotą vietą) reikalingas nuskausminimas, jeigu nebuvo aišku ar greitosios pagalbos medikų jis irgi buvo naudotas. Kaip neįrodytas teiginys dėl netinkamos skausmo kontrolės tuo laiku atmetamas. Pagal medicininius dokumentuose esančius įrašos apie organizmo vegetacines reakcijas, normalius arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, analgetikų dozes ir jų fvartojimo dažnį ( ekspertizės akto 18 klausimo atsakymas) skausmo kontrolė buvo pakankama. Liudytoja – slaugytoja Br. Z. nurodo, jog prieš uždedant tempimo įrenginį buvo panaudoti nuskausminamieji, apie jų panaudojimą med. dokumentuose apibendrintai nurodyta . Priežasčių abejoti liudytojos paaiškinimu nenustatyta. Ekspertai negalėjo nustatyti , kad tuo metu nuskausminimas buvo nepakankamas.Vien iš šalies paaiškinimo nuspręsti dėl nepakankamo nuskausminimo įrodytumo duomenų nepakanka. Dalis tempimo įrenginio buvo nuimta palatoje gegužės 2 d. laikotarpiu tarp 10.30-12 val. (liudytoja N. Č., ieškovė). V. Č. nurodo, jog apie 10 val. suleido nuskausminamųjų. Ekspertai negalėjo atsakyti ar nuėmimo procedūros eigoje( pradžioje) nuskausminimas buvo pakankamas. Pasak Br. Z., prieš nuimant dalį įrenginio ji dar kartą suleido nuskausminančiųjų. Ieškovės paaiškinimo , kad ji tuo metu patyrė „neapsakomą“ skausmą, N. Č. parodymų, jog duktė labai šaukė , teismo vertinimu, visgi nepakanka, kad nuspręsti, jog tuo laikotarpiu medicinos personalas nesiėmė įprastinių( būtiniausių) priemonių skausmui sumažinti, o panaudotą nuskausminimą įvertinti kaip nepakankamą. V. Č. paaiškino, jog operacijos metu ji prabudo ir pradėjo jausti skausmą siuvant. Eksperto R. V. aiškinimu tokios situacijos išvengiamos ir taip neturėtų atsitikti. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, kuri nėra ginčijama, leistų spręsti, jog šiuo atveju skausmo malšinimo priemonės buvo taikytos nepakankamai ir ligonė patyrė skausmą, kas būtų prielaida neturtinei žalai kilti. Vienok, atsižvelgiant į tai,jog ieškovė operacijos metu buvo nuskausminta papildomai ( nurodo atsibudusi jau palatoje), nepakankamai kontroliuojamo skausmo laikotarpis per operaciją buvo neilgas, sprendžiama, jog neturtinė žala nebuvo padaryta ir jos atlyginimas nepriteistinas. Kadangi ieškovė, turėdama procesinę pareigą, neįrodė būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškovės ieškinys netenkintinas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Kadangi ieškinys atmestas, tas reiškia, jog sprendimas priimtas atsakovės naudai. Proceso išlaidos, kiek jų neapmoka valstybė, nes ieškovei teikta nemokama teisinė pagalba, priteisiamos iš ieškovės. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovės 544,22 € atstovavimo išlaidų atlyginimą, pateikti atliktų darbų išklotinė , apmokėjimo dokumentai. Vertinant atstovavimo išlaidų dydį reikalinga atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis ( VMDU) šalies ūkyje. Prašomą atlyginti teisinę pagalbą atsakovei teikė pagalbą adv.K.Smaliukas.Jis dalyvavo teismo posėdžiuose 2017-03-17, 04-13, 05-04 ir 05-17. Bendra posėdžių trukmė ( apvalinant pagal Rekomendacijų 9 punktą ) - 5 valandos. Duomenų apie šioje byloje teiktą kitokią teisinę pagalbą nepateikta. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą viena atstovavimo valanda įvertina 0,1 MDU. Už atstovavimą sumokėta 2017-05-02. Užpraėjusio ketvirčio VMDU buvo 771,9 €.Taigi, maksimali atlygintina suma bus 385,95 €( 771,9 €x 0,1x5 val.). Teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas R.Vaitkevičius. Jis prašo atlyginti jo patirtas kelionės išlaidas, pateikė dokumentų 16,2 € sumai. Išlaidos atlygintinos ( CPK 89 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258–259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č. ieškinį atmesti. Priteisti iš V. Č. a.k(duomenys neskelbtini) VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė naudai bylinėjimosi išlaidų 385,95 € atlyginimą. Priteisti Raimundui Vaitkevičiui, a.k(duomenys neskelbtini) kelionės išlaidų atlyginimą 16,2 €. Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrių pervesti šią sumą į R. Vaitkevičiaus banko sąskaitą Nr.LT (duomenys neskelbtini). Grąžinti VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė bylinėjimo išlaidų avansą 200 € ( sumokėta 2015-05-08). Lėšas grąžinti pavesti Panevėžio apygardos teismo buhalterijai Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teisme.