Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lit-invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „LIT-INVEST“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Paribys“, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Įstatymo 14 str. 4 d. įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Teismo argumentas, kad Įstatymo 14 str. 4 d. nuostatos yra taikomos VTPSI pareigūnams, o ne Teismui akivaizdžiai prieštarauja CPK 3 str. nuostatoms.

7. Nustatant trumpesnį nei 6 mėnesių savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, toks sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, nes trumpesnis nei 6 mėnesių terminas yra taikomas tik išskirtiniais atvejais nukrypstant nuo Įstatyme įtvirtinto termino. Tuo tarpu teismas nustatydamas dvigubai trumpesnį – 3 mėnesių terminą, nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl šiuo atveju dvigubai trumpesnis savavališkos statybos padarinių šalinimo terminas yra proporcingas, teisingas ir nagrinėjamu atveju gali būti taikomas.

8. Teismas taip pat be jokių pagrįstų motyvų nurodė, kad dujų cisternos montavimas kitoje vietoje yra savarankiški nauji statybos darbai, kuriems atlikti reikalinga gauti visus teisės aktuose numatytus pagrindus, tačiau Lit-invest nuomone dujų rezervuaro grąžinimas į projektinę padėtį yra ne nauja statyba, tačiau „statybvietės sutvarkymas“ kaip jis nurodytas Sprendime.

10. Teismas, konstatuodamas, kad dujų cisternos montavimas kitoje vietoje yra neva savarankiški nauji statybos darbai nepateikė jokių tokią poziciją patvirtinančių argumentų. Dujų cisternos (modulio) grąžinimas į projektinę padėtį negali būti vertinamas kaip nauja statyba, nes: (i) dujų modulis būtų grąžintas į tą vietą, kuri yra nurodyta dar 2003 m. suderintame projekte Nr. P 02/67; (ii) dujų moduliui projektinėje vietoje 2003-04-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statybos leidimą Nr. 429/03-0355/NS.

13. Teismas nutartyje pagrįstai paneigė atsakovo teiginius, jog ginčo situacijai turi būti taikoma Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis ir jos pagrindu nustatomas papildomas 6 mėnesių terminas teismo sprendimui įvykdyti. Šie atsakovo teiginiai prieštarauja savavališkos statybos padarinių procedūros teisiniam reglamentavimui, o taip pat CPK 284 straipsnio nuostatoms. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. <...>. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtinais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą <...>.

14. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo keliami klausimai dėl sprendimo neaiškumo nėra susiję su savavališkos statybos padarinių šalinimo ir statybos vietos sutvarkymo darbais. Atsakovas teismo pagalba siekia išsiaiškinti, kur galėtų dėti savavališkos statybos padarinius, nors statybinių atliekų šalinimą reglamentuoja teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal atsakovės I. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-626-378/2015).

18. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, išdėstymas ar tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal atsakovės UAB „Bajorų kalvos“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-346/2013).

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. dėl gelžbetoninio pamato ir ant jo sumontuotos kuro cisternos (dujų talpos), Ukmergės g. 130, Vilniuje (žemės sklypo kad. Nr. 0101/0031:119) nugriovimo bei statybvietės sutvarkymo. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas ir terminai. Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo teismai (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), t. y. konstitucinė vertybė yra teismo teisingo sprendimo priėmimas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą). Teismo sprendimas yra teisingas, kai jis yra teisėtas, t. y. priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, ir pagrįstas, t. y. teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo reglamentuotomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisingas teismo sprendimas turi būti vykdomas, nepaisant to, kad bylos šalys ne visada yra patenkintos pasiektu rezultatu. Būtent todėl ir nagrinėjamu atveju atsakovė yra įpareigota vykdyti teismo sprendimą nustatytais terminais, o teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas tik išimtiniu atveju.

20. Apeliantas prašymą atidėti teismo sprendimo dalies vykdymą grindžia aplinkybe, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 4 d. nustatytas 6 mėnesių terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui, t.y. ilgesnį nei nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu. Tačiau atskirajame skunde nepateikia visiškai jokių motyvų, dėl kokių priežasčių jis negali įvykdyti dar 2018 m. kovo 14 d. priimto sprendimo, per sprendime nurodytą terminą 3 mėnesių terminą, kuris 2019 m. kovo 19 d. apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Taip pat nepateikia jokių duomenų apie tai, jog jis užtikrintai galės įvykdyti teismo sprendimą per nurodomą 6 mėnesių terminą. Kita vertus, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. 2019 m. kovo 19 d. iki šio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme yra praėję jau 10 mėnesių, t.y. beveik du kartus daugiau, nei apelianto prašomi 6 mėnesiai, tačiau jokių tinkamo sprendimo vykdymo įrodymų apeliantas teismui neteikia.

21. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, jog pradžioje turi būti išaiškintas 2018 m. kovo 14 d. sprendimas, o tik po to nustatomas terminas sprendimui įvykdyti. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 14 d. sprendimu buvo nustatytas konkretus terminas sprendimo įvykdymui. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu, nustatytu terminu turėjo teisę tokį sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Jis šia savo teise ir pasinaudojo, tačiau sprendimas buvo paliktas nepakeistas, todėl vykdytinas. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2S-1891-661/2019, 25 nutarties punkte nurodė, kad atsakovo naujai keliamas reikalavimas, nustatyti, kad demontavus suskystintų naftos dujų rezervuarą ir nugriovus savavališkai įrengtą gelžbetoninę plokštę suskystintų dujų modulis būtų grąžintas į projektinę padėtį pagal 2003-04-16 statybos leidimą, iš esmės savo prasme ir turiniu skiriasi nuo teismo sprendime pateiktos formuluotės. Kaip minėta, teismas negali aiškinti savo sprendimo taip, kad būtų pakeista jo prasmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį apelianto prašymą. Įvertinus išdėstytą, laikytina, kad laukti kol bus išaiškintas aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotas sprendimas nebuvo jokio pagrindo.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiasis asmuo UAB „Paribys“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 280,35 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistinos 280,35 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Paribys“ į.k. 121513594, iš atsakovo UAB „Lit-invest“ į.k. 121276661, 280,35 eurų bylinėjimosi išlaidų.